versija spausdinimui
(0)
Situacijai Artimuosiuose Rytuose toliau aštrėjant, naftos kaina nuo praėjusios savaitės jau pašoko apie 12 proc. ir priartėjo prie 85 USD už barelį. D. Trumpas vakar pranešė, kad atstato Irano blokadą, kuri bus taikoma į Irano uostus ir iš jų plaukiantiems laivams. Trumpas taip pat pareiškė, kad JAV imsis Hormūzo sąsiaurio saugotojo vaidmens, užtikrindamos saugią laivybą šiuo vandens keliu, tačiau už tai ketina taikyti 20 proc. mokestį.
Šiuo metu dar trūksta detalių, kaip ir nuo ko toks mokestis bus skaičiuojamas, kadangi panašu, jog dėl šio sprendimo su regioniniais partneriais nebuvo tartasi. Galiausiai D. Trumpas vakar oficialiai informavo Kongresą, kad karinė operacija prieš Iraną buvo atnaujinta liepos 7 dieną. Pasak JAV administracijos, tai suteikia JAV prezidentui naują 60 dienų laikotarpį vykdyti karinius veiksmus be formalaus Kongreso pritarimo.
JAV kariuomenė pranešė, kad šiąnakt įvykdė dar vieną karinę operaciją, siekdama sumažinti Irano pajėgumus trikdyti laivybą Hormūzo sąsiauriu. Teigiama, kad įvairiuose Irano regionuose buvo naikinamos pakrančių gynybos sistemos, raketų ir dronų paleidimo vietos bei karinio jūrų laivyno pajėgumai. Iranas į smūgius atsakė atakuodamas JAV karinius objektus Bahreine. Taip pat pranešama, kad Irano raketos pataikė į du Jungtinių Arabų Emyratų naftos tanklaivius – per įvykį žuvo Indijos pilietis, o dar aštuoni asmenys buvo sužeisti. Stiprėjant karinei eskalacijai, laivų judėjimas Hormūzo sąsiauriu iš esmės sustojo – „Bloomberg“ duomenimis, vakar sąsiaurį perplaukė vos trys laivai.
Brangstančios energetikos žaliavos stiprina infliacijos rizikas ir didina palūkanų normų kėlimo tikimybę. Rinkos šiuo metu įskaičiuoja, kad tiek FED, tiek ECB bus priversti pakelti palūkanų normas jau rugsėjo mėnesio posėdžiuose. Dar praėjusią savaitę buvo tikimasi, kad FED tokio žingsnio imsis spalį, o ECB – tik gruodį. Didelę įtaką rinkos lūkesčiams dėl tolesnės palūkanų normų raidos gali turėti šiandien skelbiami JAV infliacijos duomenys už birželio mėnesį. Ekonomistų konsensusas prognozuoja, kad birželį kainos sumažėjo 0,1 proc., dėl ko metinė infliacija turėtų sulėtėti nuo 4,2 iki 3,8 procento. Faktinių duomenų nukrypimas nuo konsensuso gali sukelti itin stiprius rinkų svyravimus. Jei rodiklis būtų mažesnis, galima tikėtis akcijų rinkų šuolio, o jei didesnis – biržų nuosmukio.
Rinkoms tikintis aukštesnių palūkanų normų, akcijų biržos vakar smuko, o obligacijų pajamingumai didėjo. NASDAQ prarado 1,55 proc., o S&P 500 – 0,79 procento. Tarp sektorių prasčiausius rezultatus fiksavo informacinių technologijų (-2,1 proc.) sektorius, kuriame smuko visi pagrindiniai su dirbtinio intelekto technologijomis siejami vardai. Puslaidininkių segmentas vakar nukrito daugiau nei 4 procentais. Tuo tarpu geriausiais rezultatais pasižymėjo energetikos (+3,2 proc.) sektorius, kurį teigiamai veikė kylančios naftos kainos. JAV 2 metų obligacijų pajamingumas vakar padidėjo 7 baziniais punktais iki 4,28 proc., o 10 metų – 6 baziniais punktais iki 4,62 procento.
Europos akcijų biržos vakar išliko atsparios geopolitinių neramumų fone. STOXX 600 indeksas iš esmės nepakito. Jį aukštyn kėlė energetikos (+3 proc.), komunikacinių paslaugų (+2 proc.) ir komunalinių paslaugų (+1 proc.) sektoriai, o labiausiai smukdė informacinių technologijų (-1,1 proc.) sektorius. Vokietijos DAX kilo 0,19 proc., Prancūzijos CAC – 0,31 proc., Italijos FTSE MIB – 0,37 proc., o Baltijos birža paaugo 0,06 procento.
Šiuo metu dar trūksta detalių, kaip ir nuo ko toks mokestis bus skaičiuojamas, kadangi panašu, jog dėl šio sprendimo su regioniniais partneriais nebuvo tartasi. Galiausiai D. Trumpas vakar oficialiai informavo Kongresą, kad karinė operacija prieš Iraną buvo atnaujinta liepos 7 dieną. Pasak JAV administracijos, tai suteikia JAV prezidentui naują 60 dienų laikotarpį vykdyti karinius veiksmus be formalaus Kongreso pritarimo.
JAV kariuomenė pranešė, kad šiąnakt įvykdė dar vieną karinę operaciją, siekdama sumažinti Irano pajėgumus trikdyti laivybą Hormūzo sąsiauriu. Teigiama, kad įvairiuose Irano regionuose buvo naikinamos pakrančių gynybos sistemos, raketų ir dronų paleidimo vietos bei karinio jūrų laivyno pajėgumai. Iranas į smūgius atsakė atakuodamas JAV karinius objektus Bahreine. Taip pat pranešama, kad Irano raketos pataikė į du Jungtinių Arabų Emyratų naftos tanklaivius – per įvykį žuvo Indijos pilietis, o dar aštuoni asmenys buvo sužeisti. Stiprėjant karinei eskalacijai, laivų judėjimas Hormūzo sąsiauriu iš esmės sustojo – „Bloomberg“ duomenimis, vakar sąsiaurį perplaukė vos trys laivai.
Brangstančios energetikos žaliavos stiprina infliacijos rizikas ir didina palūkanų normų kėlimo tikimybę. Rinkos šiuo metu įskaičiuoja, kad tiek FED, tiek ECB bus priversti pakelti palūkanų normas jau rugsėjo mėnesio posėdžiuose. Dar praėjusią savaitę buvo tikimasi, kad FED tokio žingsnio imsis spalį, o ECB – tik gruodį. Didelę įtaką rinkos lūkesčiams dėl tolesnės palūkanų normų raidos gali turėti šiandien skelbiami JAV infliacijos duomenys už birželio mėnesį. Ekonomistų konsensusas prognozuoja, kad birželį kainos sumažėjo 0,1 proc., dėl ko metinė infliacija turėtų sulėtėti nuo 4,2 iki 3,8 procento. Faktinių duomenų nukrypimas nuo konsensuso gali sukelti itin stiprius rinkų svyravimus. Jei rodiklis būtų mažesnis, galima tikėtis akcijų rinkų šuolio, o jei didesnis – biržų nuosmukio.
Rinkoms tikintis aukštesnių palūkanų normų, akcijų biržos vakar smuko, o obligacijų pajamingumai didėjo. NASDAQ prarado 1,55 proc., o S&P 500 – 0,79 procento. Tarp sektorių prasčiausius rezultatus fiksavo informacinių technologijų (-2,1 proc.) sektorius, kuriame smuko visi pagrindiniai su dirbtinio intelekto technologijomis siejami vardai. Puslaidininkių segmentas vakar nukrito daugiau nei 4 procentais. Tuo tarpu geriausiais rezultatais pasižymėjo energetikos (+3,2 proc.) sektorius, kurį teigiamai veikė kylančios naftos kainos. JAV 2 metų obligacijų pajamingumas vakar padidėjo 7 baziniais punktais iki 4,28 proc., o 10 metų – 6 baziniais punktais iki 4,62 procento.
Europos akcijų biržos vakar išliko atsparios geopolitinių neramumų fone. STOXX 600 indeksas iš esmės nepakito. Jį aukštyn kėlė energetikos (+3 proc.), komunikacinių paslaugų (+2 proc.) ir komunalinių paslaugų (+1 proc.) sektoriai, o labiausiai smukdė informacinių technologijų (-1,1 proc.) sektorius. Vokietijos DAX kilo 0,19 proc., Prancūzijos CAC – 0,31 proc., Italijos FTSE MIB – 0,37 proc., o Baltijos birža paaugo 0,06 procento.