versija spausdinimui
(0)
Vokietijos Kanclerė Angela Merkel šiandien pareiškė, kad ekonomikos krizė dar tikrai nesibaigė. Jos komentaras pasirodė tuo pat metu kaip ir Europos Centrinio banko valdybos nario, kuris pareiškė, kad euro zonos ekonomika per šių metų pirmą pusmetį gali patirti nuosmukį lyginant su praėjusių metų antruoju pusmečiu.
„Euro zonos ekonomikos augimas pirmą šių metų pusemtį ko gero susilpnės lyginant su praėjusių metų antruoju pusmečiu, tačiau regiono ekonomika greičiausiai nesugrįš atgal į recesijos būseną“ – pareiškė Europos Centrinio banko valdybos narys Juergen Stark.
Jis taip pat pasakė, kad Graikijos valdžia nesitikėtų, jog Europos Centrinis bankas ir Europos sąjungos atstovai pakeis egzistuojančias taisykles, kad padėtų šiai šaliai susidoroti su itin dideliu ir išpūstu šalies biudžeto deficitu.
„Yra labai tikėtina, kad šių metų pirmasis pusmetis euro zonos ekonomikai bus prastesnis nei praėjusių metų antrasis pusmetis. Tačiau pakartotino ekonomikos stipraus nuosmukio ko gero pavyks išvengti, greičiausiai bus nuosaikus ir gan lėtas ekonomikos atsigavimas ir augimas“ – prognozuoja Europos Centrinio banko valdybos narys Juergen Stark.
Jis taip pat mano, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos būseną ir nuosaikų jos atsigavimą ir augimą, kainų stabilumui grėsmės šiuo metu nėra. Tuo pačiu savo tokiu komentaru Europos Centrinio banko valdybos narys padidino lūkesčius, kad per šiuos metus ilgesnį laiką bazinė palūkanų norma euro zonoje išliks rekordiškai žemame lygyje ir sudarys vos vieną procentą.
Juergen Stark teigia, kad Graikijos pagrindinė užduotis šiuo metu kuo labiau konsoliduoti savo biudžetą sumažinant jo deficitą bei taip pat būtina didinti šalies konkurencingumą.
„Graikai žino kokius namų darbus jie turi atlikti. Kaip nesenai pareiškė Europos Centrinio banko prezidentas, mes nekeisime egzistuojančių taisyklių“ – priminė Europos Centrinio banko valdybos narys.
Be to ir kitos Europos šalys turi susikoncentruoti ties fiskaline konsolidacija ir strategijomis padėsiančiomis pagerinti potencialų ekonomikos augimą. Jeigu šalies viešosios skolos dydis ir augimas taps nepriimtinas, tai tiesiogiai atsilieps palūkanų normoms, bei sumažins potencialų privačių investicijų šalyje kiekį.
Europos Centrinio banko valdybos narys Juergen Stark taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie Europos bankai vis dar turi nemažai problemų ir jiems reikalinga parama.
„Kai kuriems Europos bankams vis dar reikalinga reali parama. Taip pat yra nemažai signalų apie blogėjančią kreditų kokybę ir tai gali sukelti naują jų nurašymų bangą“ – reziumavo Juergen Stark.
„Euro zonos ekonomikos augimas pirmą šių metų pusemtį ko gero susilpnės lyginant su praėjusių metų antruoju pusmečiu, tačiau regiono ekonomika greičiausiai nesugrįš atgal į recesijos būseną“ – pareiškė Europos Centrinio banko valdybos narys Juergen Stark.
Jis taip pat pasakė, kad Graikijos valdžia nesitikėtų, jog Europos Centrinis bankas ir Europos sąjungos atstovai pakeis egzistuojančias taisykles, kad padėtų šiai šaliai susidoroti su itin dideliu ir išpūstu šalies biudžeto deficitu.
„Yra labai tikėtina, kad šių metų pirmasis pusmetis euro zonos ekonomikai bus prastesnis nei praėjusių metų antrasis pusmetis. Tačiau pakartotino ekonomikos stipraus nuosmukio ko gero pavyks išvengti, greičiausiai bus nuosaikus ir gan lėtas ekonomikos atsigavimas ir augimas“ – prognozuoja Europos Centrinio banko valdybos narys Juergen Stark.
Jis taip pat mano, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos būseną ir nuosaikų jos atsigavimą ir augimą, kainų stabilumui grėsmės šiuo metu nėra. Tuo pačiu savo tokiu komentaru Europos Centrinio banko valdybos narys padidino lūkesčius, kad per šiuos metus ilgesnį laiką bazinė palūkanų norma euro zonoje išliks rekordiškai žemame lygyje ir sudarys vos vieną procentą.
Juergen Stark teigia, kad Graikijos pagrindinė užduotis šiuo metu kuo labiau konsoliduoti savo biudžetą sumažinant jo deficitą bei taip pat būtina didinti šalies konkurencingumą.
„Graikai žino kokius namų darbus jie turi atlikti. Kaip nesenai pareiškė Europos Centrinio banko prezidentas, mes nekeisime egzistuojančių taisyklių“ – priminė Europos Centrinio banko valdybos narys.
Be to ir kitos Europos šalys turi susikoncentruoti ties fiskaline konsolidacija ir strategijomis padėsiančiomis pagerinti potencialų ekonomikos augimą. Jeigu šalies viešosios skolos dydis ir augimas taps nepriimtinas, tai tiesiogiai atsilieps palūkanų normoms, bei sumažins potencialų privačių investicijų šalyje kiekį.
Europos Centrinio banko valdybos narys Juergen Stark taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie Europos bankai vis dar turi nemažai problemų ir jiems reikalinga parama.
„Kai kuriems Europos bankams vis dar reikalinga reali parama. Taip pat yra nemažai signalų apie blogėjančią kreditų kokybę ir tai gali sukelti naują jų nurašymų bangą“ – reziumavo Juergen Stark.