Šią savaitę tarsi pro padidinamąjį stiklą turėtų būti vertinami didžiausių bankų ir technologijų bendrovių skelbiami trečiojo ketvirčio veiklos rezultatai. Tarp ketinančiųjų atskleisti savo pelnus antroje savaitės pusėje - tokie garsūs vardai, kaip „J.P. Morgan", „Goldman Sachs", Citigroup", „Bank of America", „Google", IBM, „Intel". Primintina, kad bankams yra pranašaujami gan įspūdingi pelnų augimo tempai dėl to, kad atitinkamu laikotarpiu pernai veiklos rezultatus labai neigiamai paveikė didžiuliai turto nurašymai dėl būsto paskolų krizės.
JAV užsienio prekybos deficitas rugpjūtį netikėtai susitraukė nuo 31,9 iki 30,7 mlrd. JAV dolerių. Buvo tikimasi, kad jis sieks 33 mlrd. JAV dolerių. Prie netikėto sumažėjimo daugiausia prisidėjo padidėjęs eksportas, kurį teigiamai veikė susilpnėjęs JAV dolerio kursas ir daugiau, nei prognozuota, smukęs importas, nors buvo laukiama, kad jį išpūs pirmąjį šių metų pusmetį ūgtelėjusios naftos kainos.
Vėlų ketvirtadienio vakarą Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernankė Vašingtone dar kartą pabrėžė, kad bazinių palūkanų normų dar kurį laiką neketinama didinti dėl vangaus atsigavimo. Tačiau po to, kai pastarasis ims įsibėgėti, ateityje FED turės jas didinti, kad užkirstų kelią galimoms infliacijos apraiškoms. Nors iš esmės nebuvo pasakyta nieko naujo, FED valdybos pirmininko žodžiai parėmė JAV dolerį, kuris pastarąsias keletą savaičių smuko iki žemiausio taško per daugelį mėnesių.
JAV prezidentas Barackas Obama laimėjo Nobelio taikos premiją dėl savo pastangų sustiprinti tautų tarpusavio bendradarbiavimą ir sumažinti branduolinio ginklo naudojimą visame pasaulyje.
Iždo obligacijų kainos krito - 10 metų VVP pajamingumas padidėjo nuo 3,25 iki 3,3 proc.
Vakarų Europa
Praeitą savaitę Vakarų Europos akcijų indeksai baigė pakilę apie 4 proc., tačiau pentadienio prekybai įtaką darė kiek prastesnės nuotaikos. Rinkos dalyviai nepalankiai sureagavo į B. Bernankės pareiškimą, kad FED yra pasiryžęs didinti palūkanų normą, kai tik ekonomikos perspektyvos ims rodytis pakankamai geros.
Penktadienį vienas labiau kritusių sektorių buvo kalnakasybos. „Anglo American", „Antofagasta", „Eurasian Natural Resources" ir „Xstrata" smuko 1,3-1,4 proc. Įmonių akcijų kainos keliavo iš paskos 1,5 proc. pigusiam variui.
Vokietijos vartotojų kainų indeksas rugsėjo mėnesį smuko 0,5 proc. - daugiau nei prognozuota (-0,4 proc.). Metinis pokytis buvo lygus -0,5 proc. Šiemet galima tikėtis pakankamai vangios euro zonos infliacijos - naftos kainos tebėra mažesnės nei praėjusiais metais, o kritusi gamyba ir didėjantis nedarbas taip pat nesudaro palankių sąlygų kainoms didėti.
Vokietijos eksportas rugpjūčio mėnesį netikėtai sumažėjo 1,8 proc., kai buvo prognozuotas 1,9 proc. augimas. Šalies pramonei reikšmingą įtaką daro užsienio paklausa, tad netikėtas eksporto nuosmukis tik dar sykį priminė netolygų ekonomikos atsigavimą.
D. Britanijos gamintojų kainų indeksas, dar vadinamas didmeniniu ar išankstiniu infliacijos rodikliu, rugpjūčio mėnesį padidėjo 0,5 proc., kai ekonomistai prognozavo jį didėsiant 0,1 proc. Pastaruoju metu iš ekonomikos atsklinda dviprasmiškų ženklų dėl ūkio atsigavimo, neleidžiančių vienareikšmiai nuspręsti, kaip greitai jis atsigaus. Didesnė, nei tikėtasi, infliacija didina ūkio atsigavimo tikimybę, nes esant silpnai paklausai gamintojams būtų pakankamai sudėtinga kelti kainas.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos akcijų indeksai praeitą savaitę išaugo daugiau kaip 10 proc. Penktadienį indeksas MICEX augo 2,32 proc. ir antrą dieną iš eilės buvo pasiekta didžiausia indekso reikšmė šiais metais. Daugiausia kilo bankų ir naftos bei dujų sektorių akcijų kainos - „Sberbank" (3,02 proc.), „VTB" (5,18 proc.), „Lukoil"
(5,83 proc.).
Čekijos vartotojų kainos rugsėjo mėnesį nepakito, lyginant su ankstesniais metais. Namų išlaikymo sąnaudos augo, tačiau jas atsvėrė pingantys maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Per mėnesį vartotojų kainos mažėjo 0,4 proc. Toks procesas rodo ekonomikos smukimą. Centrinis bankas tikisi, kad kitais metais jau bus stebima infliacija. Čekijos biržos indeksas didėjo 1,36 proc., daugiausia dėl brangusių finansų sektoriaus įmonių akcijų (+2,41 proc.).
Bulgarijos pramonės produkcijos indeksas rugpjūtį smuko jau vienuoliktą mėnesį iš eilės. Tai daugiausia lėmė chemijos ir kasybos bendrovių veikla. Produkcijos apimtys smuko 15,9 proc., lyginant su ankstesniais metais. Pasak Bulgarijos atviros visuomenės instituto, tai lėčiausias smukimo tempas nuo metų pradžios. Bulgarijos ekonomika šiemet susitraukė 4,9 proc., mažmeninės prekybos apimtys smuko 9,5 proc., o pramoninių prekių pardavimai - 23,3 proc. Pastarieji pasiekė „naujas žemumas" ir gali smukti toliau. Bulgarijos indeksas kilo 0,09 proc. Pigusias pagrindinių žaliavų (-0,71 proc.) ir pramonės sektoriaus (0,35 proc.) įmonių akcijas atsvėrė brangusios sveikatos apsaugos (1,03 proc.), finansų (0,09 proc.) ir vartotojų prekių (0,08 proc.) įmonių akcijos.
Žaliavos
Paskutinę praėjusios savaitės prekybos dieną „WTI" naftos ateities sandorių kaina svyravo nuo 71 iki 72 JAV dolerių už barelį, o galiausiai prekyba baigėsi esant teigiamam pokyčiui. Investuotojus penktadienį daugiausia nudžiugino Tarptautinės energetikos agentūros padidintos tiek likusių 2009 m., tiek 2010 m. naftos paklausos prognozės. Agentūra prognozuoja, kad šiais metais vidutinė naftos paklausa kris 1,7 mln. barelių per dieną, o 2010 m. atsigaus 1,4 mln. barelių per dieną. Tokios prognozės daromos atsižvelgiant į optimistinę Tarptautinio valiutos fondo pateiktą ekonomikos vystymosi prognozę. Šis vienos įtakingiausių pasaulio naftos rinką stebinčių agentūrų požiūris į žaliavos paklausą turėtų artimiausiu metu sustiprinti naftos kainos pozicijas. Be to, įdomu, kad OPEC valstybės vis mažiau laikosi nustatytų naftos gavybos kvotų. Rugsėjo mėn. vienuolika OPEC narių, neskaičiuojant Irako, vidutiniškai išgavo 26,42 mln. barelių per dieną, arba 170 tūkst. barelių daugiau nei rugpjūtį. Tai leidžia teigti, kad naftos paklausa pasaulyje po truputį ima atsigauti, nes jos kaina jau nebereaguoja neigiamai į pasiūlos augimą.
Aukso kaina penktadienį nusileido žemiau 1050 JAV dolerių už Trojos unciją dėl sustiprėjusio JAV dolerio. Visgi vien per praėjusią savaitę auksas brango beveik 50 JAV dolerių, tad tam tikra kainos korekcija yra labai laukiama. Be to, žiniasklaidoje pranešama, kad į kainos padidėjimą neigiamai sureagavo vienos daugiausia juvelyrikos sunaudojančios valstybės Indijos prekybininkai ir pirkėjai. Nenuostabu, kad augant aukso kainai juvelyrikos dirbiniai tampa vis mažiau įperkami mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.
Vario kaina Londono metalų biržoje penktadienį krito 1,5 proc. Tai daugiausia lėmė JAV dolerio stiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu ir laukiami Kinijos duomenys, pagal kuriuos greičiausiai rugsėjo mėn. šio metalo importas į šalį dar sumažėjo, lyginant su praėjusiais šių metų mėnesiais. Be to, atrodo sėkmingai išsispręs buvusi grėsmė dėl didžiausio Čilės vario rūdos kasybos telkinio darbuotojų streikų, su kuriais baigiama susitarti dėl atlyginimų. Vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose penktadienį smuko 250 tonų.