versija spausdinimui
(0)
Technologijų įmonės vakar vėl kėlė JAV akcijų biržas aukštyn. NASDAQ šoktelėjo 1,91 proc., o S&P 500 – 1,08 procento. Abu indeksai artėja prie rekordinių aukštumų, nuo kurių šiuo metu dar yra nutolę apie 2 procentus. Puslaidininkius gaminančių įmonių segmentas, sudarantis beveik penktadalį S&P 500 indekso svorio, kilo 4,9 procento. Jame ypač geru rezultatu pasižymėjo „Intel“, kurios akcijų kaina pašoko beveik 11 proc., D. Trumpui pranešus, kad įmonė bendradarbiaus su „Apple“, kurdama ir gamindama „Apple“ įrenginiams naudojamus lustus JAV teritorijoje.
Beveik 3 proc. vakar šoktelėjo ir „Amazon“ akcijos, reaguojant į naujienas, kad įmonė ketina siūlyti savo gaminamus dirbtinio intelekto lustus duomenų centrams, kurie sudarytų tiesioginę konkurenciją šiuo metu rinkoje dominuojančiai „Nvidia“ įrangai. Pastarosios akcijų kaina, kartu su visu sektoriumi, vakar taip pat augo apie 3 procentus. JAV akcijų biržos penktadienį nedirbs dėl valstybės šventės.
Investuotojų optimizmą palaikė pranešimai apie tai, kad laivų judėjimas Hormūzo sąsiauriu pamažu įsibėgėja. Vakar JAV oficialiai nutraukė Irano uostų blokadą, o Iranas teigia sieksiantis užtikrinti, kad kuo daugiau laivų galėtų kirsti sąsiaurį.„Bloomberg“ duomenimis, vakar tai padarė 12 laivų, tarp kurių buvo 9 tanklaiviai. Visgi šis skaičius galėjo būti ir didesnis, kadangi ne visi laivai, kertantys sąsiaurį, būna įsijungę automatinio identifikavimo sistemą, kurios pagrindu pateikiami „Bloomberg“ duomenys. Normalizuojantis situacijai Artimuosiuose Rytuose, „Brent“ naftos kaina vakar buvo nukritusi iki 77 JAV dolerių už barelį. Visgi šiandien naftos kaina sugrįžo link 80 dolerių, pasirodžius informacijai, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį nevyks į Ženevą, kurioje turėjo prasidėti antrasis taikos derybų etapas su Iranu. Kalbama, kad tai susiję su Izraelio sprendimu tęsti karinius veiksmus Libane, kuriuos Iranas laiko pasirašyto memorandumo, numatančio karo veiksmų sustabdymą visuose frontuose, pažeidimu.
Anglijos bankas vakar paliko palūkanų normas nepakeistas ties 3,75 proc., nors du iš devynių komiteto narių balsavo už jų didinimą. Atnaujintose prognozėse bankas numato, kad infliacija, kuri gegužės mėnesio duomenimis siekė 2,8 proc., pasieks 3,25 proc. piką paskutinį šių metų ketvirtį, o tai yra šiek tiek mažiau nei balandį prognozuoti 3,6 procento. Po sprendimo svaras euro atžvilgiu silpnėjo apie 0,3 proc., o EUR/GBP kursas šiandien siekia apie 0,87. JK akcijų biržos į tai, kad buvo narių, siekusių didinti palūkanas jau šiame posėdyje, sureagavo neigiamai – FTSE 100 indeksas vakar smuko 1,04 procento.
Europos akcijų biržos vakar judėjo neturėdamos vieningos krypties. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,34 proc., prie ko labiausiai prisidėjo 2,7 proc. smukęs energetikos sektorius, reagavęs į stipriai sumažėjusias naftos ir dujų kainas, taip pat sveikatos priežiūros (-1,8 proc.) ir žaliavų (-1,5 proc.) sektoriai. Indeksą aukštyn vakar kėlė pramonės (+1,1 proc.) ir informacinių technologijų (+0,6 proc.) sektoriai, kuriuose augo puslaidininkių įmonių akcijos. Vokietijos DAX vakar augo 0,37 proc., Prancūzijos CAC – 0,44 proc., o Baltijos birža traukėsi 0,18 procento.
Beveik 3 proc. vakar šoktelėjo ir „Amazon“ akcijos, reaguojant į naujienas, kad įmonė ketina siūlyti savo gaminamus dirbtinio intelekto lustus duomenų centrams, kurie sudarytų tiesioginę konkurenciją šiuo metu rinkoje dominuojančiai „Nvidia“ įrangai. Pastarosios akcijų kaina, kartu su visu sektoriumi, vakar taip pat augo apie 3 procentus. JAV akcijų biržos penktadienį nedirbs dėl valstybės šventės.
Investuotojų optimizmą palaikė pranešimai apie tai, kad laivų judėjimas Hormūzo sąsiauriu pamažu įsibėgėja. Vakar JAV oficialiai nutraukė Irano uostų blokadą, o Iranas teigia sieksiantis užtikrinti, kad kuo daugiau laivų galėtų kirsti sąsiaurį.„Bloomberg“ duomenimis, vakar tai padarė 12 laivų, tarp kurių buvo 9 tanklaiviai. Visgi šis skaičius galėjo būti ir didesnis, kadangi ne visi laivai, kertantys sąsiaurį, būna įsijungę automatinio identifikavimo sistemą, kurios pagrindu pateikiami „Bloomberg“ duomenys. Normalizuojantis situacijai Artimuosiuose Rytuose, „Brent“ naftos kaina vakar buvo nukritusi iki 77 JAV dolerių už barelį. Visgi šiandien naftos kaina sugrįžo link 80 dolerių, pasirodžius informacijai, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį nevyks į Ženevą, kurioje turėjo prasidėti antrasis taikos derybų etapas su Iranu. Kalbama, kad tai susiję su Izraelio sprendimu tęsti karinius veiksmus Libane, kuriuos Iranas laiko pasirašyto memorandumo, numatančio karo veiksmų sustabdymą visuose frontuose, pažeidimu.
Anglijos bankas vakar paliko palūkanų normas nepakeistas ties 3,75 proc., nors du iš devynių komiteto narių balsavo už jų didinimą. Atnaujintose prognozėse bankas numato, kad infliacija, kuri gegužės mėnesio duomenimis siekė 2,8 proc., pasieks 3,25 proc. piką paskutinį šių metų ketvirtį, o tai yra šiek tiek mažiau nei balandį prognozuoti 3,6 procento. Po sprendimo svaras euro atžvilgiu silpnėjo apie 0,3 proc., o EUR/GBP kursas šiandien siekia apie 0,87. JK akcijų biržos į tai, kad buvo narių, siekusių didinti palūkanas jau šiame posėdyje, sureagavo neigiamai – FTSE 100 indeksas vakar smuko 1,04 procento.
Europos akcijų biržos vakar judėjo neturėdamos vieningos krypties. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,34 proc., prie ko labiausiai prisidėjo 2,7 proc. smukęs energetikos sektorius, reagavęs į stipriai sumažėjusias naftos ir dujų kainas, taip pat sveikatos priežiūros (-1,8 proc.) ir žaliavų (-1,5 proc.) sektoriai. Indeksą aukštyn vakar kėlė pramonės (+1,1 proc.) ir informacinių technologijų (+0,6 proc.) sektoriai, kuriuose augo puslaidininkių įmonių akcijos. Vokietijos DAX vakar augo 0,37 proc., Prancūzijos CAC – 0,44 proc., o Baltijos birža traukėsi 0,18 procento.