versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų biržos paskutinę gegužės mėn. prekybos dieną žengė dar vieną žingsnį aukštyn į rekordines aukštumas. NASDAQ augo 0,2 proc., o S&P 500 – 0,22 procento. Per mėnesį abu indeksai paaugo atitinkamai 4,8 ir 7,4 procento. Gegužės mėnesį biržas pirmyn vedė informacinių technologijų (+14,3 proc.), sveikatos priežiūros (+2,9 proc.) ir nebūtinio vartojimo (+2 proc.) sektoriai. Tuoj visi kiti sektoriai fiksavo neigiamus rezultatus, o labiausiai krito komunalinių paslaugų (-4,9 proc.) ir energetikos (-4,8 proc.) sektoriai. Bendrai S&P 500 indekse mėnesį teigiamoje teritorijoje užbaigė 232 įmonės.
Penktadienį stipriu augimu pasižymėjo programinę įrangą kuriančių įmonių segmentas, šoktelėjęs 6,4 procento. Tokios įmonės kaip „ServiceNow“, „Salesforce“ ir „Datadog“ augo apie 10 proc., o didžiausia sektoriaus įmonė „Microsoft“ kilo apie 5,5 procento. Įdomu tai, kad sektorius fiksavo itin gerus rezultatus tą pačią dieną, kai „Anthropic“ per dar vieną finansavimo etapą pritraukė 65 mlrd. JAV dolerių investicijų bei paskelbė apie naują dirbtinio intelekto modelį. Anksčiau šis sektorius įprastai patirdavo stiprų kritimą kaskart pasirodžius panašioms naujienoms, investuotojams baiminantis, kad dirbtinio intelekto agentai pakirs šių įmonių veiklos modelius. Panašu, kad investuotojai šių rizikų nebėra linkę vertinti taip grėsmingai kaip anksčiau.
Pirmą ketvirtį JAV ekonomika augo kiek lėčiau nei skelbta anksčiau. BVP augimas siekė 1,6 proc., vietoje 2 proc., kuriuos rodė pirminis įvertis. Įdomu tai, kad labai didelė augimo dalis atėjo iš investicijų, kurios pridėjo 1,1 proc. punkto, tuo tarpu vartojimas prisidėjo tik 0,95 proc. punkto. BVP įverčiui neigiamą įtaką darė grynasis eksportas, sumažinęs augimą 1,25 proc. punkto. Iš pastarųjų duomenų galima matyti, kad dirbtinio intelekto bumas daro įtaką ne tik finansų rinkoms, bet ir realiai ekonomikai. Sparti duomenų centrų plėtra lemia augančias investicijas, tačiau, iš kitos pusės, neigiamai veikia prekybos balansą, kadangi didelė dalis šiems centrams reikalingos įrangos yra importuojama iš kitų šalių.
„Brent“ naftos kaina pirmadienį augo daugiau nei 2 proc. ir viršijo 93 dolerius už barelį, rinkoms vertinant stringančias JAV ir Irano taikos derybas. Pranešama, kad šalys diplomatiniu keliu toliau siekia susitarimo, kuris leistų pilna apimtimi atidaryti Hormūzo sąsiaurį laivų judėjimui. Visgi šiuo metu vis dar nėra aišku, ar pavyks rasti sprendimą dėl jautrių derybinių klausimų, apimančių Irano branduolinę programą, sąsiaurio kontrolę ir sankcijų panaikinimą. Kartu derybų rizikas didina pirmadienį dar kartą įvykęs smūgių apsikeitimas tarp JAV ir Irano pajėgų bei tebesitęsiantys Izraelio kariniai veiksmai Libane. Nors taika dar nėra garantuota, rinkos į galimo karo rizikas iš esmės nebereaguoja. Pirmadienį Azijos biržos toliau kilo – Korėjos KOSPI šoktelėjo dar 4 proc. į naujas aukštumas. Prekyba ateities sandoriais indikuoja, kad JAV biržos pirmadienį atsidarys augimu, o Europoje bus fiksuojamas nedidelis nuosmukis.
Europos akcijų biržos penktadienį judėjo be aiškios krypties, STOXX 600 indeksui padidėjus 0,14 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus demonstravo finansų (+0,6 proc.) ir pramonės (+0,3 proc.), o labiausiai krito nebūtinojo vartojimo (-1,4 proc.) sektorius. Vokietijos DAX augo 0,05 proc., Italijos FTSE MIB – 0,42 proc., Baltijos biržų indeksas – 0,23 proc., o Prancūzijos CAC traukėsi 0,07 procento.
Didžiausiose euro zonos ekonomikose gegužės mėnesį infliacinis spaudimas mažėjo. Penktadienį pranešta, kad metinė infliacija Vokietijoje sulėtėjo nuo 2,9 iki 2,7 proc., o Prancūzijoje ji augo kiek lėčiau nei tikėtasi ir siekė 2,8 procento. Investuotojai dabar lauks rytoj skelbiamų visos euro zonos infliacijos duomenų, kurie, tikimasi, parodys, kad metinė infliacija euro zonoje paspartėjo iki 3,3 proc. Rinkos šiuo metu užtikrintai tikisi, kad, reaguodamas į padidėjusią infliaciją, ECB birželio 11 dienos posėdyje palūkanų normas pakels 25 baziniais punktais.
Penktadienį stipriu augimu pasižymėjo programinę įrangą kuriančių įmonių segmentas, šoktelėjęs 6,4 procento. Tokios įmonės kaip „ServiceNow“, „Salesforce“ ir „Datadog“ augo apie 10 proc., o didžiausia sektoriaus įmonė „Microsoft“ kilo apie 5,5 procento. Įdomu tai, kad sektorius fiksavo itin gerus rezultatus tą pačią dieną, kai „Anthropic“ per dar vieną finansavimo etapą pritraukė 65 mlrd. JAV dolerių investicijų bei paskelbė apie naują dirbtinio intelekto modelį. Anksčiau šis sektorius įprastai patirdavo stiprų kritimą kaskart pasirodžius panašioms naujienoms, investuotojams baiminantis, kad dirbtinio intelekto agentai pakirs šių įmonių veiklos modelius. Panašu, kad investuotojai šių rizikų nebėra linkę vertinti taip grėsmingai kaip anksčiau.
Pirmą ketvirtį JAV ekonomika augo kiek lėčiau nei skelbta anksčiau. BVP augimas siekė 1,6 proc., vietoje 2 proc., kuriuos rodė pirminis įvertis. Įdomu tai, kad labai didelė augimo dalis atėjo iš investicijų, kurios pridėjo 1,1 proc. punkto, tuo tarpu vartojimas prisidėjo tik 0,95 proc. punkto. BVP įverčiui neigiamą įtaką darė grynasis eksportas, sumažinęs augimą 1,25 proc. punkto. Iš pastarųjų duomenų galima matyti, kad dirbtinio intelekto bumas daro įtaką ne tik finansų rinkoms, bet ir realiai ekonomikai. Sparti duomenų centrų plėtra lemia augančias investicijas, tačiau, iš kitos pusės, neigiamai veikia prekybos balansą, kadangi didelė dalis šiems centrams reikalingos įrangos yra importuojama iš kitų šalių.
„Brent“ naftos kaina pirmadienį augo daugiau nei 2 proc. ir viršijo 93 dolerius už barelį, rinkoms vertinant stringančias JAV ir Irano taikos derybas. Pranešama, kad šalys diplomatiniu keliu toliau siekia susitarimo, kuris leistų pilna apimtimi atidaryti Hormūzo sąsiaurį laivų judėjimui. Visgi šiuo metu vis dar nėra aišku, ar pavyks rasti sprendimą dėl jautrių derybinių klausimų, apimančių Irano branduolinę programą, sąsiaurio kontrolę ir sankcijų panaikinimą. Kartu derybų rizikas didina pirmadienį dar kartą įvykęs smūgių apsikeitimas tarp JAV ir Irano pajėgų bei tebesitęsiantys Izraelio kariniai veiksmai Libane. Nors taika dar nėra garantuota, rinkos į galimo karo rizikas iš esmės nebereaguoja. Pirmadienį Azijos biržos toliau kilo – Korėjos KOSPI šoktelėjo dar 4 proc. į naujas aukštumas. Prekyba ateities sandoriais indikuoja, kad JAV biržos pirmadienį atsidarys augimu, o Europoje bus fiksuojamas nedidelis nuosmukis.
Europos akcijų biržos penktadienį judėjo be aiškios krypties, STOXX 600 indeksui padidėjus 0,14 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus demonstravo finansų (+0,6 proc.) ir pramonės (+0,3 proc.), o labiausiai krito nebūtinojo vartojimo (-1,4 proc.) sektorius. Vokietijos DAX augo 0,05 proc., Italijos FTSE MIB – 0,42 proc., Baltijos biržų indeksas – 0,23 proc., o Prancūzijos CAC traukėsi 0,07 procento.
Didžiausiose euro zonos ekonomikose gegužės mėnesį infliacinis spaudimas mažėjo. Penktadienį pranešta, kad metinė infliacija Vokietijoje sulėtėjo nuo 2,9 iki 2,7 proc., o Prancūzijoje ji augo kiek lėčiau nei tikėtasi ir siekė 2,8 procento. Investuotojai dabar lauks rytoj skelbiamų visos euro zonos infliacijos duomenų, kurie, tikimasi, parodys, kad metinė infliacija euro zonoje paspartėjo iki 3,3 proc. Rinkos šiuo metu užtikrintai tikisi, kad, reaguodamas į padidėjusią infliaciją, ECB birželio 11 dienos posėdyje palūkanų normas pakels 25 baziniais punktais.