versija spausdinimui
(3)
Pastarieji apgailestaudami konstatuoja, kad nors kiekviena krizė vis kitokia, koją dažniausiai pakiša senos klaidos: tiek privatūs investuotojai, tiek valdytojai pasiduoda masių psichologijai ir emocijoms, nesugeba įvertinti rizikos, o investavimas skolintomis lėšomis gali sugriauti bet kokią strategiją. Be šių seniai žinomų tiesų, pastarasis laikmetis atskleidė ir naujų: nuosmukio metu investicijų skaidymas negelbsti, o strategija „pirk ir laikyk" nuosmukio „dugne" net valdytojams pradeda rodytis abejotina.
Istorija visada kartojasi
Banko „Finasta" investicijų strategas Andrius Adomkus siūlo pirmiausia kelti klausimą ne apie tai, ko investuotojus išmokė pastarasis nuosmukis, bet kokios amžinos pamokos jiems buvo primintos. Eksperto teigimu, finansų pasaulyje atmintis trumpa, ir viso Vakarų pasaulio investuotojai pamiršo riziką. „Žmonės nesimoko iš savo klaidų. Po akcijų rinkos griūties 1933 metais JAV buvo priimtas įstatymas, atskyręs komercinių ir investicinių bankų veiklą. Praėjus beveik septyniasdešimčiai metų, 1999-aisiais, prieš pat naujo „burbulo" sprogimą, tas įstatymas buvo panaikintas. Tai geras pavyzdys, kaip po skaudžios krizės pasišaunama griežčiau reguliuoti rinkos riziką, o po daugybės metų augančios finansinio turto kainos vėl sumažina žmonių apdairumą ir paskatina sąmoningai atsisakyti kai kurių saugiklių. Po dabartinio rinkos nuosmukio taip pat ketinama griebtis griežtesnės rizikos priežiūros, bet kada nors jos irgi turbūt bus atsisakyta. Dėl pakilios psichologinės būsenos galima surasti gausybę pretekstų, kodėl netenkama budrumo", -aiškina A. Adomkus. Jo tvirtinimu, po šios krizės investuotojų pasaulyje tik kuriam laikui galima tikėtis griežtesnio rinkos reguliavimo, kiek konservatyvesnio investavimo ir geresnio rizikos suvokimo.
„Istorija yra linkusi nuolat kartotis ir yra negailestinga nepaisantiesiems jos pamokų. Bet žmonės randa šimtus priežasčių, kodėl šįkart viskas turi būti kitaip, nei praeitą kartą, kodėl reikia užsimerkti prieš akivaizdžius pavojaus signalus. Dabartiniai investuotojai gavo skaudžių pamokų ir jas turėtų atsiminti visą gyvenimą, bet greičiausiai tos pačios klaidos ateityje vėl bus kartojamos", - abejoja, ar ilgam prisiminsime krizės pamokas, investicijų strategas.
Pirmas klausimas: "Kas gali įvykti blogiausio?"
Siūlydamas iš naujo išmokti įvertinti savo galimybes rizikuoti A. Adomkus investuotojams rekomenduoja pirmiausia rūpintis ne kuo didesnio investicinio portfelio prieaugio užtikrinimu, bet susimąstyti, kokie galimi didžiausi praradimai.
„Pati reikšmingiausia šios krizės pamoka: būtina mėginti atsispirti rinką valdančiam bandos jausmui ir išmintingai valdyti savo investicijų riziką. Neteisingai įvertinus savo galimybes per gana trumpą laiko tarpą gali tekti patirti tokių nuostolių, kad praradimams kompensuoti gali nepakakti likusio gyvenimo laiko. Siekiant, kad būtų aiškiau nustatyta rizika, prieš investuojant reikia savęs paklausti ne to, kiek aš galiu gauti, o kas galėtų įvykti blogiausio. Investuotojai dažniausiai skaičiuoja, kiek neuždirbs pinigų, jei laiku neinvestuos į vienas ar kitas akcijas. Tačiau pirmiausia reiktų susimąstyti, kokie gali būti padariniai blogiausiu atveju, jei prognozės neteisingos", - siūlo banko „Finasta" investicijų strategas.
Emocijas būtina iškeisti į planą
Nors kiekviena krizė savaip nauja ir investuotojams nepažįstama, tačiau emocijų sukeltos klaidos amžinai kartojasi. Pasak Vertybinių popierių komisijos pirmininkės, panikos apimtų investuotojų elgesys priežiūros institucijoms kelia nerimą. „Dėl ciklų ir svyravimų pensijų fondų dalyviai pridarė psichologinių klaidų - blogiau ir būti negali, kai pasižiūri, kaip investuotojai keičia fondus. Pačiame žemiausiame taške parduoda akcijų fondus ir renkasi obligacijas, perka, kai brangu, ir parduoda, kai pigu. Su tokiu panikos nulemtu elgesiu toli nenueisi", - investuotojų elgesį nuosmukio metu apibūdina V. Nausėdaitė.
Vertybinių popierių komisijos pirmininkės mintį konkrečiais pavyzdžiais iliustruoja UAB „Invalda turto valdymas" Portfelių valdymo departamento vadovas Tomas Kra-kauskas. „Iš mūsų portfelių klientų daugiausiai norinčiųjų parduoti investicijas buvo šių metų pradžioje, kai rinkose beveik buvo pasiektas dugnas", - sako T. Krakauskas. Eksperto teigimu, statistika rodo, kad didžiausia dalis privačių investuotojų, įsigijusių investicinių fondų, investavo rinkoms pakilus iki savo viršūnės, likus maždaug metams iki nuosmukio, ir paskui investicijas pardavė kone žemiausiame taške.
Anot eksperto, bene didžiausia panika buvo kilusi ir gausiausi investicijų išsi-pardavimai buvo užfiksuoti paskelbus vieno didžiausių investicinių bankų „Lehman Brothers bankrotą. „Viena, kai taip pasielgia spekuliantas, bet blogiausia, kai žmonės tai daro su savo pensijų fondais, kaupę pensijas akcijų fonduose bent penkerius metus ir praradę dalį uždirbtos pensijos žemiausiame rinkų taške pereina į konservatyvų fondą", -apgailestauja T. Krakauskas. Portfelių valdymo departamento vadovas į paniką puolantiems investuotojams pataria prisiminti, kad finansų rinkose smarkus nukrypimas į vieną pusę veda prie to, kad netrukus bus radikalus pasikeitimas kita kryptimi. „Tokie procesai, kokie vyko praėjusių metų pabaigoje ir metų pradžioje, yra iracionalūs. Esmė ta, kad rinka ilguoju laikotarpiu negali išlikti iracionali. Žinoma, ji gali išlikti iracionali ilgiau, nei investuotojas išliks mokus. Tačiau būna situacijų, kai reikia išlikti kantriam sukandus dantis, net ir praradus daug kapitalo, nes paskui rinka greit ir stipriai paauga", - aiškina T. Krakauskas.
Nepulti atstatyti nuostolių
Dar viena didelė klaida, kurią, pasak T. Krakausko, skuba padaryti nuostolių jau patyrę ir panikos apimti investuotojai, - bandymas bet kokia kaina atstatyti nuostolius. „Blogiausia, kad rinkoms smukus žmonės ne išlaiko savo turimas pozicijas, bet ieškosi greitų būdų uždirbti, atsilošti ir pradeda investuoti į rizikingus dvigubo ar trigubo sverto biržoje prekiaujamus fondus (ETF), kurie, jei investicijos nepasiteisina, tik dar labiau sumažina kapitalą", - aiškina ekspertas.
Kolegai pritaria ir A. Adomkus, tvirtindamas, kad krizė priminė, jog stebuklo ir greito prarastų investicijų atstatymo tikėtis neverta. Desperatiškas noras kuo greičiau susigrąžinti prarastas lėšas investuotojus neretai verčia daryti dar vieną klaidą - beatodairiškai vaikytis jau praleistų progų uždirbti. A. Adomkaus nuomone, vargu ar galima pavadinti išmintingu sprendimu investavimą į investicinius fondus, kurie per paskutinį ketvirtį atnešė, pavyzdžiui, 70 proc. grąžą, tikintis, kad toks prieaugis išsilaikys ir toliau.
Sprendimą investuotojas turi priimti pats
Vertybinių popierių komisijos pirmininkė primena, jog nors privatiems investuotojams būtina konsultuotis su finansų patarėjais, galutinius sprendimus investuotojai turi priimti patys.
„Reikia įsidėmėti, kad investiciniai produktai yra ne perkami, o parduodami. Tai reiškia, kad jūs ateinate į banką, kur pasiūlomi įvairūs suinteresuoto banko parduodami investiciniai produktai, tai ne jūs renkatės ar iniciatyvą rodote. Todėl investuotojams patariama nebūti labai naiviems ir siūlomų investicinių sprendimų nepriimti labai greitai. Žinoma, tai netaikoma spekuliuojantiesiems biržose, kur reikia žaibiškai priimti sprendimus", - pataria V. Nausėdaitė. Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį į Vertybinių popierių komisijos atliktą tyrimą, kuriuo įvertintos trejus metus analitikų teiktos rekomendacijos. Paaiškėjo, kad finansų analitikai buvo labiau linkę sakyti pozityvias prognozes. „Retrospektyviai patikrinę išsiaiškinome, kad išsipildė mažiau kaip trečdalis jų pateiktų trumpalaikių prognozių", -teigia komisijos pirmininkė.
Ar patarėjas pats investuoja?
„Prieš investuojant geriausia paklausti profesionalo patarimo, tačiau čia reikia neapsigauti, nes būna, kad tie profesionalai patys neinvestuoja. Žmogus turi pirmiausia paklausti profesionalo, kokias investicijas jis pats daro, kad rekomenduoja investuotojui vienokią ar kitokią investiciją, ar parduoda tą patį investicinį produktą, kuriuo pats tiki. Tačiau galutinis sprendimas, žinoma, turi būti priimamas savo galva", - priduria T. Krakauskas.
Investuoti į paprastus dalykus
Iš nekilnojamojo turto paskolų sukonstruoti vertybiniai popieriai - vienas šios krizės išskirtinių bruožų ir dar viena pamoka, pasak ekspertų, primenanti investuotojams seną tiesą - genialu tai, kas paprasta. „Finansinės inovacijos sukuriamos, kad būtų pritraukta kuo daugiau pelno, įdarbintos perteklinės lėšos, tačiau dėl sudėtingumo tokių produktų investuotojai nesupranta, nežino, kur paslėpta rizika. Jas supranta ir ne visi patarėjai. J tokias naujoves reikia žiūrėti atsargiai. Jei bandoma vaikytis didelio pelno, tai dažniausiai kažkur slypi papildoma rizika", - aiškina A. Adomkus. Eksperto manymu, ilgalaikiam investavimui neskirtos sudėtingos išvestinės priemonės pakilimo metu gal ir gali suformuoti didelį „popierinį" pelną, tačiau būdamos priklausomos nuo vyraujančių tendencijų, joms pasikeitus, gali greitai sugriūti kaip kortų namelis.
Daugiau dėmesio analizei
UAB „Invalda turto valdymas" Portfelių valdymo departamento vadovas įsitikinęs, kad investuotojai būtų mažiau priklausomi nuo emocijų, o kartu ir darytų mažiau klaidų, jei daugiau laiko skirtų analizei.
„Tarkime, investuotojas perskaito antraštes apie geras ekonomikos perspektyvas ir kad verta investuoti į akcijas. Investuoja, tačiau jų kaina nukrenta apie 50 proc. Žmogus jas parduoda galvodamas, kad ekonomika neatsigaus, tačiau pirmiausia reiktų savęs paklausti, ar adekvačiai atpigo tos akcijos. Tam reikia turėti žinių, reikalingų vertinant tą finansinę priemonę, į kurią investuojama. Teigiama, kad kuo „Pirmiausia reiktų susimąstyti, ne kiek prarasiu, jei neinvestuosiu, o kas atsitiks blogiausiu atveju, jei prognozės bus neteisingos", - keisti požiūrį ragina banko „Finasta" investicijų strategas Andrius Adomkus.
Kuo didesnis pelningumas, tuo didesnė rizika. Manau, jog pelningumas tuo didesnis, kuo daugiau intelektualių pastangų dedama. Jei pakankamai įsigilinate, puikiai pažįstate bendrovę, tai nėra rizikos investuojant: kai bendrovės akcija bus pigi, jūs ją įsigysite žinodami, jog ji yra pigi, kai bus brangi - parduosite, nes žinosite, kad ji kainuoja per daug. Turint tokių žinių neužsiimama tokiais dalykais, kai akcijos perkamos todėl, kad jų kaina kyla, ir parduodamos, nes pinga", - teigia T. Krakauskas.
Išskaidymas smunkant neveikia
Pasak eksperto, investuotojams šis nuosmukis pateikė naujų pamokų. „Kai rinkoje vyko dideli kritimai, kai niekas dėl pasitikėjimo trūkumo nebegalėjo pasiskolinti, sandorių skaičius sumažėjo, ir nors kai kuris turtas turėjo vertę, jo niekam negalima buvo parduoti. Investuotojai pardavinėjo tai, ką galėjo parduoti. Nutiko taip, kad stabilių ir gerai visiems žinomų įmonių, pvz., „Gazprom", „Lukoil", ir išsivysčiusių valstybių obligacijos, turinčios investicinį kredito reitingą, kainavo keliasdešimt procentų mažiau nei jų nominali kaina. Žaliavos taip pat „ėjo žingsnis į žingsnį" kartu su akcijomis. Po „Lehman Brothers" bankroto bet kokio turto kainos smuko žemyn. Per šį nuosmukį paaiškėjo, kad didelės krizės metu investicijų skaidymas kaip apsauga nebeveikia, nes nuosmukis palietė visas turto klases, išskyrus auksą ir išsivysčiusių šalių vyriausybės vertybinius popierius. Vienintelis apsisaugojimas tokiu atveju - grynųjų laikymas arba investavimas į auksą ar išsivysčiusių šalių trumpo laikotarpio vyriausybių vertybiniai popieriai", - pastebi T. Krakauskas.
„Jei pakankamai įsigilinate, puikiai pažįstate bendrovę, tai rizikos beveik nėra - suvokiate, kad kai bendrovės akcija bus pigi, jūs ją įsigysite žinodami, jog ji yra pigi, kai bus brangi - parduosite, nes žinosite, kad ji kainuoja per daug", - apie pamokas kalba UAB „Invalda turto valdymas" Portfelių valdymo departamento vadovas Tomas Krakauskas.
Dažniau peržiūrėti portfelį
Ekspertų teigimu, po pastarosios krizės požiūrį į investavimą turėtų pakeisti ir ilgalaikiai investuotojai, kurie ir dešimtmetį nejudinę investicijų gali išvysti nulinį arba neigiamą prieaugį. Anot „Finastos" investicijų stratego, pamiršti turimų investicijų manant, kad jos ilgalaikės, nedera. „Situacija keičiasi vis greičiau, ir ateityje investicinį portfelį peržiūrėti kartą per metus jau gali nepakakti, turbūt būtų protinga bent kartą per ketvirtį peržiūrėti investicijas", - tikina A. Adomkus.
Krizė naujoviška, klaidos senos
Nors ekspertai tvirtina, jog kiekviena krizė užklumpa dėl vis kitokių priežasčių, negailestingai priversdama visus investuotojus mokytis iš naujo, tačiau egzistuoja amžini dėsniai, kuriuos įsiminus ateityje ši patirtis pravers.
„Pažiūrėjus į ciklų svyravimų ir psichologinės elgsenos grafikus matyti, kad tokie dalykai, kaip kilimo metu rinkas užvaldantis optimizmas, euforija, nuosmukiu atsirandantis neigimas, vėliau baimė, desperacija ir galiausiai išsipardavimas, yra ganėtinai besikartojantys", - sako V. Nausėdaitė.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir T. Krakauskas. Pastarojo manymu, kiekvieną naują krizę prognozuoti yra sudėtinga, nes ją nulemia vis kitokie faktoriai, tačiau jai prasidėjus tolesnius nuosmukius lemia tie patys rinkas valdantys emociniai veiksniai. Pasak eksperto, esminė pamoka, išmokta per šią krizę, atskleidžia, kad finansinės priemonės nuosmukio metu gali kainuoti bet kiek. Todėl investuotojai, sugebantys įžvelgti tokias galimybes, gali gerokai pasipelnyti.
Justinas Gapšys
Žurnalas „Investuok“
