versija spausdinimui
(0)
Penktadienį baigėsi sėkmingiausia liepa pagrindiniams Volstryto indeksams per pastaruosius 20 metų ir pelningiausias mėnuo per pastaruosius septynerius metus. Per jį indeksas Dow Jones pasistiebė 8,6 proc, o S&P 500 - 7,4 proc.
Didžioji prieaugio dalis sugeneruota per dvi savaites, kai didžiausios įmonės skelbė ketvirčio veiklos rezultatus. Reikia pastebėti, kad nei jie, nei naujausi makroekonominiai pranešimai nebuvo geri. Kita vertus, jie buvo geresni, nei tikėtasi. Tai paskatino uždarbio ištroškusius pirkėjus plūsti į biržą. Jie šlavė pasiūlą, baimindamiesi pražiopsoti atsigavimą.
Antrąjį šių metų ketvirtį JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis gerokai sulėtėjo, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu. Balandį-birželį Jungtinių Valstijų ekonomika susitraukė 1 proc. preliminariu metiniu tempu, arba mažiau, nei tikėtasi. Rinkos dalyviai prognozavo, kad ūkis smuks 1,5 proc.
Mažesnį BVP smukimą lėmė nuo 39,2 iki 8,9 proc. per ketvirtį sulėtėjęs verslo investicijų mažėjimo tempas, nuo 29,9 iki 7 proc. sumažėjęs eksporto smukimo tempas ir 5,6 proc. metiniu tempu augusios vyriausybės išlaidos. Investicijos į statybų sektorių sumažėjo 29,3 proc., palyginti su 38,2 proc. nuosmukiu pirmąjį šių metų ketvirtį.
Įprasta, kad po staigaus nuosmukio smukimo tempai nusistovi, o galbūt netgi nedaug atsistato, nes tai reikalinga jau vien sandėlių produkcijai atkurti. Bet vargu ar artimiausiu metu būtų galima tikėtis JAV ekonomikos atsigavimo. Nerimą kelia tai, kad, palyginti su 0,6 proc. padidėjimu per pirmuosius tris šių metų mėnesius, balandį-birželį 1,2 proc. smuko vartotojų išlaidos, kurios sudaro 70 proc. BVP. Jos mažėjo, nors realiosios pajamos padidėjo 3,2 proc. dėl 33,3 proc. metiniu tempu padidėjusių vyriausybės išmokų ir atitinkamai 32,9 proc. sumažėjusių mokestinių įmokų.
Taigi galima sakyti, kad vartojimą kol kas palaiko vyriausybės ūkio skatinimo programa. Darbo užmokestis per pastarąjį ketvirtį padidėjo vos 0,2 proc., o per metus – rekordiškai žemu 1,5 proc. tempu. Tikėtina, kad augant nedarbui, ateityje darbo užmokestis turėtų pradėti mažėti ir neigiamai veikti gyventojų perkamąją galią, taip pat užkirsti kelią ūkiui atsigauti.
Be to, dar kartą peržiūrėjus duomenis paaiškėjo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį JAV BVP smuko 6,4 proc., o ne 5,5 proc. sumetintu metiniu tempu. Iš viso nuo 2007 metų paskutinio ketvirčio iki 2009 metų pirmojo ketvirčio BVP susitraukė ne 1,8 proc., kaip skelbta anksčiau, o 2,8 proc., t. y. beveik dvigubai daugiau. Šie skaičiai rodo, kad dabartinė ekonomikos krizė yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ir didesnė, nei anksčiau tikėtasi. Taip pat vargu ar ji baigsis lengvai ir be rimtesnių ilgalaikių pasekmių.
Čikagos pirkimo vadybininkų pasitikėjimo indeksas liepą padidėjo nuo 39,9 iki 43,4 punkto. Ekonomistai tikėjosi, kad pasitikėjimas padidės iki 43 punktų. Mažesnė nei 50 punktų šio regioninio, pramonės sektoriaus būklę atspindinčio, indekso reikšmė rodo, kad liepą JAV ekonomika vis dar traukėsi, bet jau gerokai lėčiau, nei anksčiau.
Antros pagal dydį JAV naftos bendrovės „Chevron“ pelnas per antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 71 proc. – nuo vienos akcijos 2,69 JAV dolerio iki 0,87 JAV dolerio, arba daugiau, nei prognozuota. Briefing.com apklausti ekonomistai tikėjosi, kad vienos akcijos pelnas sieks 0,97 JAV dolerio. Visgi bendrų biržos nuotaikų pakylėtos bendrovės pabrango 2,6 proc.
10 metų trukmės VVP pajamingumas susitraukė nuo 3,6 iki 3,48 proc. Obligacijų kainas pakylėjo sėkmingai pasibaigęs 7 metų trukmės VVP aukcionas. Iš viso JAV iždas per praėjusią savaitę sugebėjo pasiskolinti 200 mlrd. JAV dolerių ir sėkmingai paneigti rinkos dalyvių nuogąstavimus, kad naujai leidžiamiems VVP gali pritrūkti Azijos investuotojų dėmesio.
Vakarų Europa
Praėjusi savaitė Vakarų Europos akcijų indeksams buvo sėkminga ir ją jie baigė teigiamai pakitę, tačiau penktadienį Europos biržų prekyba pasuko žemyn. Tai įvyko, nors ir skelbtas geresnis, nei tikėtasi, JAV II ketv. rezultatas. Daugiausia penktadienį pigo naftos bendrovių akcijos. Jų kainos krito 1,6–7,7 proc. Paskutinę praėjusios savaitės prekybos dieną buvo paskelbti dviejų Vakarų Europos naftos bendrovių – „Total“ ir „Eni“ ketvirčio veiklos rezultatai, kurie nuvylė analitikų lūkesčius. Didžiausia Europos oro linijų bendrovė Prancūzijos „Air France“ pigo 4,1 proc. po to, kai paskelbė 431 mlrd. nuostolį II ketv., o analitikai prognozavo 194 mlrd.
Euro zonos vartotojų kainų indeksas liepos mėnesį smuko 0,6 proc., lyginant su 2008 metų liepos mėnesiu. Ekonomistai prognozavo defliaciją liepą sieksiant 0,4 proc. Tai jau antras mėnuo, kai euro zonos vartotojų kainų indeksas smunka metiniu tempu. Kainų mažėjimą, žinoma, lėmė gerokai mažesnės nei prieš metus naftos kainos, kurios tada buvo pasiekusios piką. Tačiau reikšmingą poveikį daro ir nusilpusi regiono ekonomika. Euro zonos nedarbo lygis birželio mėnesį išaugo nuo 9,3 proc. iki 9,4 proc. Tai mažiau, nei ekonomistų prognozuotas šuolis iki 9,7 proc., tačiau nedarbas vis dėlto didėja, o tai reiškia silpnesnę vartotojų paklausą ir spaudimą kainoms mažėti.
Daugiau, nei tikėtasi, mažėjusi infliacija ir didesnis nedarbas lėmė, kad penktadienį Vokietijos 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai smuko 13 bazinių punktų.
Azija
Japonijos darbo užmokestis, įskaitant viršvalandžių apmokėjimą ir premijas, birželį krito 7,1 proc. metiniu tempu, t. y. jau tryliktą mėnesį iš eilės ir sparčiausiai nuo 1990 m., kai pradėta rinkti statistika. Vien premijos buvo 14,5 proc. mažesnės nei pernai. Tokios tendencijos daro spaudimą vidaus paklausai ir mažina spartaus ekonomikos atsigavimo tikimybę.
Šįryt Japonijos akcijų rinka minimaliai krito. Vis dėlto bankų akcijos judėjo priešinga kryptimi. Didžiausias pagal kapitalizaciją šalies bankas „Mitsubishi UFJ Financial Group Inc.“ brango 4,4 proc. – jis paskelbė, kad antrojo ketvirčio pelnas padidėjo 48 proc. iki 75,9 mlrd. jenų. 4,6 proc. kilo ir „Aozora Bank Ltd.“, ketvirčio pelną padidinęs 87 proc. iki 5,42 mlrd. jenų.
Kinija paskelbė, kad šalies oficialus pirkimo vadybininkų indeksas liepos mėn. padidėjo 0,1 punkto iki 53,3 punkto. Didesnė nei 50 indekso reikšmė rodo, kad pramonės bendrovių pirkimai auga ir kad pramonės gamyba liepą turėjo būti pakankamai stipri. Indeksas kyla jau penktą mėn. iš eilės, o tai yra vienas iš ženklų, kad pasiteisina Kinijos vyriausybės vykdomas ekonomikos gaivinimo planas ir Centrinio banko likvidumo bei paskolų rinkos sąlygų palengvinimas. Džiugių duomenų vedamas Kinijos indeksas CSI 300 šiandien ryte pakilo iki aukščiausio per pastaruosius 14 mėnesių taško. Vien nuo savo žemumų, pasiektų 2008 m. lapkritį, indeksas jau yra pašokęs 132 proc.
Baltijos šalys
Estijos pramonės produkcija birželio mėnesį smuko 30,1 proc. Gamyba smukti pradėjo dar praėjusių metų gegužę, tačiau didžiausią pagreitį įgavo metų pabaigoje, o balandį ji ritosi net 35,4 proc. metiniu tempu. Estijos, kaip ir kitų dviejų Baltijos šalių, ekonomikas stipriai pakirto pasaulio ekonomikos krizė. Šalių vidaus paklausa traukiasi milžinišku greičiu dėl sustojusio kreditavimo, taip pat veikia bloga eksporto rinkų padėtis.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos pramonės produkcijos gamybos apimtys birželį smuko mažiausiai per tris mėnesius. Sumažėjimas siekė 12,3 proc. (metiniu tempu), palyginti su 22 proc. (metiniu tempu) gegužę. Šis nuosmukis taip pat mažesnis, nei tikėjosi rinka (17 proc.). „Unicredit“ banko analitiko Pavelo Sobiseko teigimu, džiugina tai, kad gamybos apimtys ne taip smuko dėl mažiau, nei tikėtasi, sumažėjusios eksporto rinkų paklausos. Čekijos ekonomika yra atvira, didžioji dalis jos prekių eksportuojama į Europos Sąjungą. Tad kai atsigaus šios rinkos, turėtų atsigauti ir Čekijos ekonomika. Vis tik pastaroji, kaip prognozuoja šalies Vyriausybė, šiemet smuks 4,3 proc., o augti pradės kitais metais. Paskutinę liepos mėnesio dieną Čekijos biržos indeksas PX augo 3,46 proc., o per prekybos sesiją vyravo optimizmas – dienos prekybos grafikas gražiai „kyla“ aukštyn.
Turkijos prekybos deficitas birželį, lyginant su ankstesniu mėnesiu, padidėjo, nes sumažinti automobiliams ir namų elektronikos prietaisams taikomi mokesčiai padidino šių prekių paklausą. Birželį deficitas siekė 4,2 mlrd. JAV dolerių, ankstesnį mėnesį – 4,2 mlrd., o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 7,7 mlrd. Vasarį prekybos deficitas buvo mažiausias nuo 1994 m. ir siekė 0,81 mlrd. dolerių, tad šiuo metu jau yra ūgtelėjęs. Bendrovė „Ata securities“ tikisi, kad šiemet deficitas augs dėl didėjančių naftos kainų ir kiek atsigaunančios paklausos. Per pirmąjį ketvirtį šalies ekonomika smuko 13,8 proc., arba daugiausia nuo 1987 m., kai buvo pradėti rinkti šie duomenys. Stambulo biržos prekyba penktadienį buvo gana permaininga, tačiau indeksas vis tik paaugo 0,7 proc.
Serbijos statistikos departamento duomenimis, birželį šalies pramonės gamybos apimtys buvo 14,1 proc. mažesnės, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai. Daugiausia krito ilgalaikio naudojimo prekių segmentas (-37,9 proc.) ir tarpinių produktų gamyba (-29,9 proc.). Energijos gamybos apimtys mažėjo 6,5 proc. metiniu tempu.
Žaliavos
Paskutinę praėjusios savaitės dieną „WTI“ naftos ateities sandorių kaina stipriai svyravo tarp 65 ir 69,5 JAV dolerio už barelį. Labiausiai kaina kilo penktadienio vakare, paskelbus JAV 2009 m. II ketv. BVP kritimo tempą, kuris buvo mažesnis, nei prognozavo dauguma ekonomistų, ir nudžiugino investuotojus, kad didžiausia pasaulio ekonomika jau pasiekė dugną. Be to, prognozuojama, kad 2009 m. III ketv. ši ekonomika gali ir augti, todėl optimizmo pliūpsnis atslinko ir į naftos rinką. Visgi 2009 m. liepos mėn. naftos kainos pokytis buvo neigiamas. Nereikėtų užmiršti ir praėjusios savaitės pabaigoje vėl pradėjusio silpnėti JAV dolerio. Dar didesnių lūkesčių rinkos dalyviams šįryt suteikė paskelbtas Kinijos pirkimo vadybininkų indeksas, kuris rodo, kad pramonės apimtys šioje šalyje toliau auga. Be to, džiugios nuotaikos naftos kilimo besitikintiesiems suteikė ir Kinijos žaliavinės naftos atsargos, kurios mažėjo 2,7 proc. iki 37,7 mln. tonų. Visgi vargu ar artimiausiu metu naftos kainai pavyks ilgiau išsilaikyti aukščiau 70 JAV dolerių ribos, kuri buvo kirsta šįryt, nes žaliavos paklausa galbūt stipriau nebekris, tačiau apie jos atsigavimą taip pat dar kalbėti per drąsu. Be to, didelės daugelio pasaulio šalių naftos atsargos taip pat slopins kainos bandymą kilti.
Penktadienį aukso biržos kaina staigiai šovė į viršų paskelbus mažesnį, nei prognozuota, JAV 2009 m. II ketv. BVP nuosmukį. Taip pat prisidėjo ir penktadienio pavakare staigiai žemyn kitų valiutų atžvilgiu nėręs JAV doleris. Auksas vėl sugrįžo prie psichologinės pasipriešinimo ribos – 960 JAV dolerių už Trojos unciją. Sunku tikėtis, kad ši riba būtų lengvai įveikta, nes penktadienį pabrangęs auksas artimiausiomis dienomis turėtų pigti dėl investuotojų greito pelno fiksavimo. Žinoma, daug kas priklauso nuo JAV dolerio, kurio tolesnis silpnėjimas atitinkamai toliau teigiamai veiktų aukso kainą. Liepos mėnuo auksui buvo palankus ir jis per jį pabrango 2,8 proc.
Didžioji prieaugio dalis sugeneruota per dvi savaites, kai didžiausios įmonės skelbė ketvirčio veiklos rezultatus. Reikia pastebėti, kad nei jie, nei naujausi makroekonominiai pranešimai nebuvo geri. Kita vertus, jie buvo geresni, nei tikėtasi. Tai paskatino uždarbio ištroškusius pirkėjus plūsti į biržą. Jie šlavė pasiūlą, baimindamiesi pražiopsoti atsigavimą.
Antrąjį šių metų ketvirtį JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis gerokai sulėtėjo, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu. Balandį-birželį Jungtinių Valstijų ekonomika susitraukė 1 proc. preliminariu metiniu tempu, arba mažiau, nei tikėtasi. Rinkos dalyviai prognozavo, kad ūkis smuks 1,5 proc.
Mažesnį BVP smukimą lėmė nuo 39,2 iki 8,9 proc. per ketvirtį sulėtėjęs verslo investicijų mažėjimo tempas, nuo 29,9 iki 7 proc. sumažėjęs eksporto smukimo tempas ir 5,6 proc. metiniu tempu augusios vyriausybės išlaidos. Investicijos į statybų sektorių sumažėjo 29,3 proc., palyginti su 38,2 proc. nuosmukiu pirmąjį šių metų ketvirtį.
Įprasta, kad po staigaus nuosmukio smukimo tempai nusistovi, o galbūt netgi nedaug atsistato, nes tai reikalinga jau vien sandėlių produkcijai atkurti. Bet vargu ar artimiausiu metu būtų galima tikėtis JAV ekonomikos atsigavimo. Nerimą kelia tai, kad, palyginti su 0,6 proc. padidėjimu per pirmuosius tris šių metų mėnesius, balandį-birželį 1,2 proc. smuko vartotojų išlaidos, kurios sudaro 70 proc. BVP. Jos mažėjo, nors realiosios pajamos padidėjo 3,2 proc. dėl 33,3 proc. metiniu tempu padidėjusių vyriausybės išmokų ir atitinkamai 32,9 proc. sumažėjusių mokestinių įmokų.
Taigi galima sakyti, kad vartojimą kol kas palaiko vyriausybės ūkio skatinimo programa. Darbo užmokestis per pastarąjį ketvirtį padidėjo vos 0,2 proc., o per metus – rekordiškai žemu 1,5 proc. tempu. Tikėtina, kad augant nedarbui, ateityje darbo užmokestis turėtų pradėti mažėti ir neigiamai veikti gyventojų perkamąją galią, taip pat užkirsti kelią ūkiui atsigauti.
Be to, dar kartą peržiūrėjus duomenis paaiškėjo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį JAV BVP smuko 6,4 proc., o ne 5,5 proc. sumetintu metiniu tempu. Iš viso nuo 2007 metų paskutinio ketvirčio iki 2009 metų pirmojo ketvirčio BVP susitraukė ne 1,8 proc., kaip skelbta anksčiau, o 2,8 proc., t. y. beveik dvigubai daugiau. Šie skaičiai rodo, kad dabartinė ekonomikos krizė yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ir didesnė, nei anksčiau tikėtasi. Taip pat vargu ar ji baigsis lengvai ir be rimtesnių ilgalaikių pasekmių.
Čikagos pirkimo vadybininkų pasitikėjimo indeksas liepą padidėjo nuo 39,9 iki 43,4 punkto. Ekonomistai tikėjosi, kad pasitikėjimas padidės iki 43 punktų. Mažesnė nei 50 punktų šio regioninio, pramonės sektoriaus būklę atspindinčio, indekso reikšmė rodo, kad liepą JAV ekonomika vis dar traukėsi, bet jau gerokai lėčiau, nei anksčiau.
Antros pagal dydį JAV naftos bendrovės „Chevron“ pelnas per antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 71 proc. – nuo vienos akcijos 2,69 JAV dolerio iki 0,87 JAV dolerio, arba daugiau, nei prognozuota. Briefing.com apklausti ekonomistai tikėjosi, kad vienos akcijos pelnas sieks 0,97 JAV dolerio. Visgi bendrų biržos nuotaikų pakylėtos bendrovės pabrango 2,6 proc.
10 metų trukmės VVP pajamingumas susitraukė nuo 3,6 iki 3,48 proc. Obligacijų kainas pakylėjo sėkmingai pasibaigęs 7 metų trukmės VVP aukcionas. Iš viso JAV iždas per praėjusią savaitę sugebėjo pasiskolinti 200 mlrd. JAV dolerių ir sėkmingai paneigti rinkos dalyvių nuogąstavimus, kad naujai leidžiamiems VVP gali pritrūkti Azijos investuotojų dėmesio.
Vakarų Europa
Praėjusi savaitė Vakarų Europos akcijų indeksams buvo sėkminga ir ją jie baigė teigiamai pakitę, tačiau penktadienį Europos biržų prekyba pasuko žemyn. Tai įvyko, nors ir skelbtas geresnis, nei tikėtasi, JAV II ketv. rezultatas. Daugiausia penktadienį pigo naftos bendrovių akcijos. Jų kainos krito 1,6–7,7 proc. Paskutinę praėjusios savaitės prekybos dieną buvo paskelbti dviejų Vakarų Europos naftos bendrovių – „Total“ ir „Eni“ ketvirčio veiklos rezultatai, kurie nuvylė analitikų lūkesčius. Didžiausia Europos oro linijų bendrovė Prancūzijos „Air France“ pigo 4,1 proc. po to, kai paskelbė 431 mlrd. nuostolį II ketv., o analitikai prognozavo 194 mlrd.
Euro zonos vartotojų kainų indeksas liepos mėnesį smuko 0,6 proc., lyginant su 2008 metų liepos mėnesiu. Ekonomistai prognozavo defliaciją liepą sieksiant 0,4 proc. Tai jau antras mėnuo, kai euro zonos vartotojų kainų indeksas smunka metiniu tempu. Kainų mažėjimą, žinoma, lėmė gerokai mažesnės nei prieš metus naftos kainos, kurios tada buvo pasiekusios piką. Tačiau reikšmingą poveikį daro ir nusilpusi regiono ekonomika. Euro zonos nedarbo lygis birželio mėnesį išaugo nuo 9,3 proc. iki 9,4 proc. Tai mažiau, nei ekonomistų prognozuotas šuolis iki 9,7 proc., tačiau nedarbas vis dėlto didėja, o tai reiškia silpnesnę vartotojų paklausą ir spaudimą kainoms mažėti.
Daugiau, nei tikėtasi, mažėjusi infliacija ir didesnis nedarbas lėmė, kad penktadienį Vokietijos 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai smuko 13 bazinių punktų.
Azija
Japonijos darbo užmokestis, įskaitant viršvalandžių apmokėjimą ir premijas, birželį krito 7,1 proc. metiniu tempu, t. y. jau tryliktą mėnesį iš eilės ir sparčiausiai nuo 1990 m., kai pradėta rinkti statistika. Vien premijos buvo 14,5 proc. mažesnės nei pernai. Tokios tendencijos daro spaudimą vidaus paklausai ir mažina spartaus ekonomikos atsigavimo tikimybę.
Šįryt Japonijos akcijų rinka minimaliai krito. Vis dėlto bankų akcijos judėjo priešinga kryptimi. Didžiausias pagal kapitalizaciją šalies bankas „Mitsubishi UFJ Financial Group Inc.“ brango 4,4 proc. – jis paskelbė, kad antrojo ketvirčio pelnas padidėjo 48 proc. iki 75,9 mlrd. jenų. 4,6 proc. kilo ir „Aozora Bank Ltd.“, ketvirčio pelną padidinęs 87 proc. iki 5,42 mlrd. jenų.
Kinija paskelbė, kad šalies oficialus pirkimo vadybininkų indeksas liepos mėn. padidėjo 0,1 punkto iki 53,3 punkto. Didesnė nei 50 indekso reikšmė rodo, kad pramonės bendrovių pirkimai auga ir kad pramonės gamyba liepą turėjo būti pakankamai stipri. Indeksas kyla jau penktą mėn. iš eilės, o tai yra vienas iš ženklų, kad pasiteisina Kinijos vyriausybės vykdomas ekonomikos gaivinimo planas ir Centrinio banko likvidumo bei paskolų rinkos sąlygų palengvinimas. Džiugių duomenų vedamas Kinijos indeksas CSI 300 šiandien ryte pakilo iki aukščiausio per pastaruosius 14 mėnesių taško. Vien nuo savo žemumų, pasiektų 2008 m. lapkritį, indeksas jau yra pašokęs 132 proc.
Baltijos šalys
Estijos pramonės produkcija birželio mėnesį smuko 30,1 proc. Gamyba smukti pradėjo dar praėjusių metų gegužę, tačiau didžiausią pagreitį įgavo metų pabaigoje, o balandį ji ritosi net 35,4 proc. metiniu tempu. Estijos, kaip ir kitų dviejų Baltijos šalių, ekonomikas stipriai pakirto pasaulio ekonomikos krizė. Šalių vidaus paklausa traukiasi milžinišku greičiu dėl sustojusio kreditavimo, taip pat veikia bloga eksporto rinkų padėtis.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos pramonės produkcijos gamybos apimtys birželį smuko mažiausiai per tris mėnesius. Sumažėjimas siekė 12,3 proc. (metiniu tempu), palyginti su 22 proc. (metiniu tempu) gegužę. Šis nuosmukis taip pat mažesnis, nei tikėjosi rinka (17 proc.). „Unicredit“ banko analitiko Pavelo Sobiseko teigimu, džiugina tai, kad gamybos apimtys ne taip smuko dėl mažiau, nei tikėtasi, sumažėjusios eksporto rinkų paklausos. Čekijos ekonomika yra atvira, didžioji dalis jos prekių eksportuojama į Europos Sąjungą. Tad kai atsigaus šios rinkos, turėtų atsigauti ir Čekijos ekonomika. Vis tik pastaroji, kaip prognozuoja šalies Vyriausybė, šiemet smuks 4,3 proc., o augti pradės kitais metais. Paskutinę liepos mėnesio dieną Čekijos biržos indeksas PX augo 3,46 proc., o per prekybos sesiją vyravo optimizmas – dienos prekybos grafikas gražiai „kyla“ aukštyn.
Turkijos prekybos deficitas birželį, lyginant su ankstesniu mėnesiu, padidėjo, nes sumažinti automobiliams ir namų elektronikos prietaisams taikomi mokesčiai padidino šių prekių paklausą. Birželį deficitas siekė 4,2 mlrd. JAV dolerių, ankstesnį mėnesį – 4,2 mlrd., o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 7,7 mlrd. Vasarį prekybos deficitas buvo mažiausias nuo 1994 m. ir siekė 0,81 mlrd. dolerių, tad šiuo metu jau yra ūgtelėjęs. Bendrovė „Ata securities“ tikisi, kad šiemet deficitas augs dėl didėjančių naftos kainų ir kiek atsigaunančios paklausos. Per pirmąjį ketvirtį šalies ekonomika smuko 13,8 proc., arba daugiausia nuo 1987 m., kai buvo pradėti rinkti šie duomenys. Stambulo biržos prekyba penktadienį buvo gana permaininga, tačiau indeksas vis tik paaugo 0,7 proc.
Serbijos statistikos departamento duomenimis, birželį šalies pramonės gamybos apimtys buvo 14,1 proc. mažesnės, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai. Daugiausia krito ilgalaikio naudojimo prekių segmentas (-37,9 proc.) ir tarpinių produktų gamyba (-29,9 proc.). Energijos gamybos apimtys mažėjo 6,5 proc. metiniu tempu.
Žaliavos
Paskutinę praėjusios savaitės dieną „WTI“ naftos ateities sandorių kaina stipriai svyravo tarp 65 ir 69,5 JAV dolerio už barelį. Labiausiai kaina kilo penktadienio vakare, paskelbus JAV 2009 m. II ketv. BVP kritimo tempą, kuris buvo mažesnis, nei prognozavo dauguma ekonomistų, ir nudžiugino investuotojus, kad didžiausia pasaulio ekonomika jau pasiekė dugną. Be to, prognozuojama, kad 2009 m. III ketv. ši ekonomika gali ir augti, todėl optimizmo pliūpsnis atslinko ir į naftos rinką. Visgi 2009 m. liepos mėn. naftos kainos pokytis buvo neigiamas. Nereikėtų užmiršti ir praėjusios savaitės pabaigoje vėl pradėjusio silpnėti JAV dolerio. Dar didesnių lūkesčių rinkos dalyviams šįryt suteikė paskelbtas Kinijos pirkimo vadybininkų indeksas, kuris rodo, kad pramonės apimtys šioje šalyje toliau auga. Be to, džiugios nuotaikos naftos kilimo besitikintiesiems suteikė ir Kinijos žaliavinės naftos atsargos, kurios mažėjo 2,7 proc. iki 37,7 mln. tonų. Visgi vargu ar artimiausiu metu naftos kainai pavyks ilgiau išsilaikyti aukščiau 70 JAV dolerių ribos, kuri buvo kirsta šįryt, nes žaliavos paklausa galbūt stipriau nebekris, tačiau apie jos atsigavimą taip pat dar kalbėti per drąsu. Be to, didelės daugelio pasaulio šalių naftos atsargos taip pat slopins kainos bandymą kilti.
Penktadienį aukso biržos kaina staigiai šovė į viršų paskelbus mažesnį, nei prognozuota, JAV 2009 m. II ketv. BVP nuosmukį. Taip pat prisidėjo ir penktadienio pavakare staigiai žemyn kitų valiutų atžvilgiu nėręs JAV doleris. Auksas vėl sugrįžo prie psichologinės pasipriešinimo ribos – 960 JAV dolerių už Trojos unciją. Sunku tikėtis, kad ši riba būtų lengvai įveikta, nes penktadienį pabrangęs auksas artimiausiomis dienomis turėtų pigti dėl investuotojų greito pelno fiksavimo. Žinoma, daug kas priklauso nuo JAV dolerio, kurio tolesnis silpnėjimas atitinkamai toliau teigiamai veiktų aukso kainą. Liepos mėnuo auksui buvo palankus ir jis per jį pabrango 2,8 proc.