versija spausdinimui
(15)
Didžiausios Lietuvoje naftos perdirbimo kompanijos valdytojai PKN Orlen niekaip nepavyksta susitarti su Lietuvos valdžios atstovais, kad būtų pagerinta Orlen Lietuva naftos perdirbimo gamyklos logistikos situacija. Tai leistų sumažinti kompanijos veiklos kaštus ir padidinti pelningumą, bei tuo pačiu sumažėtų kainos degalų rinkoje, tačiau peršasi išvada, kad Lietuvos valdžia to paprasčiausiai nenori.
Jau sausį į Vilnių planuoja atvykti Lenkijos valdžios atstovai, kurie dar kartą bandys įtikinti Lietuvos valdžios atstovus, kad šie glaudžiau bendradarbiautų su PKN Orlen kompanija, gerinant jos verslo ir logistikos sąlygas šalyje. Lietuvos valdžios atstovų nenoras pagelbėti Lenkijos kompanijai, kuri valdo didžiausią naftos perdirbimo gamyklą Lietuvoje, na o ši savo ruoštu moka bene didžiausius mokesčius šalyje, gali būti susijęs ir su tuo, kad dabar iš Klaipėdos naftos atvežama nafta į Orlen Lietuva naftos perdirbimo gamyklą yra transportuoja geležinkeliais, o tai itin pelningas verslas valstybinei Lietuvos kompanijai Lietuvos geležinkeliai, kurios valdžioje sėdi daug savų žmonių, kurie sėkmingai dalinasi pelnu.
Iš neoficialių šaltinių sužinota, kad sausį į Vilnių atvykstantys Lenkų valdžios atstovai planuoja pratęsti gruodžio 21 dieną prasidėjusius pokalbius su Lietuvos valdžios atstovais dėl Klaipėdos naftos dalies arba viso akcijų paketo pardavimo PKN Orlen kompanijai. Praėjusią savaitę įvykęs Lenkijos valdžios atstovų ir Lietuvos Energetikos ministro Arvydo Sekmoko susitikimas minimu klausimu neatnešė lauktų rezultatų.
Remiantis šiame susitikime dalyvavusio atstovo teiginiais, Lietuvos Energetikos ministras nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų Lenkijos valstybinei kompanijai PKN Orlen. Tačiau susitikimo metu Lietuvos Energetikos ministras Arvydas Sekmokas dar kartą patikino, kad PKN Orlen investicija Mažeikiuose yra labai svarbi ir esminė Lietuvos naftos sektoriui, ir Lietuvos valdžios atstovams yra labai svarbu, kad būtų tinkamos sąlygos ir toliau sėkmingai veikti Orlen Lietuva naftos perdirbimo gamyklai. Tačiau jau kuris laikas kalbos ir toliau išlieka tik kalbomis, o realių darbų, kurie pagerintų ne tik Orlen Lietuva padėtį ir sumažintų šios kompanijos veiklos kaštus, tačiau tuo pačiu leistų sumažinti degalų kainas Lietuvos rinkoje, ir toliau nėra.
Lenkijos didžiausia naftos perdirbimo kompanija PKN Orlen skundžiasi, kad per lėtai atsiperka jos atliktos net trijų milijardų dolerių vertės investicijos į Lietuvos naftos perdirbimo kompaniją. Pagrindinė problema anot jų yra naftos ir degalų transportavimo klausimas.
Šiuo metu naftą Lietuvos naftos perdirbimo gamykla atsigabena jūros keliu, po to kai prieš tris metus nutrūko dėl gedimų naftos tiekimas Družbos naftokiekiu iš Rusijos. Lenkijos kompanija norėtų nutiesti tiek produktotiekį, tiek naftotiekį iš Klaipėdos iki Mažeikiu, kad tokiu būdu sumažintų savo logistikos išlaidas transportuojant naftą o vėliau degalus bei tuo pačiu sumažėtų degalų pardavimo kainos vietinėje rinkoje. Iš viso į ši projektą PKN Orlen kompanija norėtų investuoti apie šimtą milijonų dolerių, tačiau Lenkai nesiryžta atlikti šios investicijos, kol negaus garantijų, kad galės daryti įtaką Klaipėdos naftos kompanijos veikloje. Tai visiškai natūralus Lenkijos kompanijos noras, tiesiog kompanija nori daryti verslą ir kurti pridėtinę vertę, tačiau atrodo, kad Lietuvos valdžios atstovams labiau rūpi nedidelės grupės interesai, nei visos visuomenės gerovė. Minėta Lenkijos kompanijos net šimto milijonų dolerių investicija leistų sukurti taip šiuo metu šaliai reikalingas naujas darbo vietas, bei leistų sumažinti Orlen Lietuva veiklos kaštus ir tuo pačiu sumažėtu degalų pardavimo kaina vietinėje rinkoje. Dalies Klaipėdos naftos akcijų pardavimas, išlaikant šios kompanijos kontrolę, pagelbėtų Lietuvos valdžiai kamšyti įspūdingo didžio skyles šalies biudžete, ir tai būtų žymiai pigiau nei skolintis pinigus užsienio rinkose.
Taip gausiai visuomenės palaikoma šalies vadovė Dalia Grybauskaitė galėtų pagaliau imtis realių darbų ir atstovauti šalį užsienyje bei rūpintis šalies užsienio reikalais, vietoj to kad užsiimtų moralizavimu ir tuščiomis kalbomis bei parodomosiomis akcijomis, nes pakalbėti be abejonės gali daugelis iš mūsų, tačiau kalbėti ir daryti, tai du skirtingi dalykai. Ypač reikalingas Lietuvai šiuo metu šalies vadovės ir Rusijos aukščiausių valdžios atstovų susitikimas, kuriame galėtų būti paliestas ir Družbos naftotiekio einančio į Lietuvą pataisymo klausimas, kas leistų šalies ekonomikai apsirūpinti pigesne nafta ir pastebimai sumažinti Orlen Lietuva veiklos kaštus, kartu padidinant šios kompanijos pelningumą ir sumokamus mokesčius į Lietuvos biudžetą.
Tačiau kol kas Lietuvos valdžios atstovų kalbos apie norą pagelbėti šalies verslui ir toliau išlieka didžiąja dalimi tik kalbomis. Lietuvos valdžios atstovai ne tik, kad nesutinka parduoti visų Klaipėdos naftos kompanijos akcijų Lenkijos PKN Orlen bendrovei, tačiau atsisako suteikti bent dalį šios bendrovės kontrolės Lenkijos kompanijai.
Jau sausį į Vilnių planuoja atvykti Lenkijos valdžios atstovai, kurie dar kartą bandys įtikinti Lietuvos valdžios atstovus, kad šie glaudžiau bendradarbiautų su PKN Orlen kompanija, gerinant jos verslo ir logistikos sąlygas šalyje. Lietuvos valdžios atstovų nenoras pagelbėti Lenkijos kompanijai, kuri valdo didžiausią naftos perdirbimo gamyklą Lietuvoje, na o ši savo ruoštu moka bene didžiausius mokesčius šalyje, gali būti susijęs ir su tuo, kad dabar iš Klaipėdos naftos atvežama nafta į Orlen Lietuva naftos perdirbimo gamyklą yra transportuoja geležinkeliais, o tai itin pelningas verslas valstybinei Lietuvos kompanijai Lietuvos geležinkeliai, kurios valdžioje sėdi daug savų žmonių, kurie sėkmingai dalinasi pelnu.
Iš neoficialių šaltinių sužinota, kad sausį į Vilnių atvykstantys Lenkų valdžios atstovai planuoja pratęsti gruodžio 21 dieną prasidėjusius pokalbius su Lietuvos valdžios atstovais dėl Klaipėdos naftos dalies arba viso akcijų paketo pardavimo PKN Orlen kompanijai. Praėjusią savaitę įvykęs Lenkijos valdžios atstovų ir Lietuvos Energetikos ministro Arvydo Sekmoko susitikimas minimu klausimu neatnešė lauktų rezultatų.
Remiantis šiame susitikime dalyvavusio atstovo teiginiais, Lietuvos Energetikos ministras nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų Lenkijos valstybinei kompanijai PKN Orlen. Tačiau susitikimo metu Lietuvos Energetikos ministras Arvydas Sekmokas dar kartą patikino, kad PKN Orlen investicija Mažeikiuose yra labai svarbi ir esminė Lietuvos naftos sektoriui, ir Lietuvos valdžios atstovams yra labai svarbu, kad būtų tinkamos sąlygos ir toliau sėkmingai veikti Orlen Lietuva naftos perdirbimo gamyklai. Tačiau jau kuris laikas kalbos ir toliau išlieka tik kalbomis, o realių darbų, kurie pagerintų ne tik Orlen Lietuva padėtį ir sumažintų šios kompanijos veiklos kaštus, tačiau tuo pačiu leistų sumažinti degalų kainas Lietuvos rinkoje, ir toliau nėra.
Lenkijos didžiausia naftos perdirbimo kompanija PKN Orlen skundžiasi, kad per lėtai atsiperka jos atliktos net trijų milijardų dolerių vertės investicijos į Lietuvos naftos perdirbimo kompaniją. Pagrindinė problema anot jų yra naftos ir degalų transportavimo klausimas.
Šiuo metu naftą Lietuvos naftos perdirbimo gamykla atsigabena jūros keliu, po to kai prieš tris metus nutrūko dėl gedimų naftos tiekimas Družbos naftokiekiu iš Rusijos. Lenkijos kompanija norėtų nutiesti tiek produktotiekį, tiek naftotiekį iš Klaipėdos iki Mažeikiu, kad tokiu būdu sumažintų savo logistikos išlaidas transportuojant naftą o vėliau degalus bei tuo pačiu sumažėtų degalų pardavimo kainos vietinėje rinkoje. Iš viso į ši projektą PKN Orlen kompanija norėtų investuoti apie šimtą milijonų dolerių, tačiau Lenkai nesiryžta atlikti šios investicijos, kol negaus garantijų, kad galės daryti įtaką Klaipėdos naftos kompanijos veikloje. Tai visiškai natūralus Lenkijos kompanijos noras, tiesiog kompanija nori daryti verslą ir kurti pridėtinę vertę, tačiau atrodo, kad Lietuvos valdžios atstovams labiau rūpi nedidelės grupės interesai, nei visos visuomenės gerovė. Minėta Lenkijos kompanijos net šimto milijonų dolerių investicija leistų sukurti taip šiuo metu šaliai reikalingas naujas darbo vietas, bei leistų sumažinti Orlen Lietuva veiklos kaštus ir tuo pačiu sumažėtu degalų pardavimo kaina vietinėje rinkoje. Dalies Klaipėdos naftos akcijų pardavimas, išlaikant šios kompanijos kontrolę, pagelbėtų Lietuvos valdžiai kamšyti įspūdingo didžio skyles šalies biudžete, ir tai būtų žymiai pigiau nei skolintis pinigus užsienio rinkose.
Taip gausiai visuomenės palaikoma šalies vadovė Dalia Grybauskaitė galėtų pagaliau imtis realių darbų ir atstovauti šalį užsienyje bei rūpintis šalies užsienio reikalais, vietoj to kad užsiimtų moralizavimu ir tuščiomis kalbomis bei parodomosiomis akcijomis, nes pakalbėti be abejonės gali daugelis iš mūsų, tačiau kalbėti ir daryti, tai du skirtingi dalykai. Ypač reikalingas Lietuvai šiuo metu šalies vadovės ir Rusijos aukščiausių valdžios atstovų susitikimas, kuriame galėtų būti paliestas ir Družbos naftotiekio einančio į Lietuvą pataisymo klausimas, kas leistų šalies ekonomikai apsirūpinti pigesne nafta ir pastebimai sumažinti Orlen Lietuva veiklos kaštus, kartu padidinant šios kompanijos pelningumą ir sumokamus mokesčius į Lietuvos biudžetą.
Tačiau kol kas Lietuvos valdžios atstovų kalbos apie norą pagelbėti šalies verslui ir toliau išlieka didžiąja dalimi tik kalbomis. Lietuvos valdžios atstovai ne tik, kad nesutinka parduoti visų Klaipėdos naftos kompanijos akcijų Lenkijos PKN Orlen bendrovei, tačiau atsisako suteikti bent dalį šios bendrovės kontrolės Lenkijos kompanijai.
Provokacijos autorių į sceną!