versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų indeksai pirmąją 2009 m. II pusm. dieną kilo. Tai lėmė paskelbti rinkos dalyvių lūkesčius pranokę su pramonės padėtimi ir namų pardavimais susiję rodikliai. Daugiausia brango vartojimo, stipriausiai pigo finansų sektoriaus bendrovių akcijos. Niujorko akcijų biržoje brango 71 proc., o pigo 26 proc. visų kotiruojamų bendrovių akcijų.
Pagal per prekybą sudarytų sandorių skaičių vakarykštė prekyba buvo viena pasyviausių šiais metais. Apskritai pastaruoju metu matomas didesnis akcijų biržų pasyvumas tiek dėl vasaros, tiek dėl rinkos dalyvių abejonių, kuria kryptimi turėtų judėti akcijų kainos. Vakarykštė prekyba, ryte prasidėjusi entuziastingai ir kilusi daugiau nei 1,2 proc., vėliau ėmė rimti ir indeksų teigiamas pokytis liko daug mažesnis, nes labiausiai baiminamasi šiandien skelbiamų nedarbo rodiklių. Beje, rytoj JAV akcijų biržos nedirbs dėl Nepriklausomybės dienos.
Vakar „ISM“ institutas paskelbė, kad jo skaičiuojamas gamybos indeksas, rodantis pramonės atstovų lūkesčius dėl būsimos gamybos, naujų užsakymų, atsargų ir nedarbo lygio, birželį pakilo iki 44,8 punkto ir buvo 2 punktais aukštesnis nei gegužės mėn. Žemesnis nei 50 indeksas rodo, kad šalies gamyba vis dar smunka, tačiau jau mažesniais tempais nei 2009 m. pradžioje. Todėl dauguma investuotojų šį kritimo lėtėjimą vertina kaip atsispyrimą nuo pasiekto pramonės gamybos dugno.
Tačiau JAV statybų sektoriaus išlaidos gegužę vėl smuko 0,9 proc., palyginus su balandžio mėn. išlaidomis, tad statybų pramonės padėtis vis dar išlieka sunki ir beveik nematyti atsigavimo ženklų. Visgi šiek tiek geresnė yra negyvenamųjų patalpų statybų sektoriaus situacija, jo išlaidos gegužės mėn. buvo 0,1 proc. didesnės. Liūdniausia, kad gegužę pirmą kartą nuo 2009 m. sausio mėn. sumažėjo viešojo sektoriaus statyboms skiriamos išlaidos. Kita vertus, jos, skatinamos B. Obamos ekonomikos gaivinimo plano, artimiausiais mėnesiais turėtų vėl augti.
Vakar taip pat buvo paskelbti ir preliminarių būsto pardavimo sutarčių duomenys. Gegužės mėn. jų sudaryta 0,1 proc. daugiau nei balandį. Įdomu, kad pakoreguotas balandžio mėn. pardavimo sutarčių skaičius, kuris, patikslinus duomenis, buvo 7,1 proc. didesnis nei kovo mėn. Dažniausiai preliminarių sutarčių duomenys rodo, kokie bus realūs ne naujo gyvenamojo būsto pardavimų rezultatai po vieno ar dviejų mėnesių. Visgi naujų gyvenamųjų namų pardavimai gegužės mėn. smuko, 0,6 proc. Todėl negalima vienareikšmiai vertinti šių paskelbtų duomenų, nes ne naujo būsto rinka išlieka perteklinė, bankai pardavinėja būstą iš prasiskolinusių asmenų, todėl tolesnis pardavimų aktyvumas priklausys ir nuo to, kiek pardavėjai dar sugebės nuleisti būstų kainas.
10 metų JAV iždo vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas vakar išliko beveik nepakitęs ir siekė 3,54 proc. Visgi toliau nerimaujama dėl nesibaigiančių naujų emisijų, o tai stipriai didina VVP pasiūlą ir prisideda prie jų pajamingumo augimo. Šiandien turėtų būti paskelbtas kitos savaitės iždo VVP aukcionų tvarkaraštis ir išleidžiamų emisijų sumos. Beje, vakar Federalinis rezervų bankas (FED) pagal vykdomą programą, kuria siekia neleisti augti VVP pajamingumui, už 3 mlrd. JAV dolerių iš finansinių institucijų supirko ilgalaikių nuo 10 iki 17 metų iždo VVP, nors jų buvo pasiūlyta parduoti net už 9,5 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai vėl atsigavo ir kopė aukštyn vedami kylančių metalų kainų. Pastarosios pagreitį vėl įgavo paskelbus Kinijos gamybos duomenis.
Brangę metalai pakėlė žaliavų įmonių akcijų kainas. O kartu su nafta brango ir tokių įmonių, kaip „BP“ ar „StatoilHydro“, akcijos. Atsigavo ir bankų akcijos, kurios, „Reuters“ duomenimis, kilo nuo 1,4 iki 8,8 proc. Vokietijos banko „Commerzbank“ akcijų kaina kilo 15 proc. po to, kai Vokietijos vyriausybė paskelbė planus kurti banką, skirtą nepalankioje padėtyje atsidūrusiems skolininkams.
Naujienų sulaukta ir iš mažmeninės prekybos įmonių. D. Britanijos „Marks&Spencer“ brango 0,9 proc., kai pranešė apie mažesnį, nei prognozuota, pardavimų kritimą. Prancūzijos „Carrefour” pabrango 4,8 proc., kai pranešė apie planus per ateinančius trejus metus sąnaudas sumažinti 4,5 mlrd. eurų.
Euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas birželio mėnesį padidėjo nuo 40,7 iki 42,6 punkto. Indeksas atspindi gamybos sektoriaus vykdančiųjų vadovų lūkesčius dėl jų įmonių padėties ir perspektyvų. Mažesnė nei 50 rodiklio reikšmė reiškia, kad apklausos dalyviai vis dar tikisi sektoriaus apimčių mažėjimo, tačiau pats mažėjimas jau turėtų vykti nebe taip sparčiai. Panaši į euro zonos tendencija matyti ir iš D. Britanijos ir Vokietijos gamintojų apklausos rezultatų, kur pirkimo vadybininkų indeksų reikšmės taip pat padidėjo, nors ir liko mažesnės nei 50 punktų.
Vokietijos mažmeninė prekyba gegužės mėnesį netikėtai padidėjo 0,4 proc., kai ekonomistai prognozavo 0,0 proc. Metinis mažmeninės prekybos pokytis tebebuvo neigiamas ir siekė -2,9 proc. Tikimasi, kad mažmeninė prekyba atgauna dalį savo jėgos stabilizuojantis ekonomikos padėčiai, mažėjant kainoms ir kiek taisantis vartotojų pasitikėjimui. Vis dėlto šie metai mažmeninei prekybai nebus labai lengvi – pasaulinė ekonomikos recesija nepraeis be pėdsako, o mažmeninė prekyba gali būti ne tokia stipri dėl ir toliau didėsiančio nedarbo.
Azija
Japonijos akcijų rinka krito antrą dieną iš eilės. Suabejojus, kad anksčiau skelbtas dviejų bankų „Aozora“ ir „Shinse“ susijungimas gali sukurti stipresnę finansų instituciją, jų kursai krito atitinkamai 6 proc. ir 5,1 proc. Pinganti nafta žemyn 1,9 proc. nusitempė ir naftos telkinius Pietų Kinijos bei Šiaurės jūrose turinčio „AOC Holdings“ akcijų kursą. Kita vertus, po „Merrill Lynch&Co“ išleistos pirkimo rekomendacijos, 3,7 proc. padidėjo didžiausio pasaulyje padangų gamintojo „Bridgestone Corp.“ kapitalizacija. Rinkose išliekant neapsisprendimui, pastaruoju metu vaikomasi trumpalaikės grąžos, menkai dėmesio kreipiant į fundamentus, kurie išlieka grėsmingi.
Baltijos šalys
Estijos pramonės produkcija gegužės mėnesį smuko 30 proc. metiniu tempu. Mažmeninė prekyba per tą patį laikotarpį nusmuko 16 proc. Smunka bene visų veiklos sričių prekyba ir gamyba. Estijos ekonomikos nuosmukis didžiausias nuo nepriklausomybės atgavimo laikų ir vienas didžiausių Europoje. Šalis šiuo metu grumiasi su besipučiančiu biudžeto deficitu, siekia išlaikyti stabilią valiutą ir deda daug pastangų kuo greičiau grąžinti pasitikėjimą savo ekonomika ir prisijungti prie euro zonos.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos biudžeto deficitas dėl ekonomikos lėtėjimo mažėjant mokesčių pajamoms per pirmą šių metų pusmetį padidėjo iki 68,3 mlrd. kronų, o tai beveik dvylika kartų daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šių metų biudžetas buvo patvirtintas tikintis, kad ekonomika augs 4,8 proc., o biudžeto deficitas sieks 38,1 mlrd. kronų. Pasak ministro pirmininko, iš tiesų deficitas sieks ne mažiau kaip 150 mlrd. kronų, nors finansų ministras ir norėtų jį mažinti. Čekijos biržos prekyba buvo kiek permaininga, o pagrindinis PX indeksas per trečiadienio prekybos sesiją ūgtelėjo 0,09 proc.
Ukrainos BVP 2009 m. I ketvirtį smuko net 20,3 proc., o tai yra bene didžiausias nuosmukis pasaulyje. Problemų užuomazgas buvo galima suprasti jau po to, kai statistikos biuras nusprendė nebeskelbti BVP rodiklio kas mėnesį. Šio rodiklio paskelbimas sutampa su Tarptautinio valiutos fondo misija Ukrainoje. Didesnis, nei tikėtasi, nuosmukis, žinoma, paveikė ir biudžeto pajamas, tad TVF parama gali būti teikiama biudžetui paremti. Daugiausia smuko statybos (-54,1 proc.) ir gamyba (-36,5 proc.), tai galima sieti su gerokai sumažėjusiu naujų paskolų, ypač skirtų įsigyti nekilnojamam turtui, lygiu ir metalurgijos produktų kainų bei paklausos kritimu. Vienintelis nekritęs sektorius buvo žemės ūkis (1,3 proc. metinis prieaugis). BVP 2008 m. IV ketvirtį smuko
8 proc., lyginant su 2007 m. IV ketvirčiu.
Kaip ir tikėtasi, Rumunijos centrinis bankas dar 0,5 procentinio punkto sumažino bazinę palūkanų normą, kuri nuo šiol yra
9 proc. Taip Rumunijos centrinis bankas siekia palengvinti
skolinimosi sąlygas.
Tarptautinė reitingų agentūra pateikė Rusijos bankų sektoriaus papildomo kapitalo poreikio įvertinimą, kuriame teigiama, kad
Rusijos bankams prireiks 22 mlrd. JAV dolerių, pesimistiniu scenarijumi - 60 mlrd. dolerių. Rusijos biržų apyvartos buvo nedidelės, MICEX indeksas išaugo 4,21 proc.
Žaliavos
JAV energetikos departamentas pranešė, kad per keturias savaites, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, degalų paklausa sumažėjo 5,8 proc, distiliatų, įskaitant mazutą, suvartojimas šalyje, kuri sunaudoja didžiausią energetinių išteklių dalį pasaulyje, smuko net 9,4 proc. Pasirodžius JAV energetikos departamento ataskaitai, žaliavinės naftos ateities sandorių kaina NYMEX biržoje sumenko ir šiandien ryte svyravo tarp 69 ir 69,5 dolerio už barelį.
Aukso kaina vakar panaikino užvakarykštį nuosmukį ir šįryt auksas vėl kainuoja beveik 940 JAV dolerių. Suprantama, didžiausią poveikį kainai augti turėjo vėl gerokai kitų valiutų atžvilgiu smukęs JAV doleris, tad kol JAV doleris rodys silpnumą, tol aukso kaina bus stipriai palaikoma Tačiau investicinių pinigų srautai į šio metalo rinką yra gerokai sumažėję, todėl sunku įžvelgti palankių kainos didėjimo sąlygų.
Pagal per prekybą sudarytų sandorių skaičių vakarykštė prekyba buvo viena pasyviausių šiais metais. Apskritai pastaruoju metu matomas didesnis akcijų biržų pasyvumas tiek dėl vasaros, tiek dėl rinkos dalyvių abejonių, kuria kryptimi turėtų judėti akcijų kainos. Vakarykštė prekyba, ryte prasidėjusi entuziastingai ir kilusi daugiau nei 1,2 proc., vėliau ėmė rimti ir indeksų teigiamas pokytis liko daug mažesnis, nes labiausiai baiminamasi šiandien skelbiamų nedarbo rodiklių. Beje, rytoj JAV akcijų biržos nedirbs dėl Nepriklausomybės dienos.
Vakar „ISM“ institutas paskelbė, kad jo skaičiuojamas gamybos indeksas, rodantis pramonės atstovų lūkesčius dėl būsimos gamybos, naujų užsakymų, atsargų ir nedarbo lygio, birželį pakilo iki 44,8 punkto ir buvo 2 punktais aukštesnis nei gegužės mėn. Žemesnis nei 50 indeksas rodo, kad šalies gamyba vis dar smunka, tačiau jau mažesniais tempais nei 2009 m. pradžioje. Todėl dauguma investuotojų šį kritimo lėtėjimą vertina kaip atsispyrimą nuo pasiekto pramonės gamybos dugno.
Tačiau JAV statybų sektoriaus išlaidos gegužę vėl smuko 0,9 proc., palyginus su balandžio mėn. išlaidomis, tad statybų pramonės padėtis vis dar išlieka sunki ir beveik nematyti atsigavimo ženklų. Visgi šiek tiek geresnė yra negyvenamųjų patalpų statybų sektoriaus situacija, jo išlaidos gegužės mėn. buvo 0,1 proc. didesnės. Liūdniausia, kad gegužę pirmą kartą nuo 2009 m. sausio mėn. sumažėjo viešojo sektoriaus statyboms skiriamos išlaidos. Kita vertus, jos, skatinamos B. Obamos ekonomikos gaivinimo plano, artimiausiais mėnesiais turėtų vėl augti.
Vakar taip pat buvo paskelbti ir preliminarių būsto pardavimo sutarčių duomenys. Gegužės mėn. jų sudaryta 0,1 proc. daugiau nei balandį. Įdomu, kad pakoreguotas balandžio mėn. pardavimo sutarčių skaičius, kuris, patikslinus duomenis, buvo 7,1 proc. didesnis nei kovo mėn. Dažniausiai preliminarių sutarčių duomenys rodo, kokie bus realūs ne naujo gyvenamojo būsto pardavimų rezultatai po vieno ar dviejų mėnesių. Visgi naujų gyvenamųjų namų pardavimai gegužės mėn. smuko, 0,6 proc. Todėl negalima vienareikšmiai vertinti šių paskelbtų duomenų, nes ne naujo būsto rinka išlieka perteklinė, bankai pardavinėja būstą iš prasiskolinusių asmenų, todėl tolesnis pardavimų aktyvumas priklausys ir nuo to, kiek pardavėjai dar sugebės nuleisti būstų kainas.
10 metų JAV iždo vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas vakar išliko beveik nepakitęs ir siekė 3,54 proc. Visgi toliau nerimaujama dėl nesibaigiančių naujų emisijų, o tai stipriai didina VVP pasiūlą ir prisideda prie jų pajamingumo augimo. Šiandien turėtų būti paskelbtas kitos savaitės iždo VVP aukcionų tvarkaraštis ir išleidžiamų emisijų sumos. Beje, vakar Federalinis rezervų bankas (FED) pagal vykdomą programą, kuria siekia neleisti augti VVP pajamingumui, už 3 mlrd. JAV dolerių iš finansinių institucijų supirko ilgalaikių nuo 10 iki 17 metų iždo VVP, nors jų buvo pasiūlyta parduoti net už 9,5 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai vėl atsigavo ir kopė aukštyn vedami kylančių metalų kainų. Pastarosios pagreitį vėl įgavo paskelbus Kinijos gamybos duomenis.
Brangę metalai pakėlė žaliavų įmonių akcijų kainas. O kartu su nafta brango ir tokių įmonių, kaip „BP“ ar „StatoilHydro“, akcijos. Atsigavo ir bankų akcijos, kurios, „Reuters“ duomenimis, kilo nuo 1,4 iki 8,8 proc. Vokietijos banko „Commerzbank“ akcijų kaina kilo 15 proc. po to, kai Vokietijos vyriausybė paskelbė planus kurti banką, skirtą nepalankioje padėtyje atsidūrusiems skolininkams.
Naujienų sulaukta ir iš mažmeninės prekybos įmonių. D. Britanijos „Marks&Spencer“ brango 0,9 proc., kai pranešė apie mažesnį, nei prognozuota, pardavimų kritimą. Prancūzijos „Carrefour” pabrango 4,8 proc., kai pranešė apie planus per ateinančius trejus metus sąnaudas sumažinti 4,5 mlrd. eurų.
Euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas birželio mėnesį padidėjo nuo 40,7 iki 42,6 punkto. Indeksas atspindi gamybos sektoriaus vykdančiųjų vadovų lūkesčius dėl jų įmonių padėties ir perspektyvų. Mažesnė nei 50 rodiklio reikšmė reiškia, kad apklausos dalyviai vis dar tikisi sektoriaus apimčių mažėjimo, tačiau pats mažėjimas jau turėtų vykti nebe taip sparčiai. Panaši į euro zonos tendencija matyti ir iš D. Britanijos ir Vokietijos gamintojų apklausos rezultatų, kur pirkimo vadybininkų indeksų reikšmės taip pat padidėjo, nors ir liko mažesnės nei 50 punktų.
Vokietijos mažmeninė prekyba gegužės mėnesį netikėtai padidėjo 0,4 proc., kai ekonomistai prognozavo 0,0 proc. Metinis mažmeninės prekybos pokytis tebebuvo neigiamas ir siekė -2,9 proc. Tikimasi, kad mažmeninė prekyba atgauna dalį savo jėgos stabilizuojantis ekonomikos padėčiai, mažėjant kainoms ir kiek taisantis vartotojų pasitikėjimui. Vis dėlto šie metai mažmeninei prekybai nebus labai lengvi – pasaulinė ekonomikos recesija nepraeis be pėdsako, o mažmeninė prekyba gali būti ne tokia stipri dėl ir toliau didėsiančio nedarbo.
Azija
Japonijos akcijų rinka krito antrą dieną iš eilės. Suabejojus, kad anksčiau skelbtas dviejų bankų „Aozora“ ir „Shinse“ susijungimas gali sukurti stipresnę finansų instituciją, jų kursai krito atitinkamai 6 proc. ir 5,1 proc. Pinganti nafta žemyn 1,9 proc. nusitempė ir naftos telkinius Pietų Kinijos bei Šiaurės jūrose turinčio „AOC Holdings“ akcijų kursą. Kita vertus, po „Merrill Lynch&Co“ išleistos pirkimo rekomendacijos, 3,7 proc. padidėjo didžiausio pasaulyje padangų gamintojo „Bridgestone Corp.“ kapitalizacija. Rinkose išliekant neapsisprendimui, pastaruoju metu vaikomasi trumpalaikės grąžos, menkai dėmesio kreipiant į fundamentus, kurie išlieka grėsmingi.
Baltijos šalys
Estijos pramonės produkcija gegužės mėnesį smuko 30 proc. metiniu tempu. Mažmeninė prekyba per tą patį laikotarpį nusmuko 16 proc. Smunka bene visų veiklos sričių prekyba ir gamyba. Estijos ekonomikos nuosmukis didžiausias nuo nepriklausomybės atgavimo laikų ir vienas didžiausių Europoje. Šalis šiuo metu grumiasi su besipučiančiu biudžeto deficitu, siekia išlaikyti stabilią valiutą ir deda daug pastangų kuo greičiau grąžinti pasitikėjimą savo ekonomika ir prisijungti prie euro zonos.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos biudžeto deficitas dėl ekonomikos lėtėjimo mažėjant mokesčių pajamoms per pirmą šių metų pusmetį padidėjo iki 68,3 mlrd. kronų, o tai beveik dvylika kartų daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šių metų biudžetas buvo patvirtintas tikintis, kad ekonomika augs 4,8 proc., o biudžeto deficitas sieks 38,1 mlrd. kronų. Pasak ministro pirmininko, iš tiesų deficitas sieks ne mažiau kaip 150 mlrd. kronų, nors finansų ministras ir norėtų jį mažinti. Čekijos biržos prekyba buvo kiek permaininga, o pagrindinis PX indeksas per trečiadienio prekybos sesiją ūgtelėjo 0,09 proc.
Ukrainos BVP 2009 m. I ketvirtį smuko net 20,3 proc., o tai yra bene didžiausias nuosmukis pasaulyje. Problemų užuomazgas buvo galima suprasti jau po to, kai statistikos biuras nusprendė nebeskelbti BVP rodiklio kas mėnesį. Šio rodiklio paskelbimas sutampa su Tarptautinio valiutos fondo misija Ukrainoje. Didesnis, nei tikėtasi, nuosmukis, žinoma, paveikė ir biudžeto pajamas, tad TVF parama gali būti teikiama biudžetui paremti. Daugiausia smuko statybos (-54,1 proc.) ir gamyba (-36,5 proc.), tai galima sieti su gerokai sumažėjusiu naujų paskolų, ypač skirtų įsigyti nekilnojamam turtui, lygiu ir metalurgijos produktų kainų bei paklausos kritimu. Vienintelis nekritęs sektorius buvo žemės ūkis (1,3 proc. metinis prieaugis). BVP 2008 m. IV ketvirtį smuko
8 proc., lyginant su 2007 m. IV ketvirčiu.
Kaip ir tikėtasi, Rumunijos centrinis bankas dar 0,5 procentinio punkto sumažino bazinę palūkanų normą, kuri nuo šiol yra
9 proc. Taip Rumunijos centrinis bankas siekia palengvinti
skolinimosi sąlygas.
Tarptautinė reitingų agentūra pateikė Rusijos bankų sektoriaus papildomo kapitalo poreikio įvertinimą, kuriame teigiama, kad
Rusijos bankams prireiks 22 mlrd. JAV dolerių, pesimistiniu scenarijumi - 60 mlrd. dolerių. Rusijos biržų apyvartos buvo nedidelės, MICEX indeksas išaugo 4,21 proc.
Žaliavos
JAV energetikos departamentas pranešė, kad per keturias savaites, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, degalų paklausa sumažėjo 5,8 proc, distiliatų, įskaitant mazutą, suvartojimas šalyje, kuri sunaudoja didžiausią energetinių išteklių dalį pasaulyje, smuko net 9,4 proc. Pasirodžius JAV energetikos departamento ataskaitai, žaliavinės naftos ateities sandorių kaina NYMEX biržoje sumenko ir šiandien ryte svyravo tarp 69 ir 69,5 dolerio už barelį.
Aukso kaina vakar panaikino užvakarykštį nuosmukį ir šįryt auksas vėl kainuoja beveik 940 JAV dolerių. Suprantama, didžiausią poveikį kainai augti turėjo vėl gerokai kitų valiutų atžvilgiu smukęs JAV doleris, tad kol JAV doleris rodys silpnumą, tol aukso kaina bus stipriai palaikoma Tačiau investicinių pinigų srautai į šio metalo rinką yra gerokai sumažėję, todėl sunku įžvelgti palankių kainos didėjimo sąlygų.