versija spausdinimui
(0)
Dideliems bankams turėtų būti uždrausta prekiauti išvestiniais instrumentais, įskaitant ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, mano praėjusių metų Nobelio premijos laureatas ekonomistas Joseph Stiglitz.
Penkių didžiausių bankų turimos kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos, kelia didelę grėsmę finansų sistemai, perspėja jis. Dideli bankai jo nuomone, turėtų turėti papildomų apribojimų, įskaitant draudimą prekiauti išvestiniais finansiniais instrumentais, dėl rizikos, kad jiems reikės vyriausybės pinigų, jei juos ištiks nesėkmė.
„Mes ir vėl turėsime „ginkluotą apiplėšimą”, nebent mums pavyks išvengti bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista bankrutuoti. Mes turime pasakyti, kad jei jūs esate per dideli, kad jums būtų leista bankrutuoti, tai tuomet jūs esate per dideli, kad galėtumėte būti bei egzistuoti. Jiems reikia įvesti papildomus apribojimus, tokius kaip uždrausti prekybą išvestiniais instrumentais” – pareiškė ekonomistas Joseph Stiglitz.
Teigiama, kad prekyba išvestiniais instrumentais ir per didelės rizikos prisiėmimas, pastebimai prisidėjo, prie šios didžiausios nuo pat Antrojo pasaulinio karo krizės pasaulyje. Kadaise buvusi didžiausia draudimo bendrovė pasaulyje AIG, dėl prekybos išvestiniais finansiniais instrumentais ir per didelės prisiimtos rizikos, patyrė didelių nuostolių ir nebankrutavo tik dėl Amerikos valdžios suteiktos 180 mlrd. dolerių pagalbos, tuo pačiu perimant šią įmonę iš privačių savininkų.
Jau praėjusią savaitę praėjusių metų Nobelio premijos laureatas buvo pareiškęs, kad jo nuomone reikėtų papildomai apmokestinti finansų sektoriaus įmones, tokiu būdu būtų apribota disfunkcinė prekyba, o gautos papildomos lėšos mokesčių pavidalų būtų skirtos krizės pasekmių naikinimui ir neturtingoms šalims.
Tiek Amerikos, tiek Europos finansų rinkų reguliatoriai planuoja griežčiau reguliuoti bei prižiūrėti net 592 trilijonais dolerių šiuo metu vertinamą išvestinių finansinių instrumentų rinką.
Penkių didžiausių bankų turimos kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos, kelia didelę grėsmę finansų sistemai, perspėja jis. Dideli bankai jo nuomone, turėtų turėti papildomų apribojimų, įskaitant draudimą prekiauti išvestiniais finansiniais instrumentais, dėl rizikos, kad jiems reikės vyriausybės pinigų, jei juos ištiks nesėkmė.
„Mes ir vėl turėsime „ginkluotą apiplėšimą”, nebent mums pavyks išvengti bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista bankrutuoti. Mes turime pasakyti, kad jei jūs esate per dideli, kad jums būtų leista bankrutuoti, tai tuomet jūs esate per dideli, kad galėtumėte būti bei egzistuoti. Jiems reikia įvesti papildomus apribojimus, tokius kaip uždrausti prekybą išvestiniais instrumentais” – pareiškė ekonomistas Joseph Stiglitz.
Teigiama, kad prekyba išvestiniais instrumentais ir per didelės rizikos prisiėmimas, pastebimai prisidėjo, prie šios didžiausios nuo pat Antrojo pasaulinio karo krizės pasaulyje. Kadaise buvusi didžiausia draudimo bendrovė pasaulyje AIG, dėl prekybos išvestiniais finansiniais instrumentais ir per didelės prisiimtos rizikos, patyrė didelių nuostolių ir nebankrutavo tik dėl Amerikos valdžios suteiktos 180 mlrd. dolerių pagalbos, tuo pačiu perimant šią įmonę iš privačių savininkų.
Jau praėjusią savaitę praėjusių metų Nobelio premijos laureatas buvo pareiškęs, kad jo nuomone reikėtų papildomai apmokestinti finansų sektoriaus įmones, tokiu būdu būtų apribota disfunkcinė prekyba, o gautos papildomos lėšos mokesčių pavidalų būtų skirtos krizės pasekmių naikinimui ir neturtingoms šalims.
Tiek Amerikos, tiek Europos finansų rinkų reguliatoriai planuoja griežčiau reguliuoti bei prižiūrėti net 592 trilijonais dolerių šiuo metu vertinamą išvestinių finansinių instrumentų rinką.