versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį keletą kartų pakeitę kryptį JAV akcijų indeksai smuko žemyn iš aukščiausio šių metų taško. Daugiausia parduota bankų, mažmeninės prekybos tinklų ir technologijų įmonių akcijų. Iki pietų akcijų kainas į viršų kėlė geresni nei tikėtasi bankų „Wells Fargo", „Morgan Stanley" ir „U.S. Bancorp" trečiojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatai. Bet antroje sesijos pusėje vaizdas iš esmės pasikeitė.
CNNMoney.com teigimu, viena to priežasčių galėjo būti tai, jog brokerių bendrovės „Rochdale Securities LLC" įtakingas analitikas Richardas X. Bove'as netikėtai pablogino „Wells Fargo" akcijų vertinimą iš neutralaus į neigiamą ir rekomendavo parduoti šias akcijas. Pagrindinė priežastis -augantys banko nuostoliai dėl blogų paskolų. į šią aplinkybę jautriai reagavo rinkoje šiuo metu pagausėję spekuliantai.
JAV prezidento Baracko Obamos administracijos atstovai paskelbė, kad ketinama riboti vyriausybės paramos pernai sulaukusių bankų vadovų atlyginimus. Teigiama, kad 7 daugiausia paramos sulaukę bankai privalės sumažinti 25 geriausiai apmokamų darbuotojų algas vidutiniškai 50 proc.
„Wells Fargo" trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 3,2 mlrd. JAV dolerių pelno, nes išdavė daugiau būsto paskolų. Jos atsvėrė nuostolius dėl blogų paskolų. Tiesa, daugelis paskolų buvo suteikta pirmą būstą perkantiems gyventojams suskubus pasinaudoti iki lapkričio galiojančiomis mokesčių lengvatomis. Vėliau jų paklausa gali smukti. „Wells Fargo" pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,56 JAV dolerio, palyginti su 0,37 JAV dolerio prognoze ir 0,49 JAV dolerio pernai metais. Akcijos pigo 5 proc.
Padidėjusios būsto paskolų pajamos lėmė ir kito banko „U.S. Bancorp" lūkesčius viršijusį pelną. Tuo tarpu „Morgan Stanley" geresnius, nei tikėtasi, veiklos rezultatus lėmė prekyba obligacijomis. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,38 JAV dolerio, palyginti su 0,27 JAV dolerio prognoze. Akcijų kaina pakilo 5 proc.
„Boeing" per trečiąjį ketvirtį veikė nuostolingai. Nuostolis, tenkantis vienai akcijai, siekė 2,23 JAV dolerio, palyginti su 2,12 JAV dolerio prognoze ir 0,96 JAV dolerio pelnu pernai atitinkamu laiku. Akcijų kaina pakilo 7 proc.
Po prekybos internetinės prekybos bendrovė „eBay" paskelbė geresnius, nei tikėtasi, trečiojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatus, bet ketvirtojo ketvirčio bendrovės pelno prognozės buvo mažesnės, nei laukta. Dėl to akcijos per sesiją po prekybos smuko 1 proc.
Iš viso šią savaitę pelnus jau atskleidė 122 iš 135 tai ketinančių padaryti indekso S&P 500 įmonių. Prognozuojama, kad pelnų metinis nuosmukis vidutiniškai per metus sieks 20,9 proc., o pajamų - 10,4 proc. Indekso Dow Jones 30 įmonių pelnai vidutiniškai gali smukti 30 proc.
15 JAV valstijų rugsėjį nedarbas viršijo 10 proc., o Mičigano -15,3 proc. Federalinio rezervų banko (FED) „smėlio spalvos knygoje" rašoma, kad ekonominė padėtis pastaruoju metu stabilizuojasi.
Iždo obligacijų kainos šoktelėjo į viršų - 10 metų VVP pajamingumas smuko nuo 3,41 iki 3,33 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai trečiadienį toliau kilo. Kol kas III ketv. įmonių rezultatai buvo iš esmės geresni nei prognozuota, o naftos kaina vakar perkopė 80 JAV dolerių kartelę. Vakar JAV paskelbti „JP Morgan" rezultatai suteikė dar vieną dingstį investuotojams būti optimistiškiems.
Prastas naujienas vakar paskelbė Švedijos bankas „SEB", kurio pelnas per metus sumažėjo nuo 1,88 mlrd. iki 25 mln. kronų ir akcijos kaina nusmuko 4 proc. Bankas taip pat išsakė nuomonę, kad tikimasi ir tolesnio blogų paskolų skaičiaus augimo Baltijos šalyse. „SEB" yra didžiausias Lietuvoje bankas, o Skandinavijos bankai yra didžiausi skolintojai Baltijos šalyse.
Azija
Šiandien ryte paskelbtas investuotojų labai lauktas Kinijos bendrojo vidaus produkto augimo 2009 m. III ketv. rezultatas. Ekonomika praėjusį ketv. buvo 8,9 proc. didesnė nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Toks išaugimo tempas atitiko daugumos analitikų lūkesčius. Per pirmus devynis 2009 m. mėnesius ekonomika yra pasistiebusi 7,7 proc., tad Kinija nesunkiai turėtų pasiekti šiais metais užsibrėžtą tikslą išaugti 8 proc. Manoma, kad didžiausią paskatinimą šalies ekonomikai augti suteikė vyriausybės skirtos lėšos infrastruktūros projektams vystyti, kurios padėjo išauginti bendrą šalies daromų investicijų lygį. Be to, paveikė ir vykdoma skatinamoji pinigų politika, kuri leido išduoti rekordinį naujų paskolų kiekį. Tačiau imama baimintis, kad tokia politika artimiausiu metu gali sukelti infliacijos grėsmę. Kol kas vis dar fiksuojama metinė defliacija, kuri rugsėjo mėn. sudarė 0,8 proc., tačiau jau mažėja. Beje, paskelbta, kad praėjusį mėnesį pramonės gamybos apimtys išaugo 13,9 proc., o tai yra geresnis rezultatas, nei tikėjosi ekonomistai. Tai taip pat kalbama apie besitęsiantį ekonomikos kilimą, kuris 2009 m. IV ketv. greičiausiai nemažins tempų.
Japonijos eksporto apimtys rugsėjį buvo 30,7 proc. mažesnės nei prieš metus, tačiau tai lėčiausias kritimo tempas per pastaruosius 10 mėnesių. Rugpjūtį stebėtas 36 proc. nuosmukis. Šalies prekių paklausą didino skatinimo programos ir noras atkurti sumažėjusias atsargas. Tai ypač pasakytina apie Kiniją, didžiausią Japonijos eksporto rinką. | ją išvežta 13,8 proc. mažiau, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, tačiau šis susitraukimas buvo perpus lėtesnis nei rugpjūtį. Pirmą rudens mėnesį Japonija importavo 36,9 proc. mažiau gaminių. Šalies prekybos perteklius sudarė 520,6 mlrd. jenų.
Baltijos šalys
Patikslintais duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais siekė 3 597,9 mln. litų, arba 3,2 proc. BVP. Balandžio mėnesį skelbtais duomenimis, deficitas buvo 3 589,7 mln. litų. Valdžios skola siekė 15,6 proc. BVP ir jos didžiąją dalį sudarė skolos vertybiniai popieriai. Ilgalaikė skola 2008 metais sudarė 92,1 proc. visos skolos.
Šiemet tikimasi daug prastesnės valstybės finansų padėties. Deficitas grėsmingai artėja prie 10 proc. BVP tiek dėl silpno ekonomikos aktyvumo, sumažėjusio mokesčių surinkimo, tiek dėl paties BVP, kaip palyginamojo rodiklio, smukimo. Siekdama finansuoti biudžeto deficitą, Lietuva šiemet tarptautinėje rinkoje išleido jau dvi euroobligacijų emisijas, kuriomis pritraukta 500 mln. eurų (birželį) ir 1,5 mlrd. JAV dolerių (spalį).
Kol kas valdžios skola yra nedidelė, tačiau taip sparčiai blogėjant ekonomikos padėčiai ir ieškant finansavimo šaltinių, ji gali greitai išsipūsti. O tai savo ruožtu kelią grėsmę, kad nebus vykdomi eurui įsivesti reikalingi kriterijai. Vienas jų numato, kad valdžios sektoriaus skola turi neviršyti 60 proc. BVP.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos metinė infliacija rugsėjį nepakito jau antrą mėnesį iš eilės, daugiausia dėl augusių valstybės reguliuojamų kainų. Pagrindinė vartotojų infliacija siekė 2,9 proc., o per mėnesį kainos didėjo 0,4 proc. Toks infliacijos tempas atitiko rinkos lūkesčius. Pagrindinis vartotojų kainų indeksas rugsėjį smuko iki 3,4 proc., ir pirmą kartą nuo vasario buvo mažesnės nei Centrinio banko toleruojama 1,5-3,5 proc. riba. Centrinis bankas prognozuoja, kad infliacijos lygis iki 2010 m. vidurio smuks iki 2,5 proc. Investuotojams „fiksuojant" pelnus, Lenkijos biržos indeksas WIG 20 per prekybos sesiją gan nežymiai svyravo, o jos pabaigoje ėmė augti ir pasistiebė 0,94 proc.
Čekija išleido 500 mln. Šveicarijos frankų (apie 1,1 mlrd. litų) obligacijų emisiją. Tai pirmoji emisija, išleista Šveicarijos frankais. Jos trukmė - septyneri metai, bus mokamos 2,785 proc. metinės palūkanos. Čekija taip pat išleido trejų metų trukmės kintančios palūkanų normos obligacijas savo valiuta, vidutinė nuolaida (angl. discount) buvo 3,549 proc. Pastarosios obligacijų emisijos vertė - 4,77 mlrd. kronų, nors paklausa siekė tris kartus daugiau (14,5 mlrd. kronų). Čekijos biržos indeksas PX trečiadienį palyginti tolygiai smuko ir prarado 0,49 proc. vertės.
Rusijos biudžeto deficitas metų gale gali siekti 7,5-7,7 proc., o ne 8,3 proc. nuo BVP, kaip buvo prognozuota anksčiau. Finansų ministras teigia, kad 0,5 procentinio punkto deficitas sumažės dėl mažinamų išlaidų ir dar 0,5 procentinio punkto gali sumažėti, jei naftos kaina išliks 70 JAV dolerių už barelį.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" vėl stipriai šoktelėjo aukščiau 80 JAV dolerių už barelį. Pakilimas buvo staigus ir didelis, o prie to daugiausia prisidėjo iki žemiausio taško didžiųjų valiutų atžvilgiu šiais metais smukęs JAV doleris ir pakankamai teigiamai įvertinta JAV energetikos administracijos atsargų pokyčių ataskaita. Visgi šitokie svyravimai, kai per dieną nafta pabrangsta 4 JAV doleriais, duoda ženklų, kad šioje rinkoje vėl įsisuko spekuliatyvūs investiciniai pinigai. Beje, vakarykštį pranešimą apie atsargų pokyčius reikėtų vertinti gana atsargiai, nes joje matomas tik vienas pozityvus ženklas - benzino atsargų sumažėjimas 2,3 mln. barelių, arba daugiau nei buvo tikėtasi. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad žaliavinės naftos importas ir vėl smuko, lyginant su praėjusia savaite, o tai atitinkamai rodo, kad JAV žaliavinės naftos paklausa išlieka silpna dėl aukšto atsargų lygio. Beje, per pastarąsias keturias savaites naftos produktų suvartota 0,1 proc. mažiau, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kai dar prieš kelias savaites buvo stebimas augimas. Tokia situacija verčia labai atsargiai žiūrėti tiek į pačios naftos paklausos, tiek į JAV ekonomikos atsigavimą artimiausiu metu.
Aukso kaina vakar rinkoje šiek tiek ūgtelėjo, tačiau jai nepavyko pasiekti naujų aukštumų, nors JAV doleris ir krito iki žemiausio taško šiais metais. Investuotojų lūkesčiai greitai užsidirbti iš aukso kainos kilimo yra sumažėję, jiems nusprendus laikinai pereiti prie kitų susidomėjimą keliančių investavimo objektų, tokių kaip nafta. Beje, vakar didžiausio pasaulyje biržose prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold" turimas aukso kiekis pirmą kartą po dviejų savaičių pertraukos krito 1,22 tonos.
CNNMoney.com teigimu, viena to priežasčių galėjo būti tai, jog brokerių bendrovės „Rochdale Securities LLC" įtakingas analitikas Richardas X. Bove'as netikėtai pablogino „Wells Fargo" akcijų vertinimą iš neutralaus į neigiamą ir rekomendavo parduoti šias akcijas. Pagrindinė priežastis -augantys banko nuostoliai dėl blogų paskolų. į šią aplinkybę jautriai reagavo rinkoje šiuo metu pagausėję spekuliantai.
JAV prezidento Baracko Obamos administracijos atstovai paskelbė, kad ketinama riboti vyriausybės paramos pernai sulaukusių bankų vadovų atlyginimus. Teigiama, kad 7 daugiausia paramos sulaukę bankai privalės sumažinti 25 geriausiai apmokamų darbuotojų algas vidutiniškai 50 proc.
„Wells Fargo" trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 3,2 mlrd. JAV dolerių pelno, nes išdavė daugiau būsto paskolų. Jos atsvėrė nuostolius dėl blogų paskolų. Tiesa, daugelis paskolų buvo suteikta pirmą būstą perkantiems gyventojams suskubus pasinaudoti iki lapkričio galiojančiomis mokesčių lengvatomis. Vėliau jų paklausa gali smukti. „Wells Fargo" pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,56 JAV dolerio, palyginti su 0,37 JAV dolerio prognoze ir 0,49 JAV dolerio pernai metais. Akcijos pigo 5 proc.
Padidėjusios būsto paskolų pajamos lėmė ir kito banko „U.S. Bancorp" lūkesčius viršijusį pelną. Tuo tarpu „Morgan Stanley" geresnius, nei tikėtasi, veiklos rezultatus lėmė prekyba obligacijomis. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,38 JAV dolerio, palyginti su 0,27 JAV dolerio prognoze. Akcijų kaina pakilo 5 proc.
„Boeing" per trečiąjį ketvirtį veikė nuostolingai. Nuostolis, tenkantis vienai akcijai, siekė 2,23 JAV dolerio, palyginti su 2,12 JAV dolerio prognoze ir 0,96 JAV dolerio pelnu pernai atitinkamu laiku. Akcijų kaina pakilo 7 proc.
Po prekybos internetinės prekybos bendrovė „eBay" paskelbė geresnius, nei tikėtasi, trečiojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatus, bet ketvirtojo ketvirčio bendrovės pelno prognozės buvo mažesnės, nei laukta. Dėl to akcijos per sesiją po prekybos smuko 1 proc.
Iš viso šią savaitę pelnus jau atskleidė 122 iš 135 tai ketinančių padaryti indekso S&P 500 įmonių. Prognozuojama, kad pelnų metinis nuosmukis vidutiniškai per metus sieks 20,9 proc., o pajamų - 10,4 proc. Indekso Dow Jones 30 įmonių pelnai vidutiniškai gali smukti 30 proc.
15 JAV valstijų rugsėjį nedarbas viršijo 10 proc., o Mičigano -15,3 proc. Federalinio rezervų banko (FED) „smėlio spalvos knygoje" rašoma, kad ekonominė padėtis pastaruoju metu stabilizuojasi.
Iždo obligacijų kainos šoktelėjo į viršų - 10 metų VVP pajamingumas smuko nuo 3,41 iki 3,33 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai trečiadienį toliau kilo. Kol kas III ketv. įmonių rezultatai buvo iš esmės geresni nei prognozuota, o naftos kaina vakar perkopė 80 JAV dolerių kartelę. Vakar JAV paskelbti „JP Morgan" rezultatai suteikė dar vieną dingstį investuotojams būti optimistiškiems.
Prastas naujienas vakar paskelbė Švedijos bankas „SEB", kurio pelnas per metus sumažėjo nuo 1,88 mlrd. iki 25 mln. kronų ir akcijos kaina nusmuko 4 proc. Bankas taip pat išsakė nuomonę, kad tikimasi ir tolesnio blogų paskolų skaičiaus augimo Baltijos šalyse. „SEB" yra didžiausias Lietuvoje bankas, o Skandinavijos bankai yra didžiausi skolintojai Baltijos šalyse.
Azija
Šiandien ryte paskelbtas investuotojų labai lauktas Kinijos bendrojo vidaus produkto augimo 2009 m. III ketv. rezultatas. Ekonomika praėjusį ketv. buvo 8,9 proc. didesnė nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Toks išaugimo tempas atitiko daugumos analitikų lūkesčius. Per pirmus devynis 2009 m. mėnesius ekonomika yra pasistiebusi 7,7 proc., tad Kinija nesunkiai turėtų pasiekti šiais metais užsibrėžtą tikslą išaugti 8 proc. Manoma, kad didžiausią paskatinimą šalies ekonomikai augti suteikė vyriausybės skirtos lėšos infrastruktūros projektams vystyti, kurios padėjo išauginti bendrą šalies daromų investicijų lygį. Be to, paveikė ir vykdoma skatinamoji pinigų politika, kuri leido išduoti rekordinį naujų paskolų kiekį. Tačiau imama baimintis, kad tokia politika artimiausiu metu gali sukelti infliacijos grėsmę. Kol kas vis dar fiksuojama metinė defliacija, kuri rugsėjo mėn. sudarė 0,8 proc., tačiau jau mažėja. Beje, paskelbta, kad praėjusį mėnesį pramonės gamybos apimtys išaugo 13,9 proc., o tai yra geresnis rezultatas, nei tikėjosi ekonomistai. Tai taip pat kalbama apie besitęsiantį ekonomikos kilimą, kuris 2009 m. IV ketv. greičiausiai nemažins tempų.
Japonijos eksporto apimtys rugsėjį buvo 30,7 proc. mažesnės nei prieš metus, tačiau tai lėčiausias kritimo tempas per pastaruosius 10 mėnesių. Rugpjūtį stebėtas 36 proc. nuosmukis. Šalies prekių paklausą didino skatinimo programos ir noras atkurti sumažėjusias atsargas. Tai ypač pasakytina apie Kiniją, didžiausią Japonijos eksporto rinką. | ją išvežta 13,8 proc. mažiau, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, tačiau šis susitraukimas buvo perpus lėtesnis nei rugpjūtį. Pirmą rudens mėnesį Japonija importavo 36,9 proc. mažiau gaminių. Šalies prekybos perteklius sudarė 520,6 mlrd. jenų.
Baltijos šalys
Patikslintais duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais siekė 3 597,9 mln. litų, arba 3,2 proc. BVP. Balandžio mėnesį skelbtais duomenimis, deficitas buvo 3 589,7 mln. litų. Valdžios skola siekė 15,6 proc. BVP ir jos didžiąją dalį sudarė skolos vertybiniai popieriai. Ilgalaikė skola 2008 metais sudarė 92,1 proc. visos skolos.
Šiemet tikimasi daug prastesnės valstybės finansų padėties. Deficitas grėsmingai artėja prie 10 proc. BVP tiek dėl silpno ekonomikos aktyvumo, sumažėjusio mokesčių surinkimo, tiek dėl paties BVP, kaip palyginamojo rodiklio, smukimo. Siekdama finansuoti biudžeto deficitą, Lietuva šiemet tarptautinėje rinkoje išleido jau dvi euroobligacijų emisijas, kuriomis pritraukta 500 mln. eurų (birželį) ir 1,5 mlrd. JAV dolerių (spalį).
Kol kas valdžios skola yra nedidelė, tačiau taip sparčiai blogėjant ekonomikos padėčiai ir ieškant finansavimo šaltinių, ji gali greitai išsipūsti. O tai savo ruožtu kelią grėsmę, kad nebus vykdomi eurui įsivesti reikalingi kriterijai. Vienas jų numato, kad valdžios sektoriaus skola turi neviršyti 60 proc. BVP.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos metinė infliacija rugsėjį nepakito jau antrą mėnesį iš eilės, daugiausia dėl augusių valstybės reguliuojamų kainų. Pagrindinė vartotojų infliacija siekė 2,9 proc., o per mėnesį kainos didėjo 0,4 proc. Toks infliacijos tempas atitiko rinkos lūkesčius. Pagrindinis vartotojų kainų indeksas rugsėjį smuko iki 3,4 proc., ir pirmą kartą nuo vasario buvo mažesnės nei Centrinio banko toleruojama 1,5-3,5 proc. riba. Centrinis bankas prognozuoja, kad infliacijos lygis iki 2010 m. vidurio smuks iki 2,5 proc. Investuotojams „fiksuojant" pelnus, Lenkijos biržos indeksas WIG 20 per prekybos sesiją gan nežymiai svyravo, o jos pabaigoje ėmė augti ir pasistiebė 0,94 proc.
Čekija išleido 500 mln. Šveicarijos frankų (apie 1,1 mlrd. litų) obligacijų emisiją. Tai pirmoji emisija, išleista Šveicarijos frankais. Jos trukmė - septyneri metai, bus mokamos 2,785 proc. metinės palūkanos. Čekija taip pat išleido trejų metų trukmės kintančios palūkanų normos obligacijas savo valiuta, vidutinė nuolaida (angl. discount) buvo 3,549 proc. Pastarosios obligacijų emisijos vertė - 4,77 mlrd. kronų, nors paklausa siekė tris kartus daugiau (14,5 mlrd. kronų). Čekijos biržos indeksas PX trečiadienį palyginti tolygiai smuko ir prarado 0,49 proc. vertės.
Rusijos biudžeto deficitas metų gale gali siekti 7,5-7,7 proc., o ne 8,3 proc. nuo BVP, kaip buvo prognozuota anksčiau. Finansų ministras teigia, kad 0,5 procentinio punkto deficitas sumažės dėl mažinamų išlaidų ir dar 0,5 procentinio punkto gali sumažėti, jei naftos kaina išliks 70 JAV dolerių už barelį.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" vėl stipriai šoktelėjo aukščiau 80 JAV dolerių už barelį. Pakilimas buvo staigus ir didelis, o prie to daugiausia prisidėjo iki žemiausio taško didžiųjų valiutų atžvilgiu šiais metais smukęs JAV doleris ir pakankamai teigiamai įvertinta JAV energetikos administracijos atsargų pokyčių ataskaita. Visgi šitokie svyravimai, kai per dieną nafta pabrangsta 4 JAV doleriais, duoda ženklų, kad šioje rinkoje vėl įsisuko spekuliatyvūs investiciniai pinigai. Beje, vakarykštį pranešimą apie atsargų pokyčius reikėtų vertinti gana atsargiai, nes joje matomas tik vienas pozityvus ženklas - benzino atsargų sumažėjimas 2,3 mln. barelių, arba daugiau nei buvo tikėtasi. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad žaliavinės naftos importas ir vėl smuko, lyginant su praėjusia savaite, o tai atitinkamai rodo, kad JAV žaliavinės naftos paklausa išlieka silpna dėl aukšto atsargų lygio. Beje, per pastarąsias keturias savaites naftos produktų suvartota 0,1 proc. mažiau, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kai dar prieš kelias savaites buvo stebimas augimas. Tokia situacija verčia labai atsargiai žiūrėti tiek į pačios naftos paklausos, tiek į JAV ekonomikos atsigavimą artimiausiu metu.
Aukso kaina vakar rinkoje šiek tiek ūgtelėjo, tačiau jai nepavyko pasiekti naujų aukštumų, nors JAV doleris ir krito iki žemiausio taško šiais metais. Investuotojų lūkesčiai greitai užsidirbti iš aukso kainos kilimo yra sumažėję, jiems nusprendus laikinai pereiti prie kitų susidomėjimą keliančių investavimo objektų, tokių kaip nafta. Beje, vakar didžiausio pasaulyje biržose prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold" turimas aukso kiekis pirmą kartą po dviejų savaičių pertraukos krito 1,22 tonos.