versija spausdinimui
(0)
„Yra labai mažai tikėtina, kad Graikai būtų paskutinė šalis iš euro zonos, kuriai gali prireikti finansinės paramos iš Tarptautinio Valiutos fondo. Vienodai jautri ir sudėtinga padėtis taip pat yra ir Airijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje“ – pareiškė ekonomikos profesorius iš Harvardo universiteto Kenneth Rogoff.
„Yra daugiau nei tikėtina, kad per artimiausius du, tris metus Tarptautinis Valiutos fondas turės pagelbėti dar mažiausiai bent vienai šaliai iš euro zonos“ – prognozuoja buvęs Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas.
Praėjusią savaitę labai pastebimai padidėjo Portugalijos, Ispanijos ir Airijos išleistų obligacijų pelningumas, nes investuotojai ėmė labiau abejoti šių šalių valdžių gebėjimais sumažinti savo biudžetų deficitus ir tokiu būdu išvengti Graikijos likimo.
Priminsime, kad remiantis Eurostat paskelbtais oficialiais ir galutiniais duomenimis, Airijos praėjusių metų biudžeto deficitas, lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu, sudarė net 14,3 procentus ir buvo didžiausias tarp visų euro zonos šalių. Graikijos biudžeto deficitas lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu per tą patį laiką sudarė 13,6 procentus, Ispanijos - 11,2 procentus, na o Portugalijos siekė 9,4 procentus.
Graikijos bendros skolos, lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu, šiuo metu jau siekia 115,1 procentus. Tuo tarpu Ispanijos bendra skola lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu šiuo metu sudaro 53.2 procentus, t.y. 560 mlrd. eurų ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už Graikijos turimą bendrą skolą. Kitų dviejų euro zonos šalių, t.y. Airijos bei Portugalijos bendrų skolų rodikliai lyginant su šalių metiniu bendruoju vidaus produktu šiuo metu sudaro atitinkamai 64 ir 76.8 procentus, na o vertinant pinigine išraiška, siekia atitinkamai 105 ir 126 milijardus eurų.
„Aš manau, kad Tarptautinis Valiutos fondas su laiku turės daugiau paskolinti lėšų Graikijai. Tuo tarpu ar kitoms euro zonos šalims taip pat gali prireikti paskolos iš Tarptautinio Valiutos fondo, tiesiogiai priklausys nuo tų šalių politikų ir jų priimamų sprendimų“ – atkreipia dėmesį ekonomikos profesorius iš Harvardo universiteto Kenneth Rogoff.
„Šiuo metu stebimas ekonomikos atsigavimas turėtų padėti iš dalies sumažinti skolų problemas, tačiau Europai bus labai sunku atgauti ilgalaikį ekonomikos atsigavimą. Daugelis šalių bus priverstos mažinti savo biudžetų deficitus ir joms gali tekti kreiptis į Tarptautinį Valiutos fondą, tokiu būdu iš dalies suverčiant kaltę dėl biudžeto išlaidų mažinimo ir pajamų mokesčių pavidalu didinimo, šiam fondui“ – reziumavo buvęs Tarptautinio Valiutos fondo ekonomistas.
„Yra daugiau nei tikėtina, kad per artimiausius du, tris metus Tarptautinis Valiutos fondas turės pagelbėti dar mažiausiai bent vienai šaliai iš euro zonos“ – prognozuoja buvęs Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas.
Praėjusią savaitę labai pastebimai padidėjo Portugalijos, Ispanijos ir Airijos išleistų obligacijų pelningumas, nes investuotojai ėmė labiau abejoti šių šalių valdžių gebėjimais sumažinti savo biudžetų deficitus ir tokiu būdu išvengti Graikijos likimo.
Priminsime, kad remiantis Eurostat paskelbtais oficialiais ir galutiniais duomenimis, Airijos praėjusių metų biudžeto deficitas, lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu, sudarė net 14,3 procentus ir buvo didžiausias tarp visų euro zonos šalių. Graikijos biudžeto deficitas lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu per tą patį laiką sudarė 13,6 procentus, Ispanijos - 11,2 procentus, na o Portugalijos siekė 9,4 procentus.
Graikijos bendros skolos, lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu, šiuo metu jau siekia 115,1 procentus. Tuo tarpu Ispanijos bendra skola lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu šiuo metu sudaro 53.2 procentus, t.y. 560 mlrd. eurų ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už Graikijos turimą bendrą skolą. Kitų dviejų euro zonos šalių, t.y. Airijos bei Portugalijos bendrų skolų rodikliai lyginant su šalių metiniu bendruoju vidaus produktu šiuo metu sudaro atitinkamai 64 ir 76.8 procentus, na o vertinant pinigine išraiška, siekia atitinkamai 105 ir 126 milijardus eurų.
„Aš manau, kad Tarptautinis Valiutos fondas su laiku turės daugiau paskolinti lėšų Graikijai. Tuo tarpu ar kitoms euro zonos šalims taip pat gali prireikti paskolos iš Tarptautinio Valiutos fondo, tiesiogiai priklausys nuo tų šalių politikų ir jų priimamų sprendimų“ – atkreipia dėmesį ekonomikos profesorius iš Harvardo universiteto Kenneth Rogoff.
„Šiuo metu stebimas ekonomikos atsigavimas turėtų padėti iš dalies sumažinti skolų problemas, tačiau Europai bus labai sunku atgauti ilgalaikį ekonomikos atsigavimą. Daugelis šalių bus priverstos mažinti savo biudžetų deficitus ir joms gali tekti kreiptis į Tarptautinį Valiutos fondą, tokiu būdu iš dalies suverčiant kaltę dėl biudžeto išlaidų mažinimo ir pajamų mokesčių pavidalu didinimo, šiam fondui“ – reziumavo buvęs Tarptautinio Valiutos fondo ekonomistas.