versija spausdinimui
(6)
Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nouriel Roubini prisipažino, kad niekad iki šiol taip pesimistiškai nevertino euro zonos ateities, pareikšdamas, kad šios sąjungos vienybei didžiausią grėsmę šiuo metu kelia Ispanija.
„Po kažkiek laiko, ne šiais metais, gal po dvejų metų nuo dabar, mes galime sulaukti euro zonos griūties. Ir šiuo metu ši rizika nuolat didėja“ – pareiškė per šią krizę gerokai išgarsėjęs ekonomikos profesorius.
Nouriel Roubini išreikšta nuomonė visiškai nesutampa su Europos Centrinio banko vadovo Jean-Claude Trichet išreikšta nuomone, kad tai yra absurdas kalbėti apie galimą euro zonos, į kurią įeina šešiolika šalių, griūtį.
Spekuliacijos rinkoje dėl galimos euro zonos griūties pasirodė tuomet, kai Graikams nepavyko tinkamai sumažinti savo labai didelio biudžeto deficito. Panašių problemų dėl biudžetų deficitų turi ir kitos euro zonos šalys, tokios kaip Ispanija ir Airija.
„Šiuo metu euro zona pasižymi gan nemaža nelygybę, nes jos centre yra labai stiprios šalys, na o kraštuose silpnos šalys, ir kai kurios iš jų gali pasitraukti iš euro zonos. Dabar vyksta pirmasis euro zonos tvirtumo ir atsparumo testas“ – mano Nouriel Roubini.
Ispanijos ir Graikijos ekonomikos susidūrė su gan dideliu disbalansu ir krentančiu konkurencingumu, atkreipia dėmesį Niujorko universiteto ekonomistas. Narystė euro zonoje reiškia, kad šios šalys dabar negali tiesiog devalvuoti valiutų ir tokiu būdu padidinti savo eksporto konkurencingumą.
Graikijos biudžeto deficitas yra beveik keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos limitas, kuris siekia tris procentus lyginant su metiniu šalies bendruoju vidaus produktu. Graikija yra viena iš trylikos Europos sąjungos šalių, kuriai Europos komisija yra nustačiusi reikalavimą per kelis artimiausius metus sumažinti šalies biudžeto deficitą iki priimtino lygio. Prognozuoja, kad Graikijos bendras skolos lygis šiais metais turėtų pasiekti net 120 procentų metinio šalies bendrojo vidaus produkto rodiklio, arba dvigubai daugiau nei leidžiama Europos sąjungoje.
Prieš kelias savaites Europos Centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet pareiškė, kad kalbos apie galimą Graikijos išstojimą iš euro zonos yra absurdiškos. Graikija turėtų pasilikti euro zonoje, nes čia jos problemos bus kur kas lengviau išspręstos, yra pareiškęs Graikijos atstovas Europos Centriniame banke George Provopoulos.
Nouriel Roubini teigia, kad nors šiuo metu didžiausias dėmesys yra sutelktas ties Graikija ir jos problemomis, tačiau kur kas didesnes problemas visai euro zonai gali sukelti ketvirta pagal didį šios zonos narė Ispanija. Šioje šalyje bedarbystės rodiklis jau beveik pasiekė dvidešimt procentų, arba faktiškai dvigubai daugiau nei Europos sąjungos šalių bendras vidurkis.
„Jei Graikija nesugebės išspręsti savo problemų, ir bus priversta bankrutuoti ir pasitraukti iš euro zonos, tai bus problema šiai zonai, tuo tarpu jei tas pats atsitiktų su Ispanija, tai jau būtų tikra katastrofa“ – pranašauja Niujorko universiteto ekonomikos profesorius.
Nouriel Roubini pareiškė, kad augantys daugelio šalių įsiskolinimai bus naujas fenomenas, kuris gali paskatinti dar vienos krizės kilimą.
„Investuotojai gali nubusti ir imti pardavinėti išsivysčiusių šalių obligacijas, kaip jie tai padarė su Graikijos obligacijomis“ – perspėja jis.
„Mes jau turime dideles fiskalines problemas išsivysčiusiose šalyse, ir mes iš esmės jų nesprendžiame“ – pastebėjo Niujorko universiteto ekonomikos profesorius.
Po to kai vakar reitingų agentūra Standard & Poor’s sumažino Japonijos skolinimosi reitingą ir šio reitingo perspektyvas, Nouriel Roubini pareiškė, kad yra susirūpinęs, dėl antros pagal didį pasaulio ekonomikos. Konkrečiai jam nerimą kelia esanti per didelė šios šalies skola, defliacijos procesų sugrįžimas bei senėjanti Japonijos visuomenė. Šiuo metu ši šalis dar gali save finansuoti dėl vidaus vartojimo, tačiau kažkuriuo momentu jų problemos gali paaštrėti, ir todėl jie turės imtis ryžtingų ekonomikos pertvarkos veiksmų.
„Po kažkiek laiko, ne šiais metais, gal po dvejų metų nuo dabar, mes galime sulaukti euro zonos griūties. Ir šiuo metu ši rizika nuolat didėja“ – pareiškė per šią krizę gerokai išgarsėjęs ekonomikos profesorius.
Nouriel Roubini išreikšta nuomonė visiškai nesutampa su Europos Centrinio banko vadovo Jean-Claude Trichet išreikšta nuomone, kad tai yra absurdas kalbėti apie galimą euro zonos, į kurią įeina šešiolika šalių, griūtį.
Spekuliacijos rinkoje dėl galimos euro zonos griūties pasirodė tuomet, kai Graikams nepavyko tinkamai sumažinti savo labai didelio biudžeto deficito. Panašių problemų dėl biudžetų deficitų turi ir kitos euro zonos šalys, tokios kaip Ispanija ir Airija.
„Šiuo metu euro zona pasižymi gan nemaža nelygybę, nes jos centre yra labai stiprios šalys, na o kraštuose silpnos šalys, ir kai kurios iš jų gali pasitraukti iš euro zonos. Dabar vyksta pirmasis euro zonos tvirtumo ir atsparumo testas“ – mano Nouriel Roubini.
Ispanijos ir Graikijos ekonomikos susidūrė su gan dideliu disbalansu ir krentančiu konkurencingumu, atkreipia dėmesį Niujorko universiteto ekonomistas. Narystė euro zonoje reiškia, kad šios šalys dabar negali tiesiog devalvuoti valiutų ir tokiu būdu padidinti savo eksporto konkurencingumą.
Graikijos biudžeto deficitas yra beveik keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos limitas, kuris siekia tris procentus lyginant su metiniu šalies bendruoju vidaus produktu. Graikija yra viena iš trylikos Europos sąjungos šalių, kuriai Europos komisija yra nustačiusi reikalavimą per kelis artimiausius metus sumažinti šalies biudžeto deficitą iki priimtino lygio. Prognozuoja, kad Graikijos bendras skolos lygis šiais metais turėtų pasiekti net 120 procentų metinio šalies bendrojo vidaus produkto rodiklio, arba dvigubai daugiau nei leidžiama Europos sąjungoje.
Prieš kelias savaites Europos Centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet pareiškė, kad kalbos apie galimą Graikijos išstojimą iš euro zonos yra absurdiškos. Graikija turėtų pasilikti euro zonoje, nes čia jos problemos bus kur kas lengviau išspręstos, yra pareiškęs Graikijos atstovas Europos Centriniame banke George Provopoulos.
Nouriel Roubini teigia, kad nors šiuo metu didžiausias dėmesys yra sutelktas ties Graikija ir jos problemomis, tačiau kur kas didesnes problemas visai euro zonai gali sukelti ketvirta pagal didį šios zonos narė Ispanija. Šioje šalyje bedarbystės rodiklis jau beveik pasiekė dvidešimt procentų, arba faktiškai dvigubai daugiau nei Europos sąjungos šalių bendras vidurkis.
„Jei Graikija nesugebės išspręsti savo problemų, ir bus priversta bankrutuoti ir pasitraukti iš euro zonos, tai bus problema šiai zonai, tuo tarpu jei tas pats atsitiktų su Ispanija, tai jau būtų tikra katastrofa“ – pranašauja Niujorko universiteto ekonomikos profesorius.
Nouriel Roubini pareiškė, kad augantys daugelio šalių įsiskolinimai bus naujas fenomenas, kuris gali paskatinti dar vienos krizės kilimą.
„Investuotojai gali nubusti ir imti pardavinėti išsivysčiusių šalių obligacijas, kaip jie tai padarė su Graikijos obligacijomis“ – perspėja jis.
„Mes jau turime dideles fiskalines problemas išsivysčiusiose šalyse, ir mes iš esmės jų nesprendžiame“ – pastebėjo Niujorko universiteto ekonomikos profesorius.
Po to kai vakar reitingų agentūra Standard & Poor’s sumažino Japonijos skolinimosi reitingą ir šio reitingo perspektyvas, Nouriel Roubini pareiškė, kad yra susirūpinęs, dėl antros pagal didį pasaulio ekonomikos. Konkrečiai jam nerimą kelia esanti per didelė šios šalies skola, defliacijos procesų sugrįžimas bei senėjanti Japonijos visuomenė. Šiuo metu ši šalis dar gali save finansuoti dėl vidaus vartojimo, tačiau kažkuriuo momentu jų problemos gali paaštrėti, ir todėl jie turės imtis ryžtingų ekonomikos pertvarkos veiksmų.
. Viskas aplinkui tik blogai 
.