versija spausdinimui
(0)
Buvęs Pasaulio banko pagrindinis ekonomistas ir buvusio Amerikos prezidento Bill Clinton vyriausias patarėjas ekonomikos klausimais bei Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz mano, kad dolerio kaip rezervinės valiutos statusas kelia vis daugiau rimtų abejonių, nes šios valiutos patikimumas vis labiau mažėja, o rizika tuo pačiu didėja.
„Reikia sukurti globalią rezervų sistemą“ – pareiškė Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius Joseph Stiglitz, palaikydamas Rusijos ir Kinijos vadovų išreikštus siūlymus sukurti naują rezervų sistemą.
Doleris nuo šių metų kovo penktos dienos euro, jenos ir kitų keturių pagrindinių pasaulio valiutų indekso krepšelio atžvilgiu jau nuvertėjo dvylika procentų.
„Dabartinė rezervų sistema yra nusidėvėjimo procese. Doleris jau nebėra gera valiuta rezervams. Šiuo metu doleris neduoda faktiškai jokios grąžos, ir daugelis dabar žiūrėdami į dolerį ir jį vertindami, gali pasakyti, kad šios valiutos rizika padidėjo“ – mano Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz.
Valdžios atstovai, kartu su Centriniais bankais tiek Amerikoje, tiek Europoje į globalią ekonomiką įliejo labai daug likvidumo, t.y. pinigų, o padidėjęs likvidumas savo ruožtu dėl ribotų investavimo galimybių, gali sukelti naujus spekuliatyvius burbulus rinkoje, prognozuoja Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius. Jis taip pat teigia, kad nėra tikras, ar FED pavyks, kaip jie teigia, laiku iš rinkos pašalinti per didelį likvidumą, kai tik to prireiks.
Vadovaujant Ben Bernanke, FED sumažino bazinę palūkanų normą faktiškai iki nulio, bei į ekonomiką ir tuo pačiu rinkas įliejo 1.1 trilijonų dolerių vertės lėšas. Tuo tarpu Europos Centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki vieno procento, t.y. rekordinių žemumų.
„FED balansas išsipūtė, dėl išaugusio Amerikos biudžeto deficito ir šoktelėjusios skolos, žmonės ėmė klausti akivaizdaus klausimo: ar mūsų laukia infliacija ateityje? Šiuo metu vis dar vyrauja defliacijos procesai, tačiau kažkuriuo metu ateityje pasirodys dabartinės lengvų pinigų politikos neigiamos pasekmės“ – prognozuoja Joseph Stiglitz.
Ekonomikos profesorius taip pat pastebėjo, kad pasauliniu mastu reikia daugiau kolektyvinių veiksmų sprendžiant dabartinę krizę. Jis taip pat sukritikavo dvidešimties didžiųjų šalių grupę G20, dėl per lėto pagrindinių problemų, tokių kaip silpna paklausa, sprendimo. G20 šalių grupės finansų ministrai ir Centrinių bankų atstovai susitiks Londone rugsėjo 4 – 5 dienomis.
Šios pasaulinės ekonomikos krizės metu, kuri prasidėjo 2007 metais, kuomet sužlugo rizikingų būsto paskolų rinka Amerikoje, jau yra nurašyta iš viso 1.6 trilijonų dolerių vertės turto, dėl praradimų ir nuosmukių kredito rinkoje.
Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz yra pesimistiškai nusiteikęs Amerikos ekonomikos atžvilgiu. Nors blogiausia dabartinės recesijos fazė jau ko gero praėjusi, tačiau bedarbystė per ateinančius kelis metus ko gero ir toliau didės.
„Reikia sukurti globalią rezervų sistemą“ – pareiškė Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius Joseph Stiglitz, palaikydamas Rusijos ir Kinijos vadovų išreikštus siūlymus sukurti naują rezervų sistemą.
Doleris nuo šių metų kovo penktos dienos euro, jenos ir kitų keturių pagrindinių pasaulio valiutų indekso krepšelio atžvilgiu jau nuvertėjo dvylika procentų.
„Dabartinė rezervų sistema yra nusidėvėjimo procese. Doleris jau nebėra gera valiuta rezervams. Šiuo metu doleris neduoda faktiškai jokios grąžos, ir daugelis dabar žiūrėdami į dolerį ir jį vertindami, gali pasakyti, kad šios valiutos rizika padidėjo“ – mano Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz.
Valdžios atstovai, kartu su Centriniais bankais tiek Amerikoje, tiek Europoje į globalią ekonomiką įliejo labai daug likvidumo, t.y. pinigų, o padidėjęs likvidumas savo ruožtu dėl ribotų investavimo galimybių, gali sukelti naujus spekuliatyvius burbulus rinkoje, prognozuoja Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius. Jis taip pat teigia, kad nėra tikras, ar FED pavyks, kaip jie teigia, laiku iš rinkos pašalinti per didelį likvidumą, kai tik to prireiks.
Vadovaujant Ben Bernanke, FED sumažino bazinę palūkanų normą faktiškai iki nulio, bei į ekonomiką ir tuo pačiu rinkas įliejo 1.1 trilijonų dolerių vertės lėšas. Tuo tarpu Europos Centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki vieno procento, t.y. rekordinių žemumų.
„FED balansas išsipūtė, dėl išaugusio Amerikos biudžeto deficito ir šoktelėjusios skolos, žmonės ėmė klausti akivaizdaus klausimo: ar mūsų laukia infliacija ateityje? Šiuo metu vis dar vyrauja defliacijos procesai, tačiau kažkuriuo metu ateityje pasirodys dabartinės lengvų pinigų politikos neigiamos pasekmės“ – prognozuoja Joseph Stiglitz.
Ekonomikos profesorius taip pat pastebėjo, kad pasauliniu mastu reikia daugiau kolektyvinių veiksmų sprendžiant dabartinę krizę. Jis taip pat sukritikavo dvidešimties didžiųjų šalių grupę G20, dėl per lėto pagrindinių problemų, tokių kaip silpna paklausa, sprendimo. G20 šalių grupės finansų ministrai ir Centrinių bankų atstovai susitiks Londone rugsėjo 4 – 5 dienomis.
Šios pasaulinės ekonomikos krizės metu, kuri prasidėjo 2007 metais, kuomet sužlugo rizikingų būsto paskolų rinka Amerikoje, jau yra nurašyta iš viso 1.6 trilijonų dolerių vertės turto, dėl praradimų ir nuosmukių kredito rinkoje.
Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz yra pesimistiškai nusiteikęs Amerikos ekonomikos atžvilgiu. Nors blogiausia dabartinės recesijos fazė jau ko gero praėjusi, tačiau bedarbystė per ateinančius kelis metus ko gero ir toliau didės.