versija spausdinimui
(0)
Per savaitgalį vėl sustiprėjo įtampa Artimuosiuose Rytuose. Pranešama, kad JAV sudavė dar vieną smūgių bangą taikiniams Irane, siekiant sumažinti Irano pajėgumus trukdyti laivybai Hormūzo sąsiauriu. Iranas į tai atsakė raketų ir dronų smūgiais JAV karinėms bazėms Jordanijoje, Bahreine, Kuveite ir Katare. Kartu Iranas pranešė, kad Hormūzo sąsiauris uždaromas neapibrėžtam laikotarpiui, nors JAV atstovai teigia, kad laivyba sąsiauriu toliau vyksta pietiniu maršrutu palei Omano pakrantę.
„Bloomberg“ pateikiama laivų judėjimo sąsiauriu statistika rodo, kad per pastarąsias tris dienas laivų, kertančių sąsiaurį, srautas reikšmingai sumažėjo ir priartėjo prie lygio, buvusio prieš taikos memorandumo pasirašymą.
Atsinaujinus kariniams veiksmams, „Brent“ naftos kaina pirmadienį šoktelėjo apie 4 proc. ir viršijo 79 USD už barelį. TTF dujų kaina pakilo 3 proc. ir viršijo 50 EUR/MWh. Pakilusios energetikos kainos stiprina infliacijos rizikas ir didina tikimybę, kad centriniai bankai į tai turės reaguoti didindami palūkanų normas. Dėl aukštesnių palūkanų normų perspektyvos daugelio šalių obligacijų pajamingumai pirmadienį kilo. Taip pat fiksuojamas reikšmingas akcijų biržų nuosmukis, kurį stiprina neapibrėžtumas dėl dirbtinio intelekto įmonių verčių, pastaraisiais mėnesiais demonstravusių itin spartų augimą. Azijos prekybos sesijoje Pietų Korėjos KOSPI smuko apie 9 proc., o Japonijos NIKKEI – daugiau nei 2 procentus. Prekyba ateities sandoriais rodo, kad Europos ir JAV biržos pirmadienį taip pat turėtų atsidaryti neigiamoje teritorijoje.
Penktadienį akcijų biržose vyravo atsargus optimizmas, investuotojams tikintis, kad JAV ir Iranas grįš prie diplomatijos. NASDAQ ūgtelėjo 0,29 proc., o S&P 500 – 0,42 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus demonstravo žaliavų (+1,1 proc.), komunikacinių paslaugų (+0,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,9 proc.) sektoriai. Vienintelis neigiamą rezultatą fiksavo sveikatos priežiūros (-0,8 proc.) sektorius. Didžiųjų korporacijų gretose geru rezultatu pasižymėjo „Nvidia“ (+4 proc.) – rinkos teigiamai reagavo į pranešimus apie JAV vyriausybės planus švelninti lustų eksporto ribojimus, kurie turėtų atverti galimybes eksportuoti įmonės produkciją į Jungtinius Arabų Emyratus.
Penktadienį „Apple“ padavė į teismą „ChatGPT“ vystančią bendrovę „OpenAI“, kaltindama ją komercinių paslapčių vagyste. Ieškinyje teigiama, kad „OpenAI“, siekdama sukurti nuosavus vartotojams skirtus elektronikos įrenginius, pritaikytus dirbtiniam intelektui, sistemingai savinosi „Apple“ intelektinę nuosavybę. Pastarasis teisminis ginčas žymi drastišką abiejų įmonių santykių pasikeitimą. Dar 2024 m. jos buvo paskelbusios apie strateginę partnerystę, o „Apple“ buvo pradėjusi integruoti „ChatGPT“ į „iPhone“ operacinę sistemą. Visgi naujasis „Apple“ dirbtinio intelekto asistentas „Siri“ jau bus grindžiamas „Google Gemini“ DI modeliais. „Apple“ ieškinys gali turėti reikšmingų reputacinių ir finansinių pasekmių, ypač itin jautriu metu, kai „OpenAI“ aktyviai ruošiasi pirminiam viešajam akcijų siūlymui (IPO).
Europos akcijų biržos penktadienį judėjo be vieningos krypties. STOXX 600 indeksas pakilo 0,04 proc., daugiausia dėl komunikacinių paslaugų (+2,2 proc.) ir žaliavų (+1,1 proc.) sektorių augimo, o prasčiausią rezultatą fiksavo informacinių technologijų (-1,5 proc.) sektorius. Prancūzijos CAC kilo 0,15 proc., Italijos FTSE MIB – 0,44 proc., Baltijos birža – 0,07 proc., o Vokietijos DAX traukėsi 0,2 procento.
„Bloomberg“ pateikiama laivų judėjimo sąsiauriu statistika rodo, kad per pastarąsias tris dienas laivų, kertančių sąsiaurį, srautas reikšmingai sumažėjo ir priartėjo prie lygio, buvusio prieš taikos memorandumo pasirašymą.
Atsinaujinus kariniams veiksmams, „Brent“ naftos kaina pirmadienį šoktelėjo apie 4 proc. ir viršijo 79 USD už barelį. TTF dujų kaina pakilo 3 proc. ir viršijo 50 EUR/MWh. Pakilusios energetikos kainos stiprina infliacijos rizikas ir didina tikimybę, kad centriniai bankai į tai turės reaguoti didindami palūkanų normas. Dėl aukštesnių palūkanų normų perspektyvos daugelio šalių obligacijų pajamingumai pirmadienį kilo. Taip pat fiksuojamas reikšmingas akcijų biržų nuosmukis, kurį stiprina neapibrėžtumas dėl dirbtinio intelekto įmonių verčių, pastaraisiais mėnesiais demonstravusių itin spartų augimą. Azijos prekybos sesijoje Pietų Korėjos KOSPI smuko apie 9 proc., o Japonijos NIKKEI – daugiau nei 2 procentus. Prekyba ateities sandoriais rodo, kad Europos ir JAV biržos pirmadienį taip pat turėtų atsidaryti neigiamoje teritorijoje.
Penktadienį akcijų biržose vyravo atsargus optimizmas, investuotojams tikintis, kad JAV ir Iranas grįš prie diplomatijos. NASDAQ ūgtelėjo 0,29 proc., o S&P 500 – 0,42 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus demonstravo žaliavų (+1,1 proc.), komunikacinių paslaugų (+0,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,9 proc.) sektoriai. Vienintelis neigiamą rezultatą fiksavo sveikatos priežiūros (-0,8 proc.) sektorius. Didžiųjų korporacijų gretose geru rezultatu pasižymėjo „Nvidia“ (+4 proc.) – rinkos teigiamai reagavo į pranešimus apie JAV vyriausybės planus švelninti lustų eksporto ribojimus, kurie turėtų atverti galimybes eksportuoti įmonės produkciją į Jungtinius Arabų Emyratus.
Penktadienį „Apple“ padavė į teismą „ChatGPT“ vystančią bendrovę „OpenAI“, kaltindama ją komercinių paslapčių vagyste. Ieškinyje teigiama, kad „OpenAI“, siekdama sukurti nuosavus vartotojams skirtus elektronikos įrenginius, pritaikytus dirbtiniam intelektui, sistemingai savinosi „Apple“ intelektinę nuosavybę. Pastarasis teisminis ginčas žymi drastišką abiejų įmonių santykių pasikeitimą. Dar 2024 m. jos buvo paskelbusios apie strateginę partnerystę, o „Apple“ buvo pradėjusi integruoti „ChatGPT“ į „iPhone“ operacinę sistemą. Visgi naujasis „Apple“ dirbtinio intelekto asistentas „Siri“ jau bus grindžiamas „Google Gemini“ DI modeliais. „Apple“ ieškinys gali turėti reikšmingų reputacinių ir finansinių pasekmių, ypač itin jautriu metu, kai „OpenAI“ aktyviai ruošiasi pirminiam viešajam akcijų siūlymui (IPO).
Europos akcijų biržos penktadienį judėjo be vieningos krypties. STOXX 600 indeksas pakilo 0,04 proc., daugiausia dėl komunikacinių paslaugų (+2,2 proc.) ir žaliavų (+1,1 proc.) sektorių augimo, o prasčiausią rezultatą fiksavo informacinių technologijų (-1,5 proc.) sektorius. Prancūzijos CAC kilo 0,15 proc., Italijos FTSE MIB – 0,44 proc., Baltijos birža – 0,07 proc., o Vokietijos DAX traukėsi 0,2 procento.