versija spausdinimui
(0)
Atslūgus įtampai dėl Dubajaus nemokumo trečiadienį pagrindinių Volstryto indeksų kilimas išsikvėpė ir jie pasuko skirtingomis kryptimis. Aukščiausią reikšmę per 14 mėnesių antradienį pasiekusio indekso Dow Jones likvidžiausių akcijų kainos krito žemyn kartu su nusilpusio JAV dolerio bandymu atkovoti dalį prarastų pozicijų kitų valiutų atžvilgiu.
Smukus finansų ir naftos sektorių akcijoms, indeksas S&P 500 trypčiojo vietoje. Ir tik dėl „Apple" ir puslaidininkių sektoriaus kursų šuoliuko aukštyn, technologijų sektoriaus indeksas Nasdaq sugebėjo pasistūmėti į viršų. Aukso kainai pasiekus 1213 JAV dolerių už Trojos unciją, indeksas Amex Gold ūgtelėjo 2 proc. Apyvarta Niujorko biržoje tesiekė 1 mlrd., o Nasdaq - 2,1 mlrd. akcijų.
Didžiausias šalies bankas „Bank of America" (BoA) pranešė ketinantis grąžinti vyriausybei pastarosios pernai suteiktą 45 mlrd. JAV dolerių paramą. Ketinama 26,2 mlrd. JAV dolerių finansuoti turimais „pertekliniais rezervais", dar 18,8 mlrd. JAV dolerių pritraukti išplatinant naujų akcijų finansų rinkose. Taip siekiama atsikratyti vyriausybės ribojimų darbuotojų premijavimui. Panašu, kad pastarasis klausimas tapo ypač aktualus BoA siekiant prisivilioti lygiavertę pamainą apie atsistatydinimą paskelbusiam banko vadovui Keneth D. Lewis. Be to, bankas ketina padidinti įstatinį kapitalą parduodamas antrinių bendrovių akcijų už 4 mlrd. JAV dolerių ir išleisdamas 1,7 mlrd. JAV dolerių vertės darbuotojų akcijų. Rinkos dalyviams baiminantis, kad išleidus konkretiems investuotojams skirtą didelę naujų akcijų emisiją, dabartinių akcininkų nuosavybė gali smarkiai nuvertėti, 1,5 proc atpigo BoA akcijos.
Federalinis rezervų bankas paskelbė atnaujintus savo leidžiamos vadinamosios „smėlio spalvos knygos" (angl. beige book) duomenis. Sprendžiant pagal juos, ekonominė padėtis 12 Jungtinių Valstijų apygardų per mėnesį nuo paskutinės spalio ataskaitos nuosaikiai pagerėjo. Vis dėlto darbo rinkos ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos situacija išlieka itin sudėtinga. Tai kelia nerimą dėl kitų metų bendrovių pelnų ir ūkio augimo. Abejojama, ar antroje metų pusėje jis bus pakankamas, kad pateisintų intensyvų akcijų spurtą nuo kovo mėnesio.
Privačios darbo rinkos tyrimų grupės ADP duomenimis, darbo vietų skaičius privačiame sektoriuje lapkritį sumažėjo 169 tūkst. sumetinta išraiška, palyginti su 196 tūkst. mažėjimu spalį. Analitikai tikėjosi, kad darbo vietų sumažės 150 tūkst. Šie duomenys yra išankstiniai ir nebūtinai tiksliai atspindi oficialios darbo rinkos ataskaitos pokyčius, kurie turėtų paaiškėti penktadienį. Tikimasi, kad bendras darbo vietų skaičiaus sumažėjimas, neskaitant žemės ūkio sektoriaus, JAV lapkritį sumažės 120 tūkst., palyginti su smukimu 190 tūkst. spalį. Tyrimų bendrovės „Challanger, Gray & Christmas" duomenimis, lapkritį darbdaviai planavo atleisti 50,3 tūkst. darbuotojų, arba 9,6 proc. mažiau nei spalį.
Vakarų Europa
Trečiadienio prekybos Vakarų Europos biržose nebetemdė nuogąstavimai dėl Dubajaus. Rinkos aukštyn kilo antrą dieną iš eilės. Paskatinimą kilti indeksų vertėms suteikė pabrangę metalai, dėl kurių šoktelėjo kalnakasybos bendrovių akcijos. Nepaisant gerų nuotaikų biržose, bankų akcijų kainos vakar krito. Vokietijos bankai „Commerzbank" ir „Deutsche Bank" vakar pigo atitinkamai po 2,9 proc. ir 1,4 proc. Investuotojai nepalankiai įvertino Vokietijos kanclerės A. Merkel ketinimus priverstinai liepti bankus skolinti įmonėms, kad būtų išsaugoti ekonomikos plėtros tempai. Vakarų Europos vyriausybių galimybės skatinti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis prastėja, tad greičiausiai bus ieškoma alternatyvių būdų toliau skatinti ekonomiką.
Vienas reikšmingesnių Vakarų Europos ekonominių įvykių -Europos centrinio banko pinigų politikos posėdžio rezultatai.
Vargu ar ECB šiandien priims sprendimą dėl palūkanų normos pokyčio. Tačiau investuotojų dėmesį gali patraukti ECB pinigų politikos ketinimai ilgesniam laikotarpiui.
Euro zonos gamintojų kainų indeksas spalio mėnesį į viršų palypėjo 0,2 proc. Mažesnis buvo ir metinis nuosmukis, kuris per mėnesį sumažėjo nuo 7,6 proc. iki 6,7 proc. Mėnesio šoktelėjimui įtakos turėjo brangstanti nafta. Tačiau jei lyginsime kainas su praėjusiais metais, tai pastebėsime, kad defliacinė aplinka euro zonoje vis dar išlieka. Tam lemiamos įtakos turi pakankamai silpna vidaus paklausa ir gamintojų galimybių branginti produkciją stoka.
Azija
Šanchajaus akcijų indeksas šįryt šiek tiek smuko pirmą kartą per savaitę. Pprie to labiausiai prisidėjo nekilnojamojo turto vystymo ir naftos sektoriaus bendrovių akcijų pigimas. Tačiau investuotojus pradžiugino pranešimas, kad per dešimt 2009 m. mėnesių plieno gamyklos šalyje dirbo pelningai. Tai pakankamai geras ženklas, nes pirmaisiais šių metų mėnesiais buvo patiriama nemažai nuostolių. Beje, užsienio investuotojus turėtų nudžiuginti ir Kinijos valdžios priimti įstatymai, kurie įteisino ribotos atsakomybės ūkinių bendrijų (angl. limited partnership) steigimą šalyje nuo 2010 m. kovo 1 d., o tai dar palengvintų užsienio investuotojų atėjimą į Kiniją.
Nepaisant Japonijos pramonės stabilizacijos ženklų, šalies įmonės investuoja vangiai. III ketv. kapitalo išlaidos, nevertinant programinės įrangos pirkimo, buvo 25,7 proc. mažesnės, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Tai sparčiausias smukimo tempas nuo 1955 m., kai pradėta rinkti statistika. Stipri jena, defliacinė aplinka, mažos investicijos buvo vienos iš priežasčių, dėl kurių centrinis bankas nusprendė didinti likvidumo injekcijas. Prieš kelias dienas rašyta, kad naujai kreditavimo programai ketinama skirti 10 trilijonų jenų (115 mlrd. dolerių).
Pamažu ėmusi silpnėti jena tapo stimulu Japonijos akcijų rinkai. Didžiausia pasaulio automobilių gamintoja „Toyota Motor" brango 5,6 proc., ketvirtadalį pajamų JAV gaunanti „Sony" - 6 proc., 60 proc. gaminių eksportuojanti „Honda Motor" - 4,2 proc.
Baltijos šalys
Lietuvos nedarbo lygis III ketv. išaugo nuo 13,6 proc. iki 13,8 proc. Nedarbas šalyje sparčiai augti pradėjo dar praėjusių metų pabaigoje. Šių metų III ketv. statistika šiek tiek ramina. Žinoma, nedarbas yra labai didelis, tačiau per ketvirtį jis nebeaugo tokiu pat sparčiu tempu kaip iki šiol. Tai suteikia vilčių, kad 2009 metų pabaigoje 15 proc. kartelė vis dėl to gal nebus pasiekta. Nedarbas Baltijos šalyse yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvoje jis mažesnis nei Latvijoje (18,4 proc.) ir Estijoje (14,6 proc.).
Latvija, užvakar patvirtinusi 2010 metų biudžetą, paskelbė ketinanti tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolinti lėšų. Latvijai tai bus pirma tokia emisija nuo praėjusių metų kovo, iki šiol šalis pasikliovė įvairių tarptautinių institucijų paskolomis. Manoma, kad euroobligacijų emisija gali būti denominuota JAV doleriais -ta pačia valiuta, kuria Lietuva spalio mėnesį išplatino savo euroobligacijas. Mažai tikėtina, kad Latvijai, šiuo metu neturinčiai investicinės klasės reitingo, pavyks pasiskolinti pigiai. Tačiau sėkmingas tokios emisijos išplatinimas reikštų pagerėjusį rinkų pasitikėjimą Latvijos ekonomika. Be to, tai suteiktų papildomą finansavimą, kurio Latvijai taip trūksta.
Latvijos vyriausybė taip pat yra gana optimistiška 2009 metų biudžeto deficito atžvilgiu ir siekia jį turėti ne didesnį nei 10 proc. BVP. Moody's prognozuoja, kad jis sieks 8 proc. BVP.
Vidurio ir Rytų Europa
M. Gilmano, kuris vadovavo Tarptautinio valiutos fondo Maskvos skyriui per 1998 m. krizę, nuomone, Rusija turi sumažinti bazinę palūkanų normą dar 2 proc. punktais. Priešingu atveju, pasak jo, spekuliacinis kapitalas galėtų išprovokuoti rublio svyravimus ir padaryti žalos ekonomikai. M.Gilmano nuomone, Rusijos centrinis bankas (CB) slopina privatų sektorių laikydamasis pernelyg griežtos pinigų politikos, o bazinės palūkanų normos nemažinimas rodytų pasirinktą „delsimo" poziciją. Nuo balandžio mėnesio CB bazinę palūkanų normą sumažino jau devynis kartus, šiuo metu ji yra 9 proc. Taip siekiama sumažinti papildomą grąžą iš investicijų rubliais siekiant apriboti rublio stiprėjimą, neigiamai veikiantį eksportuotojus. Centrinio banko atstovas A Ulyukayevas teigė, kad bazinės palūkanų normos ir toliau bus mažinamos, tačiau ekonominė krizė neturėtų paskatinti tokių staigių mažinimų, kuriuos vėliau reiktų keisti. Centrinio banko vadovas S. Ignatievas taip pat mano, kad būtų blogai, jei palūkanų normos būtų mažinamos staigiau, o tuomet Centrinis bankas būtų priverstas juos stipriai padidinti. Rublis per tris mėnesius sustiprėjo beveik 10 proc. - daugiausia iš visų besivystančių šalių valiutų po Čilės peso.
Rusijos biržos indeksas RTS trečiadienio prekybos sesijos metu gan stipriai svyravo, kol galiausiai prarado 0,32 proc. vertės palyginus su ankstesnės prekybos sesijos uždarymo kaina.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI" naftos ateities sandoriai „NYMEX" biržoje pigo dėl vakar JAV Energetikos administracijos paskelbtos žaliavinės naftos ir jos produktų ataskaitos rezultatų. Jie atskleidė vis dar silpną naftos rinkos padėtį šioje šalyje. Žaliavinės naftos atsargos per praėjusią savaitę išaugo 2,1 mln. barelių, t.y. - daugiau nei tikėjosi naftos analitikai. Tokį atsargų prieaugį lėmė vėl mažesniais pajėgumais dirbusios naftos perdirbimo gamyklos šalyje. Taip pat smarkiai - 4,0 mln. barelių padidėjo ir benzino atsargos. Apskritai visų naftos produktų suvartojimas JAV per paskutines keturias savaites buvo 3,2 proc. mažesnis nei prieš metus, tad nepasiteisina kai kurių institucijų prognozės, kad naftos paklausos JAV metinis pokytis paskutinį šių metų ketv. jau bus teigiamas. Dėl šios tendencijos artimiausiu metu sunku tikėtis, kad naftos kaina galėtų perlipti 80 JAV dolerių už barelį. Įdomu, kad Rusija lapkričio mėn. vėl pasiekė naują naftos gavybos rekordą, išgaudama 10,07 mln. barelių naftos per dieną ir vienvaldžiai pirmaudama pasaulyje pagal gavybos apimtis.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje perlipo 7000 JAV dolerių už toną ir po truputį artėja prie visų laikų aukščiausio taško, nepaisant augančių metalo atsargų biržų sandėliuose. Investuotojų ir vario gamintojų nuotaikos toliau išlieka labai optimistiškos vario kainos perspektyvų atžvilgiu, o tai stipriai stumia vario kainas aukštyn.
Smukus finansų ir naftos sektorių akcijoms, indeksas S&P 500 trypčiojo vietoje. Ir tik dėl „Apple" ir puslaidininkių sektoriaus kursų šuoliuko aukštyn, technologijų sektoriaus indeksas Nasdaq sugebėjo pasistūmėti į viršų. Aukso kainai pasiekus 1213 JAV dolerių už Trojos unciją, indeksas Amex Gold ūgtelėjo 2 proc. Apyvarta Niujorko biržoje tesiekė 1 mlrd., o Nasdaq - 2,1 mlrd. akcijų.
Didžiausias šalies bankas „Bank of America" (BoA) pranešė ketinantis grąžinti vyriausybei pastarosios pernai suteiktą 45 mlrd. JAV dolerių paramą. Ketinama 26,2 mlrd. JAV dolerių finansuoti turimais „pertekliniais rezervais", dar 18,8 mlrd. JAV dolerių pritraukti išplatinant naujų akcijų finansų rinkose. Taip siekiama atsikratyti vyriausybės ribojimų darbuotojų premijavimui. Panašu, kad pastarasis klausimas tapo ypač aktualus BoA siekiant prisivilioti lygiavertę pamainą apie atsistatydinimą paskelbusiam banko vadovui Keneth D. Lewis. Be to, bankas ketina padidinti įstatinį kapitalą parduodamas antrinių bendrovių akcijų už 4 mlrd. JAV dolerių ir išleisdamas 1,7 mlrd. JAV dolerių vertės darbuotojų akcijų. Rinkos dalyviams baiminantis, kad išleidus konkretiems investuotojams skirtą didelę naujų akcijų emisiją, dabartinių akcininkų nuosavybė gali smarkiai nuvertėti, 1,5 proc atpigo BoA akcijos.
Federalinis rezervų bankas paskelbė atnaujintus savo leidžiamos vadinamosios „smėlio spalvos knygos" (angl. beige book) duomenis. Sprendžiant pagal juos, ekonominė padėtis 12 Jungtinių Valstijų apygardų per mėnesį nuo paskutinės spalio ataskaitos nuosaikiai pagerėjo. Vis dėlto darbo rinkos ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos situacija išlieka itin sudėtinga. Tai kelia nerimą dėl kitų metų bendrovių pelnų ir ūkio augimo. Abejojama, ar antroje metų pusėje jis bus pakankamas, kad pateisintų intensyvų akcijų spurtą nuo kovo mėnesio.
Privačios darbo rinkos tyrimų grupės ADP duomenimis, darbo vietų skaičius privačiame sektoriuje lapkritį sumažėjo 169 tūkst. sumetinta išraiška, palyginti su 196 tūkst. mažėjimu spalį. Analitikai tikėjosi, kad darbo vietų sumažės 150 tūkst. Šie duomenys yra išankstiniai ir nebūtinai tiksliai atspindi oficialios darbo rinkos ataskaitos pokyčius, kurie turėtų paaiškėti penktadienį. Tikimasi, kad bendras darbo vietų skaičiaus sumažėjimas, neskaitant žemės ūkio sektoriaus, JAV lapkritį sumažės 120 tūkst., palyginti su smukimu 190 tūkst. spalį. Tyrimų bendrovės „Challanger, Gray & Christmas" duomenimis, lapkritį darbdaviai planavo atleisti 50,3 tūkst. darbuotojų, arba 9,6 proc. mažiau nei spalį.
Vakarų Europa
Trečiadienio prekybos Vakarų Europos biržose nebetemdė nuogąstavimai dėl Dubajaus. Rinkos aukštyn kilo antrą dieną iš eilės. Paskatinimą kilti indeksų vertėms suteikė pabrangę metalai, dėl kurių šoktelėjo kalnakasybos bendrovių akcijos. Nepaisant gerų nuotaikų biržose, bankų akcijų kainos vakar krito. Vokietijos bankai „Commerzbank" ir „Deutsche Bank" vakar pigo atitinkamai po 2,9 proc. ir 1,4 proc. Investuotojai nepalankiai įvertino Vokietijos kanclerės A. Merkel ketinimus priverstinai liepti bankus skolinti įmonėms, kad būtų išsaugoti ekonomikos plėtros tempai. Vakarų Europos vyriausybių galimybės skatinti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis prastėja, tad greičiausiai bus ieškoma alternatyvių būdų toliau skatinti ekonomiką.
Vienas reikšmingesnių Vakarų Europos ekonominių įvykių -Europos centrinio banko pinigų politikos posėdžio rezultatai.
Vargu ar ECB šiandien priims sprendimą dėl palūkanų normos pokyčio. Tačiau investuotojų dėmesį gali patraukti ECB pinigų politikos ketinimai ilgesniam laikotarpiui.
Euro zonos gamintojų kainų indeksas spalio mėnesį į viršų palypėjo 0,2 proc. Mažesnis buvo ir metinis nuosmukis, kuris per mėnesį sumažėjo nuo 7,6 proc. iki 6,7 proc. Mėnesio šoktelėjimui įtakos turėjo brangstanti nafta. Tačiau jei lyginsime kainas su praėjusiais metais, tai pastebėsime, kad defliacinė aplinka euro zonoje vis dar išlieka. Tam lemiamos įtakos turi pakankamai silpna vidaus paklausa ir gamintojų galimybių branginti produkciją stoka.
Azija
Šanchajaus akcijų indeksas šįryt šiek tiek smuko pirmą kartą per savaitę. Pprie to labiausiai prisidėjo nekilnojamojo turto vystymo ir naftos sektoriaus bendrovių akcijų pigimas. Tačiau investuotojus pradžiugino pranešimas, kad per dešimt 2009 m. mėnesių plieno gamyklos šalyje dirbo pelningai. Tai pakankamai geras ženklas, nes pirmaisiais šių metų mėnesiais buvo patiriama nemažai nuostolių. Beje, užsienio investuotojus turėtų nudžiuginti ir Kinijos valdžios priimti įstatymai, kurie įteisino ribotos atsakomybės ūkinių bendrijų (angl. limited partnership) steigimą šalyje nuo 2010 m. kovo 1 d., o tai dar palengvintų užsienio investuotojų atėjimą į Kiniją.
Nepaisant Japonijos pramonės stabilizacijos ženklų, šalies įmonės investuoja vangiai. III ketv. kapitalo išlaidos, nevertinant programinės įrangos pirkimo, buvo 25,7 proc. mažesnės, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Tai sparčiausias smukimo tempas nuo 1955 m., kai pradėta rinkti statistika. Stipri jena, defliacinė aplinka, mažos investicijos buvo vienos iš priežasčių, dėl kurių centrinis bankas nusprendė didinti likvidumo injekcijas. Prieš kelias dienas rašyta, kad naujai kreditavimo programai ketinama skirti 10 trilijonų jenų (115 mlrd. dolerių).
Pamažu ėmusi silpnėti jena tapo stimulu Japonijos akcijų rinkai. Didžiausia pasaulio automobilių gamintoja „Toyota Motor" brango 5,6 proc., ketvirtadalį pajamų JAV gaunanti „Sony" - 6 proc., 60 proc. gaminių eksportuojanti „Honda Motor" - 4,2 proc.
Baltijos šalys
Lietuvos nedarbo lygis III ketv. išaugo nuo 13,6 proc. iki 13,8 proc. Nedarbas šalyje sparčiai augti pradėjo dar praėjusių metų pabaigoje. Šių metų III ketv. statistika šiek tiek ramina. Žinoma, nedarbas yra labai didelis, tačiau per ketvirtį jis nebeaugo tokiu pat sparčiu tempu kaip iki šiol. Tai suteikia vilčių, kad 2009 metų pabaigoje 15 proc. kartelė vis dėl to gal nebus pasiekta. Nedarbas Baltijos šalyse yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvoje jis mažesnis nei Latvijoje (18,4 proc.) ir Estijoje (14,6 proc.).
Latvija, užvakar patvirtinusi 2010 metų biudžetą, paskelbė ketinanti tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolinti lėšų. Latvijai tai bus pirma tokia emisija nuo praėjusių metų kovo, iki šiol šalis pasikliovė įvairių tarptautinių institucijų paskolomis. Manoma, kad euroobligacijų emisija gali būti denominuota JAV doleriais -ta pačia valiuta, kuria Lietuva spalio mėnesį išplatino savo euroobligacijas. Mažai tikėtina, kad Latvijai, šiuo metu neturinčiai investicinės klasės reitingo, pavyks pasiskolinti pigiai. Tačiau sėkmingas tokios emisijos išplatinimas reikštų pagerėjusį rinkų pasitikėjimą Latvijos ekonomika. Be to, tai suteiktų papildomą finansavimą, kurio Latvijai taip trūksta.
Latvijos vyriausybė taip pat yra gana optimistiška 2009 metų biudžeto deficito atžvilgiu ir siekia jį turėti ne didesnį nei 10 proc. BVP. Moody's prognozuoja, kad jis sieks 8 proc. BVP.
Vidurio ir Rytų Europa
M. Gilmano, kuris vadovavo Tarptautinio valiutos fondo Maskvos skyriui per 1998 m. krizę, nuomone, Rusija turi sumažinti bazinę palūkanų normą dar 2 proc. punktais. Priešingu atveju, pasak jo, spekuliacinis kapitalas galėtų išprovokuoti rublio svyravimus ir padaryti žalos ekonomikai. M.Gilmano nuomone, Rusijos centrinis bankas (CB) slopina privatų sektorių laikydamasis pernelyg griežtos pinigų politikos, o bazinės palūkanų normos nemažinimas rodytų pasirinktą „delsimo" poziciją. Nuo balandžio mėnesio CB bazinę palūkanų normą sumažino jau devynis kartus, šiuo metu ji yra 9 proc. Taip siekiama sumažinti papildomą grąžą iš investicijų rubliais siekiant apriboti rublio stiprėjimą, neigiamai veikiantį eksportuotojus. Centrinio banko atstovas A Ulyukayevas teigė, kad bazinės palūkanų normos ir toliau bus mažinamos, tačiau ekonominė krizė neturėtų paskatinti tokių staigių mažinimų, kuriuos vėliau reiktų keisti. Centrinio banko vadovas S. Ignatievas taip pat mano, kad būtų blogai, jei palūkanų normos būtų mažinamos staigiau, o tuomet Centrinis bankas būtų priverstas juos stipriai padidinti. Rublis per tris mėnesius sustiprėjo beveik 10 proc. - daugiausia iš visų besivystančių šalių valiutų po Čilės peso.
Rusijos biržos indeksas RTS trečiadienio prekybos sesijos metu gan stipriai svyravo, kol galiausiai prarado 0,32 proc. vertės palyginus su ankstesnės prekybos sesijos uždarymo kaina.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI" naftos ateities sandoriai „NYMEX" biržoje pigo dėl vakar JAV Energetikos administracijos paskelbtos žaliavinės naftos ir jos produktų ataskaitos rezultatų. Jie atskleidė vis dar silpną naftos rinkos padėtį šioje šalyje. Žaliavinės naftos atsargos per praėjusią savaitę išaugo 2,1 mln. barelių, t.y. - daugiau nei tikėjosi naftos analitikai. Tokį atsargų prieaugį lėmė vėl mažesniais pajėgumais dirbusios naftos perdirbimo gamyklos šalyje. Taip pat smarkiai - 4,0 mln. barelių padidėjo ir benzino atsargos. Apskritai visų naftos produktų suvartojimas JAV per paskutines keturias savaites buvo 3,2 proc. mažesnis nei prieš metus, tad nepasiteisina kai kurių institucijų prognozės, kad naftos paklausos JAV metinis pokytis paskutinį šių metų ketv. jau bus teigiamas. Dėl šios tendencijos artimiausiu metu sunku tikėtis, kad naftos kaina galėtų perlipti 80 JAV dolerių už barelį. Įdomu, kad Rusija lapkričio mėn. vėl pasiekė naują naftos gavybos rekordą, išgaudama 10,07 mln. barelių naftos per dieną ir vienvaldžiai pirmaudama pasaulyje pagal gavybos apimtis.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje perlipo 7000 JAV dolerių už toną ir po truputį artėja prie visų laikų aukščiausio taško, nepaisant augančių metalo atsargų biržų sandėliuose. Investuotojų ir vario gamintojų nuotaikos toliau išlieka labai optimistiškos vario kainos perspektyvų atžvilgiu, o tai stipriai stumia vario kainas aukštyn.