versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijų indeksai krypo žemyn. Investuotojus nuvylė prastesni nei tikėtasi įmonių „Coca-Cola" ir „DuPont" veiklos rezultatai ir būsto rinkos naujienos. Be to, akcijų kainas žemyn slėgė ir sustiprėjęs JAV dolerio kursas. Pastarasis ėmė stiprėti euro atžvilgiu dar pirmadienį, kai pasklido kalbos, kad Europos šalių finansų ministrams susirūpinimą kelia pernelyg stiprus euras ir ketinama imtis priemonių jam silpninti.
Chemijos pramonės įmonės „DuPont" trečiojo ketvirčio veiklos rezultatas atitiko prognozes, bet įplaukos buvo mažesnės nei tikėtasi. Bendrovė neigiamą smukusių pardavimų ir pabrangusių energijos išteklių poveikį stengėsi kompensuoti mažindama išlaidas. „DuPont" akcijos atpigo 2,2 proc.
Gaiviųjų gėrimų gamintojos „Coca-Cola" trečiojo ketvirčio pelnas taip pat atitiko prognozes, bet įplaukos neatitiko lūkesčių. Neigiamai pardavimus paveikė trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, vyravęs stipresnis JAV dolerio kursas, dėl to smuko eksporto konkurencingumas. „Coca-Cola" akcijų kaina smuko 1,3 proc.
Farmacijos bendrovės „Pfizer" pardavimai ir pajamos viršijo analitikų lūkesčius. Nors vaistų pardavimai dėl sunkmečio mažėjo, tai buvo atsverta mažinant išlaidas. Bet akcijų kaina smuktelėjo 0,3 proc.
įrengimų ir sunkiosios technikos gamintoja „Caterpillar" liepą-rugsėjį taip pat gavo mažiau, palyginti su pernai, pajamų ir uždirbo mažiau pelno. Tiesa, „Caterpillar" pelnas viršijo lūkesčius, o įplaukos neatitiko prognozių. Tačiau bendrovė padidino šių metų pelno, tenkančio vienai akcijai, prognozę nuo 0,95 iki 1,1 -1,3 JAV dolerio. Jos akcijos brango 3 proc.
Lėktuvų variklių ir liftų gamintojos „United Technologies" pelnas ir įplaukos buvo mažesni nei pernai atitinkamu metu ir neatitiko prognozių. Akcijų kaina išliko iš esmės nepasikeitusi.
Technologijų įmonės „Apple" akcijos pabrango 4,7 proc. įmonė dar pirmadienio vakarą pranešė savo trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus, kurie nesunkiai pranoko prognozes dėl sėkmingų kompiuterių „Macintosh" ir telefonų „iPhone" pardavimų. „Apple" paskelbė, kad jos ketvirtojo ketvirčio pardavimai turėtų siekti 11,3-11,6 mlrd. JAV dolerių, o pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekti 1,7-1,78 JAV dolerio. Analitikų konsensusas siekia atitinkamai 11,4 mlrd. JAV dolerių ir 1,91 JAV dolerio.
Pasibaigus prekybai technologijų įmonė „Sun Microsystems" pranešė ketinanti atleisti 3 tūkst. darbuotojų po to, kai ją perims konkurentė „Oracle".
Po prekybos ketvirčio veiklos rezultatus paskelbė ir kita technologijų bendrovė „Yahoo". Bendrovės pelnas ir įplaukos viršijo prognozes. Sesijoje po prekybos „Yahoo" akcijos pabrango 5 proc.
Naujų statybų skaičius rugsėjį padidėjo nuo 587 iki 590 tūkst., nors buvo tikimasi, kad jis sieks 610 tūkst. Rugsėjį išduotų leidimų statyti būstą smuktelėjo nuo 580 iki 573 tūkst., kai prognozuota 595 tūkst. Šie skaičiai rodo, kad būsto rinka atsigauna lėčiau, nei tikisi dauguma rinkos dalyvių.
Gamintojų kainų indeksas rugsėjį smuko 0,6 proc., nors buvo laukiama, kad jis nesikeis. Rugpjūtį didmeninė infliacija kilo 1,7 proc. Bazinis gamintojų kainų indeksas per mėnesį smuko 0,1 proc., kai rugpjūtį kilo 0,2 proc. Buvo tikimasi, kad jis padidės 0,1 proc. Šie duomenys rodo, kad artimiausiais mėnesiais ūkiui didesnę grėsmę kels defliacijos, o ne infliacijos rizika.
Iždo obligacijų kainos pakilo - 10 metų VVP pajamingumas smuko nuo 3,38 iki 3,34 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksas vėl nusmuko nuo metų aukštumų. Kaip visada, daug įtakos prekybai akcijomis turėjo nuotaikos JAV biržose - nors ir paskelbti geresni nei tikėtasi įmonių rezultatai, vakar nuotaikas žemyn svėrė nekilnojamojo turto rinkos naujienos. Vakarų Europos biržose atgarsio sulaukė naujiena, susijusi su banku „Barclays". Pastarojo akcijos kaina smuko 4,8 proc., kai Kataro kontroliuojančioji bendrovė paskelbė pardavusi banko nuosavybės dalį už 1,3 mlrd. svarų. Ta pati bendrovė šiuo metu ketina įsigyti britų mažmenininką „Stainsbury", kurio kaina vakar pakilo 5,4 proc. Kritusi „Barclays" kaina nusitempė ir kitų bankų akcijas, kurios, „Reuters" duomenimis, pigo 0,7-2,2 proc.
D. Britanijos biudžeto deficitas rugsėjo mėnesį pasiekė savo rekordą nuo pat 1993 metų. Deficitas siekė 14,8 mlrd. svarų sterlingų. Šalies vyriausybė kovodama su ekonomikos krize pradėjo įgyvendinti ypač ekspansinę pinigų ir fiskalinę politikas. Dar pavasarį reitingų agentūra „S&P" buvo pastebėjusi, kad šalis gali netekti savo AAA kredito reitingo dėl didelių biudžeto deficitų.
Vokietijos gamintojų kainų indeksas rugsėjo mėnesį smuko 0,5 proc., kai prognozuotas mažesnis 0,1 proc. nuosmukis. Daugiausia tam įtakos darė energetinių išteklių kainų pokytis. Kadangi gamintojų kainos yra vienas iš infliacijos rodiklių ir galų gale atsiliepia vartotojų kainoms, tai galima tikėtis, kad ir pastarosios dar kurį laiką neaugs labai sparčiai.
Euro zonos statybų apimtis rugpjūčio mėnesį toliau mažėjo. Šįkart ji smuko 0,4 proc., daugiausia dėl nuosmukio Prancūzijoje ir Ispanijoje. Euro zonos ekonomikos aktyvumas tebėra paveiktas recesijos ir statytojai susiduria su nusilpusia nekilnojamojo turto paklausa.
Azija
Kinijos akcijų indeksas CSI300 šiandien išaugo septintą dieną iš eilės. Investuotojai su nekantrumu laukia rytoj ryte skelbsimų šalies 2009 m. III ketv. ekonomikos augimo tempų. Lūkesčiai yra pakankamai dideli, tad įdomu bus išvysti investuotojų reakciją į paskelbtus rodiklius. Beje, šiandien pranešta, kad Kinijoje praėjusią savaitę buvo atidaryta mažiausiai naujų investicinių sąskaitų nuo 2009 m. vasario mėn., o tai yra geras rodiklis, rodantis žmonių lūkesčius dėl akcijų kainų perspektyvų.
Baltijos šalys
Bankų „Royal Bank of Scotland" ir „Barclays" analitikai išsakė nuomonę, kad Latvijos vyriausybė galų gale bus priversta devalvuoti latą. Taip bus siekiama palaikyti konkurencingumą eksporto rinkose, taip pat išspręsti biudžeto deficito problemą. Analitikai kalba apie galimą lato devalvavimą 15-30 proc. iki 2010 metų pabaigos.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos centrinio banko atstovė Halina Wasilewska-Trenkner teigia, kad infliacijos lygis spalį svyruos apie 3,4-3,5 proc., palyginti su 3,4 proc. rugsėjį. Pasak jos, trečiąjį ketvirtį šalies ekonomika augs nuo 0,8 proc. iki 1 proc., o ir ketvirtojo ketvirčio augimas nelėtės. Lenkijos biržos indeksas WIG 20 augo 1,14 proc., o prekyba buvo gan permaininga.
Bulgarijos nedarbo lygis rugsėjį toliau didėjo, šįsyk iki 8,03 proc. (nuo 7,88 proc. rugpjūtį). Bulgarija yra priklausoma nuo eksporto, o pagrindinėse jos eksporto rinkose - Europos Sąjungos šalyse -sumažėjus paklausai, smunka ir Bulgarijos ūkis. Darbo ministras Totyusas Mladenovas teigė, kad nedarbo lygis šiemet gali išaugti iki 10 proc. Bulgarijos biržos indeksas SOFIX antradienį smuko 0,04 proc.
Rusijos centrinis bankas antradienį vidaus rinkoje įsigijo 1 mlrd. JAV dolerių. Iš viso nuo spalio vidurio Centrinis bankas nupirko apie 8 mlrd. dolerių. Primintina, kad pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos centrinis bankas pardavinėjo dolerius, o dabar, kai Rusijos valiutų rinkoje nusistovėjo pusiausvyra, doleriai perkami. Tai, kad Rusijos centrinis bankas perka valiutą, atspindi gerą Rusijos prekybos balanso būseną ir teigiamą užsienio investuotojų požiūrį į šalies ekonomiką.
Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotojas Valstybės Dūmoje teigė, kad nėra priežasčių keisti šalies valiutų rezervų struktūros dėl JAV dolerio silpnėjimo. Primintina, kad spalio 9 d. duomenimis, Rusijos centrinio banko rezervuose buvo 418,7 mlrd. JAV dolerių.
Žaliavos
Antradienis buvo paskutinė lapkričio mėn. „WTI" naftos pristatymo ateities sandoriais prekybos diena „NYMEX" biržoje, tad šiandien jau aktyviausiai prekyba vyks gruodžio mėn. sandoriais. Vakar naftos kainai buvo pavykę šoktelėti aukščiau 80 JAV dolerių už barelį, bet prekybos pabaigoje, sustiprėjus JAV doleriui didžiųjų valiutų atžvilgiu ir kritus akcijų rinkoms, nafta atpigo iki 78,5 JAV dolerio. Kainos smukimas žemiau 80 JAV dolerių už barelį yra pakankamai natūralus veiksmas, nes ši žaliava brango jau aštuonias dienas iš eilės, tad kilimas anksčiau ar vėliau turi išsikvėpti. Tuo labiau kad jis pagrįstas daugiau lūkesčiais ir optimistiniu tikėjimu, nes reali naftos rinkos situacija tik po truputį gerėja.
Vakar labai įdomių minčių pateikė OPEC generalinis sekretorius Abdalla El-Badris, kuris pareiškė, kad didesnė nei 80 JAV dolerių už barelį naftos kaina yra nenaudinga tiek pačiai organizacijai, tiek pasaulio ekonomikai, nes yra stabdomas jos atsigavimas. Be to, jis nesitiki, kad artimiausiu metu naftos kaina galėtų priartėti prie 100 JAV dolerių. Jo teigimu, pasaulyje nejaučiamas joks naftos trūkumas, o tanklaiviuose vis dar gausiai saugomos žaliavinės naftos atsargos primena, kad tikroji padėtis nėra tokia gera, kokia yra bandoma rodyti. Žinoma, reikėtų atsiminti, kad šios organizacijos atstovų žodžiais tikėti vienareikšmiai negalima, nes manipuliavimas tokiais komentarais yra neišvengiamas.
Beje, šiandien po pietų JAV energetikos administracija skelbs savaitės žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių ataskaitą. Anot naujienų agentūros „Bloomberg" atliktos apklausos, tikimasi 1,5 mln. barelių žaliavinės naftos atsargų išaugimo ir 1,5 mln. barelių benzino atsargų sumažėjimo. Panašu, kad bent jau atsargų kryptis turėtų sutapti, tad naftos kainos pokytis daugiausia priklausys nuo to, ar stipriai kris benzino ir vidurinio distiliavimo produktų atsargos.
Vario kaina, užvakar stipriai kilusi, vakar Londono metalų biržoje krito 0,8 proc. Vakarykštę korekciją lėmė kiek sustiprėjęs JAV doleris didžiųjų valiutų atžvilgiu ir prastesni nei tikėtasi JAV naujų namų statybų skaičiai rugsėjo mėn. Beje, vėl įsiliepsnojęs konfliktas tarp darbuotojų profsąjungos ir Čilės vario gamybos bendrovių grasina apriboti vario pasiūlą trumpu laikotarpiu, o tai suteikia metalo kainai tam tikrą palaikymą. Vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose vakar ūgtelėjo 550 tonų iki 357 tūkst. tonų. Reikėtų pastebėti tendenciją, kad šiuo metu atsargos sparčiausiai auga Azijos sandėliuose, o Europoje, kurios sandėliai buvo ištuštinti per metų pradžioje vykusį Kinijos pirkimą, vario atsargų augimas yra labai nežymus.
Chemijos pramonės įmonės „DuPont" trečiojo ketvirčio veiklos rezultatas atitiko prognozes, bet įplaukos buvo mažesnės nei tikėtasi. Bendrovė neigiamą smukusių pardavimų ir pabrangusių energijos išteklių poveikį stengėsi kompensuoti mažindama išlaidas. „DuPont" akcijos atpigo 2,2 proc.
Gaiviųjų gėrimų gamintojos „Coca-Cola" trečiojo ketvirčio pelnas taip pat atitiko prognozes, bet įplaukos neatitiko lūkesčių. Neigiamai pardavimus paveikė trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, vyravęs stipresnis JAV dolerio kursas, dėl to smuko eksporto konkurencingumas. „Coca-Cola" akcijų kaina smuko 1,3 proc.
Farmacijos bendrovės „Pfizer" pardavimai ir pajamos viršijo analitikų lūkesčius. Nors vaistų pardavimai dėl sunkmečio mažėjo, tai buvo atsverta mažinant išlaidas. Bet akcijų kaina smuktelėjo 0,3 proc.
įrengimų ir sunkiosios technikos gamintoja „Caterpillar" liepą-rugsėjį taip pat gavo mažiau, palyginti su pernai, pajamų ir uždirbo mažiau pelno. Tiesa, „Caterpillar" pelnas viršijo lūkesčius, o įplaukos neatitiko prognozių. Tačiau bendrovė padidino šių metų pelno, tenkančio vienai akcijai, prognozę nuo 0,95 iki 1,1 -1,3 JAV dolerio. Jos akcijos brango 3 proc.
Lėktuvų variklių ir liftų gamintojos „United Technologies" pelnas ir įplaukos buvo mažesni nei pernai atitinkamu metu ir neatitiko prognozių. Akcijų kaina išliko iš esmės nepasikeitusi.
Technologijų įmonės „Apple" akcijos pabrango 4,7 proc. įmonė dar pirmadienio vakarą pranešė savo trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus, kurie nesunkiai pranoko prognozes dėl sėkmingų kompiuterių „Macintosh" ir telefonų „iPhone" pardavimų. „Apple" paskelbė, kad jos ketvirtojo ketvirčio pardavimai turėtų siekti 11,3-11,6 mlrd. JAV dolerių, o pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekti 1,7-1,78 JAV dolerio. Analitikų konsensusas siekia atitinkamai 11,4 mlrd. JAV dolerių ir 1,91 JAV dolerio.
Pasibaigus prekybai technologijų įmonė „Sun Microsystems" pranešė ketinanti atleisti 3 tūkst. darbuotojų po to, kai ją perims konkurentė „Oracle".
Po prekybos ketvirčio veiklos rezultatus paskelbė ir kita technologijų bendrovė „Yahoo". Bendrovės pelnas ir įplaukos viršijo prognozes. Sesijoje po prekybos „Yahoo" akcijos pabrango 5 proc.
Naujų statybų skaičius rugsėjį padidėjo nuo 587 iki 590 tūkst., nors buvo tikimasi, kad jis sieks 610 tūkst. Rugsėjį išduotų leidimų statyti būstą smuktelėjo nuo 580 iki 573 tūkst., kai prognozuota 595 tūkst. Šie skaičiai rodo, kad būsto rinka atsigauna lėčiau, nei tikisi dauguma rinkos dalyvių.
Gamintojų kainų indeksas rugsėjį smuko 0,6 proc., nors buvo laukiama, kad jis nesikeis. Rugpjūtį didmeninė infliacija kilo 1,7 proc. Bazinis gamintojų kainų indeksas per mėnesį smuko 0,1 proc., kai rugpjūtį kilo 0,2 proc. Buvo tikimasi, kad jis padidės 0,1 proc. Šie duomenys rodo, kad artimiausiais mėnesiais ūkiui didesnę grėsmę kels defliacijos, o ne infliacijos rizika.
Iždo obligacijų kainos pakilo - 10 metų VVP pajamingumas smuko nuo 3,38 iki 3,34 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksas vėl nusmuko nuo metų aukštumų. Kaip visada, daug įtakos prekybai akcijomis turėjo nuotaikos JAV biržose - nors ir paskelbti geresni nei tikėtasi įmonių rezultatai, vakar nuotaikas žemyn svėrė nekilnojamojo turto rinkos naujienos. Vakarų Europos biržose atgarsio sulaukė naujiena, susijusi su banku „Barclays". Pastarojo akcijos kaina smuko 4,8 proc., kai Kataro kontroliuojančioji bendrovė paskelbė pardavusi banko nuosavybės dalį už 1,3 mlrd. svarų. Ta pati bendrovė šiuo metu ketina įsigyti britų mažmenininką „Stainsbury", kurio kaina vakar pakilo 5,4 proc. Kritusi „Barclays" kaina nusitempė ir kitų bankų akcijas, kurios, „Reuters" duomenimis, pigo 0,7-2,2 proc.
D. Britanijos biudžeto deficitas rugsėjo mėnesį pasiekė savo rekordą nuo pat 1993 metų. Deficitas siekė 14,8 mlrd. svarų sterlingų. Šalies vyriausybė kovodama su ekonomikos krize pradėjo įgyvendinti ypač ekspansinę pinigų ir fiskalinę politikas. Dar pavasarį reitingų agentūra „S&P" buvo pastebėjusi, kad šalis gali netekti savo AAA kredito reitingo dėl didelių biudžeto deficitų.
Vokietijos gamintojų kainų indeksas rugsėjo mėnesį smuko 0,5 proc., kai prognozuotas mažesnis 0,1 proc. nuosmukis. Daugiausia tam įtakos darė energetinių išteklių kainų pokytis. Kadangi gamintojų kainos yra vienas iš infliacijos rodiklių ir galų gale atsiliepia vartotojų kainoms, tai galima tikėtis, kad ir pastarosios dar kurį laiką neaugs labai sparčiai.
Euro zonos statybų apimtis rugpjūčio mėnesį toliau mažėjo. Šįkart ji smuko 0,4 proc., daugiausia dėl nuosmukio Prancūzijoje ir Ispanijoje. Euro zonos ekonomikos aktyvumas tebėra paveiktas recesijos ir statytojai susiduria su nusilpusia nekilnojamojo turto paklausa.
Azija
Kinijos akcijų indeksas CSI300 šiandien išaugo septintą dieną iš eilės. Investuotojai su nekantrumu laukia rytoj ryte skelbsimų šalies 2009 m. III ketv. ekonomikos augimo tempų. Lūkesčiai yra pakankamai dideli, tad įdomu bus išvysti investuotojų reakciją į paskelbtus rodiklius. Beje, šiandien pranešta, kad Kinijoje praėjusią savaitę buvo atidaryta mažiausiai naujų investicinių sąskaitų nuo 2009 m. vasario mėn., o tai yra geras rodiklis, rodantis žmonių lūkesčius dėl akcijų kainų perspektyvų.
Baltijos šalys
Bankų „Royal Bank of Scotland" ir „Barclays" analitikai išsakė nuomonę, kad Latvijos vyriausybė galų gale bus priversta devalvuoti latą. Taip bus siekiama palaikyti konkurencingumą eksporto rinkose, taip pat išspręsti biudžeto deficito problemą. Analitikai kalba apie galimą lato devalvavimą 15-30 proc. iki 2010 metų pabaigos.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos centrinio banko atstovė Halina Wasilewska-Trenkner teigia, kad infliacijos lygis spalį svyruos apie 3,4-3,5 proc., palyginti su 3,4 proc. rugsėjį. Pasak jos, trečiąjį ketvirtį šalies ekonomika augs nuo 0,8 proc. iki 1 proc., o ir ketvirtojo ketvirčio augimas nelėtės. Lenkijos biržos indeksas WIG 20 augo 1,14 proc., o prekyba buvo gan permaininga.
Bulgarijos nedarbo lygis rugsėjį toliau didėjo, šįsyk iki 8,03 proc. (nuo 7,88 proc. rugpjūtį). Bulgarija yra priklausoma nuo eksporto, o pagrindinėse jos eksporto rinkose - Europos Sąjungos šalyse -sumažėjus paklausai, smunka ir Bulgarijos ūkis. Darbo ministras Totyusas Mladenovas teigė, kad nedarbo lygis šiemet gali išaugti iki 10 proc. Bulgarijos biržos indeksas SOFIX antradienį smuko 0,04 proc.
Rusijos centrinis bankas antradienį vidaus rinkoje įsigijo 1 mlrd. JAV dolerių. Iš viso nuo spalio vidurio Centrinis bankas nupirko apie 8 mlrd. dolerių. Primintina, kad pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos centrinis bankas pardavinėjo dolerius, o dabar, kai Rusijos valiutų rinkoje nusistovėjo pusiausvyra, doleriai perkami. Tai, kad Rusijos centrinis bankas perka valiutą, atspindi gerą Rusijos prekybos balanso būseną ir teigiamą užsienio investuotojų požiūrį į šalies ekonomiką.
Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotojas Valstybės Dūmoje teigė, kad nėra priežasčių keisti šalies valiutų rezervų struktūros dėl JAV dolerio silpnėjimo. Primintina, kad spalio 9 d. duomenimis, Rusijos centrinio banko rezervuose buvo 418,7 mlrd. JAV dolerių.
Žaliavos
Antradienis buvo paskutinė lapkričio mėn. „WTI" naftos pristatymo ateities sandoriais prekybos diena „NYMEX" biržoje, tad šiandien jau aktyviausiai prekyba vyks gruodžio mėn. sandoriais. Vakar naftos kainai buvo pavykę šoktelėti aukščiau 80 JAV dolerių už barelį, bet prekybos pabaigoje, sustiprėjus JAV doleriui didžiųjų valiutų atžvilgiu ir kritus akcijų rinkoms, nafta atpigo iki 78,5 JAV dolerio. Kainos smukimas žemiau 80 JAV dolerių už barelį yra pakankamai natūralus veiksmas, nes ši žaliava brango jau aštuonias dienas iš eilės, tad kilimas anksčiau ar vėliau turi išsikvėpti. Tuo labiau kad jis pagrįstas daugiau lūkesčiais ir optimistiniu tikėjimu, nes reali naftos rinkos situacija tik po truputį gerėja.
Vakar labai įdomių minčių pateikė OPEC generalinis sekretorius Abdalla El-Badris, kuris pareiškė, kad didesnė nei 80 JAV dolerių už barelį naftos kaina yra nenaudinga tiek pačiai organizacijai, tiek pasaulio ekonomikai, nes yra stabdomas jos atsigavimas. Be to, jis nesitiki, kad artimiausiu metu naftos kaina galėtų priartėti prie 100 JAV dolerių. Jo teigimu, pasaulyje nejaučiamas joks naftos trūkumas, o tanklaiviuose vis dar gausiai saugomos žaliavinės naftos atsargos primena, kad tikroji padėtis nėra tokia gera, kokia yra bandoma rodyti. Žinoma, reikėtų atsiminti, kad šios organizacijos atstovų žodžiais tikėti vienareikšmiai negalima, nes manipuliavimas tokiais komentarais yra neišvengiamas.
Beje, šiandien po pietų JAV energetikos administracija skelbs savaitės žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių ataskaitą. Anot naujienų agentūros „Bloomberg" atliktos apklausos, tikimasi 1,5 mln. barelių žaliavinės naftos atsargų išaugimo ir 1,5 mln. barelių benzino atsargų sumažėjimo. Panašu, kad bent jau atsargų kryptis turėtų sutapti, tad naftos kainos pokytis daugiausia priklausys nuo to, ar stipriai kris benzino ir vidurinio distiliavimo produktų atsargos.
Vario kaina, užvakar stipriai kilusi, vakar Londono metalų biržoje krito 0,8 proc. Vakarykštę korekciją lėmė kiek sustiprėjęs JAV doleris didžiųjų valiutų atžvilgiu ir prastesni nei tikėtasi JAV naujų namų statybų skaičiai rugsėjo mėn. Beje, vėl įsiliepsnojęs konfliktas tarp darbuotojų profsąjungos ir Čilės vario gamybos bendrovių grasina apriboti vario pasiūlą trumpu laikotarpiu, o tai suteikia metalo kainai tam tikrą palaikymą. Vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose vakar ūgtelėjo 550 tonų iki 357 tūkst. tonų. Reikėtų pastebėti tendenciją, kad šiuo metu atsargos sparčiausiai auga Azijos sandėliuose, o Europoje, kurios sandėliai buvo ištuštinti per metų pradžioje vykusį Kinijos pirkimą, vario atsargų augimas yra labai nežymus.