versija spausdinimui
(0)
Ateityje naują finansų krizę lems nesugebėjimas bei nenoras efektyviai reguliuoti išvestinių vertybinių popierių rinką bei į rinkas įliejamas papildomas likvidumas skatinant ekonomikų atsigavimą, prognozuoja investicinės kompanijos Templeton Asset Management vadovas bei fondų valdytojas Mark Mobius.
„Politinis spaudimas iš investicinių bankų pusės ir kitų investuotojų, kurie daug uždirba iš išvestinių vertybinių popierių, neleis adekvačiai sureguliuoti šią rinką. Be abejonės, ateityje tai sukels naują krizės bangą“ – mano jis.
Bendrai šiuo metu rinkoje yra išleista išvestinių instrumentų už 592 trilijonus dolerių, kas sudaro dešimt kart daugiau nei metinis pasaulinis bendrasis vidaus produktas. Išvestiniai vertybiniai popieriai nuo 2007 metų pradžios finansų institucijoms bendrai atnešė 1.5 trilijonų dolerių nuostolių.
Mark Mobius konkrečiai nepaaiškino, ko reikia jo nuomone, kad efektyviai būtų reguliuoja išvestinių vertybinių popierių rinka. Šio tipo instrumentai investuotojų tarpe yra naudojami, kaip apsidraudimo priemonė tiek akcijų, tiek obligacijų, valiutų, žaliavų ar kitose rinkose.
„Bankai iš šitų finansinių instrumentų uždirba tiek daug pinigų, kad jie tikrai nenori didesnio skaidrumo šioje rinkoje. Be abejonės didesnis skaidrumas sumažintų jų pelnus“ – atvyrauja investicinės kompanijos Templeton Asset Management vadovas bei fondų valdytojas.
Labai didelė krizė penkių – septynių metų laikotarpyje mūsų gali laukti susijusi su šalių valdžių leidžiamas dideliais kiekiais pinigų siekiant gaivinti ekonomikas. Tai be abejonės įneš didesnio finansinio nepastovumo. Pasaulio šalių vyriausybės jau yra įsipareigojusios ekonomikų gaivinimui paskirti iki dviejų trilijonų dolerių lėšas, teigia Mark Mobius.
Iždo sekretorius Timothy Geithner praeitą savaitę paragino Kongresą labiau sugriežtinti išvestinių vertybinių popierių rinkos reguliavimą, tam išleidžiant naujus įstatymus. Jo nuomone, didesni kapitalo reikalavimai yra esminis dalykas leisiantis geriau suvaldyti šią rinką.
Timothy Geithner taip pat pakartojo Amerikos prezidento Barako Obamos išreikštą mintį, kad būtina standartizuoti išvestinius instrumentus ir reguliuoti prekybos platformas ir prekeivius.
Planas susijęs su išvestinių vertybinių popierių reguliavimu, yra dalis platesnės programos, kuria bus siekiama pertvarkyti finansų sektoriaus taisykles, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai galimybei ateityje pasikartoti dabartinės finansų krizės pasekmėms, kuomet praėjusiais metais bankrutavo investicinis bankas Lehman Brothers, bei faktiškai sužlugo draudimo gigantė American International Group, kas dar labiau pagilino krizę bei ekonomikos nuosmukį.
Investicinės kompanijos Templeton Asset Management vadovas bei fondų valdytojas Mark Mobius prognozuoja, kad trumpalaikiu laikotarpiu galime sulaukti dramatiškų korekcijų rinkose, kurios gali siekti nuo 15 iki 20 procentų, tačiau tai tuo pačiu neturėtų stebinti, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kuomet žmonės yra labai nervingi.
Jo nuomone, atsižvelgiant į besivystančių šalių augimo perspektyvas, šių šalių kompanijų akcijos nėra brangios ir toliau turėtų kilti. Mark Mobius labai patraukliomis laiko su žaliavomis susijusių kompanijų akcijas. Na o Indijoje bei Kinijoje, jo nuomone, taip pat labai patrauklios yra tų kompanijų akcijos, kurios susijusios su vartojimu. Jis taip pat ragina nepamiršti šių šalių bankų akcijų.
„Politinis spaudimas iš investicinių bankų pusės ir kitų investuotojų, kurie daug uždirba iš išvestinių vertybinių popierių, neleis adekvačiai sureguliuoti šią rinką. Be abejonės, ateityje tai sukels naują krizės bangą“ – mano jis.
Bendrai šiuo metu rinkoje yra išleista išvestinių instrumentų už 592 trilijonus dolerių, kas sudaro dešimt kart daugiau nei metinis pasaulinis bendrasis vidaus produktas. Išvestiniai vertybiniai popieriai nuo 2007 metų pradžios finansų institucijoms bendrai atnešė 1.5 trilijonų dolerių nuostolių.
Mark Mobius konkrečiai nepaaiškino, ko reikia jo nuomone, kad efektyviai būtų reguliuoja išvestinių vertybinių popierių rinka. Šio tipo instrumentai investuotojų tarpe yra naudojami, kaip apsidraudimo priemonė tiek akcijų, tiek obligacijų, valiutų, žaliavų ar kitose rinkose.
„Bankai iš šitų finansinių instrumentų uždirba tiek daug pinigų, kad jie tikrai nenori didesnio skaidrumo šioje rinkoje. Be abejonės didesnis skaidrumas sumažintų jų pelnus“ – atvyrauja investicinės kompanijos Templeton Asset Management vadovas bei fondų valdytojas.
Labai didelė krizė penkių – septynių metų laikotarpyje mūsų gali laukti susijusi su šalių valdžių leidžiamas dideliais kiekiais pinigų siekiant gaivinti ekonomikas. Tai be abejonės įneš didesnio finansinio nepastovumo. Pasaulio šalių vyriausybės jau yra įsipareigojusios ekonomikų gaivinimui paskirti iki dviejų trilijonų dolerių lėšas, teigia Mark Mobius.
Iždo sekretorius Timothy Geithner praeitą savaitę paragino Kongresą labiau sugriežtinti išvestinių vertybinių popierių rinkos reguliavimą, tam išleidžiant naujus įstatymus. Jo nuomone, didesni kapitalo reikalavimai yra esminis dalykas leisiantis geriau suvaldyti šią rinką.
Timothy Geithner taip pat pakartojo Amerikos prezidento Barako Obamos išreikštą mintį, kad būtina standartizuoti išvestinius instrumentus ir reguliuoti prekybos platformas ir prekeivius.
Planas susijęs su išvestinių vertybinių popierių reguliavimu, yra dalis platesnės programos, kuria bus siekiama pertvarkyti finansų sektoriaus taisykles, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai galimybei ateityje pasikartoti dabartinės finansų krizės pasekmėms, kuomet praėjusiais metais bankrutavo investicinis bankas Lehman Brothers, bei faktiškai sužlugo draudimo gigantė American International Group, kas dar labiau pagilino krizę bei ekonomikos nuosmukį.
Investicinės kompanijos Templeton Asset Management vadovas bei fondų valdytojas Mark Mobius prognozuoja, kad trumpalaikiu laikotarpiu galime sulaukti dramatiškų korekcijų rinkose, kurios gali siekti nuo 15 iki 20 procentų, tačiau tai tuo pačiu neturėtų stebinti, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kuomet žmonės yra labai nervingi.
Jo nuomone, atsižvelgiant į besivystančių šalių augimo perspektyvas, šių šalių kompanijų akcijos nėra brangios ir toliau turėtų kilti. Mark Mobius labai patraukliomis laiko su žaliavomis susijusių kompanijų akcijas. Na o Indijoje bei Kinijoje, jo nuomone, taip pat labai patrauklios yra tų kompanijų akcijos, kurios susijusios su vartojimu. Jis taip pat ragina nepamiršti šių šalių bankų akcijų.