versija spausdinimui
(0)
Penktadienį akcijų kainos JAV koregavosi žemyn pradėjus blėsti pirkėjų įkarščiui. Dieną prieš tai indeksai Dow Jones ir Nasdaq pasiekė naujas aukščiausias 2009 metų atžymas. Priešpaskutinė prekybos sesija prasidėjo pakiliai dėl geresnių nei tikėtasi naujienų iš technologijų įmonių „Dell", „Intel" ir „Apple" stovyklų.
Bet paklausa nesugebėjo atlaikyti pardavėjų spaudimo, kurie buvo linkę fiksuoti pelnus po įspūdingo vasaros ralio. Nuo š.m. kovo 9 dienos „dugno" indeksas S&P 500 spėjo atsitiesti jau 52 proc., bet, atrodo, kad rinka neramiai laukia neretai permainingo rudens pradžios.
Mikroschemų gamintoja „Intel" padidino savo pardavimų prognozę trečiajam šių metų ketvirčiui. Nuo šiol įmonė tikisi nuo 8,8 iki 9,2 mlrd. JAV dolerių įplaukų per trijų mėnesių laikotarpį, nors iki šiol prognozė siekė nuo 8,1 iki 8,9 mlrd. JAV dolerių. Tai gana retas atvejis tarp JAV įmonių, kurios šiemet pelnus daugiausiai sugebėjo auginti daugiausiai karpydamos išlaidas. „Intel" akcijos pabrango 4 proc.
Kita kompiuterinės technikos įmonė „Dell" pranešė apie įplaukų ir pelno sumažėjimą, tačiau jos ketvirčio veiklos rezultatai šiek tiek viršijo analitikų lūkesčius. „Dell" akcijų kaina pakilo 1,8 proc.
Išmaniųjų telefonų gamintoja „Apple" pasirašė ilgametę sutartį su Kinijos bendrove „Unicom". Ji dar šiemet turėtų atverti duris „iPhone" telefonų pardavimams į augančią ir perspektyvią Kinijos rinką. Atrodo, kad tai nebuvo didelė naujienų rinkos dalyviams, nes „Apple" akcijų kaina išliko beveik nepakitusi.
Asmeninės JAV namų ūkių pajamos liepą išliko nepakitusios, nors buvo prognozuotas jų kilimas 0,1 proc. Birželį jos smuko 1,1 proc. Tuo tarpu gyventojų išlaidos ūgtelėjo 0,2 proc. po 0,6 proc. padidėjimo birželį ir atitiko rinkos dalyvių lūkesčius. Tikėtina, kad vartotojų išlaidų padidėjimą galima sieti su vyriausybės skatinimo programa keisti senus automobilius naujais, nes anksčiau buvo skelbta apie mažmeninės prekybos apyvartos sumažėjimą atitinkamu metu.
Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas po peržiūrėjimo liepos mėnesį padidėjo nuo 63,2 iki 65,7 proc. Buvo tikimasi, kad jo reikšmė neviršys 64 punktų. Ankstesnį mėnesį indekso reikšmė siekė 66 punktus.
Šią savaitę rinka laukia nemažai naujienų apie gamybos sektorių ir darbo rinką, o reikšmingesnių įmonių naujienų nebus gausu.
Vakarų Europa
Penktadienį Europoje akcijų kainos pasiekė 10 metų aukščiausią tašką. Indeksas FTSEurofirst 300 pakilo 1,2 proc., o nuo kovo 9 dienos „dugno" jis jau yra pakilęs 51 proc. Biržų indeksus į viršų stūmė investuotojų optimizmas dėl ekonomikos atsigavimo ir gerų naujienų iš technologijų įmonės „Nokia" stovyklos. Suomijos „Nokia" pranešė pateiksianti rinkai pirmąjį išmanųjį telefoną su „Linux" operacine sistema, kuris gali tapti rimtu konkurentu „iPhone".
Vartotojų ir verslo pasitikėjimo euro zonos ekonomika rodiklis, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), rugpjūtį padidėjo nuo 76 punktų liepą iki 80,6 punkto bei buvo stipriausias nuo 2008 metų spalio mėnesio. Analitikai spėjo, kad indeksas ūgtels tik iki 78 punktų. Antrąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktelėjo vos 0,1 proc., o didžiausi ūkiai - Vokietijos ir Prancūzijos - įveikė recesiją Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuktelėjo 0,7 proc., o ne 0,8 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.
Azija
Šanchajaus akcijų indeksas „CSI 300" šįryt buvo nukritęs žemyn daugiau nei 6 proc., kas leido indeksui rugpjūčio mėn. pasiekti 23 proc. smukimą. Šiandienos korekcijai ugnies įpūtė Kinijos žiniasklaidos pranešimai, kad rugpjūčio mėn. šalies bankai išdavė beveik perpus mažiau naujų paskolų nei liepos mėnesį. Tokios skolinimo apimčių mažinimo politikos bankai buvo priversti imtis siekiant nesukelti naujų turto burbulų augimo Kinijoje bei išvengti blogų paskolų didėjimo. Kadangi nemažai naujų gautų paskolų buvo skirta investicijoms į akcijas, tad natūralu, jog baiminamasi sumažėsiančio investuotojų skaičiaus, kurie norėtų pirkti pakankamai brangių Kinijos bendrovių akcijas. Optimizmą artimiausiomis savaitėmis galėtų grąžinti rugsėjo pradžioje skelbiami makroekonominiai šalies rodikliai. Jeigu jie pranoks ekonomistų lūkesčius ir parodys besitęsiantį ekonomikos atsigavimą, tada kritimas turėtų būti iš dalies neutralizuotas. Japonijoje rinkimus laimėjo opozicija.
Kaip ir prognozuota, Japonijos parlamento (žemų^^ų rūmų) rinkimus laimėjo Demokratų partija, ilgus dešimtmečius buvusi opozicijoje. Rinkimų agitacijos metu buvo žadėta palaikyti namų ūkius ir vidaus vartojimą. Liepą mažmeninės prekybos apimtys buvo 2,5 proc. mažesnės nei prieš metus ir traukėsi vienuoliktą mėnesį iš eilės. Prekybai atsigauti trukdo jau keturioliktą mėnesį iš eilės mažėjantis darbo užmokestis. Mėnesio atlyginimai, įvertinant viršvalandžius ir premijas, liepą krito 4,8 proc. metiniu tempu. Nauji valdžios atstovai mini, kad bus vengiama papildomas biudžeto išlaidas finansuoti leidžiant naujas obligacijų emisijas. Numatyta mažinti biurokratijos aparatą ir valstybės darbų programas, o sutaupytas lėšas nukreipti į kitas prioritetines sritis. Tiesa, rinkos analitikai nusiteikę skeptiškiau ir laukia obligacijų pajamingumų didėjimo. Dažnai svarstoma, kad nauja vyriausybė bus priversta aktyviai veikti obligacijų rinkoje ir toliau didinti valstybės skolą, kuri ir taip beveik dvigubai viršija Japonijos sukuriamą 4,9 trilijonų USD apimties BVP. Vidaus vartojimo skatinimas gali teigiamai paveikti produkciją vietos rinkoje realizuojančias įmones, tačiau kol kas investuotojai nesiryžta apsispręsti ir Nikkei 225 indeksas „užsidarė" neigiamoje zonoje.
Japonijos pramonės gamybos apimtys liepą padidėjo 1,9 proc. mėnesio tempu - daugiau nei „Bloomberg" apklaustų analitikų 1,4 proc. prognozė, tačiau mažiau nei birželį stebėtas 2,3 proc. augimas. Metinis nuosmukis siekė 22,9 proc. Kol kas mėnesio augimo tempai yra per silpni, kad įmonės pultų sparčiai investuoti ar atkurti darbo vietas.
Baltijos šalys
Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta liepos mėnesį, lyginant su 2008 metų atitinkamu mėnesiu, smuko 27,1 proc. Mažmeninės prekybos, kaip vartotojų paklausos būklės rodiklis, kol kas pagerėjimo nerodo. Nors praėjusių metų liepą mažmeninė prekyba buvo jau beveik praradusi visą savo pagreitį, ir todėl būtų galima tikėtis nuosaikesnio smukimo, tačiau pastarasis kritimas tebėra labai didelis.
Estijos statybos darbų vertė antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su metais anksčiau, sumažėjo 28 proc. Pirmąjį metų ketvirtį ji mažėjo 31 proc.
Išankstiniais duomenimis nedarbo lygis Latvijoje nuo šio mėnesio pradžios pakilo 0,4 procentinio punkto ir dabar siekia 12,2 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį augo 1,1 proc. - tai beveik nei dvigubai daugiau nei tikėjosi rinka. Lenkija yra vienintelė rytinė Europos Sąjungos (ES) valstybė narė nuo krizės pradžios išvengusi recesijos. Per pirmus tris metų mėnesius šalies BVP augo 0,8 proc. Lenkijos vidaus rinka yra didelė ir mažiau priklausoma nuo eksporto nei kaimyninės šalys. Eksporto mažėjimą iš dalies sušvelnino nusilpęs zlotas, o vidaus paklausą skatino sumažinti pajamų mokesčiai. Lenkijos zlotas iškart po šių naujienų paskelbimo sustiprėjo net 1 proc. iki 4,0801 zloto už eurą. Gerėjanti ekonominė padėtis leidžia taip pat tikėtis, kad artimiausiu metu bazinė palūkanų norma nebus mažinama.
Čekijos pramonės produkcijos indeksas smuko jau dešimtą mėnesį iš eilės. Čekijos ekonomika yra atvira, labiau priklausoma nuo eksporto. Pagrindinės jos užsienio rinkos yra Europos Sąjungos šalys, šiuo metu patiriančios ekonomikos nuosmukį. Liepą pramonės produkcijos indeksas smuko 18,4 proc., arba kiek daugiau nei tikėtasi (16 proc.). Antrą ketvirtį Čekijos ekonomika smuko 4,9 proc. Čekijos biržos indeksas, visą prekybos sesiją nežymiai svyravęs, jos pabaigoje smuko 2,24 proc.
Bulgarijos gamintojų kainų indeksas liepos mėnesį smuko 10,6 proc., lyginant su praeitų metų liepa, ir 1 proc., lyginant su šių metų birželiu. Defliaciniai procesai sustiprėjo ir tai gali būti aiškinama silpstančia vidaus paklausa ir nepagrįstai daug užkilusiomis kainomis praeitais metais (2007 m. liepos infliacija siekė 13,6 proc.).
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje svyravo nuo 72 iki 73,5 JAV dolerių už barelį, o prekyba baigėsi su minimaliu teigiamu kainos prieaugiu. Naftos kainą palaikė paskelbtas Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas rugpjūčio mėn. bei nuo ketvirtadienio vakaro susilpnėjęs JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu. Be to, penktadienį tanklaivių judėjimą pasaulyje sekanti agentūra „PetroLogistics" pranešė, kad liepos mėn. OPEC valstybės išgavo 26,0 mln. barelių per dieną naftos arba šiek tiek daugiau nei birželio mėn., kas rodo, kad OPEC naftos paklausa taip pat ima stabilizuotis. Beje, rugsėjo 9 d. Vienoje vyks eilinis OPEC susirinkimas, kuriame bus sprendžiama dėl naftos gavybos kvotų nustatymo, tačiau panašu, kad bus paliktas dabartinis kvotų lygis, nes jo mažinimui būtų sunku atrasti argumentų, o didint kvotas taip pat dar per anksti. Visgi penktadienį naujienų agentūros „Bloomberg" daryta apklausa atskleidė, kad dvidešimt trys iš trisdešimt devynių analitikų tikisi, kad naftos kaina šią savaitę smuks. Manoma, kad vėl nepavykus naftos kainai pakilti aukščiau 75 JAV dolerių už barelį, ji gali truputį pasikoreguoti. Be to, artėjant šaltajam metų sezonui vis dažniau žvelgiama į rekordiškai išaugusias mazuto ir dyzelio atsargas pasaulyje, kurios gali riboti naftos kainų kilimą.
Aukso kaina penktadienį rinkose vienu metu šoktelėjo net iki 960 JAV dolerių už Trojos unciją, tačiau vėliau pasikoregavo kur link?, bet vis vien išsilaikė aukščiau 950 JAV dolerių. Anot atskirų pranešimų, praėjusią savaitę buvo juntamas padidėjęs susidomėjimas tiek fiziniu, tiek ir investiciniu auksu. Imama netgi prognozuoti, kad gali pradėti atsigauti juvelyrinio aukso paklausa stabilizuojantis didžiausioms pasaulio ekonomikoms. Taip pat pastaruoju metu trumpam sustojo investuotojų pasitraukimas iš biržose prekiaujamų aukso fondų. Pastebima, kad daugiau dėmesio sulaukia Europoje, o ne JAV, registruoti ir valdomi aukso fondai.
Bet paklausa nesugebėjo atlaikyti pardavėjų spaudimo, kurie buvo linkę fiksuoti pelnus po įspūdingo vasaros ralio. Nuo š.m. kovo 9 dienos „dugno" indeksas S&P 500 spėjo atsitiesti jau 52 proc., bet, atrodo, kad rinka neramiai laukia neretai permainingo rudens pradžios.
Mikroschemų gamintoja „Intel" padidino savo pardavimų prognozę trečiajam šių metų ketvirčiui. Nuo šiol įmonė tikisi nuo 8,8 iki 9,2 mlrd. JAV dolerių įplaukų per trijų mėnesių laikotarpį, nors iki šiol prognozė siekė nuo 8,1 iki 8,9 mlrd. JAV dolerių. Tai gana retas atvejis tarp JAV įmonių, kurios šiemet pelnus daugiausiai sugebėjo auginti daugiausiai karpydamos išlaidas. „Intel" akcijos pabrango 4 proc.
Kita kompiuterinės technikos įmonė „Dell" pranešė apie įplaukų ir pelno sumažėjimą, tačiau jos ketvirčio veiklos rezultatai šiek tiek viršijo analitikų lūkesčius. „Dell" akcijų kaina pakilo 1,8 proc.
Išmaniųjų telefonų gamintoja „Apple" pasirašė ilgametę sutartį su Kinijos bendrove „Unicom". Ji dar šiemet turėtų atverti duris „iPhone" telefonų pardavimams į augančią ir perspektyvią Kinijos rinką. Atrodo, kad tai nebuvo didelė naujienų rinkos dalyviams, nes „Apple" akcijų kaina išliko beveik nepakitusi.
Asmeninės JAV namų ūkių pajamos liepą išliko nepakitusios, nors buvo prognozuotas jų kilimas 0,1 proc. Birželį jos smuko 1,1 proc. Tuo tarpu gyventojų išlaidos ūgtelėjo 0,2 proc. po 0,6 proc. padidėjimo birželį ir atitiko rinkos dalyvių lūkesčius. Tikėtina, kad vartotojų išlaidų padidėjimą galima sieti su vyriausybės skatinimo programa keisti senus automobilius naujais, nes anksčiau buvo skelbta apie mažmeninės prekybos apyvartos sumažėjimą atitinkamu metu.
Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas po peržiūrėjimo liepos mėnesį padidėjo nuo 63,2 iki 65,7 proc. Buvo tikimasi, kad jo reikšmė neviršys 64 punktų. Ankstesnį mėnesį indekso reikšmė siekė 66 punktus.
Šią savaitę rinka laukia nemažai naujienų apie gamybos sektorių ir darbo rinką, o reikšmingesnių įmonių naujienų nebus gausu.
Vakarų Europa
Penktadienį Europoje akcijų kainos pasiekė 10 metų aukščiausią tašką. Indeksas FTSEurofirst 300 pakilo 1,2 proc., o nuo kovo 9 dienos „dugno" jis jau yra pakilęs 51 proc. Biržų indeksus į viršų stūmė investuotojų optimizmas dėl ekonomikos atsigavimo ir gerų naujienų iš technologijų įmonės „Nokia" stovyklos. Suomijos „Nokia" pranešė pateiksianti rinkai pirmąjį išmanųjį telefoną su „Linux" operacine sistema, kuris gali tapti rimtu konkurentu „iPhone".
Vartotojų ir verslo pasitikėjimo euro zonos ekonomika rodiklis, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), rugpjūtį padidėjo nuo 76 punktų liepą iki 80,6 punkto bei buvo stipriausias nuo 2008 metų spalio mėnesio. Analitikai spėjo, kad indeksas ūgtels tik iki 78 punktų. Antrąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktelėjo vos 0,1 proc., o didžiausi ūkiai - Vokietijos ir Prancūzijos - įveikė recesiją Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuktelėjo 0,7 proc., o ne 0,8 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.
Azija
Šanchajaus akcijų indeksas „CSI 300" šįryt buvo nukritęs žemyn daugiau nei 6 proc., kas leido indeksui rugpjūčio mėn. pasiekti 23 proc. smukimą. Šiandienos korekcijai ugnies įpūtė Kinijos žiniasklaidos pranešimai, kad rugpjūčio mėn. šalies bankai išdavė beveik perpus mažiau naujų paskolų nei liepos mėnesį. Tokios skolinimo apimčių mažinimo politikos bankai buvo priversti imtis siekiant nesukelti naujų turto burbulų augimo Kinijoje bei išvengti blogų paskolų didėjimo. Kadangi nemažai naujų gautų paskolų buvo skirta investicijoms į akcijas, tad natūralu, jog baiminamasi sumažėsiančio investuotojų skaičiaus, kurie norėtų pirkti pakankamai brangių Kinijos bendrovių akcijas. Optimizmą artimiausiomis savaitėmis galėtų grąžinti rugsėjo pradžioje skelbiami makroekonominiai šalies rodikliai. Jeigu jie pranoks ekonomistų lūkesčius ir parodys besitęsiantį ekonomikos atsigavimą, tada kritimas turėtų būti iš dalies neutralizuotas. Japonijoje rinkimus laimėjo opozicija.
Kaip ir prognozuota, Japonijos parlamento (žemų^^ų rūmų) rinkimus laimėjo Demokratų partija, ilgus dešimtmečius buvusi opozicijoje. Rinkimų agitacijos metu buvo žadėta palaikyti namų ūkius ir vidaus vartojimą. Liepą mažmeninės prekybos apimtys buvo 2,5 proc. mažesnės nei prieš metus ir traukėsi vienuoliktą mėnesį iš eilės. Prekybai atsigauti trukdo jau keturioliktą mėnesį iš eilės mažėjantis darbo užmokestis. Mėnesio atlyginimai, įvertinant viršvalandžius ir premijas, liepą krito 4,8 proc. metiniu tempu. Nauji valdžios atstovai mini, kad bus vengiama papildomas biudžeto išlaidas finansuoti leidžiant naujas obligacijų emisijas. Numatyta mažinti biurokratijos aparatą ir valstybės darbų programas, o sutaupytas lėšas nukreipti į kitas prioritetines sritis. Tiesa, rinkos analitikai nusiteikę skeptiškiau ir laukia obligacijų pajamingumų didėjimo. Dažnai svarstoma, kad nauja vyriausybė bus priversta aktyviai veikti obligacijų rinkoje ir toliau didinti valstybės skolą, kuri ir taip beveik dvigubai viršija Japonijos sukuriamą 4,9 trilijonų USD apimties BVP. Vidaus vartojimo skatinimas gali teigiamai paveikti produkciją vietos rinkoje realizuojančias įmones, tačiau kol kas investuotojai nesiryžta apsispręsti ir Nikkei 225 indeksas „užsidarė" neigiamoje zonoje.
Japonijos pramonės gamybos apimtys liepą padidėjo 1,9 proc. mėnesio tempu - daugiau nei „Bloomberg" apklaustų analitikų 1,4 proc. prognozė, tačiau mažiau nei birželį stebėtas 2,3 proc. augimas. Metinis nuosmukis siekė 22,9 proc. Kol kas mėnesio augimo tempai yra per silpni, kad įmonės pultų sparčiai investuoti ar atkurti darbo vietas.
Baltijos šalys
Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta liepos mėnesį, lyginant su 2008 metų atitinkamu mėnesiu, smuko 27,1 proc. Mažmeninės prekybos, kaip vartotojų paklausos būklės rodiklis, kol kas pagerėjimo nerodo. Nors praėjusių metų liepą mažmeninė prekyba buvo jau beveik praradusi visą savo pagreitį, ir todėl būtų galima tikėtis nuosaikesnio smukimo, tačiau pastarasis kritimas tebėra labai didelis.
Estijos statybos darbų vertė antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su metais anksčiau, sumažėjo 28 proc. Pirmąjį metų ketvirtį ji mažėjo 31 proc.
Išankstiniais duomenimis nedarbo lygis Latvijoje nuo šio mėnesio pradžios pakilo 0,4 procentinio punkto ir dabar siekia 12,2 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį augo 1,1 proc. - tai beveik nei dvigubai daugiau nei tikėjosi rinka. Lenkija yra vienintelė rytinė Europos Sąjungos (ES) valstybė narė nuo krizės pradžios išvengusi recesijos. Per pirmus tris metų mėnesius šalies BVP augo 0,8 proc. Lenkijos vidaus rinka yra didelė ir mažiau priklausoma nuo eksporto nei kaimyninės šalys. Eksporto mažėjimą iš dalies sušvelnino nusilpęs zlotas, o vidaus paklausą skatino sumažinti pajamų mokesčiai. Lenkijos zlotas iškart po šių naujienų paskelbimo sustiprėjo net 1 proc. iki 4,0801 zloto už eurą. Gerėjanti ekonominė padėtis leidžia taip pat tikėtis, kad artimiausiu metu bazinė palūkanų norma nebus mažinama.
Čekijos pramonės produkcijos indeksas smuko jau dešimtą mėnesį iš eilės. Čekijos ekonomika yra atvira, labiau priklausoma nuo eksporto. Pagrindinės jos užsienio rinkos yra Europos Sąjungos šalys, šiuo metu patiriančios ekonomikos nuosmukį. Liepą pramonės produkcijos indeksas smuko 18,4 proc., arba kiek daugiau nei tikėtasi (16 proc.). Antrą ketvirtį Čekijos ekonomika smuko 4,9 proc. Čekijos biržos indeksas, visą prekybos sesiją nežymiai svyravęs, jos pabaigoje smuko 2,24 proc.
Bulgarijos gamintojų kainų indeksas liepos mėnesį smuko 10,6 proc., lyginant su praeitų metų liepa, ir 1 proc., lyginant su šių metų birželiu. Defliaciniai procesai sustiprėjo ir tai gali būti aiškinama silpstančia vidaus paklausa ir nepagrįstai daug užkilusiomis kainomis praeitais metais (2007 m. liepos infliacija siekė 13,6 proc.).
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje svyravo nuo 72 iki 73,5 JAV dolerių už barelį, o prekyba baigėsi su minimaliu teigiamu kainos prieaugiu. Naftos kainą palaikė paskelbtas Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas rugpjūčio mėn. bei nuo ketvirtadienio vakaro susilpnėjęs JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu. Be to, penktadienį tanklaivių judėjimą pasaulyje sekanti agentūra „PetroLogistics" pranešė, kad liepos mėn. OPEC valstybės išgavo 26,0 mln. barelių per dieną naftos arba šiek tiek daugiau nei birželio mėn., kas rodo, kad OPEC naftos paklausa taip pat ima stabilizuotis. Beje, rugsėjo 9 d. Vienoje vyks eilinis OPEC susirinkimas, kuriame bus sprendžiama dėl naftos gavybos kvotų nustatymo, tačiau panašu, kad bus paliktas dabartinis kvotų lygis, nes jo mažinimui būtų sunku atrasti argumentų, o didint kvotas taip pat dar per anksti. Visgi penktadienį naujienų agentūros „Bloomberg" daryta apklausa atskleidė, kad dvidešimt trys iš trisdešimt devynių analitikų tikisi, kad naftos kaina šią savaitę smuks. Manoma, kad vėl nepavykus naftos kainai pakilti aukščiau 75 JAV dolerių už barelį, ji gali truputį pasikoreguoti. Be to, artėjant šaltajam metų sezonui vis dažniau žvelgiama į rekordiškai išaugusias mazuto ir dyzelio atsargas pasaulyje, kurios gali riboti naftos kainų kilimą.
Aukso kaina penktadienį rinkose vienu metu šoktelėjo net iki 960 JAV dolerių už Trojos unciją, tačiau vėliau pasikoregavo kur link?, bet vis vien išsilaikė aukščiau 950 JAV dolerių. Anot atskirų pranešimų, praėjusią savaitę buvo juntamas padidėjęs susidomėjimas tiek fiziniu, tiek ir investiciniu auksu. Imama netgi prognozuoti, kad gali pradėti atsigauti juvelyrinio aukso paklausa stabilizuojantis didžiausioms pasaulio ekonomikoms. Taip pat pastaruoju metu trumpam sustojo investuotojų pasitraukimas iš biržose prekiaujamų aukso fondų. Pastebima, kad daugiau dėmesio sulaukia Europoje, o ne JAV, registruoti ir valdomi aukso fondai.