versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį atgijęs investuotojų nerimas bloškė Volstryto indeksus iki žemiausio taško per pastaruosius tris mėnesius. Svyravimų indeksas VIX per sesiją šoktelėjo 18 proc. Rinkos dalyvių nuogąstavimus kėlė prastesnė, nei tikėtasi, darbo rinkos padėtis. Taip pat problemų kėlė smarkiai sustiprėjęs JAV doleris, kuriuo pastaruoju metu buvo įprasta pigiai finansuoti rizikingas investicijas.
Rizikingų investicijų kainos, pradedant aukšto pajamingumo obligacijomis ir baigiant žaliavomis, sutartinai ritosi žemyn. Prie to daugiausia prisidėjo vangi paklausa Ispanijos ir Portugalijos vyriausybės skolos priemonių (VVP) aukcionuose. Čia buvo platinamos milijardinės VVP emisijos rekordiniams šių metų biudžeto deficitams kamšyti. Tačiau galutiniai pajamingumai buvo gerokai didesni, palyginti su neseniai platintomis emisijomis, nes investuotojai nusprendė pigiai nebeskolinti vyriausybėms, kurių pastangos suvaldyti savo finansinę būklę neatrodo pakankamos.
Tai kelia nerimą, kad ateityje kredito sąnaudos gali didėti ir apsunkinti prasiskolinusių valstybių galimybes aptarnauti savo skolas, ypač turint omenyje didžiules sumas, kurias daugelis pasaulio vyriausybių šiemet ketina dar pasiskolinti išlaidoms finansuoti. Žibalo į ugnį įliejo Graikijoje prasidėję masiniai protestai, nukreipti prieš vyriausybės ketinimus mažinti biudžeto išlaidas ir didinti mokesčius.
JAV bedarbių paraiškų skaičius pašalpoms gauti praėjusią savaitę padidėjo nuo 472 iki 480 tūkst., kai buvo tikėtasi, kad jų bus vos 455 tūkst. Registruotų Jungtinių Valstijų bedarbių skaičius per šį laikotarpį po kelių mėnesių pertraukos vėl padidėjo - nuo 4,6 iki 4,6 mln. žmonių. Tikėtasi, kad jų sumažės iki 4,58 mln. Tai rodo, kad darbo rinkos situacija nusistovi lėčiau, nei tikėtasi.
Greičiausiai tam įtakos turi bendrovių abejonės dėl to, ar ūkio atsigavimas buvo patvarus ir ar paklausa bus pakankama papildomoms darbo vietoms kurti. Pajamų sąstingis galėtų paskatinti dar vieną atleidimų bangą ir taip vėl padidinti nedarbą, kelti riziką defliacijos tendencijoms grįžti.
Pramonės užsakymų portfelis gruodį padidėjo 1 proc., arba tiek pat, kiek ir lapkritį, bet dvigubai daugiau nei tikėtasi.
Technologijų sektoriaus bendrovė „Cisco Systems" per paskutinį praėjusių metų ketvirtį pelno uždirbo daugiau, nei tikėtasi, ir tai padėjo jos akcijoms pasistūmėti į viršų ir nepasiduoti niūrioms rinkos nuotaikoms. Geriau nei tikėtasi sekėsi ir didžiausiai pasaulio automobilių gamintojai „Toyota". Ši bendrovė taip pat padidino savo rezultatų prognozes. Tačiau jos akcijos pigo 2 proc., kai paaiškėjo, kad bendrovei greičiausia teks atšaukti iš apyvartos daugiau nei 8 mln. gaminamų automobilių. Dėl greičio pedalų problemų jų remontas „Toyota" gali atsieiti per 2 mlrd. JAV dolerių. Be to, bendrovė gali turėti papildomų nuostolių dėl naujojo modelio „Prius" masinių stabdžių sistemos gedimų.
Iždo obligacijų kainos pakilo, investuotojams suskubus ieškoti saugių aktyvų. 10 metų VVP pajamingumas susitraukė nuo 3,70 iki 3,61 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau smuko. Jau kurį laiką regiono investuotojus ima nerimas dėl Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos viešųjų finansų stabilumo. Europos komisija prognozuoja, kad jų vyriausybių skola 2011 metais gali išaugti atitinkamai iki 135, 91 ir 113 proc., palyginti su BVP, kai euro zonos Mastrichto kriterijai numato ne didesnį kaip 60 proc. BVP lygį. Tokie nuogąstavimai kėlė šių šalių vyriausybių vertybinių popierių (VVP) pajamingumus. Labiausiai pajamingumus šiuo metu „išsiaugino" Graikija, kurios vienerių
metų VVP pajamingumas iki išpirkimo šiuo metu siekia 5,4 proc., kai, tarkime, Vokietijos - 0,6 proc.
Viena vertus, išaugęs nerimas dėl viešų^^ų finansų kenkia tokioms šalims kaip Lietuva, kuri šiuo metu pritraukinėja lėšų tarptautinėse finansų rinkose. Kita vertus, Lietuvos vyriausybės skolos rodikliai gerokai didesni nei minėtų^^ų euro zonos šalių, tad kaip tik Lietuvai gali būti skolinama noriau.
Vakar vyko Europos centrinio banko ir Anglijos banko pinigų politikos posėdžiai. Abu centriniai bankai paliko galioti tas pačias bazines rekordiškai žemas palūkanų normas - t. y. 1 ir 0,5 proc. O Anglijos bankas paskelbė darąs pertrauką 200 mlrd. svarų vertės aktyvų supirkimo plane. Tačiau tolesni pinigų ekspansijos žingsniai neatmetami.
Europos centrinio banko vadovas J.C. Trichet taip pat stengėsi įkvėpti rinkoms pasitikėjimo dėl šiuo metu įsivyravusių nuogąstavimų dėl Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos viešųjų finansų. Jo teigimu, visa euro zona neturėtų būti baudžiama už konkrečių šalių iždo politikos nesklandumus.
Vokietijos gamyklų užsakymai gruodžio mėnesį netikėtai smuko 2,3 proc., kai analitikai prognozavo jų gausėsiant 0,2 proc. Didžioji dalis pastarojo laikotarpio ekonomikos atsigavimo buvo siejama su atsargų papildymu ir dėl to besiplečiančia pramonės gamyba. Tad toks posūkis verčia sunerimti, ar toliau pramonė išlaikys savo pagreitį.
Azija
Plačiausiu Japonijos ekonominės „sveikatos" rodikliu laikomas sutampantis indeksas (angl. coincident index) gruodį padidėjo nuo 96 iki 97,6 punkto - tai devintas augimo mėnuo iš eilės. Skaičiuojant atsižvelgiama į 11 rodiklių, tarp kurių yra pramonės gamyba ir mažmeninė prekyba. Japonijai padeda daugiau nei 2 trln. JAV dolerių vertės atskirų šalių vyriausybių inicijuoti ekonomikų skatinimo planai, kurie pagyvino paklausą. Nemenkas vaidmuo, be abejo, tenka Azijos valstybėms. Kita vertus, nerimą kelia ar, ėmus mažinti skatinimo mastą, pavyks išlaikyti gerėjimo tendenciją. Antros pagal dydį pasaulio ekonomikos pirmaujantis indeksas (angl. leading index), atspindintis artimiausių 3-6 mėn. lūkesčius dėl ekonomikos sąlygų, gruodį paaugo nuo 91 ir 94 punktų.
Kinijos akcijų indeksas CSI300 šįryt buvo smukęs 2 proc. ir prisijungė prie vakar prasidėjusio akcijų išpardavimo. Reikėtų pastebėti, kad apskritai praėjusią savaitę iš į besivystančias valstybes investuojančių fondų ištraukta 1,6 mlrd. JAV dolerių arba daugiausia per pastarąjį pusmetį. Nors Kinijos ekonomika labai stipriai atsigauna, investuotojai baiminasi Centrinio banko pradedamų veiksmų, siekiant griežtinti kreditavimą ir taip neleisti aktyvams imti dar smarkiau brangti.
Baltijos šalys
Lietuvos vyriausybė vakar tarptautinėse finansų rinkose išplatino 10 metų 2 mlrd. JAV dolerių dydžio euroobligacijų emisiją. Šalis lėšas pasiskolino už 7,625 proc. Lietuva dėjo nemažai pastangų, siekdama atkreipti investuotojų dėmesį - ministras pirmininkas lankėsi JAV, Finansų ministerija oficialiai į geresniąją pusę pagerino 2010 metų Lietuvos ekonomikos prognozes, be to, reitingų agentūra „S&P" pagerino šalies reitingo perspektyvą iš neigiamos į stabilią. Vis dėlto skolintis metas nebuvo ištaikytas pats geriausias - pastarosiomis savaitėmis paaštrėjo nuogąstavimai dėl tam tikrų šalių viešųjų finansų tvarumo, tad veikiausiai Lietuva pasiskolino lėšų kiek brangiau nei tai būtų galėjusi padaryti prieš mėnesį. Vis dėlto Lietuvos skolos įsipareigojimai šiuo metu gali atrodyti santykinai patrauklesni investuotojams, nes Lietuvos, skirtingai nei Graikijos, skola kol kas net nesiekia 60 proc. BVP kritinės reikšmės.
Vidurio ir Rytų Europa
Ketvirtadienį Rusijos akcijų biržos smuko apie 2,5 proc. Po to kai Rusijos biržos užsidarė, JAV indeksai ir žaliavinės naftos kaina smarkiai krito, todėl tikėtina, kad Rusijos akcijų biržoje šiandien dominuos pardavėjai.
Rusijoje skaičiuojamas būtinų maisto produktų krepšelis sausio mėnesį pabrango 3 proc., kai infliacija siekė 1,6 proc. Būtinų maisto produktų krepšelis šiuo metu kainuoja 2,1 tūkst. rublių, o 2009 metų 11 mėnesių vidutinė pensija Rusijoje siekė 5,1 tūkst. rublių.
Žaliavos
Ketvirtadienį žaliavinės „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje smuko beveik 5 proc. ir tai buvo didžiausias kainos kritimas per pastarąjį pusmetį. Vakarykštis naftos kainos smukimas buvo sukeltas masinio investuotojų pasitraukimo iš rizikingų aktyvų, tad dar kartą galima buvo įsitikinti, kokios jautrios tebėra finansų rinkos ir koks stiprus jų poveikis žaliavų kainoms. Investuotojai ima atsargiai vertinti naftos paklausos atsigavimo galimybes didžiausiose pasaulio valstybėse. Didelę įtaką naftos kainai turės šiandieniniai 2010 m. sausio mėn. JAV nedarbo pokyčiai, nes jeigu skaičiai nenudžiugins investuotojų, naftos kaina gali dar kristi.
Aukso kaina vakar krito daugiau nei 4 proc. ir tai buvo didžiausias procentinis kritimo tempas nuo 2008 m. gruodžio mėn. Žymus JAV dolerio stiprėjimas svarbiausių valiutų atžvilgiu tapo vienu svarbiausiu veiksnių, lėmusių metalo pigimą. Be to, dar kartą matyti, kad investuotojams traukiantis iš rizikingų aktyvų, auksas nėra išimtis ir jis imamas pardavinėti, bijant tolesnio kainos smukimo. Investuotojų traukimąsi iš aukso rinkos įrodo ir 5,8 tonom sumažėjęs didžiausio pasaulyje biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust" turimas metalo kiekis.
Vario kaina Londono metalų biržoje antrą dieną iš eilės krito daugiau nei 3 proc. Tai, kad į šią rinką įtraukta labai daug finansinių investuotojų, dabar labai skaudžiai atsiliepia šio metalo kainai, nes investuotojams traukiant lėšas iš šios rinkos, kaina keičiasi labai smarkiai. Stiprėjantis JAV doleris ir nerimas dėl ekonomikos augimo tempų 2010 m. didina investuotojų nepasitikėjimą. Beje, vario atsargos Londono metalų biržoje vakar vėl smuko 1,05 tūkst. tonų, tačiau ši trumpa tendencija, matyt, neužsitęs, greitai mažėjant pažymoms apie sandėlius paliekantį varį.
Rizikingų investicijų kainos, pradedant aukšto pajamingumo obligacijomis ir baigiant žaliavomis, sutartinai ritosi žemyn. Prie to daugiausia prisidėjo vangi paklausa Ispanijos ir Portugalijos vyriausybės skolos priemonių (VVP) aukcionuose. Čia buvo platinamos milijardinės VVP emisijos rekordiniams šių metų biudžeto deficitams kamšyti. Tačiau galutiniai pajamingumai buvo gerokai didesni, palyginti su neseniai platintomis emisijomis, nes investuotojai nusprendė pigiai nebeskolinti vyriausybėms, kurių pastangos suvaldyti savo finansinę būklę neatrodo pakankamos.
Tai kelia nerimą, kad ateityje kredito sąnaudos gali didėti ir apsunkinti prasiskolinusių valstybių galimybes aptarnauti savo skolas, ypač turint omenyje didžiules sumas, kurias daugelis pasaulio vyriausybių šiemet ketina dar pasiskolinti išlaidoms finansuoti. Žibalo į ugnį įliejo Graikijoje prasidėję masiniai protestai, nukreipti prieš vyriausybės ketinimus mažinti biudžeto išlaidas ir didinti mokesčius.
JAV bedarbių paraiškų skaičius pašalpoms gauti praėjusią savaitę padidėjo nuo 472 iki 480 tūkst., kai buvo tikėtasi, kad jų bus vos 455 tūkst. Registruotų Jungtinių Valstijų bedarbių skaičius per šį laikotarpį po kelių mėnesių pertraukos vėl padidėjo - nuo 4,6 iki 4,6 mln. žmonių. Tikėtasi, kad jų sumažės iki 4,58 mln. Tai rodo, kad darbo rinkos situacija nusistovi lėčiau, nei tikėtasi.
Greičiausiai tam įtakos turi bendrovių abejonės dėl to, ar ūkio atsigavimas buvo patvarus ir ar paklausa bus pakankama papildomoms darbo vietoms kurti. Pajamų sąstingis galėtų paskatinti dar vieną atleidimų bangą ir taip vėl padidinti nedarbą, kelti riziką defliacijos tendencijoms grįžti.
Pramonės užsakymų portfelis gruodį padidėjo 1 proc., arba tiek pat, kiek ir lapkritį, bet dvigubai daugiau nei tikėtasi.
Technologijų sektoriaus bendrovė „Cisco Systems" per paskutinį praėjusių metų ketvirtį pelno uždirbo daugiau, nei tikėtasi, ir tai padėjo jos akcijoms pasistūmėti į viršų ir nepasiduoti niūrioms rinkos nuotaikoms. Geriau nei tikėtasi sekėsi ir didžiausiai pasaulio automobilių gamintojai „Toyota". Ši bendrovė taip pat padidino savo rezultatų prognozes. Tačiau jos akcijos pigo 2 proc., kai paaiškėjo, kad bendrovei greičiausia teks atšaukti iš apyvartos daugiau nei 8 mln. gaminamų automobilių. Dėl greičio pedalų problemų jų remontas „Toyota" gali atsieiti per 2 mlrd. JAV dolerių. Be to, bendrovė gali turėti papildomų nuostolių dėl naujojo modelio „Prius" masinių stabdžių sistemos gedimų.
Iždo obligacijų kainos pakilo, investuotojams suskubus ieškoti saugių aktyvų. 10 metų VVP pajamingumas susitraukė nuo 3,70 iki 3,61 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau smuko. Jau kurį laiką regiono investuotojus ima nerimas dėl Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos viešųjų finansų stabilumo. Europos komisija prognozuoja, kad jų vyriausybių skola 2011 metais gali išaugti atitinkamai iki 135, 91 ir 113 proc., palyginti su BVP, kai euro zonos Mastrichto kriterijai numato ne didesnį kaip 60 proc. BVP lygį. Tokie nuogąstavimai kėlė šių šalių vyriausybių vertybinių popierių (VVP) pajamingumus. Labiausiai pajamingumus šiuo metu „išsiaugino" Graikija, kurios vienerių
metų VVP pajamingumas iki išpirkimo šiuo metu siekia 5,4 proc., kai, tarkime, Vokietijos - 0,6 proc.
Viena vertus, išaugęs nerimas dėl viešų^^ų finansų kenkia tokioms šalims kaip Lietuva, kuri šiuo metu pritraukinėja lėšų tarptautinėse finansų rinkose. Kita vertus, Lietuvos vyriausybės skolos rodikliai gerokai didesni nei minėtų^^ų euro zonos šalių, tad kaip tik Lietuvai gali būti skolinama noriau.
Vakar vyko Europos centrinio banko ir Anglijos banko pinigų politikos posėdžiai. Abu centriniai bankai paliko galioti tas pačias bazines rekordiškai žemas palūkanų normas - t. y. 1 ir 0,5 proc. O Anglijos bankas paskelbė darąs pertrauką 200 mlrd. svarų vertės aktyvų supirkimo plane. Tačiau tolesni pinigų ekspansijos žingsniai neatmetami.
Europos centrinio banko vadovas J.C. Trichet taip pat stengėsi įkvėpti rinkoms pasitikėjimo dėl šiuo metu įsivyravusių nuogąstavimų dėl Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos viešųjų finansų. Jo teigimu, visa euro zona neturėtų būti baudžiama už konkrečių šalių iždo politikos nesklandumus.
Vokietijos gamyklų užsakymai gruodžio mėnesį netikėtai smuko 2,3 proc., kai analitikai prognozavo jų gausėsiant 0,2 proc. Didžioji dalis pastarojo laikotarpio ekonomikos atsigavimo buvo siejama su atsargų papildymu ir dėl to besiplečiančia pramonės gamyba. Tad toks posūkis verčia sunerimti, ar toliau pramonė išlaikys savo pagreitį.
Azija
Plačiausiu Japonijos ekonominės „sveikatos" rodikliu laikomas sutampantis indeksas (angl. coincident index) gruodį padidėjo nuo 96 iki 97,6 punkto - tai devintas augimo mėnuo iš eilės. Skaičiuojant atsižvelgiama į 11 rodiklių, tarp kurių yra pramonės gamyba ir mažmeninė prekyba. Japonijai padeda daugiau nei 2 trln. JAV dolerių vertės atskirų šalių vyriausybių inicijuoti ekonomikų skatinimo planai, kurie pagyvino paklausą. Nemenkas vaidmuo, be abejo, tenka Azijos valstybėms. Kita vertus, nerimą kelia ar, ėmus mažinti skatinimo mastą, pavyks išlaikyti gerėjimo tendenciją. Antros pagal dydį pasaulio ekonomikos pirmaujantis indeksas (angl. leading index), atspindintis artimiausių 3-6 mėn. lūkesčius dėl ekonomikos sąlygų, gruodį paaugo nuo 91 ir 94 punktų.
Kinijos akcijų indeksas CSI300 šįryt buvo smukęs 2 proc. ir prisijungė prie vakar prasidėjusio akcijų išpardavimo. Reikėtų pastebėti, kad apskritai praėjusią savaitę iš į besivystančias valstybes investuojančių fondų ištraukta 1,6 mlrd. JAV dolerių arba daugiausia per pastarąjį pusmetį. Nors Kinijos ekonomika labai stipriai atsigauna, investuotojai baiminasi Centrinio banko pradedamų veiksmų, siekiant griežtinti kreditavimą ir taip neleisti aktyvams imti dar smarkiau brangti.
Baltijos šalys
Lietuvos vyriausybė vakar tarptautinėse finansų rinkose išplatino 10 metų 2 mlrd. JAV dolerių dydžio euroobligacijų emisiją. Šalis lėšas pasiskolino už 7,625 proc. Lietuva dėjo nemažai pastangų, siekdama atkreipti investuotojų dėmesį - ministras pirmininkas lankėsi JAV, Finansų ministerija oficialiai į geresniąją pusę pagerino 2010 metų Lietuvos ekonomikos prognozes, be to, reitingų agentūra „S&P" pagerino šalies reitingo perspektyvą iš neigiamos į stabilią. Vis dėlto skolintis metas nebuvo ištaikytas pats geriausias - pastarosiomis savaitėmis paaštrėjo nuogąstavimai dėl tam tikrų šalių viešųjų finansų tvarumo, tad veikiausiai Lietuva pasiskolino lėšų kiek brangiau nei tai būtų galėjusi padaryti prieš mėnesį. Vis dėlto Lietuvos skolos įsipareigojimai šiuo metu gali atrodyti santykinai patrauklesni investuotojams, nes Lietuvos, skirtingai nei Graikijos, skola kol kas net nesiekia 60 proc. BVP kritinės reikšmės.
Vidurio ir Rytų Europa
Ketvirtadienį Rusijos akcijų biržos smuko apie 2,5 proc. Po to kai Rusijos biržos užsidarė, JAV indeksai ir žaliavinės naftos kaina smarkiai krito, todėl tikėtina, kad Rusijos akcijų biržoje šiandien dominuos pardavėjai.
Rusijoje skaičiuojamas būtinų maisto produktų krepšelis sausio mėnesį pabrango 3 proc., kai infliacija siekė 1,6 proc. Būtinų maisto produktų krepšelis šiuo metu kainuoja 2,1 tūkst. rublių, o 2009 metų 11 mėnesių vidutinė pensija Rusijoje siekė 5,1 tūkst. rublių.
Žaliavos
Ketvirtadienį žaliavinės „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje smuko beveik 5 proc. ir tai buvo didžiausias kainos kritimas per pastarąjį pusmetį. Vakarykštis naftos kainos smukimas buvo sukeltas masinio investuotojų pasitraukimo iš rizikingų aktyvų, tad dar kartą galima buvo įsitikinti, kokios jautrios tebėra finansų rinkos ir koks stiprus jų poveikis žaliavų kainoms. Investuotojai ima atsargiai vertinti naftos paklausos atsigavimo galimybes didžiausiose pasaulio valstybėse. Didelę įtaką naftos kainai turės šiandieniniai 2010 m. sausio mėn. JAV nedarbo pokyčiai, nes jeigu skaičiai nenudžiugins investuotojų, naftos kaina gali dar kristi.
Aukso kaina vakar krito daugiau nei 4 proc. ir tai buvo didžiausias procentinis kritimo tempas nuo 2008 m. gruodžio mėn. Žymus JAV dolerio stiprėjimas svarbiausių valiutų atžvilgiu tapo vienu svarbiausiu veiksnių, lėmusių metalo pigimą. Be to, dar kartą matyti, kad investuotojams traukiantis iš rizikingų aktyvų, auksas nėra išimtis ir jis imamas pardavinėti, bijant tolesnio kainos smukimo. Investuotojų traukimąsi iš aukso rinkos įrodo ir 5,8 tonom sumažėjęs didžiausio pasaulyje biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust" turimas metalo kiekis.
Vario kaina Londono metalų biržoje antrą dieną iš eilės krito daugiau nei 3 proc. Tai, kad į šią rinką įtraukta labai daug finansinių investuotojų, dabar labai skaudžiai atsiliepia šio metalo kainai, nes investuotojams traukiant lėšas iš šios rinkos, kaina keičiasi labai smarkiai. Stiprėjantis JAV doleris ir nerimas dėl ekonomikos augimo tempų 2010 m. didina investuotojų nepasitikėjimą. Beje, vario atsargos Londono metalų biržoje vakar vėl smuko 1,05 tūkst. tonų, tačiau ši trumpa tendencija, matyt, neužsitęs, greitai mažėjant pažymoms apie sandėlius paliekantį varį.