versija spausdinimui
(0)
Iš šešių Baltijos regiono šalių 2010–aisiais DnB NORD analitikai prognozuoja nuosaikią ekonomikos plėtrą Lenkijai, Suomijai ir galbūt Estijai. Danija, Lietuva ir Latvija iš recesijos duobės iškops vėliau.
Naujausioje lyginamojoje Baltijos regiono šalių ekonominės raidos apžvalgoje „Baltic Rim Economies: Growth and Constrains 2010“, DnB NORD banko analitikai prognozuoja, kad kitų metų pavasarį nedarbo lygis trijose Baltijos valstybėse gali pasiekti 20 proc., todėl gyventojų lūkesčiai bus prasti, vidaus vartojimas ir atlyginimai neaugs ir tai lems defliacinius procesus. Vienintelė Estija, kuri sėkmingiau nei Latvija ir Lietuva pertvarko viešąjį sektorių, gali tikėtis fiskalinio deficito sumažėjimo ir greito euro įvedimo.
• Danija: ekspansinė biudžeto politika padės sumažinti neigiamas krizės pasekmes, tačiau šalies recesija bus viena ilgiausių Europos Sąjungoje (ES), dėl labai aukšto bendrovių ir namų ūkių įsiskolinimo lygio.
• Suomija: dėl pasaulio ekonomikos krizei jautrios eksporto struktūros, ši šalis tarp ES senbuvių išsiskyrė vienu giliausiu ūkio nuosmukiu. Suomijos laukia palaipsnis, tačiau lėtokas atsigavimas 2010 m., kurį stabdys aukštas nedarbo lygis.
• Estija: ryžtingi veiksmai, siekiant įsivesti eurą 2011 m., ir aiški išėjimo iš krizės strategija leis šaliai pirmajai iš Baltijos trijulės išsiveržti į lyderius ir nukonkuruoti jas tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo srityje.
• Latvija: Politinės valios trūkumas ir sparčiai auganti valstybės skola gresia viešojo sektoriaus erozija, šalies konkurencingumo ir investicinio patrauklumo praradimu. Tačiau neatidėliotinos viešojo sektoriaus struktūrinės reformos ir tolesnis verslo aplinkos gerinimas padėtų atsispirti nuo dugno.
• Lenkija: neaukštas verslo ir gyventojų finansinių įsipareigojimų lygis, didelė vidaus rinka ir lankstus valiutos kursas lėmė šalies atsparumą neigiamam pasaulio ekonomikos krizės poveikiui. Artimiausioje ateityje tai leis Lenkijai atlaikyti ekonomines negandas ir priartėti, pagal vidutinę perkamąją galią, prie Estijos lygio. Tačiau augantys valdžios sektoriaus įsipareigojimai ilgalaikėje perspektyvoje kelia nerimą.
• Lietuva: politiniai nesutarimai ir vangi valdžios sektoriaus reforma griauna viltis dėl spartaus ūkio atsigavimo. Be kryptingo užsienio investicijų ir smulkaus verslo skatinimo bei viešojo sektoriaus pertvarkos nepavyks išvengti užsitęsusios ūkio depresijos. Dabartinė Vyriausybė deklaruoja savo siekį, ateinančiais metais ryžtingai vykdyti būtinas reformas, nors politinės paramos ji kol kas stokoja.
Lietuvos ekonomikos atsigavimą DnB NORD analitikai vienareikšmiškai sieja su eksporto augimu. Atsigaunančios svarbiausios šalies eksporto rinkos - Rusija ir Vokietija – suaktyvins du didelius Lietuvos ūkio sektorius - apdirbamąją gamybą ir transportą, kuriems drauge tenka beveik trečdalis šalyje sukuriamos pridėtinės vertės ir didžioji dalis eksporto apimties. Jų nuomone, gana neblogos perspektyvos 2010-aisiais laukia ir žemės ūkio sektoriaus, kuris Lietuvos BVP struktūroje turi daug didesnį lyginamąjį svorį nei ES vidurkis. Palanki yra ir aplinkybė, kad, palyginti su kitomis Baltijos šalimis ar ES senbuvėmis, Lietuvos bendrovių ir namų ūkių vidutinio įsiskolinimo lygis yra gerokai žemesnis.
„Vyriausybei suvaldžius valstybės finansus, pertvarkius viešąjį sektorių ir iš esmės pagerinus verslo aplinką, ekonomikos atsigavimo požymių pamatysime jau antroje 2010 m. pusėje. Tačiau spartesnės ir tvarios ūkio plėtros galima tikėtis ne anksčiau kaip 2012 m. ir tik tuo atveju, jei žymiai pagerės užsienio ir vidaus investicijų rodikliai. Todėl ypač svarbu, kad Vyriausybė skirtų pakankamai dėmesio investicijų skatinimui,“ - sako vyriausiasis DnB NORD banko analitikas prof. Rimantas Rudzkis.
Naujausioje lyginamojoje Baltijos regiono šalių ekonominės raidos apžvalgoje „Baltic Rim Economies: Growth and Constrains 2010“, DnB NORD banko analitikai prognozuoja, kad kitų metų pavasarį nedarbo lygis trijose Baltijos valstybėse gali pasiekti 20 proc., todėl gyventojų lūkesčiai bus prasti, vidaus vartojimas ir atlyginimai neaugs ir tai lems defliacinius procesus. Vienintelė Estija, kuri sėkmingiau nei Latvija ir Lietuva pertvarko viešąjį sektorių, gali tikėtis fiskalinio deficito sumažėjimo ir greito euro įvedimo.
• Danija: ekspansinė biudžeto politika padės sumažinti neigiamas krizės pasekmes, tačiau šalies recesija bus viena ilgiausių Europos Sąjungoje (ES), dėl labai aukšto bendrovių ir namų ūkių įsiskolinimo lygio.
• Suomija: dėl pasaulio ekonomikos krizei jautrios eksporto struktūros, ši šalis tarp ES senbuvių išsiskyrė vienu giliausiu ūkio nuosmukiu. Suomijos laukia palaipsnis, tačiau lėtokas atsigavimas 2010 m., kurį stabdys aukštas nedarbo lygis.
• Estija: ryžtingi veiksmai, siekiant įsivesti eurą 2011 m., ir aiški išėjimo iš krizės strategija leis šaliai pirmajai iš Baltijos trijulės išsiveržti į lyderius ir nukonkuruoti jas tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo srityje.
• Latvija: Politinės valios trūkumas ir sparčiai auganti valstybės skola gresia viešojo sektoriaus erozija, šalies konkurencingumo ir investicinio patrauklumo praradimu. Tačiau neatidėliotinos viešojo sektoriaus struktūrinės reformos ir tolesnis verslo aplinkos gerinimas padėtų atsispirti nuo dugno.
• Lenkija: neaukštas verslo ir gyventojų finansinių įsipareigojimų lygis, didelė vidaus rinka ir lankstus valiutos kursas lėmė šalies atsparumą neigiamam pasaulio ekonomikos krizės poveikiui. Artimiausioje ateityje tai leis Lenkijai atlaikyti ekonomines negandas ir priartėti, pagal vidutinę perkamąją galią, prie Estijos lygio. Tačiau augantys valdžios sektoriaus įsipareigojimai ilgalaikėje perspektyvoje kelia nerimą.
• Lietuva: politiniai nesutarimai ir vangi valdžios sektoriaus reforma griauna viltis dėl spartaus ūkio atsigavimo. Be kryptingo užsienio investicijų ir smulkaus verslo skatinimo bei viešojo sektoriaus pertvarkos nepavyks išvengti užsitęsusios ūkio depresijos. Dabartinė Vyriausybė deklaruoja savo siekį, ateinančiais metais ryžtingai vykdyti būtinas reformas, nors politinės paramos ji kol kas stokoja.
Lietuvos ekonomikos atsigavimą DnB NORD analitikai vienareikšmiškai sieja su eksporto augimu. Atsigaunančios svarbiausios šalies eksporto rinkos - Rusija ir Vokietija – suaktyvins du didelius Lietuvos ūkio sektorius - apdirbamąją gamybą ir transportą, kuriems drauge tenka beveik trečdalis šalyje sukuriamos pridėtinės vertės ir didžioji dalis eksporto apimties. Jų nuomone, gana neblogos perspektyvos 2010-aisiais laukia ir žemės ūkio sektoriaus, kuris Lietuvos BVP struktūroje turi daug didesnį lyginamąjį svorį nei ES vidurkis. Palanki yra ir aplinkybė, kad, palyginti su kitomis Baltijos šalimis ar ES senbuvėmis, Lietuvos bendrovių ir namų ūkių vidutinio įsiskolinimo lygis yra gerokai žemesnis.
„Vyriausybei suvaldžius valstybės finansus, pertvarkius viešąjį sektorių ir iš esmės pagerinus verslo aplinką, ekonomikos atsigavimo požymių pamatysime jau antroje 2010 m. pusėje. Tačiau spartesnės ir tvarios ūkio plėtros galima tikėtis ne anksčiau kaip 2012 m. ir tik tuo atveju, jei žymiai pagerės užsienio ir vidaus investicijų rodikliai. Todėl ypač svarbu, kad Vyriausybė skirtų pakankamai dėmesio investicijų skatinimui,“ - sako vyriausiasis DnB NORD banko analitikas prof. Rimantas Rudzkis.