versija spausdinimui
(0)
Mažiausiai dešimt šalių iš Vidurio ir Rytų Europos regiono planuoja kreiptis į Tarptautinį Valiutos fondą dėl paskolos suteikimo, teigiama Vokiečių leidinyje Handelsblatt. Tačiau dienraštyje minimų šalių valdžios atstovai neigia šią informaciją.
Ekonomikos krizė ir jos sukeltos pasekmės Vidurio ir Rytų Europos regiono šalyse yra didesnės nei daugelis tikėjosi bei prognozavo. Todėl net mažiausiai dešimt šalių gali kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą dėl paskolos suteikimo arba esamų paskolų kiekio padidinimo, teigiama Vokiečių ekonominiame leidinyje Handelsblatt, kuris remiasi artimais šaltiniais minimai organizacijai Vašingtone. Tarp minimų šalių yra ir tos, kurios dar nebuvo kreipusios paskolos į Tarptautinį valiutos fondą, bei tos, kurioms jau buvo suteikta paskolą.
Remiantis Vokiečių dienraščio pateikta informacija, netrukus į minimą fondą turėtų pirmą kart dėl paskolos suteikimo kreiptis Bulgarijos, Kroatijos bei Makedonijos šalių atstovai. Apie tai, kad Bulgarijai vis dėl to prireiks Tarptautinio valiutos fondo paskolos kalbama ir užsimenama jau ne pirmą kart. Pačio Tarptautinio valiutos fondo atstovai prognozuoja, kad šiais metais Bulgarijos ekonomika susitrauks maždaug septyniais procentais, tuo tarpu kitais metais smuktels dar bent 2,5 procentais.
Visam Vidurio bei Rytų Europos regionui Tarptautinio valiutos fondo analitikai prognozuoja mažiausiai penkių procentų vidutinį bendrojo vidaus produkto nuosmukį, nors dar balandį buvo prognozuojamas vos 3,7 procentų nuosmukis.
Bulgarijos finansų ministras eilinį kart paneigė informaciją, teigdamas, kad į Tarptautinį valiutos fondą bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išsemtos visos kitos galimybės.
Kroatijos valdžios atstovai taip pat paneigė informaciją, kad šalis ruošiasi kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą paramos. Nors prieš keletą dienų šalies Centrinio banko vadovas buvo pareiškęs, kad Kroatijos ekonomika šiais metais smuks apie penkis procentus ir jei šalies valdžia nesumažins biudžeto išlaidų, tuomet Kroatija gali būti priversta kreiptis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą. Tuo tarpu Makedonijos valdžios atstovai jau anksčiau buvo pareiškę, kad svarsto galimybę kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą paskolos, tačiau kol kas jokių konkrečių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta.
Vokiečių leidinyje Handelsblatt taip pat teigiama, kad dėl papildomos paskolos suteikimo arba esamos paskolos dalių greitesnio išmokėjimo į Tarptautinį valiutos fondą turėtų kreiptis jau paskolas anksčiau gavusios šios šalys: Baltarusija, Latvija, Ukraina, Rumunija bei Serbija. Apie galimybę dar kartą kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą svarsto ir Vengrijos valdžios atstovai.
Žinoma, viskas priklausys nuo to, kokios nuotaikos vyraus tarptautinėse rinkose, ir ar bus galimybių šalims pasiskolinti priimtinomis sąlygomis joje.
Priminsime, kad Latvija iš šio fondo sutarė pasiskolinti 2,4 mlrd. dolerių praėjusių metų pabaigoje, Baltarusija šių metų pradžioje iš minimo fondo pasiskolino 2,5 mlrd. dolerių, Ukraina praėjusių metų pabaigoje sutarė dėl 16,4 mlrd. dolerių paskolos suteikimo, Rumunija pasiskolino – 17,1 mlrd. dolerių, Vengrija – 15,7 mlrd. dolerių, Serbija sutarė dėl keturių milijardų dolerių paskolos, na o Bosnija ir Hercogovina pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo 1,6 mlrd. dolerių.
Ekonomikos krizė ir jos sukeltos pasekmės Vidurio ir Rytų Europos regiono šalyse yra didesnės nei daugelis tikėjosi bei prognozavo. Todėl net mažiausiai dešimt šalių gali kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą dėl paskolos suteikimo arba esamų paskolų kiekio padidinimo, teigiama Vokiečių ekonominiame leidinyje Handelsblatt, kuris remiasi artimais šaltiniais minimai organizacijai Vašingtone. Tarp minimų šalių yra ir tos, kurios dar nebuvo kreipusios paskolos į Tarptautinį valiutos fondą, bei tos, kurioms jau buvo suteikta paskolą.
Remiantis Vokiečių dienraščio pateikta informacija, netrukus į minimą fondą turėtų pirmą kart dėl paskolos suteikimo kreiptis Bulgarijos, Kroatijos bei Makedonijos šalių atstovai. Apie tai, kad Bulgarijai vis dėl to prireiks Tarptautinio valiutos fondo paskolos kalbama ir užsimenama jau ne pirmą kart. Pačio Tarptautinio valiutos fondo atstovai prognozuoja, kad šiais metais Bulgarijos ekonomika susitrauks maždaug septyniais procentais, tuo tarpu kitais metais smuktels dar bent 2,5 procentais.
Visam Vidurio bei Rytų Europos regionui Tarptautinio valiutos fondo analitikai prognozuoja mažiausiai penkių procentų vidutinį bendrojo vidaus produkto nuosmukį, nors dar balandį buvo prognozuojamas vos 3,7 procentų nuosmukis.
Bulgarijos finansų ministras eilinį kart paneigė informaciją, teigdamas, kad į Tarptautinį valiutos fondą bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išsemtos visos kitos galimybės.
Kroatijos valdžios atstovai taip pat paneigė informaciją, kad šalis ruošiasi kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą paramos. Nors prieš keletą dienų šalies Centrinio banko vadovas buvo pareiškęs, kad Kroatijos ekonomika šiais metais smuks apie penkis procentus ir jei šalies valdžia nesumažins biudžeto išlaidų, tuomet Kroatija gali būti priversta kreiptis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą. Tuo tarpu Makedonijos valdžios atstovai jau anksčiau buvo pareiškę, kad svarsto galimybę kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą paskolos, tačiau kol kas jokių konkrečių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta.
Vokiečių leidinyje Handelsblatt taip pat teigiama, kad dėl papildomos paskolos suteikimo arba esamos paskolos dalių greitesnio išmokėjimo į Tarptautinį valiutos fondą turėtų kreiptis jau paskolas anksčiau gavusios šios šalys: Baltarusija, Latvija, Ukraina, Rumunija bei Serbija. Apie galimybę dar kartą kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą svarsto ir Vengrijos valdžios atstovai.
Žinoma, viskas priklausys nuo to, kokios nuotaikos vyraus tarptautinėse rinkose, ir ar bus galimybių šalims pasiskolinti priimtinomis sąlygomis joje.
Priminsime, kad Latvija iš šio fondo sutarė pasiskolinti 2,4 mlrd. dolerių praėjusių metų pabaigoje, Baltarusija šių metų pradžioje iš minimo fondo pasiskolino 2,5 mlrd. dolerių, Ukraina praėjusių metų pabaigoje sutarė dėl 16,4 mlrd. dolerių paskolos suteikimo, Rumunija pasiskolino – 17,1 mlrd. dolerių, Vengrija – 15,7 mlrd. dolerių, Serbija sutarė dėl keturių milijardų dolerių paskolos, na o Bosnija ir Hercogovina pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo 1,6 mlrd. dolerių.