versija spausdinimui
(0)
Finansų reforma ko gero negali apsaugoti nuo blogų paskolų ir naujų „burbulų“ rinkoje, o tik sumažinti žalą, kuria jie daro, pareiškė Nobelio premijos laureatas bei ekonomistas Paul Krugman.
Jo nuomone, Amerikos finansų sistemos reforma turėtų susikoncentruoti ties tuo, kad užtikrintų, jog kilsiantys „burbulai“ rinkoje nesunaikintų finansų sistemos, kai jie ims sproginėti.
„Turėkite omenyje tai, kad dėl 1990 metais įvykusios akcijų rinkos griūties, namų ūkiai neteko iki 5 trilijonų dolerių vertės turto, tačiau tai nesukėlė finansų krizės“ – pastebi Paul Krugman.
„Šiuo atveju esmė yra paprasta. Akcijų rinkos burbulas ir jo sprogimas sukuria daug rizikos, tačiau ta rizika tuo atveju buvo gana plačiai pasiskirsčiusi visoje ekonomikoje. Tuo tarpu rizika sukurta nekilnojamo turto rinkoje buvo labai stipriai koncentruota finansų sektoriuje“ – pareiškė Nobelio premijos laureatas.
Kaip pasekmė minimos koncentracijos buvo tai, kad krachas nekilnojamo turto rinkoje vos nesukėlė kracho ir bankinėje sistemoje.
„Bankai vaidina labai svarbų ir specialų vaidmenį ekonomikoje. Jeigu jie negali normaliai funkcionuoti, tai tuomet visas prekybinės ir verslo sistemos ratas sustoja“ – teigia ekonomistas Paul Krugman.
„Kodėl bankininkai prisiėmė tiek daug rizikos?, - nes jie vadovavosi savo trumpalaikiais interesais. Naudodami didelius finansų svertus ir investuodami skolintus pinigus jie trumpalaikiu laikotarpiu uždirbto daug pelno“ – pastebi ekonomistas.
„Jei rizikos koncentracija bankiniame sektoriuje padidėja, tai sukelia pavojų sisteminės rizikos, kuri gali sukelti finansų krizę, tačiau tai jau nebuvo bankininkų problema“ - pareiškė Nobelio premijos laureatas.
„Būtent dėl šio interesų konflikto ir egzistuoja bankinio sektoriaus priežiūra. Tačiau likus metams iki finansų krizės, taisyklės ir priežiūra buvo sušvelninti“ – konstatuoja Nobelio premijos laureatas bei ekonomistas Paul Krugman.
Jo nuomone, Amerikos finansų sistemos reforma turėtų susikoncentruoti ties tuo, kad užtikrintų, jog kilsiantys „burbulai“ rinkoje nesunaikintų finansų sistemos, kai jie ims sproginėti.
„Turėkite omenyje tai, kad dėl 1990 metais įvykusios akcijų rinkos griūties, namų ūkiai neteko iki 5 trilijonų dolerių vertės turto, tačiau tai nesukėlė finansų krizės“ – pastebi Paul Krugman.
„Šiuo atveju esmė yra paprasta. Akcijų rinkos burbulas ir jo sprogimas sukuria daug rizikos, tačiau ta rizika tuo atveju buvo gana plačiai pasiskirsčiusi visoje ekonomikoje. Tuo tarpu rizika sukurta nekilnojamo turto rinkoje buvo labai stipriai koncentruota finansų sektoriuje“ – pareiškė Nobelio premijos laureatas.
Kaip pasekmė minimos koncentracijos buvo tai, kad krachas nekilnojamo turto rinkoje vos nesukėlė kracho ir bankinėje sistemoje.
„Bankai vaidina labai svarbų ir specialų vaidmenį ekonomikoje. Jeigu jie negali normaliai funkcionuoti, tai tuomet visas prekybinės ir verslo sistemos ratas sustoja“ – teigia ekonomistas Paul Krugman.
„Kodėl bankininkai prisiėmė tiek daug rizikos?, - nes jie vadovavosi savo trumpalaikiais interesais. Naudodami didelius finansų svertus ir investuodami skolintus pinigus jie trumpalaikiu laikotarpiu uždirbto daug pelno“ – pastebi ekonomistas.
„Jei rizikos koncentracija bankiniame sektoriuje padidėja, tai sukelia pavojų sisteminės rizikos, kuri gali sukelti finansų krizę, tačiau tai jau nebuvo bankininkų problema“ - pareiškė Nobelio premijos laureatas.
„Būtent dėl šio interesų konflikto ir egzistuoja bankinio sektoriaus priežiūra. Tačiau likus metams iki finansų krizės, taisyklės ir priežiūra buvo sušvelninti“ – konstatuoja Nobelio premijos laureatas bei ekonomistas Paul Krugman.