versija spausdinimui
(1)
Daugelio šalių vyriausybės po to kai prasidėjo krizė, per daug kišasi į laisvąją rinką vykdydamos intervencijas, ir tokiu būdu jos daro neigiamą poveikį pasaulio ekonomikos būklei, pareiškė gerai žinomas ekonomistas Marc Faber.
Šiandien dvidešimt septynių Europos sąjungos šalių lyderiai diskutuos apie būdus, kaip sustiprinti finansinę discipliną sąjungoje bei kaip sustiprinti finansų rinkų reguliavimą, kad ateityje būdu išvengta dar vienos ekonomikos krizės.
„Aš manau, kad šalių vyriausybės pavirto į vėžį, ir išsiplėtė į finansų rinkas. Manau, kad didžiausia problema yra per daug intervencijų. Prie ko tik prisiliečia šalies valdžia, ji dažniausiai padaro blogiau, nei galėtų atlikti privatus sektorius“ – atkreipia dėmesį Marc Faber.
Rinka dažniausiai pateikia signalus, kai kažkas vyksta blogai, tačiau jeigu vyriausybė ima vykdyti intervenciją laisvojoje rinkoje, kaip tai yra Europos Centrinio banko, Amerikos Federalinio Rezervų banko bei Anglijos Centrinio banko atvejais, kuomet jie ėmė supirkinėti obligacijas, tuomet šalių vyriausybių įsikišimas paslepia tuos signalus, teigia minimas ekonomistas.
„Aš manau, kad bet koks vyriausybės įsikišimas sukelia nenumatytas pasekmes, kurios dažniausiai yra neigiamos. Kuomet yra vykdoma intervencija, rinka stengiasi daryti viską, kad įveiktų tą intervenciją ir viskas dar labiau išsipučia“ – pabrėžė Marc Faber.
Šalių vyriausybių sukurti ir įgyvendinti ekonomikų skatinimo paketa sukūrė svyravimus akcijų rinkose, nes tokiu būdu buvo iškreipiami ekonomikos rodikliai, atkreipė dėmesį jis, tuo pačiu pareikšdamas, kad Amerikai prireiks dar vieno ekonomikos stimuliacinio paketo.
Šalininkai šalių valdžių intervencijų į laisvąją rinką ir ekonomiką teigia, kad be šių įsikišimų ir papildomų stimuliacinių paketų pasaulio ekonomikos padėtis būtų kur kas prastesnė, nes bedarbystė būtų žymiai didesnė, ir pastebimai daugiau kompanijų bankrutuotų.
„Taip aš esu susipažinęs su šiais argumentais, jie visi sakys, kad mes dabar būtume depresijos būsenoje. Tačiau man nėra aišku, ar jie yra teisūs“ – prisipažino žinomas ekonomistas Marc Faber.
Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad mūsų laukia defliacinis periodas, tačiau minimas ekonomistas atkreipia dėmesį, kad infliacija Britanijoje jau yra aukšta, tuo tarpu besivystančiose šalyse maisto kainos ūgtelėjo maždaug penktadaliu.
„Žmonės, kurie man pasakoja apie didelę defliaciją Japonijoje, kodėl gi jie negalėtų praleisti nors vienos dienos Tokijuje?, - nes tai vis dar brangiausias miestas pasaulyje“ – atkreipė dėmesį Marc Faber.
„Esant dabartiniam kainų lygiui, aš nenoriu nieko pirkti. Aš perku auksą, nes nežinau, ką daugiau pirkti“ – atskleidė jis.
Jo nuomone, geriau šiuo metu yra būti investavus į akcijas nei į obligacijas, nes tas periodas, kuomet obligacijos atrodė geriau už akcijas jau pasibaigė. Žinomas ekonomistas prognozuoja, kad obligacijų pelningumas didės.
Akcijos šiuo metu yra korekcinėje fazėje, ir per pastarąsias dvi savaites buvo smarkiai perparduotos. Tačiau anot Marc Faber yra labai mažai tikėtina, kad indeksai vidutiniu laikotarpiu nusileis žemiau praėjusių metų kovą pasiektų žemumų.
Jis dar kartą pakartojo savo anksčiau išsakytą prognozę, kad per artimiausią 5 - 10 metų laikotarpį sulauksime dar vienos ekonomikos krizės, ir tuomet anot jo įvyks visos finansų sistemos kolapsas, nes skolų problema iš esmės nebuvo ir nėra sprendžiama.
„Aš manau, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas, Europos Centrinis bankas ir kitų šalių Centriniai bankai neturi jokios kitos galimybės, kaip ir toliau vykdyti aktyvią monetarinę politiką, t.y. spausdinti pinigus ir už juos supirkinėti blogus aktyvus. Centrinių bankų atstovai yra tie, kurie tiksliai nežino, kad per didelis pinigų kiekis ir per didelis įsiskolinimas sukurią galimybę atsirasti dar vienai krizei“ – prognozuoja jis.
Europos problemos yra didesnės nei Amerikos, nes pastarosios šalies ekonomika ko gero jau atsispyrė nuo buvusio pasiekto dugno. Jei S&P 500 indeksas nuo dabartinio lygio dar pasikoreguos 10 – 15 procentų, tuomet anot Marc Faber, mes sulauksime dar vieno ekonomikos stimuliacinio paketo.
Šiandien dvidešimt septynių Europos sąjungos šalių lyderiai diskutuos apie būdus, kaip sustiprinti finansinę discipliną sąjungoje bei kaip sustiprinti finansų rinkų reguliavimą, kad ateityje būdu išvengta dar vienos ekonomikos krizės.
„Aš manau, kad šalių vyriausybės pavirto į vėžį, ir išsiplėtė į finansų rinkas. Manau, kad didžiausia problema yra per daug intervencijų. Prie ko tik prisiliečia šalies valdžia, ji dažniausiai padaro blogiau, nei galėtų atlikti privatus sektorius“ – atkreipia dėmesį Marc Faber.
Rinka dažniausiai pateikia signalus, kai kažkas vyksta blogai, tačiau jeigu vyriausybė ima vykdyti intervenciją laisvojoje rinkoje, kaip tai yra Europos Centrinio banko, Amerikos Federalinio Rezervų banko bei Anglijos Centrinio banko atvejais, kuomet jie ėmė supirkinėti obligacijas, tuomet šalių vyriausybių įsikišimas paslepia tuos signalus, teigia minimas ekonomistas.
„Aš manau, kad bet koks vyriausybės įsikišimas sukelia nenumatytas pasekmes, kurios dažniausiai yra neigiamos. Kuomet yra vykdoma intervencija, rinka stengiasi daryti viską, kad įveiktų tą intervenciją ir viskas dar labiau išsipučia“ – pabrėžė Marc Faber.
Šalių vyriausybių sukurti ir įgyvendinti ekonomikų skatinimo paketa sukūrė svyravimus akcijų rinkose, nes tokiu būdu buvo iškreipiami ekonomikos rodikliai, atkreipė dėmesį jis, tuo pačiu pareikšdamas, kad Amerikai prireiks dar vieno ekonomikos stimuliacinio paketo.
Šalininkai šalių valdžių intervencijų į laisvąją rinką ir ekonomiką teigia, kad be šių įsikišimų ir papildomų stimuliacinių paketų pasaulio ekonomikos padėtis būtų kur kas prastesnė, nes bedarbystė būtų žymiai didesnė, ir pastebimai daugiau kompanijų bankrutuotų.
„Taip aš esu susipažinęs su šiais argumentais, jie visi sakys, kad mes dabar būtume depresijos būsenoje. Tačiau man nėra aišku, ar jie yra teisūs“ – prisipažino žinomas ekonomistas Marc Faber.
Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad mūsų laukia defliacinis periodas, tačiau minimas ekonomistas atkreipia dėmesį, kad infliacija Britanijoje jau yra aukšta, tuo tarpu besivystančiose šalyse maisto kainos ūgtelėjo maždaug penktadaliu.
„Žmonės, kurie man pasakoja apie didelę defliaciją Japonijoje, kodėl gi jie negalėtų praleisti nors vienos dienos Tokijuje?, - nes tai vis dar brangiausias miestas pasaulyje“ – atkreipė dėmesį Marc Faber.
„Esant dabartiniam kainų lygiui, aš nenoriu nieko pirkti. Aš perku auksą, nes nežinau, ką daugiau pirkti“ – atskleidė jis.
Jo nuomone, geriau šiuo metu yra būti investavus į akcijas nei į obligacijas, nes tas periodas, kuomet obligacijos atrodė geriau už akcijas jau pasibaigė. Žinomas ekonomistas prognozuoja, kad obligacijų pelningumas didės.
Akcijos šiuo metu yra korekcinėje fazėje, ir per pastarąsias dvi savaites buvo smarkiai perparduotos. Tačiau anot Marc Faber yra labai mažai tikėtina, kad indeksai vidutiniu laikotarpiu nusileis žemiau praėjusių metų kovą pasiektų žemumų.
Jis dar kartą pakartojo savo anksčiau išsakytą prognozę, kad per artimiausią 5 - 10 metų laikotarpį sulauksime dar vienos ekonomikos krizės, ir tuomet anot jo įvyks visos finansų sistemos kolapsas, nes skolų problema iš esmės nebuvo ir nėra sprendžiama.
„Aš manau, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas, Europos Centrinis bankas ir kitų šalių Centriniai bankai neturi jokios kitos galimybės, kaip ir toliau vykdyti aktyvią monetarinę politiką, t.y. spausdinti pinigus ir už juos supirkinėti blogus aktyvus. Centrinių bankų atstovai yra tie, kurie tiksliai nežino, kad per didelis pinigų kiekis ir per didelis įsiskolinimas sukurią galimybę atsirasti dar vienai krizei“ – prognozuoja jis.
Europos problemos yra didesnės nei Amerikos, nes pastarosios šalies ekonomika ko gero jau atsispyrė nuo buvusio pasiekto dugno. Jei S&P 500 indeksas nuo dabartinio lygio dar pasikoreguos 10 – 15 procentų, tuomet anot Marc Faber, mes sulauksime dar vieno ekonomikos stimuliacinio paketo.