versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienio prekybos sesiją JAV akcijų indeksai pradėjo staigiu kritimu, kuris tęsėsi pirmąją valandą, tačiau vėliau kainos vėl ėmė kilti. Pirmomis prekybos akimirkomis daugiausia smukusios finansų sektoriaus institucijų akcijos atsigavo ir antroje prekybos pusėje sugebėjo parodyti didžiausią teigiamą pokytį iš visų sektorių.
Apskritai, indeksas Dow Jones Industrial Average kilo aštuntą dieną iš eilės, o tai rodo, kad investuotojų lūkesčiai dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir bendrovių pelnų augimo nemažėja. Bet koks bandymas priversti akcijų kainas kristi pastarosiomis savaitėmis baigiasi tuo, kad pardavę akcijas skolon investuotojai yra priversti jas vėl pirkti ir taip dar paskatinti kilimą. Visgi Niujorko vertybinių popierių biržos sandorių skaičius vakar nebuvo išskirtinis ir atitiko trijų šios savaitės dienų vidurkį, tačiau 20 proc. mažiau nei prieš metus.
Finansų sektoriaus bendrovių akcijas vakar prekybos pradžioje neigiama linkme pasuko Federalinės indėlių draudimo agentūros pranešimas, kad 2009 m. II ketv. pabaigoje probleminių bankų, kuriems gresia nemokumas, skaičius išaugo iki 416 ir buvo 107 didesnis nei 2009 m. I ketv. pabaigoje. Agentūra teigia, kad šių bankų turtas sudaro apie 300 mlrd. JAV dolerių. Tokie duomenys atrodo gąsdinantys, o perspektyvos toliau išlieka prastos. Tai pripažįsta ir pati agentūra, kuri mano, kad probleminių bankų dar daugės. Šiais metais JAV bankrutavo jau 81 bankas.
Teigiamų vėjo gūsių į rinkas įnešė patikslintas JAV II ketv. BVP rodiklis, kuris paliko tą patį ekonomikos sumetintą 1 proc. kritimą, nors dauguma ekonomistų laukė patikslinimo neigiama linkme ir apklausų konsensusas siekė 1,5 proc. smukimą. Metinis praėjusio ketvirčio BVP nuosmukis sudarė 3,9 proc. ir buvo didžiausias nuo Didžiosios depresijos. Didžiausią poveikį JAV ekonomikai smukti turėjo kritęs vartojimas, kurį didindama savo išlaidas stengėsi neutralizuoti JAV vyriausybė. Rinkose dėl nuolat pasirodančių geresnių ekonominių naujienų tikimasi, kad 2009 m. III ketv. bus dar stipresnis.
Naujų bedarbių paraiškų skaičius praėjusią savaitę JAV krito 10 tūkst. ir siekė 570 tūkst. Ekonomistų apklausų rezultatai rodė, kad buvo laukiama 565 tūkst. naujų paraiškų, tačiau skirtumas su tikruoju rodikliu nėra didelis, tad neturėjo didelės įtakos akcijų rinkai. Šis rodiklis pastarąjį mėnesį yra stabilizavęsis, o tai rodo, jog naujų atleidimų nedaugėja. Tačiau taip pat jis rodo, kad naujų atleidimų skaičius nemažėja (to laukia optimistiškiausi rinkos dalyviai), todėl darbo rinkos situaciją dar galima vadinti sudėtinga.
JAV iždo 10 metų trukmės VP pajamingumas vakar išaugo 0,02 proc. punkto iki 3,45 proc., nors dar prekybos pradžioje kainos didėjo. Išaugusios akcijų kainos atitinkamai prekybos pabaigoje sumažino saugių obligacijų patrauklumą. Beje, vakar vykęs naujų 7 metų trukmės ir 28 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų platinimas vėl pavyko sėkmingai, nes jų paklausa viršija pasiūlą 2,7 karto, arba daugiau nei per ankstesnius kelis buvusius platinimo aukcionus.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai ketvirtadienį keliavo žemyn antrą dieną iš eilės. Nors ekonominių rodiklių buvo skelbiama ir Vakarų Europoje, tačiau lemiamą įtaką akcijų kursams darė naujienos kitapus Atlanto. Investuotojus nuvylė JAV priežiūros institucijų pranešimas, kad bankų, turinčių problemų, skaičius šalyje pasiekė 15 metų rekordą.
Pastaruoju metu rinkoje vis daugiau įtakos daro makroekonomikos rodikliai. Antrojo ketvirčio įmonių rezultatų skelbimo ralis pasibaigė ir investuotojai atsigręžė į ūkio pagrindus. Iš dalies pagrindo džiūgauti suteikia II ketv. didžiausių euro zonos ekonomikų - Vokietijos ir Prancūzijos - BVP rezultatai, tačiau nuogąstavimai, kad vyriausybių paramos efektas gali išblėsti, kol kas išlieka.
Vokietijos vartotojų kainų indeksas rugpjūčio mėnesį netikėtai per mėnesį išaugo 0,4 proc., kai buvo prognozuojama, kad jis išliks nepakitęs. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainų indeksas išliko nepakitęs, nors buvo prognozuojamas 0,4 proc. nuosmukis. Vokietijos vartotojų kainų indeksas nekrito, nors naftos kainos buvo mažesnės nei praeitais metais. O didesnę infliaciją lėmė brangesnės drabužių, laisvalaikio ir atostogų prekės. Pastarosios rugpjūtį brango
5.1 proc. metiniu tempu.
Vokietijos vartotojų pasitikėjimas, skaičiuojamas „Gfk" rinkos tyrimų įmonės, rugsėjį padidėjo nuo 3,4 iki 3,7 punkto. Ekonomistai prognozavo jo reikšmę padidėsiant iki 3,6 punkto. Indeksas skaičiuojamas apklausiant apie 2 tūkst. gyventojų. Panašu, kad vyriausybės ekonomikos skatinimas davė vaisių ir nepaisydami augančio nedarbo vartotojai labiau pasitiki savo perkamąja galia. Tai liudijo ir II ketv. BVP rezultatai - šalies ūkio augimą praeitą ketvirtį lėmė stipresnė vidaus paklausa. Tiesa, kiek ilgalaikis bus vyriausybės ekonomikos paskatų poveikis, dar nėra aišku ir yra pagrindo nuogąstauti, kad jam nepavyks iš naujo „uždegti" ekonomikos mechanizmo taip greitai, kaip norėtųsi, todėl gali prireikti papildomų priemonių.
Azija
Japonijos statistikos departamentas paskelbė, kad liepą šalies nedarbo lygis pasiekė 5,7 proc., kai Bloomberg apklausti analitikai prognozavo 5,5 proc. Vienas iš pirmaujančių įdarbinimo tendencijas atspindinčių rodiklių yra darbo vietų skaičius, tenkantis ieškantiems darbo. Liepą šis santykis sumažėjo iki rekordinių 0,42, t. y. 100 ieškančių^^ų tenka 42 laisvos vietos. Ekonomikos vangumą atspindi ir sustiprėję šalies defliacijos procesai - vartotojų kainų indeksas pirmą vasaros mėnesį buvo 2.2 proc. mažesnis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Teigiama, kad būtent ekonominiai veiksniai lems gyventojų pasirinkimą rugpjūčio 30 d. šalyje vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Prognozuojama, kad 320 iš 480 vietų atiteks opozicijai.
Lotynų Amerika
Brazilijos nominalus biudžeto deficitas liepos mėnesį siekė 13 mlrd. realų (7 mlrd. JAV dolerių) ir viršijo analitikų prognozes. Gegužės mėnesio deficitas siekė 10,1 mlrd. realų, tad mėnesio prieaugis yra gana pavojingas. Deficito augimą galima aiškinti aktyvia vyriausybės taikomų paskatų ekonomikai programa ir mokesčių sumažinimu. Brazilijos grynosios skolos ir BVP santykis išaugo iki didžiausio per 2 metus dydžio - 44,1 proc.
Šiandien susitinka Bolivijos ir Čilės prezidentai aptarti galimybės sudaryti Bolivijai prieigą prie jūros, neatiduodant teritorijos kontrolės. Bolivija visiškai neturi priėjimo prie jūros po to, kai 1879-1884 m. kartu su sąjungininke Peru puolė Čilę ir buvo sutriuškinti. Susitikimas vyksta Čilės iniciatyva, bet tai jau ne pirmas kartas, kada Bolivija atmeta siūlomą variantą ir reiškia didesnes pretenzijas.
Baltijos šalys
Ketvirtadienį patikslintas Lietuvos II ketv. BVP. Šalies ekonomika II ketv. sumažėjo 20,2 proc., kai anksčiau Lietuvos statistikai buvo apskaičiavę 22,4 proc. metinį BVP nuosmukį. Antrasis, kaip ir pirmasis šalies BVP įvertis, apskaičiuojamas dar neturint visos reikiamos informacijos ir dalis nežinomų komponentų yra prognozuojami. Kol kas laikomės savo ankstesnės prognozės, kad Lietuvos BVP 2009 metais mažės 15 proc., o III ir IV ketv. BVP nuosmukis jau nebeturėtų būti toks didelis.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė pervesiantis Latvijai 200 mln. eurų iš sutartos 1,7 mlrd. eurų paskolos. Latvijai jau keletą kartų buvo atidėtas paskolos pervedimas, nes šalis negalėjo pasiekti susitarimo su dėl viešųjų finansų.
Žaliavos
2009 m. II ketv. JAV ekonomikai smukus mažiau, nei tikėtasi, vakar nafta brango ir šiandien ryte „WTI" ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje svyruoja apie 72,5 JAV dolerio už barelį. Pastaruoju metu tarp JAV akcijų rinkos ir naftos kainos pastebima itin didelė koreliacija, todėl kylant akcijų rinkoms, kyla ir naftos kaina. Pastarąsias keturias savaites JAV vidutinės degalų sąnaudos per dieną, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito 0,9 proc. iki 19,2 mln. barelių, taigi naftos paklausa išlieka silpna ir tai nesudaro prielaidų naftos kainai kilti.
Apskritai, indeksas Dow Jones Industrial Average kilo aštuntą dieną iš eilės, o tai rodo, kad investuotojų lūkesčiai dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir bendrovių pelnų augimo nemažėja. Bet koks bandymas priversti akcijų kainas kristi pastarosiomis savaitėmis baigiasi tuo, kad pardavę akcijas skolon investuotojai yra priversti jas vėl pirkti ir taip dar paskatinti kilimą. Visgi Niujorko vertybinių popierių biržos sandorių skaičius vakar nebuvo išskirtinis ir atitiko trijų šios savaitės dienų vidurkį, tačiau 20 proc. mažiau nei prieš metus.
Finansų sektoriaus bendrovių akcijas vakar prekybos pradžioje neigiama linkme pasuko Federalinės indėlių draudimo agentūros pranešimas, kad 2009 m. II ketv. pabaigoje probleminių bankų, kuriems gresia nemokumas, skaičius išaugo iki 416 ir buvo 107 didesnis nei 2009 m. I ketv. pabaigoje. Agentūra teigia, kad šių bankų turtas sudaro apie 300 mlrd. JAV dolerių. Tokie duomenys atrodo gąsdinantys, o perspektyvos toliau išlieka prastos. Tai pripažįsta ir pati agentūra, kuri mano, kad probleminių bankų dar daugės. Šiais metais JAV bankrutavo jau 81 bankas.
Teigiamų vėjo gūsių į rinkas įnešė patikslintas JAV II ketv. BVP rodiklis, kuris paliko tą patį ekonomikos sumetintą 1 proc. kritimą, nors dauguma ekonomistų laukė patikslinimo neigiama linkme ir apklausų konsensusas siekė 1,5 proc. smukimą. Metinis praėjusio ketvirčio BVP nuosmukis sudarė 3,9 proc. ir buvo didžiausias nuo Didžiosios depresijos. Didžiausią poveikį JAV ekonomikai smukti turėjo kritęs vartojimas, kurį didindama savo išlaidas stengėsi neutralizuoti JAV vyriausybė. Rinkose dėl nuolat pasirodančių geresnių ekonominių naujienų tikimasi, kad 2009 m. III ketv. bus dar stipresnis.
Naujų bedarbių paraiškų skaičius praėjusią savaitę JAV krito 10 tūkst. ir siekė 570 tūkst. Ekonomistų apklausų rezultatai rodė, kad buvo laukiama 565 tūkst. naujų paraiškų, tačiau skirtumas su tikruoju rodikliu nėra didelis, tad neturėjo didelės įtakos akcijų rinkai. Šis rodiklis pastarąjį mėnesį yra stabilizavęsis, o tai rodo, jog naujų atleidimų nedaugėja. Tačiau taip pat jis rodo, kad naujų atleidimų skaičius nemažėja (to laukia optimistiškiausi rinkos dalyviai), todėl darbo rinkos situaciją dar galima vadinti sudėtinga.
JAV iždo 10 metų trukmės VP pajamingumas vakar išaugo 0,02 proc. punkto iki 3,45 proc., nors dar prekybos pradžioje kainos didėjo. Išaugusios akcijų kainos atitinkamai prekybos pabaigoje sumažino saugių obligacijų patrauklumą. Beje, vakar vykęs naujų 7 metų trukmės ir 28 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų platinimas vėl pavyko sėkmingai, nes jų paklausa viršija pasiūlą 2,7 karto, arba daugiau nei per ankstesnius kelis buvusius platinimo aukcionus.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai ketvirtadienį keliavo žemyn antrą dieną iš eilės. Nors ekonominių rodiklių buvo skelbiama ir Vakarų Europoje, tačiau lemiamą įtaką akcijų kursams darė naujienos kitapus Atlanto. Investuotojus nuvylė JAV priežiūros institucijų pranešimas, kad bankų, turinčių problemų, skaičius šalyje pasiekė 15 metų rekordą.
Pastaruoju metu rinkoje vis daugiau įtakos daro makroekonomikos rodikliai. Antrojo ketvirčio įmonių rezultatų skelbimo ralis pasibaigė ir investuotojai atsigręžė į ūkio pagrindus. Iš dalies pagrindo džiūgauti suteikia II ketv. didžiausių euro zonos ekonomikų - Vokietijos ir Prancūzijos - BVP rezultatai, tačiau nuogąstavimai, kad vyriausybių paramos efektas gali išblėsti, kol kas išlieka.
Vokietijos vartotojų kainų indeksas rugpjūčio mėnesį netikėtai per mėnesį išaugo 0,4 proc., kai buvo prognozuojama, kad jis išliks nepakitęs. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainų indeksas išliko nepakitęs, nors buvo prognozuojamas 0,4 proc. nuosmukis. Vokietijos vartotojų kainų indeksas nekrito, nors naftos kainos buvo mažesnės nei praeitais metais. O didesnę infliaciją lėmė brangesnės drabužių, laisvalaikio ir atostogų prekės. Pastarosios rugpjūtį brango
5.1 proc. metiniu tempu.
Vokietijos vartotojų pasitikėjimas, skaičiuojamas „Gfk" rinkos tyrimų įmonės, rugsėjį padidėjo nuo 3,4 iki 3,7 punkto. Ekonomistai prognozavo jo reikšmę padidėsiant iki 3,6 punkto. Indeksas skaičiuojamas apklausiant apie 2 tūkst. gyventojų. Panašu, kad vyriausybės ekonomikos skatinimas davė vaisių ir nepaisydami augančio nedarbo vartotojai labiau pasitiki savo perkamąja galia. Tai liudijo ir II ketv. BVP rezultatai - šalies ūkio augimą praeitą ketvirtį lėmė stipresnė vidaus paklausa. Tiesa, kiek ilgalaikis bus vyriausybės ekonomikos paskatų poveikis, dar nėra aišku ir yra pagrindo nuogąstauti, kad jam nepavyks iš naujo „uždegti" ekonomikos mechanizmo taip greitai, kaip norėtųsi, todėl gali prireikti papildomų priemonių.
Azija
Japonijos statistikos departamentas paskelbė, kad liepą šalies nedarbo lygis pasiekė 5,7 proc., kai Bloomberg apklausti analitikai prognozavo 5,5 proc. Vienas iš pirmaujančių įdarbinimo tendencijas atspindinčių rodiklių yra darbo vietų skaičius, tenkantis ieškantiems darbo. Liepą šis santykis sumažėjo iki rekordinių 0,42, t. y. 100 ieškančių^^ų tenka 42 laisvos vietos. Ekonomikos vangumą atspindi ir sustiprėję šalies defliacijos procesai - vartotojų kainų indeksas pirmą vasaros mėnesį buvo 2.2 proc. mažesnis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Teigiama, kad būtent ekonominiai veiksniai lems gyventojų pasirinkimą rugpjūčio 30 d. šalyje vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Prognozuojama, kad 320 iš 480 vietų atiteks opozicijai.
Lotynų Amerika
Brazilijos nominalus biudžeto deficitas liepos mėnesį siekė 13 mlrd. realų (7 mlrd. JAV dolerių) ir viršijo analitikų prognozes. Gegužės mėnesio deficitas siekė 10,1 mlrd. realų, tad mėnesio prieaugis yra gana pavojingas. Deficito augimą galima aiškinti aktyvia vyriausybės taikomų paskatų ekonomikai programa ir mokesčių sumažinimu. Brazilijos grynosios skolos ir BVP santykis išaugo iki didžiausio per 2 metus dydžio - 44,1 proc.
Šiandien susitinka Bolivijos ir Čilės prezidentai aptarti galimybės sudaryti Bolivijai prieigą prie jūros, neatiduodant teritorijos kontrolės. Bolivija visiškai neturi priėjimo prie jūros po to, kai 1879-1884 m. kartu su sąjungininke Peru puolė Čilę ir buvo sutriuškinti. Susitikimas vyksta Čilės iniciatyva, bet tai jau ne pirmas kartas, kada Bolivija atmeta siūlomą variantą ir reiškia didesnes pretenzijas.
Baltijos šalys
Ketvirtadienį patikslintas Lietuvos II ketv. BVP. Šalies ekonomika II ketv. sumažėjo 20,2 proc., kai anksčiau Lietuvos statistikai buvo apskaičiavę 22,4 proc. metinį BVP nuosmukį. Antrasis, kaip ir pirmasis šalies BVP įvertis, apskaičiuojamas dar neturint visos reikiamos informacijos ir dalis nežinomų komponentų yra prognozuojami. Kol kas laikomės savo ankstesnės prognozės, kad Lietuvos BVP 2009 metais mažės 15 proc., o III ir IV ketv. BVP nuosmukis jau nebeturėtų būti toks didelis.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė pervesiantis Latvijai 200 mln. eurų iš sutartos 1,7 mlrd. eurų paskolos. Latvijai jau keletą kartų buvo atidėtas paskolos pervedimas, nes šalis negalėjo pasiekti susitarimo su dėl viešųjų finansų.
Žaliavos
2009 m. II ketv. JAV ekonomikai smukus mažiau, nei tikėtasi, vakar nafta brango ir šiandien ryte „WTI" ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje svyruoja apie 72,5 JAV dolerio už barelį. Pastaruoju metu tarp JAV akcijų rinkos ir naftos kainos pastebima itin didelė koreliacija, todėl kylant akcijų rinkoms, kyla ir naftos kaina. Pastarąsias keturias savaites JAV vidutinės degalų sąnaudos per dieną, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito 0,9 proc. iki 19,2 mln. barelių, taigi naftos paklausa išlieka silpna ir tai nesudaro prielaidų naftos kainai kilti.