versija spausdinimui
(0)
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai ketvirtadienį parodė teigiamus pokyčius, investuotojams teigiamai įvertinus aliuminio gamintojos „Alcoa“ po trečiadienio prekybos paskelbtus 2009 m. II ketv. rezultatus ir tikintis, kad kitoms bendrovėms taip pat gali pavykti pasiekti truputį geresnius, nei pranašauta, rezultatus.
Didžiausią prieaugį pademonstravo finansų sektoriaus ir pagrindinių žaliavų sektoriaus bendrovės, o neigiamą pokytį fiksavo gynybiniu laikomas farmacijos sektorius. Niujorko akcijų biržoje brangusių įmonių akcijų dalis siekė 61 proc., o pigusių 36 proc. Bet šios didžiausios biržos akcijų prekybos sesija vakar vėl buvo pasyvi ir per šią savaitę sudaryta mažiausiai sandorių. Tokį pasyvumą galima aiškinti tiek vasaros sezono poveikiu, tiek išliekančia nežinia, kur link artimiausiu metu turėtų judėti akcijų kainos.
Vakar buvo paskelbta, kad didmeninės atsargos JAV sandėliuose sumažėjo devintą mėnesį iš eilės iki 402,2 mlrd. JAV dolerių, o kritimo dydis sudarė 0,8 proc., arba mažiau, nei buvo prognozuota. Tačiau reikėtų pastebėti, kad išsiskyrė ilgalaikio ir trumpalaikio naudojimo prekių atsargų kitimas. Ilgalaikio vartojimo prekių atsargos gegužę sumažėjo 1,5 proc., tačiau tokių prekių kaip maistas, degalai ar vaistai atsargos išaugo 0,3 proc. Atsargų sumažėjimas didmenininkų sandėliuose gegužę aiškinamas tiek truputį padidėjusiu prekių pardavimu, tiek ir mažesniu gamintojų pirkimu. Atsargų mažėjimas taip pat gali rodyti ateityje augsiančią šalies gamybą, kai padidėjusi paklausa priverstų didmenininkus duoti užsakymų gamintojams, bet artimiausiu metu išliekant silpnam vartojimui vargu ar galėtų stipriau padidėti JAV gamyba.
Kita nelabai džiugi naujiena atėjo iš JAV mažmeninės prekybos atstovų, kurie paskelbė nuviliančius birželio mėn. pardavimų rezultatus. Iš mažmeninės prekybos bendrovių („Wal-Mart“ nuo gegužės mėn. nebeskelbia tokių duomenų) surinktų duomenų apskaičiuota, kad 2009 m. birželį bendrovių pardavimai buvo 4,9 proc. mažesni nei prieš metus. Beje, visų duomenis pateikusių bendrovių pardavimai praėjusį mėnesį smuko. Šie rezultatai leidžia daryti prognozę, kad kitą antradienį oficialiai skelbiami JAV mažmeninės prekybos pardavimo rodikliai gali būti prastesni, nei tikimasi.
Taip pat vakar pranešta apie per praėjusią savaitę 52 tūkst. iki 565 tūkst. sumažėjusias JAV pirmines bedarbių paraiškas. Visgi žmonių, gaunančių bedarbio pašalpas, skaičius išaugo iki rekordinio lygio. Visgi manoma, kad didelis pirminių bedarbių paraiškų skaičiaus sumažėjimas yra iškraipytas susidariusio sezoniškumo dėl mažesnių automobilių gamybos sektoriaus bendrovių atleidimų. Darbo rinkos situacija išlieka pakankamai sudėtinga, tai rodo vis dar augantis šalies nedarbo lygis.
W. Bufetas vakar duodamas interviu vienai JAV televizijai pareiškė, kad jo nenustebintų, jei šalies nedarbo lygis išaugtų iki 11 proc., ir naujas JAV vyriausybės ekonomikos gaivinimo planas. Anot jo, svarbu, kad vyriausybė neskatintų gyvenamųjų namų statybos artimiausiu metu ir nesukurtų papildomos jų pasiūlos, nes tai tik ilgiau užtęstų nekilnojamojo turto rinkos krizę.
10 metų iždo VVP pajamingumas vakar pakilo 0,09 proc., iždo VVP kainoms natūraliai kritus. Vakar vykęs 30 metų trukmės 11 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų platinimas vėl pritraukė nemažai investuotojų. Be to, Federalinis rezervų bankas (FED) pagal vykdomą iždo VVP supirkimo programą vakar per aukcioną jų įsigijo už 2,98 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį, pirmą kartą per pastarąsias šešias prekybos dienas, Vakarų Europos akcijų indeksai vėl kilo. Nuotaikos rinkose tebėra dviprasmiškos – laukiama II ketv. rezultatų, nėra bendros nuomonės, ar jau prasidėjo stabilus ekonomikos atsigavimas. Antrojo ketvirčio rezultatų ralį pradėjusi aliuminio milžinė „Alcoa“ paskelbė mažesnius, nei laukta, nuostolius. Dėl to įmonės akcijos kaina pakilo, o paskui ją ir kalnakasybos bendrovės. Pastarosioms dingsčių brangti buvo ir dėl kilusios vario kainos.
Anglijos bankas paskelbė neplėsiąs savo aktyvų supirkimo programos, kurios vertė šiuo metu yra 125 mlrd. svarų. Bazinė palūkanų norma, kaip ir tikėtasi, liko 0,5 proc. Anglijos banko sprendimas neskirti papildomų lėšų aktyvams supirkti nustebino analitikus, kurių lūkesčiai buvo priešingi. Išplėsti šią programą neseniai Anglijos bankui patarė šalies Prekybos rūmai.
Nerimas rinkose dėl ekonomikos atsigavimo sklaidosi labai neryžtingai. Nors Tarptautinis valiutos fondas kiek pagerino pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau pabrėžė, kad ekonomikos padėtis yra trapi ir kad ji pagerėtų yra būtinos ekspansyvios tiek fiskalinės, tiek pinigų politikos priemonės.
Vokietijos eksportas gegužės mėnesį nors ir padidėjo 0,3 proc., tačiau atsiliko nuo ekonomistų 1,5 proc. prognozės. Tai ir anksčiau skelbti didėję gamyklų užsakymų ir pramonės produkcijos rodikliai gali būti ankstyvas Vokietijos ūkio atsigavimo ženklas.
D. Britanijos prekybos balanso deficitas per gegužės mėnesį sumažėjo nuo 7,0 mlrd. svarų iki 6,3 mlrd. svarų. Tai lėmė nusilpęs svaras, dėl kurio šalies gyventojams užsienio prekės pabrango ir pagerėjo konkurencingumas užsienio rinkose. Dėl to importas smuko gerokai daugiau (4 proc.) nei eksportas (0,8 proc.).
Azija
Japonijos akcijų biržoje šiandien pastebimiau krito laivybos bendrovių akcijų kursai – tai baimės, jog pasaulio ekonomikos nuosmukis mažins tarptautinės prekybos apimtis, pasekmė. Trečia pagal dydį laivybos bendrovė „Kawasaki Kisen Kaisha” pigo 3 proc., žiniasklaidoje paskelbus, kad mažinami konteinerių pervežimo tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos mokesčiai. Birių krovinių pervežimo tarifai taip pat krenta jau septintą dieną iš eilės.
Lotynų Amerika
Kaip ir buvo laukta, Čilė ryžosi dar kartą sumažinti bazinę palūkanų normą – nuo 0,75 iki 0,5 proc. Čilė mažina palūkanų normą gana įspūdingais tempais – dar šiais metais ji siekė 7,5 proc. Čilės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais BVP smuks 1,5 proc., o infliacija bus arti nulio.
Baltijos šalys
Lietuvoje birželio mėnesį buvo registruota 0,3 proc. defliacija. Šiemet tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai krenta kainos. Daugiausia prie kainų mažėjimo prisidėjo pigę maisto produktai ir įsismarkavusios drabužių bei avalynės parduotuvių nuolaidos. Defliacija registruojama ir kitose Baltijos kaimynėse – Latvijos vartotojų kainos smuko 0,5 proc., o Estijos – net 0,9 proc. Estija, beje, yra ir pirma iš Baltijos valstybių, kur registruota metinė defliacija, kai Lietuvoje metinis kainų pokytis tebebuvo teigiamas ir siekė 4,2 proc. Ne tik Lietuvos, bet ir daugelio Europos šalių kainų mažėjimą lemia ekonomikos krizės pakirsta vidaus paklausa, augantis nedarbas, dėl kurių gyventojams tenka karpyti ir savo vartojimo išlaidas.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos infliacijos lygis gegužę smuko iki 1,3 proc., arba žemiausio lygio per daugiau kaip penkerius metus – nuo 2003 m. gruodžio. Tiesa, toks infliacijos lygis nebuvo staigmena – rinkos dalyviai spėjo infliaciją būsiant būtent tokią. Lėtėjanti ekonomika, mažėjančios investicijos ir besitraukianti paklausa yra pagrindinė tokios nedidelės infliacijos priežastis. Šalies nedarbo lygis pasiekė 8 proc., o tai daugiausia nuo 2006 m. balandžio. Čekijos biržos investuotojai į šiuos rodiklius, kaip įprasta, nereagavo, o Čekijos krona sustiprėjo 0,4 proc. Nuo šių metų vasario vidurio, kai pasiekusi žemiausią tašką, krona
buvo sustiprėjo jau apie 12 proc.
Bulgarijos finansų ministras užsimena, kad šalis lapkričio mėnesį bandys prisijungti prie antrosios valiutų kurso mechanizmo (VKM II) sistemos. Tai yra euro zonos šalių ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, neįvedusių euro, valiutų kurso politikos sistema. ES naujokės VKM II turi dalyvauti ne mažiau kaip dvejus metus, kad, įvykdžiusios konvergencijos kriterijus, galėtų įsivesti eurą. Tapti VKM II nare Bulgarijai neturėtų kilti sunkumų, mat ji taiko panašų į Lietuvos griežtai fiksuoto valiutų kurso režimą. Pagrindinis šios sistemos bruožas – nustatomas valstybės, neįsivedusios euro, nacionalinės valiutos ir euro pagrindinis kursas ir leistinos svyravimo ribos, ne didesnės kaip ±15 procentų pagrindinio kurso. Valstybės, dalyvaujančios VKM II, pagrindinis valiutos kursas turi atitikti jos ekonomikos pagrindus ir garantuoti konkurencingumą.
Bulgarijos BVP šiais metais gali smukti ne 2 proc., kaip prognozuota anksčiau, o netgi 7 proc. – teigia TVF misijos Bulgarijoje vadovas. Tai yra gana drastiška prognozė ir kyla rimtų abejonių dėl jos pagrįstumo, mat 2 proc. įvertis buvo padarytas visai neseniai – balandžio mėnesį. Prognozė yra visiškai
pesimistinė ir kadangi Bulgarija buvo laikoma viena iš geriausiai besilaikančių Rytų ir Pietų Europos ekonomikų, vargu ar galima remtis šiuo dydžiu. Tačiau tai verčia susimąstyti, ar nepervertintas Bulgarijos gebėjimas atsispirti krizei prarandant nedaug ir pažiūrėti į TVF daromas prielaidas.
Žaliavos
Šią savaitę naftos kainos nukrito apie 9,5 proc. Tai yra didžiausias savaitės mažėjimas nuo šių metų sausio mėnesio. Benzino atsargos išaugo, nors ir buvo JAV nepriklausomybės dienos savaitgalis, per kurį tradiciškai suvartojama daugiausia degalų. Automobilių sezono įkarštyje išaugusios benzino atsargos kelia investuotojų susirūpinimą, kad besitęsianti visuotinė recesija ir toliau mažins energetinių išteklių paklausą.
Aukso kaina vakar biržose svyravo tarp 910 ir 919 JAV dolerių už trojos unciją. Trumpu laikotarpiu toliau aukso kainą labiausiai veiks JAV dolerio kurso svyravimai, o ilgesniu – infliacijos baimė. Tačiau dabartinės sąlygos yra palankesnės besitikintiems dar galimos aukso kainos korekcijos. Vakar didžiausio biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimas metalo kiekis nepakito.
Didžiausią prieaugį pademonstravo finansų sektoriaus ir pagrindinių žaliavų sektoriaus bendrovės, o neigiamą pokytį fiksavo gynybiniu laikomas farmacijos sektorius. Niujorko akcijų biržoje brangusių įmonių akcijų dalis siekė 61 proc., o pigusių 36 proc. Bet šios didžiausios biržos akcijų prekybos sesija vakar vėl buvo pasyvi ir per šią savaitę sudaryta mažiausiai sandorių. Tokį pasyvumą galima aiškinti tiek vasaros sezono poveikiu, tiek išliekančia nežinia, kur link artimiausiu metu turėtų judėti akcijų kainos.
Vakar buvo paskelbta, kad didmeninės atsargos JAV sandėliuose sumažėjo devintą mėnesį iš eilės iki 402,2 mlrd. JAV dolerių, o kritimo dydis sudarė 0,8 proc., arba mažiau, nei buvo prognozuota. Tačiau reikėtų pastebėti, kad išsiskyrė ilgalaikio ir trumpalaikio naudojimo prekių atsargų kitimas. Ilgalaikio vartojimo prekių atsargos gegužę sumažėjo 1,5 proc., tačiau tokių prekių kaip maistas, degalai ar vaistai atsargos išaugo 0,3 proc. Atsargų sumažėjimas didmenininkų sandėliuose gegužę aiškinamas tiek truputį padidėjusiu prekių pardavimu, tiek ir mažesniu gamintojų pirkimu. Atsargų mažėjimas taip pat gali rodyti ateityje augsiančią šalies gamybą, kai padidėjusi paklausa priverstų didmenininkus duoti užsakymų gamintojams, bet artimiausiu metu išliekant silpnam vartojimui vargu ar galėtų stipriau padidėti JAV gamyba.
Kita nelabai džiugi naujiena atėjo iš JAV mažmeninės prekybos atstovų, kurie paskelbė nuviliančius birželio mėn. pardavimų rezultatus. Iš mažmeninės prekybos bendrovių („Wal-Mart“ nuo gegužės mėn. nebeskelbia tokių duomenų) surinktų duomenų apskaičiuota, kad 2009 m. birželį bendrovių pardavimai buvo 4,9 proc. mažesni nei prieš metus. Beje, visų duomenis pateikusių bendrovių pardavimai praėjusį mėnesį smuko. Šie rezultatai leidžia daryti prognozę, kad kitą antradienį oficialiai skelbiami JAV mažmeninės prekybos pardavimo rodikliai gali būti prastesni, nei tikimasi.
Taip pat vakar pranešta apie per praėjusią savaitę 52 tūkst. iki 565 tūkst. sumažėjusias JAV pirmines bedarbių paraiškas. Visgi žmonių, gaunančių bedarbio pašalpas, skaičius išaugo iki rekordinio lygio. Visgi manoma, kad didelis pirminių bedarbių paraiškų skaičiaus sumažėjimas yra iškraipytas susidariusio sezoniškumo dėl mažesnių automobilių gamybos sektoriaus bendrovių atleidimų. Darbo rinkos situacija išlieka pakankamai sudėtinga, tai rodo vis dar augantis šalies nedarbo lygis.
W. Bufetas vakar duodamas interviu vienai JAV televizijai pareiškė, kad jo nenustebintų, jei šalies nedarbo lygis išaugtų iki 11 proc., ir naujas JAV vyriausybės ekonomikos gaivinimo planas. Anot jo, svarbu, kad vyriausybė neskatintų gyvenamųjų namų statybos artimiausiu metu ir nesukurtų papildomos jų pasiūlos, nes tai tik ilgiau užtęstų nekilnojamojo turto rinkos krizę.
10 metų iždo VVP pajamingumas vakar pakilo 0,09 proc., iždo VVP kainoms natūraliai kritus. Vakar vykęs 30 metų trukmės 11 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų platinimas vėl pritraukė nemažai investuotojų. Be to, Federalinis rezervų bankas (FED) pagal vykdomą iždo VVP supirkimo programą vakar per aukcioną jų įsigijo už 2,98 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį, pirmą kartą per pastarąsias šešias prekybos dienas, Vakarų Europos akcijų indeksai vėl kilo. Nuotaikos rinkose tebėra dviprasmiškos – laukiama II ketv. rezultatų, nėra bendros nuomonės, ar jau prasidėjo stabilus ekonomikos atsigavimas. Antrojo ketvirčio rezultatų ralį pradėjusi aliuminio milžinė „Alcoa“ paskelbė mažesnius, nei laukta, nuostolius. Dėl to įmonės akcijos kaina pakilo, o paskui ją ir kalnakasybos bendrovės. Pastarosioms dingsčių brangti buvo ir dėl kilusios vario kainos.
Anglijos bankas paskelbė neplėsiąs savo aktyvų supirkimo programos, kurios vertė šiuo metu yra 125 mlrd. svarų. Bazinė palūkanų norma, kaip ir tikėtasi, liko 0,5 proc. Anglijos banko sprendimas neskirti papildomų lėšų aktyvams supirkti nustebino analitikus, kurių lūkesčiai buvo priešingi. Išplėsti šią programą neseniai Anglijos bankui patarė šalies Prekybos rūmai.
Nerimas rinkose dėl ekonomikos atsigavimo sklaidosi labai neryžtingai. Nors Tarptautinis valiutos fondas kiek pagerino pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau pabrėžė, kad ekonomikos padėtis yra trapi ir kad ji pagerėtų yra būtinos ekspansyvios tiek fiskalinės, tiek pinigų politikos priemonės.
Vokietijos eksportas gegužės mėnesį nors ir padidėjo 0,3 proc., tačiau atsiliko nuo ekonomistų 1,5 proc. prognozės. Tai ir anksčiau skelbti didėję gamyklų užsakymų ir pramonės produkcijos rodikliai gali būti ankstyvas Vokietijos ūkio atsigavimo ženklas.
D. Britanijos prekybos balanso deficitas per gegužės mėnesį sumažėjo nuo 7,0 mlrd. svarų iki 6,3 mlrd. svarų. Tai lėmė nusilpęs svaras, dėl kurio šalies gyventojams užsienio prekės pabrango ir pagerėjo konkurencingumas užsienio rinkose. Dėl to importas smuko gerokai daugiau (4 proc.) nei eksportas (0,8 proc.).
Azija
Japonijos akcijų biržoje šiandien pastebimiau krito laivybos bendrovių akcijų kursai – tai baimės, jog pasaulio ekonomikos nuosmukis mažins tarptautinės prekybos apimtis, pasekmė. Trečia pagal dydį laivybos bendrovė „Kawasaki Kisen Kaisha” pigo 3 proc., žiniasklaidoje paskelbus, kad mažinami konteinerių pervežimo tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos mokesčiai. Birių krovinių pervežimo tarifai taip pat krenta jau septintą dieną iš eilės.
Lotynų Amerika
Kaip ir buvo laukta, Čilė ryžosi dar kartą sumažinti bazinę palūkanų normą – nuo 0,75 iki 0,5 proc. Čilė mažina palūkanų normą gana įspūdingais tempais – dar šiais metais ji siekė 7,5 proc. Čilės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais BVP smuks 1,5 proc., o infliacija bus arti nulio.
Baltijos šalys
Lietuvoje birželio mėnesį buvo registruota 0,3 proc. defliacija. Šiemet tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai krenta kainos. Daugiausia prie kainų mažėjimo prisidėjo pigę maisto produktai ir įsismarkavusios drabužių bei avalynės parduotuvių nuolaidos. Defliacija registruojama ir kitose Baltijos kaimynėse – Latvijos vartotojų kainos smuko 0,5 proc., o Estijos – net 0,9 proc. Estija, beje, yra ir pirma iš Baltijos valstybių, kur registruota metinė defliacija, kai Lietuvoje metinis kainų pokytis tebebuvo teigiamas ir siekė 4,2 proc. Ne tik Lietuvos, bet ir daugelio Europos šalių kainų mažėjimą lemia ekonomikos krizės pakirsta vidaus paklausa, augantis nedarbas, dėl kurių gyventojams tenka karpyti ir savo vartojimo išlaidas.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos infliacijos lygis gegužę smuko iki 1,3 proc., arba žemiausio lygio per daugiau kaip penkerius metus – nuo 2003 m. gruodžio. Tiesa, toks infliacijos lygis nebuvo staigmena – rinkos dalyviai spėjo infliaciją būsiant būtent tokią. Lėtėjanti ekonomika, mažėjančios investicijos ir besitraukianti paklausa yra pagrindinė tokios nedidelės infliacijos priežastis. Šalies nedarbo lygis pasiekė 8 proc., o tai daugiausia nuo 2006 m. balandžio. Čekijos biržos investuotojai į šiuos rodiklius, kaip įprasta, nereagavo, o Čekijos krona sustiprėjo 0,4 proc. Nuo šių metų vasario vidurio, kai pasiekusi žemiausią tašką, krona
buvo sustiprėjo jau apie 12 proc.
Bulgarijos finansų ministras užsimena, kad šalis lapkričio mėnesį bandys prisijungti prie antrosios valiutų kurso mechanizmo (VKM II) sistemos. Tai yra euro zonos šalių ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, neįvedusių euro, valiutų kurso politikos sistema. ES naujokės VKM II turi dalyvauti ne mažiau kaip dvejus metus, kad, įvykdžiusios konvergencijos kriterijus, galėtų įsivesti eurą. Tapti VKM II nare Bulgarijai neturėtų kilti sunkumų, mat ji taiko panašų į Lietuvos griežtai fiksuoto valiutų kurso režimą. Pagrindinis šios sistemos bruožas – nustatomas valstybės, neįsivedusios euro, nacionalinės valiutos ir euro pagrindinis kursas ir leistinos svyravimo ribos, ne didesnės kaip ±15 procentų pagrindinio kurso. Valstybės, dalyvaujančios VKM II, pagrindinis valiutos kursas turi atitikti jos ekonomikos pagrindus ir garantuoti konkurencingumą.
Bulgarijos BVP šiais metais gali smukti ne 2 proc., kaip prognozuota anksčiau, o netgi 7 proc. – teigia TVF misijos Bulgarijoje vadovas. Tai yra gana drastiška prognozė ir kyla rimtų abejonių dėl jos pagrįstumo, mat 2 proc. įvertis buvo padarytas visai neseniai – balandžio mėnesį. Prognozė yra visiškai
pesimistinė ir kadangi Bulgarija buvo laikoma viena iš geriausiai besilaikančių Rytų ir Pietų Europos ekonomikų, vargu ar galima remtis šiuo dydžiu. Tačiau tai verčia susimąstyti, ar nepervertintas Bulgarijos gebėjimas atsispirti krizei prarandant nedaug ir pažiūrėti į TVF daromas prielaidas.
Žaliavos
Šią savaitę naftos kainos nukrito apie 9,5 proc. Tai yra didžiausias savaitės mažėjimas nuo šių metų sausio mėnesio. Benzino atsargos išaugo, nors ir buvo JAV nepriklausomybės dienos savaitgalis, per kurį tradiciškai suvartojama daugiausia degalų. Automobilių sezono įkarštyje išaugusios benzino atsargos kelia investuotojų susirūpinimą, kad besitęsianti visuotinė recesija ir toliau mažins energetinių išteklių paklausą.
Aukso kaina vakar biržose svyravo tarp 910 ir 919 JAV dolerių už trojos unciją. Trumpu laikotarpiu toliau aukso kainą labiausiai veiks JAV dolerio kurso svyravimai, o ilgesniu – infliacijos baimė. Tačiau dabartinės sąlygos yra palankesnės besitikintiems dar galimos aukso kainos korekcijos. Vakar didžiausio biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimas metalo kiekis nepakito.