versija spausdinimui
(4)
Bankų bankrotai ir nuvertėjančios trijų Baltijos šalių (Latvijos, Lietuvos ir Estijos) valiutos, tai nėra vien tik lokalios šių šalių krizės išraiškos, kadangi visą tai taip pat neigiamai gali paveikti ir kitų, ypač gretimų Europos šalių ekonomikų atsigavimo perspektyvas, vertina Britų finansų dienraštis Financial Times, kuris taip pat rašo apie galingą ekonominę audrą besikaupiančią virš regiono.
Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas pranešė apie rekordinį metinį šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukį per antrąjį šių metų ketvirtį, kuris sudarė net 22,4 procentus. Panašius ekstremalius skaičius už antrąjį ketvirtį turėtų paskelbti ir kaimyninės šalys, t.y. Latvija ir Estija. Iškart po paskelbto Lietuvos bendrojo vidaus produkto rodiklio už antrąjį ketvirtį pasirodė vis daugiau pranešimų ir nuomonių, kad Lietuvos valdžia taip pat netrukus bus priversta kreiptis į Tarptautinį Valiutos fondą finansinės paskolos, kaip tą praėjusių metų rudenį jau padarė kaimyninė Latvija.
Gelbėdama viešuosius finansus Latvijos valdžia nurėžė net trečdaliu valstybinių įstaigų darbuotojų algas bei pastebimai sumažino pensijas. Tuo tarpu Tarptautinio Valiutos fondo atstovai jau rugsėjį dar norėtų bent dešimt procentų sumažinti šių metų jau ir taip gerokai suliesėjusį Latvijos biudžetą. Kas bus tada, kai baigsis bedarbio pašalpų mokėjimo terminai, po to kai Latviai buvo masiškai atleidžiami iš darbų ir užplūdo darbo biržas, bedarbio išmokos juk nėra amžinos?, ar žiemą gresia masiniai neramumai šalyje? – klausia Financial Times dienraščio žurnalistai.
„Būtų labai gerai, jeigu Latvijos vyriausybė praneštų apie gerėjančią padėtį šalyje, tačiau susidaro įspūdis, kad šalis pateko į rimtą nuosmukio spiralę. Nekilnojamo turto kainos Rygoje, kurios dar prieš kelis metus siekė ar net viršijo labiau išsivysčiusių Europos šalių miestų nekilnojamo turto kainas, pastebimai driokstelėjo žemyn. Bankai tiesiog nedalina paskolų, nėra kam pirkti butų. Žmonės praranda darbus, mažėja algos, o šalies valdžia didina mokesčius bei mažina biudžeto išlaidas“ – toks niūrus vaizdelis nupiešiamas Financial Times dienraščio straipsnyje.
Dabartinėje situacijoje Baltai turi melstis ir maldauti, kad pasaulinė ekonomika kuo greičiau atsigautų.
Vienas iš dabartinių Baltijos šalių problemų sprendimo kelių būtų vietinių valiutų devalvavimas, kuris atgaivintų šalies eksportuotojus ir pakeltų vietinių gamintojų konkurencingumą importuotojų atžvilgiu. Baltijos šalių valiutos šiuo metu yra tvirtai pririštos prie euro kurso ir nesvyruoja laisvai. Latvijos valdžia baiminasi, kad devalvavus latą, tai reikštų daugelio latvių bankrotą, nes du trečdaliai visų šalyje išduotų paskolų yra eurais.
Tuo tarpu Financial Times dienraščio vertinimu algų ir išmokų mažinimas prives prie to pačio kaip ir valiutos devalvacija, t.y. alternatyvus kelias link bankroto. Iki begalybės algų ir išmokų mažinti tiesiog nėra realu.
Baltijos šalių valdžių atstovai taip pat nenori atrišti savo nacionalinių valiutų nuo euro ir dėl politinių motyvų.
„Baltai baiminasi, kad jeigu pasirinktų devalvacijos kelią, tai tarp Europos sąjungos šalių tokiu atveju atrodys kaip šalys iš antros lygos arba klasės, kas nėra saugu šioms šalims, kurios dar nesenai priklausė Sovietų sąjungos bloko šalims“ – teigiama Financial Times dienraštyje.
„Briuselio nuogąstavimai dėl niokojančių Baltijos šalių valiutų devalvacijos pasekmių (vietinių valiutų destabilizacija, bankų bankrotai, galimas kitų šalių valiutų devalvavimas siekiant atgauti konkurencinį pranašumą ir t.t.) yra pilnai suprantami, tačiau valiutų kursų stabilumo šalininkai, kurie sukuria įsivaizduojamą stabilumo būseną, sukuria tuo pačiu sąlygas galimai galingai ekonominei audrai su žaibais, kuri gali realizuotis jau šių metų pabaigoje“ – pranašauja Britų finansų dienraštis Financial Times.
Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas pranešė apie rekordinį metinį šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukį per antrąjį šių metų ketvirtį, kuris sudarė net 22,4 procentus. Panašius ekstremalius skaičius už antrąjį ketvirtį turėtų paskelbti ir kaimyninės šalys, t.y. Latvija ir Estija. Iškart po paskelbto Lietuvos bendrojo vidaus produkto rodiklio už antrąjį ketvirtį pasirodė vis daugiau pranešimų ir nuomonių, kad Lietuvos valdžia taip pat netrukus bus priversta kreiptis į Tarptautinį Valiutos fondą finansinės paskolos, kaip tą praėjusių metų rudenį jau padarė kaimyninė Latvija.
Gelbėdama viešuosius finansus Latvijos valdžia nurėžė net trečdaliu valstybinių įstaigų darbuotojų algas bei pastebimai sumažino pensijas. Tuo tarpu Tarptautinio Valiutos fondo atstovai jau rugsėjį dar norėtų bent dešimt procentų sumažinti šių metų jau ir taip gerokai suliesėjusį Latvijos biudžetą. Kas bus tada, kai baigsis bedarbio pašalpų mokėjimo terminai, po to kai Latviai buvo masiškai atleidžiami iš darbų ir užplūdo darbo biržas, bedarbio išmokos juk nėra amžinos?, ar žiemą gresia masiniai neramumai šalyje? – klausia Financial Times dienraščio žurnalistai.
„Būtų labai gerai, jeigu Latvijos vyriausybė praneštų apie gerėjančią padėtį šalyje, tačiau susidaro įspūdis, kad šalis pateko į rimtą nuosmukio spiralę. Nekilnojamo turto kainos Rygoje, kurios dar prieš kelis metus siekė ar net viršijo labiau išsivysčiusių Europos šalių miestų nekilnojamo turto kainas, pastebimai driokstelėjo žemyn. Bankai tiesiog nedalina paskolų, nėra kam pirkti butų. Žmonės praranda darbus, mažėja algos, o šalies valdžia didina mokesčius bei mažina biudžeto išlaidas“ – toks niūrus vaizdelis nupiešiamas Financial Times dienraščio straipsnyje.
Dabartinėje situacijoje Baltai turi melstis ir maldauti, kad pasaulinė ekonomika kuo greičiau atsigautų.
Vienas iš dabartinių Baltijos šalių problemų sprendimo kelių būtų vietinių valiutų devalvavimas, kuris atgaivintų šalies eksportuotojus ir pakeltų vietinių gamintojų konkurencingumą importuotojų atžvilgiu. Baltijos šalių valiutos šiuo metu yra tvirtai pririštos prie euro kurso ir nesvyruoja laisvai. Latvijos valdžia baiminasi, kad devalvavus latą, tai reikštų daugelio latvių bankrotą, nes du trečdaliai visų šalyje išduotų paskolų yra eurais.
Tuo tarpu Financial Times dienraščio vertinimu algų ir išmokų mažinimas prives prie to pačio kaip ir valiutos devalvacija, t.y. alternatyvus kelias link bankroto. Iki begalybės algų ir išmokų mažinti tiesiog nėra realu.
Baltijos šalių valdžių atstovai taip pat nenori atrišti savo nacionalinių valiutų nuo euro ir dėl politinių motyvų.
„Baltai baiminasi, kad jeigu pasirinktų devalvacijos kelią, tai tarp Europos sąjungos šalių tokiu atveju atrodys kaip šalys iš antros lygos arba klasės, kas nėra saugu šioms šalims, kurios dar nesenai priklausė Sovietų sąjungos bloko šalims“ – teigiama Financial Times dienraštyje.
„Briuselio nuogąstavimai dėl niokojančių Baltijos šalių valiutų devalvacijos pasekmių (vietinių valiutų destabilizacija, bankų bankrotai, galimas kitų šalių valiutų devalvavimas siekiant atgauti konkurencinį pranašumą ir t.t.) yra pilnai suprantami, tačiau valiutų kursų stabilumo šalininkai, kurie sukuria įsivaizduojamą stabilumo būseną, sukuria tuo pačiu sąlygas galimai galingai ekonominei audrai su žaibais, kuri gali realizuotis jau šių metų pabaigoje“ – pranašauja Britų finansų dienraštis Financial Times.
