versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį JAV akcijų rinka aiškios krypties nerado. Postūmis akcijoms brangti buvo susilpnėjęs JAV dolerio kursas ir aukštesnės žaliavų kainos, bet jas žemyn tempė netikėtas technologijų sektoriaus nuosmukis, prasidėjęs prieš pat paskutiniojo praėjusių metų ketvirčio veiklos rezultatų skelbimo maratoną. Apyvartos vis dar išlieka mažesnės už vidurkį.
Pirmoji ketvirčio rezultatus paskelbė aliuminio gamintoja „Alcoa". Ši bendrovė per ketvirtį uždirbo 0,01 JAV dolerio, tenkančio vienai akcijai, pelno, palyginti su pernai atitinkamu metu akcijai tekusiu 0,28 JAV dolerio nuostoliu. Vis dėlto tokie rezultatai turėjo kelti nusivylimą, nes prognozuota, kad pelnas, tenkantis vienai akcijai, sudarys 0,06 JAV dolerio. Kita vertus, „Alcoa" ketvirčio įplaukos smuko labiau nei tikėtasi.
Spėjama, kad paskutinį 2009 metų ketvirtį JAV įmonių pelnai turėjo vidutiniškai šoktelėti net apie 200 proc., palyginti su katastrofišku ketvirtuoju 2008 metų ketvirčiu. O pagrindinę pelnų padidėjimo dalį turėtų lemti mažesni bankų probleminio turto nurašymai, kurie pernai atitinkamu laiku buvo įgavę didžiausią pagreitį. Kita vertus, įspūdingu rezultatų pagerėjimu, atsiradusiu dėl vadinamosios palyginamosios bazės efekto, padaryti didelį įspūdį investuotojams turbūt bus sunku, greičiausiai jie labiau kreips dėmesį į naujienas apie bendrovių 2010 metų veiklos perspektyvas.
Pirmadienį kalnakasybos įmonių „McMoRan" ir „Energy XXI" akcijų kaina pašoko į viršų, joms paskelbus apie atrastą naują naftos telkinį Meksikos įlankoje.
Iždo obligacijos brango nuo 3,83 iki 3,82 proc. 10 metų VVP pajamingumas susitraukė.
Vakarų Europa
Pirmadienį tik atsidariusi Vakarų Europos akcijų rinka pasuko aukštyn genama Kinijos užsienio prekybos pokyčių. Deja, šios krypties kai kurie akcijų indeksai neišlaikė. Viršų ėmė spėjimai, kad akcijų kainos jau yra perdaug pakilę, lyginant su tuo, kiek tikimasi atsigavus įmonių veiklos rezultatus. Vakar žemyn nuvažiavo bankų akcijos - „Deutsche Bank" pigo 1,2 proc., nes investuotojai pradėjo kalbėti apie tikimybę, kad bankas sumažins dividendų sumą. Kiti stambūs bankai - „Credit Suisse", „BNP Paribas" ir „UBS" - vakar taip pat pigo.
JAV aliuminio gamintoja „Alcoa" paskelbė prastesnius nei tikėtasi rezultatus. Teigiamos krypties neišlaikė ir Europos biržų kalnakasybos bendrovės, kurių akcijų kainos smuko 0,4-2,3 proc. Ispanijos telekomunikacijų bendrovės „Telefonica" kaina nusirito iki 3,2 proc., taip rinkos sureagavo į Venesuelos prezidento sprendimą devalvuoti šalies valiutą. „Telefonica", antras pagal dydį Vakarų Europos telekomas, apie 6 proc. pajamų gauna Lotynų Amerikoje.
D. Britanijos atsigaunančios būsto kainos gruodžio mėnesį prarado dalį savo pagreičio ir buvo prastesnės nei tikėtasi. Tiesa, nekilnojamojo turto agentų, teigiančių, kad kainos kilo 30 proc. , buvo daugiau nei sakančių, kad buvo priešingai. Tačiau procentas buvo mažesnis nei prieš mėnesį, kai santykis siekė 35 proc., o gruodžiui buvo prognozuota 37 proc.. Pasak D. Britanijos nekilnojamojo turto ekspertų, norinčiųjų įsigyti skaičius didėja pakankamai reikšmingai, kad kiltų ir būsto kainos. O gruodžio mėnesio prastesni skaičiai iš esmės gali būti nulemti kalėdinio laikotarpio, kai mažiau gyventojų skiria dėmesio būsto paieškai.
Azija
Bendra Japonijos bankų išduotų kreditų suma gruodį buvo 1,2 proc. mažesnė nei prieš metus. Metinis paskolų portfelio sumažėjimas Japonijoje yra pirmą kartą po ketverių metų pertraukos. Atskiros įmonės reikiamas lėšas aktyviau pritraukia skolos vertybinių popierių rinkose. Pernai Japonijos bendrovės išleido obligacijų už 11,4 trln. jenų (123 mlrd. JAV dolerių), t.y. 30 proc. daugiau nei 2008 m. Kita vertus, ypač mažesnių įmonių atveju, kreditų paklausos mažėjimas rodo išliekantį silpną ekonomikos aktyvumą.
Paskelbta, kad Indijoje pramonės gamyba praėjusių metų lapkritį buvo 11,7 proc. didesnė nei prieš metus, spalio mėnesį metinis pokytis sudarė 10,6 proc. Lapkričio mėnesį pramonės gamybos augimas buvo didesnis nei prognozavo ekonomistai. Vyriausybės skatinimo programa, sumažintos palūkanų normos bei atsigaunančios eksporto rinkos daugiausiai prisidėjo prie tokių rezultatų. Šie duomenys leidžia tikėtis pakankamai aukšto šalies 2009 m. IV ketv. BVP augimo.
Baltijos šalys
Lietuvos vartotojų kainų indeksas per gruodžio mėnesį nusmuko dar 0,3 proc., o metinė infliacija siekė 1,3 proc. Vidutinė 2009 metų infliacija sudarė 4,5 proc. ir buvo kiek mažesnė nei prognozuota spalio mėnesį (4,8 proc.). Metiniam tempui vis dar daugiausiai įtakos turi alkoholio ir tabako grupės prekės, kurių kainos kilo dėl padidėjusio akcizo. Antras svarbus veiksnys -transporto grupės prekės, kuriose jaučiamas brangstančios naftos poveikis. Lyginant su lapkričio mėnesiu, kainų smukimą daugiausiai lėmė pingantys drabužiai ir avalynė. Žvelgiant į 2010 metus iš vartotojų paklausos pusės, spėjama, kad priežasčių kainoms kilti nebus, o sausį prasidėsiantys išpardavimai greičiausiai dar pastums drabužių ir avalynės prekes žemyn. Tiesa, yra rizikos, kad metinį kainų indekso pokytį gali palaikyti vis dar brangi nafta. Be abejo, 2010 metais bus akivaizdus ir elektros kainų šuolio efektas. Dėl jo Lietuvos vartotojų kainos negalės mažėti tiek, kad adekvačiai atspindėtų vartotojų paklausos silpnumą.
Vidurio ir Rytų Europa
Nedarbo lygis Čekijoje gruodį siekė 9,2 proc. ir buvo didžiausias nuo 2006 m. sausio mėnesio. Tiesa, panašaus lygio (9,3 proc.) ir buvo tikimasi. Per mėnesį nedarbo lygis išaugo 30,227 tūkst. žmonių, arba nuo 8,6 proc. (lapkritį) iki 9,2 proc. gruodį. Infliacijos lygis pakilo 1 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Pirmą darbo dieną po švenčių Rusijos akcijų biržų indeksai išaugo daugiau nei 5 proc. Indeksas MICEX pakilo net 7,51 proc. iki 1553,06 punkto. Pasaulio rinkos nuo metų pradžios augo, todėl Rusijos investuotojai suskubo pirkti akcijas, taip naikindami pasaulio rinkų atotrūkį nuo Rusijos. Vakar dienos metu brangusi nafta taip pat palaikė Rusijos bendrovių akcijų kainų kilimą. Rusijos premjeras V. Putinas Rusijos gyventojams padovanojo dovaną. Nuo kovo 8 d. pradedama realizuoti naujų Rusijoje pagamintų automobilių pirkimo subsidijavimo ir senų utilizavimo programa. Programos tikslas skatinti Rusijos automobilių pramonės gamybą.
Vengrija prekybos perteklių fiksuoja 10 mėnesį iš eilės. Pernai lapkritį jis siekė 411,3 mln. eurų, palyginti su 471 mln. eurų spalį ir 77,2 mln. eurų palyginamuoju laikotarpiu prieš metus. Šalyje prislopęs vidaus vartojimas mažina importuojamų prekių paklausą. Lapkritį į šalį importuota 8,8 proc. mažiau. Vis dėlto stambiausioje eksporto rinkoje Vokietijoje stebimas minimalus atsigavimas palankesnis eksportuotojams - eksportas mažėjo lėtesniu 3,1 proc. metiniu tempu.
Žaliavos
Pirmadienį prekyba „WTI" naftos ateities sandoriais „NYMEX" biržoje baigėsi neigiamais kainų pokyčiais, nors dar sesijos pradžioje ateities sandoriai buvo pabrangę beveik iki 84 JAV dolerių už barelį. Kainos kilimą ryte sukėlė pranešimas apie rekordinį Kinijos naftos importą 2009 m. gruodžio mėn., bet po pietų nafta pakankamai greitai nusirito žemyn. Vienas iš veiksnių, lėmusių kainos smukimą, yra susijęs su prognozuojamais kiek šiltesniais orais JAV. Pirmas 10 šių metų dienų temperatūra buvo daug žemesnė už vidutinę, taigi buvo suvartota daugiau kūrenimui naudojamo kuro. Be to, šiandien vakare Amerikos naftos institutas jau skelbs informaciją apie praėjusios savaitės naftos atsargų pokyčius, taigi rinkos dalyviai su neramumu lauks naujienų apie atsargų pasikeitimą. |domu tai, kad vakar pagrindinių valiutų atžvilgiu susilpnėjęs JAV doleris neturėjo didelės įtakos naftos kainos pokyčiams.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje pakilo beveik 1,5 proc. po dviejų iš eilės dienų kritimo. Vario brangimą paskatino pranešimas, kad Kinija praėjusių metų gruodžio mėn. importavo 369,4 tūkst. tonų vario. Tai yra 29 proc. didesnis kiekis nei prieš metus ir 27 proc. didesnis nei lapkričio mėn. Tokie skaičiai vėl nustebino, nes Kinija pirkdama varį tarptautinėse rinkose išlieka pakankamai aktyvi. Tai, kad gruodžio mėn. Kinija padidino savo vario pirkimą, o metalo atsargos Londono metalų biržos sandėliuose vis tiek išaugo, parodo, kad vario paklausa pasaulyje išlieka labai silpna. Beje, vakar biržos sandėliuose atsargos išaugo dar 4,6 tūkst. tonų iki 515,2 tūkst. tonų. Visgi reikėtų pastebėti ir tai, kad pastarosiomis dienomis padidėjo pažymų apie planuojamus vario išgabenimus iš sandėlių, taigi atsargų augimas biržoje artimiausiu metu gali sulėtėti.
Pirmoji ketvirčio rezultatus paskelbė aliuminio gamintoja „Alcoa". Ši bendrovė per ketvirtį uždirbo 0,01 JAV dolerio, tenkančio vienai akcijai, pelno, palyginti su pernai atitinkamu metu akcijai tekusiu 0,28 JAV dolerio nuostoliu. Vis dėlto tokie rezultatai turėjo kelti nusivylimą, nes prognozuota, kad pelnas, tenkantis vienai akcijai, sudarys 0,06 JAV dolerio. Kita vertus, „Alcoa" ketvirčio įplaukos smuko labiau nei tikėtasi.
Spėjama, kad paskutinį 2009 metų ketvirtį JAV įmonių pelnai turėjo vidutiniškai šoktelėti net apie 200 proc., palyginti su katastrofišku ketvirtuoju 2008 metų ketvirčiu. O pagrindinę pelnų padidėjimo dalį turėtų lemti mažesni bankų probleminio turto nurašymai, kurie pernai atitinkamu laiku buvo įgavę didžiausią pagreitį. Kita vertus, įspūdingu rezultatų pagerėjimu, atsiradusiu dėl vadinamosios palyginamosios bazės efekto, padaryti didelį įspūdį investuotojams turbūt bus sunku, greičiausiai jie labiau kreips dėmesį į naujienas apie bendrovių 2010 metų veiklos perspektyvas.
Pirmadienį kalnakasybos įmonių „McMoRan" ir „Energy XXI" akcijų kaina pašoko į viršų, joms paskelbus apie atrastą naują naftos telkinį Meksikos įlankoje.
Iždo obligacijos brango nuo 3,83 iki 3,82 proc. 10 metų VVP pajamingumas susitraukė.
Vakarų Europa
Pirmadienį tik atsidariusi Vakarų Europos akcijų rinka pasuko aukštyn genama Kinijos užsienio prekybos pokyčių. Deja, šios krypties kai kurie akcijų indeksai neišlaikė. Viršų ėmė spėjimai, kad akcijų kainos jau yra perdaug pakilę, lyginant su tuo, kiek tikimasi atsigavus įmonių veiklos rezultatus. Vakar žemyn nuvažiavo bankų akcijos - „Deutsche Bank" pigo 1,2 proc., nes investuotojai pradėjo kalbėti apie tikimybę, kad bankas sumažins dividendų sumą. Kiti stambūs bankai - „Credit Suisse", „BNP Paribas" ir „UBS" - vakar taip pat pigo.
JAV aliuminio gamintoja „Alcoa" paskelbė prastesnius nei tikėtasi rezultatus. Teigiamos krypties neišlaikė ir Europos biržų kalnakasybos bendrovės, kurių akcijų kainos smuko 0,4-2,3 proc. Ispanijos telekomunikacijų bendrovės „Telefonica" kaina nusirito iki 3,2 proc., taip rinkos sureagavo į Venesuelos prezidento sprendimą devalvuoti šalies valiutą. „Telefonica", antras pagal dydį Vakarų Europos telekomas, apie 6 proc. pajamų gauna Lotynų Amerikoje.
D. Britanijos atsigaunančios būsto kainos gruodžio mėnesį prarado dalį savo pagreičio ir buvo prastesnės nei tikėtasi. Tiesa, nekilnojamojo turto agentų, teigiančių, kad kainos kilo 30 proc. , buvo daugiau nei sakančių, kad buvo priešingai. Tačiau procentas buvo mažesnis nei prieš mėnesį, kai santykis siekė 35 proc., o gruodžiui buvo prognozuota 37 proc.. Pasak D. Britanijos nekilnojamojo turto ekspertų, norinčiųjų įsigyti skaičius didėja pakankamai reikšmingai, kad kiltų ir būsto kainos. O gruodžio mėnesio prastesni skaičiai iš esmės gali būti nulemti kalėdinio laikotarpio, kai mažiau gyventojų skiria dėmesio būsto paieškai.
Azija
Bendra Japonijos bankų išduotų kreditų suma gruodį buvo 1,2 proc. mažesnė nei prieš metus. Metinis paskolų portfelio sumažėjimas Japonijoje yra pirmą kartą po ketverių metų pertraukos. Atskiros įmonės reikiamas lėšas aktyviau pritraukia skolos vertybinių popierių rinkose. Pernai Japonijos bendrovės išleido obligacijų už 11,4 trln. jenų (123 mlrd. JAV dolerių), t.y. 30 proc. daugiau nei 2008 m. Kita vertus, ypač mažesnių įmonių atveju, kreditų paklausos mažėjimas rodo išliekantį silpną ekonomikos aktyvumą.
Paskelbta, kad Indijoje pramonės gamyba praėjusių metų lapkritį buvo 11,7 proc. didesnė nei prieš metus, spalio mėnesį metinis pokytis sudarė 10,6 proc. Lapkričio mėnesį pramonės gamybos augimas buvo didesnis nei prognozavo ekonomistai. Vyriausybės skatinimo programa, sumažintos palūkanų normos bei atsigaunančios eksporto rinkos daugiausiai prisidėjo prie tokių rezultatų. Šie duomenys leidžia tikėtis pakankamai aukšto šalies 2009 m. IV ketv. BVP augimo.
Baltijos šalys
Lietuvos vartotojų kainų indeksas per gruodžio mėnesį nusmuko dar 0,3 proc., o metinė infliacija siekė 1,3 proc. Vidutinė 2009 metų infliacija sudarė 4,5 proc. ir buvo kiek mažesnė nei prognozuota spalio mėnesį (4,8 proc.). Metiniam tempui vis dar daugiausiai įtakos turi alkoholio ir tabako grupės prekės, kurių kainos kilo dėl padidėjusio akcizo. Antras svarbus veiksnys -transporto grupės prekės, kuriose jaučiamas brangstančios naftos poveikis. Lyginant su lapkričio mėnesiu, kainų smukimą daugiausiai lėmė pingantys drabužiai ir avalynė. Žvelgiant į 2010 metus iš vartotojų paklausos pusės, spėjama, kad priežasčių kainoms kilti nebus, o sausį prasidėsiantys išpardavimai greičiausiai dar pastums drabužių ir avalynės prekes žemyn. Tiesa, yra rizikos, kad metinį kainų indekso pokytį gali palaikyti vis dar brangi nafta. Be abejo, 2010 metais bus akivaizdus ir elektros kainų šuolio efektas. Dėl jo Lietuvos vartotojų kainos negalės mažėti tiek, kad adekvačiai atspindėtų vartotojų paklausos silpnumą.
Vidurio ir Rytų Europa
Nedarbo lygis Čekijoje gruodį siekė 9,2 proc. ir buvo didžiausias nuo 2006 m. sausio mėnesio. Tiesa, panašaus lygio (9,3 proc.) ir buvo tikimasi. Per mėnesį nedarbo lygis išaugo 30,227 tūkst. žmonių, arba nuo 8,6 proc. (lapkritį) iki 9,2 proc. gruodį. Infliacijos lygis pakilo 1 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Pirmą darbo dieną po švenčių Rusijos akcijų biržų indeksai išaugo daugiau nei 5 proc. Indeksas MICEX pakilo net 7,51 proc. iki 1553,06 punkto. Pasaulio rinkos nuo metų pradžios augo, todėl Rusijos investuotojai suskubo pirkti akcijas, taip naikindami pasaulio rinkų atotrūkį nuo Rusijos. Vakar dienos metu brangusi nafta taip pat palaikė Rusijos bendrovių akcijų kainų kilimą. Rusijos premjeras V. Putinas Rusijos gyventojams padovanojo dovaną. Nuo kovo 8 d. pradedama realizuoti naujų Rusijoje pagamintų automobilių pirkimo subsidijavimo ir senų utilizavimo programa. Programos tikslas skatinti Rusijos automobilių pramonės gamybą.
Vengrija prekybos perteklių fiksuoja 10 mėnesį iš eilės. Pernai lapkritį jis siekė 411,3 mln. eurų, palyginti su 471 mln. eurų spalį ir 77,2 mln. eurų palyginamuoju laikotarpiu prieš metus. Šalyje prislopęs vidaus vartojimas mažina importuojamų prekių paklausą. Lapkritį į šalį importuota 8,8 proc. mažiau. Vis dėlto stambiausioje eksporto rinkoje Vokietijoje stebimas minimalus atsigavimas palankesnis eksportuotojams - eksportas mažėjo lėtesniu 3,1 proc. metiniu tempu.
Žaliavos
Pirmadienį prekyba „WTI" naftos ateities sandoriais „NYMEX" biržoje baigėsi neigiamais kainų pokyčiais, nors dar sesijos pradžioje ateities sandoriai buvo pabrangę beveik iki 84 JAV dolerių už barelį. Kainos kilimą ryte sukėlė pranešimas apie rekordinį Kinijos naftos importą 2009 m. gruodžio mėn., bet po pietų nafta pakankamai greitai nusirito žemyn. Vienas iš veiksnių, lėmusių kainos smukimą, yra susijęs su prognozuojamais kiek šiltesniais orais JAV. Pirmas 10 šių metų dienų temperatūra buvo daug žemesnė už vidutinę, taigi buvo suvartota daugiau kūrenimui naudojamo kuro. Be to, šiandien vakare Amerikos naftos institutas jau skelbs informaciją apie praėjusios savaitės naftos atsargų pokyčius, taigi rinkos dalyviai su neramumu lauks naujienų apie atsargų pasikeitimą. |domu tai, kad vakar pagrindinių valiutų atžvilgiu susilpnėjęs JAV doleris neturėjo didelės įtakos naftos kainos pokyčiams.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje pakilo beveik 1,5 proc. po dviejų iš eilės dienų kritimo. Vario brangimą paskatino pranešimas, kad Kinija praėjusių metų gruodžio mėn. importavo 369,4 tūkst. tonų vario. Tai yra 29 proc. didesnis kiekis nei prieš metus ir 27 proc. didesnis nei lapkričio mėn. Tokie skaičiai vėl nustebino, nes Kinija pirkdama varį tarptautinėse rinkose išlieka pakankamai aktyvi. Tai, kad gruodžio mėn. Kinija padidino savo vario pirkimą, o metalo atsargos Londono metalų biržos sandėliuose vis tiek išaugo, parodo, kad vario paklausa pasaulyje išlieka labai silpna. Beje, vakar biržos sandėliuose atsargos išaugo dar 4,6 tūkst. tonų iki 515,2 tūkst. tonų. Visgi reikėtų pastebėti ir tai, kad pastarosiomis dienomis padidėjo pažymų apie planuojamus vario išgabenimus iš sandėlių, taigi atsargų augimas biržoje artimiausiu metu gali sulėtėti.