versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų indeksai paskutinę 2009 m. II ketv. dieną ritosi žemyn, paskelbus apie birželį sumažėjusį šalies vartotojų pasitikėjimo indeksą. Nors indeksas S&P 500 vakar smuko jam pavyko parodyti geriausią ketvirčio grąžos pokytį nuo 1998 m. Tačiau praėjusį ketv. dar reikėtų išskirti į dvi dalis, nes pagrindinis indekso kilimas buvo sukurtas kovo mėn. ir balandžio pradžioje, o vėliau indeksas nebeparodė didesnių augimo tempų.
Vakar nemaža dalis rinkos žaidėjų tikėjosi, kad paskutinę birželio mėn. dieną aktyviai veiks instituciniai investuotojai, siekdami pakelti savo fondų ir portfelių vertę, tačiau tai neįvyko. Be to, pabaigus 2009 m. I pusm., investuotojams kyla nerimas dėl antros metų pusės ekonomikos perspektyvų ir ar akcijų pabrangimas II ketv. nebuvo pagrįstas per daug optimistinėmis nuotaikomis. Beje, prekyba akcijomis vakar buvo kiek aktyvesnė nei pirmadienį, tačiau didesniu sandorių skaičiumi nepasižymėjo. Didžiausią kainos nuosmukį vakar parodė telekomunikacijų ir pagrindinių medžiagų sektorių bendrovių akcijos. Beje, Niujorko akcijų biržoje pabrango 40 proc., o atpigo 56 proc. bendrovių akcijos.
Didžiausiu nusivylimu vakar tapo paskelbtas JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas, kurio reikšmė 2009 m. birželį netikėtai smuko iki 49,3, kai dar gegužę ji siekė 54,8. Rinkos dalyviai laukė vartotojų pasitikėjimo indekso kilimo iki 55,3. Šis rodiklis rodo, kaip asmenys vertina verslo, užimtumo ir asmeninių pajamų dabartines sąlygas ir ateities lūkesčius. Pavyzdžiui, birželio mėn. atlikta apklausa rodo, kad žmonės esamas ekonomikos sąlygas vertina daug prasčiau nei prieš mėnesį. Be to, vėl išaugo vartotojų, manančių, kad jų asmeninės pajamos kris, skaičius. Nenuostabu, jog birželį prastėjo žmonių lūkesčiai, susiję su naujomis darbo vietomis. Toks vartotojų pasitikėjimo ekonominėmis perspektyvomis kritimas pakankamai gerai parodo, kad gyventojų vartojimas artimiausiu metu greičiausiai išliks ribotas, o tai gali neleisti ekonomikai greitai pajusti didesnio atsigavimo.
Taip pat vakar buvo paskelbtas ir S&P/Case Shiller namų kainų indeksas, kuris parodė, kad JAV dvidešimties didžiausių miestų gyvenamųjų namų kainos balandžio mėn. smuko 0,6 proc., lyginant su šių metų kovo mėn., o metinis nuosmukis sudarė 18,1 proc. Namų kainos balandžio mėn. krito lėčiau nei kovą. Dabartinis gyvenamųjų namų kainų lygis yra nukritęs apie 34 proc. nuo aukščiausio lygmens, pasiekto 2006 m. pradžioje. Stipriausiai būsto kaina yra kritusi San Franciske, Las Vegase ir Fenikse, o mažiausiai Denveryje, Dalase ir Bostone. Vis bandoma kalbėti apie JAV būsto rinkos ir kainų stabilizavimąsi, tačiau kol kas dar yra mažai ženklų, galinčių rodyti, jog kainos gali bent kiek atsigauti.
10 metų JAV iždo vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas vakar paaugo 0,06 proc. punkto iki 3,54 proc. Pajamingumo kilimą galėjo paskatinti investuotojai, kurie atsiėmė pelną, gautą kelias iš eilės dienas brangus iždo VVP. Visgi vakar San Francisko federalinio rezervų banko (FED) prezidentas įliejo tam tikro optimizmo į šią rinką, pasakęs, kad greičiausiai FED bus priverstas palaikyti dabartinę bazinių palūkanų normą ilgiau nei metus. Tai turėtų palaikyti iždo VVP patrauklumą. Be to, vakar pats FED pagal anksčiau patvirtintą programą iš rinkos dalyvių supirkinėjo nuo 7 iki 10 metų trukmės JAV iždo skolos vertybinius popierius.
Vakarų Europa
Antradienį nusivylimas JAV vartotojų pasitikėjimo rodikliu nuvilnijo ir per Vakarų Europos biržas. Nors žinios ir šiapus Atlanto nesuteikė pagrindo džiūgauti – patikslintas D. Britanijos 1 ketv. BVP smuko daugiau, nei buvo apskaičiuota. Antrąjį šių metų ketvirtį Vakarų Europos akcijų indeksai baigė teigiamai pakitę, tačiau žiūrint toliau į ateitį vien lūkesčių nebepakaks. Tad bus stebimi šio ketvirčio ekonominiai rodikliai ir tai, kokių netikėtumų jie gali atnešti.
Bankai Vakarų Europos biržose vakar pigo nuo 0,9 iki 2,9 proc. Energetikos įmonių akcijos sekė iš paskos 2,2 proc. atpigusiai naftai ir krito 1,2–1,7 proc. Panašiai į naujienas reagavo ir vario kaina, dėl kurios žemyn pasuko kalnakasybos įmonių akcijų kainos, kurios, pasak „Reuters“, sumažėjo 1,8–2,7 proc.
Išankstiniais euro zonos vartotojų kainų indekso duomenimis, metinė infliacija birželį pagaliau tapo neigiama ir siekė -0,1 proc. Euro zonoje niekada nebuvo fiksuota metinė defliacija nuo pat 1996 metų, kai šis rodiklis buvo pradėtas skaičiuoti. Toks kainų sumažėjimas atspindi ne tik mažesnes nei praėjusią vasarą naftos kainas, bet ir ekonomikos nuosmukio mastą. Pastarasis lėmė gamybos nuosmukį, mažesnę darbo jėgos paklausą, taip pat ir silpnesnį vartojimą. Panašu, kad tai ne paskutinis mėnuo, kai registruota euro zonos defliacija ir kainos ateinančiais mėnesiais dar mažės.
Vokietijos, didžiausios euro zonos ekonomikos, nedarbo lygis birželio mėnesį išaugo nuo 8,2 proc. iki 8,3 proc. – daugiausia nuo 2007 metų. Priežastys iš esmės yra tos pačios, kurios lemia ir kainų mažėjimą. Ekonomikos nuosmukis lėmė paklausos kolapsą, o tai savo ruožtu nuvilnijo per gamybos apimtis ir galų gale – darbo jėgos paklausą.
Patikslinus I ketv. D. Britanijos BVP įvertį paaiškėjo, kad šalies ekonomika per metus susitraukė 4,9 proc., kai anksčiau skaičiuota -4,1 proc. Tai didžiausias šalies ūkio nuosmukis per daugmaž 50 metų. Per ketvirtį D. Britanijos BVP susitraukė 2,4 proc. Nepaisant rinkų lūkesčių, D. Britanijos vyriausybė kol kas nerimauja, kad ekonomikos recesija gali būti užsitęsusi, o atsigavimas gana lėtas.
Azija
Japonijos didžiųjų gamintojų ateities lūkesčiai birželį paaugo mažiau, nei tikėtasi. Japonijoje labai stebimas Tankan indeksas, atspindintis didžiųjų elektronikos prekių, automobilių ir panašių pramonės šakų atstovų lūkesčius, birželį paaugo nuo pirmo ketvirčio pabaigoje buvusių -58 iki -48. Neigiamas skaičius reiškia, kad pesimistų yra daugiau nei optimistų. Pagerėjimas yra palankus pokytis, tačiau jis buvo mažesnis nei „Bloomberg“ apklaustų analitikų -43 prognozė. Tai didina tikimybę, jog daugelio laukiamas ekonomikos atsigavimas ir atsargų kaupimas, paklausai išliekant vangiai, bus trumpalaikiai reiškiniai.
Baltijos šalys
Estijos biudžeto deficitas I ketv., lyginant su atitinkamu periodu prieš metus, išaugo nuo 2,06 mlrd. kronų iki 5,57 mlrd. kronų ir pasiekė 2,5 proc. BVP. Sprendžiant iš ekonomikos tendencijų, šiuo metu tvyro labai reali grėsmė, kad šaliai šiemet vis dėlto nepavyks tilpti į Mastrichto kriterijus (reikalaujamas iki 3 proc. BVP deficitas), kad 2011 metais ji galėtų tapti euro zonos nare.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos pramonės gamybos indeksas gegužę smuko 21,7 proc. (metiniu tempu), ir tai jau aštuntas mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis mažėja. Čekijos ekonomika lėtėja smunkant vidaus ir eksporto rinkų paklausai ir gilėjant finansų krizei. Toks didelis pramonės gamybos nuosmukis stebimas jau kelis mėnesius iš eilės, balandį jis siekė 22,1 proc. Rinka tikėjosi, kad nuosmukis bus kiek mažesnis – 18 proc.. Pramonės pardavimai per metus smuko 27,6 proc., t. y. daugiau, nei sumažėjo gamyba. Čekijos biržos investuotojai, kaip jau tapo įprasta, reagavo ne makroekonominius šalies duomenis, o į kitų biržų nuotaikas įmonių naujienas.
Pirmo ketvirčio Lenkijos einamosios sąskaitos perteklius (342 mln. eurų) buvo didesnis, nei tikėtasi. Dėl recesijos smukus importo ir eksporto apimtims šiemet susidarė einamosios sąskaitos perteklius, kai tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu buvo fiksuotas 5,04 mlrd. eurų deficitas. Lenkijos biržos indeksas WIG 20, per prekybą „trypčiojęs“ vietoje, vėliau ėmė smukti, ir, lyginant su ankstesnės prekybos sesijos uždarymo verte, sumažėjo 0,83 proc.
Vengrijos einamosios sąskaitos deficitas sparčiai traukiasi, nes, mažėjant eksportuojamų prekių paklausai, įmonės importuoja mažiau žaliavų ir investicinių prekių. Pirmojo ketvirčio deficitas sudarė 591 mln. eurų, taigi buvo 64 proc. mažesnis nei prieš metus ir smarkiai nusileido „Bloomberg“ apklaustų analitikų 1,5 mlrd. eurų prognozei.
Vengrijos ekonominių lūkesčių indeksas ūgtelėjo antrą mėnesį iš eilės ir per birželį padidėjo nuo -40 3 iki -38 2 To paties GKI“ instituto skaičiuojamas verslo pasitikėjimo rodiklis augo nuo -30 4 iki -29 vartotojų pasitikėjimas - nuo -68 3 iki -64 3 Pasitikėjimo rodikliai yra aukščiausi šiemet.
Rumunijos centrinis bankas ateinantį antradienį paskelbs naują bazinę palūkanų normą ir dauguma analitikų prognozuoja, kad ji
sumažės 0,5 proc. punkto iki 9 proc. Rumunijos ekonomikai I ketvirtį sumažėjus daugiau, nei tikėtasi, tai yra 6,2 proc., bazinės palūkanų normos mažinimas gali būti vienas iš veiksmingesnių priemonių ekonomikai stimuliuoti.
Turkijos BVP 2009 m. I ketvirtį, lyginant su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, smuko 13,8 proc. Toks ekonomikos susitraukimas laikytinas labai staigiu. Rinkos dalyviai tikėjosi, kad 2009 m. I ketv. šalies BVP sumažės 12 proc.
Žaliavos
Amerikos naftos institutui paskelbus, kad žaliavinės naftos tiekimas per paskutinę savaitę sumažėjo 6,8 mln. barelių iki 349,7 mln., naftos kaina svyruoja ties 70 JAV dolerių už barelį riba. Šiandien vakare JAV energetikos administracija paskelbs išsamesnius naftos atsargų duomenis, kurie, tikėtina, suteiks aiškesnę kryptį naftos kotiruotėms.
Vakar aukso kaina krito beveik 20 JAV dolerių už trojos unciją. Tai lėmė kitų valiutų atžvilgiu gerokai sustiprėjęs JAV doleris ir didieji aukso rinkos pardavėjai, kurie gana greitai numušė aukso kainą. Įdomu, kad vėl krito didžiausio pasaulyje biržose prekiaujamo a ukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimas metalo kiekis, kuris šįkart sumažėjo 5,19 tonos. Aukso kiekio kritimas pastaruoju metu atspindi mažėjantį investuotojų susidomėjimą šiuo metalu kaip investicine priemone, todėl aukso kilimo galimybės artimiausiu metu turėtų būti ribotos.
Vakar nemaža dalis rinkos žaidėjų tikėjosi, kad paskutinę birželio mėn. dieną aktyviai veiks instituciniai investuotojai, siekdami pakelti savo fondų ir portfelių vertę, tačiau tai neįvyko. Be to, pabaigus 2009 m. I pusm., investuotojams kyla nerimas dėl antros metų pusės ekonomikos perspektyvų ir ar akcijų pabrangimas II ketv. nebuvo pagrįstas per daug optimistinėmis nuotaikomis. Beje, prekyba akcijomis vakar buvo kiek aktyvesnė nei pirmadienį, tačiau didesniu sandorių skaičiumi nepasižymėjo. Didžiausią kainos nuosmukį vakar parodė telekomunikacijų ir pagrindinių medžiagų sektorių bendrovių akcijos. Beje, Niujorko akcijų biržoje pabrango 40 proc., o atpigo 56 proc. bendrovių akcijos.
Didžiausiu nusivylimu vakar tapo paskelbtas JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas, kurio reikšmė 2009 m. birželį netikėtai smuko iki 49,3, kai dar gegužę ji siekė 54,8. Rinkos dalyviai laukė vartotojų pasitikėjimo indekso kilimo iki 55,3. Šis rodiklis rodo, kaip asmenys vertina verslo, užimtumo ir asmeninių pajamų dabartines sąlygas ir ateities lūkesčius. Pavyzdžiui, birželio mėn. atlikta apklausa rodo, kad žmonės esamas ekonomikos sąlygas vertina daug prasčiau nei prieš mėnesį. Be to, vėl išaugo vartotojų, manančių, kad jų asmeninės pajamos kris, skaičius. Nenuostabu, jog birželį prastėjo žmonių lūkesčiai, susiję su naujomis darbo vietomis. Toks vartotojų pasitikėjimo ekonominėmis perspektyvomis kritimas pakankamai gerai parodo, kad gyventojų vartojimas artimiausiu metu greičiausiai išliks ribotas, o tai gali neleisti ekonomikai greitai pajusti didesnio atsigavimo.
Taip pat vakar buvo paskelbtas ir S&P/Case Shiller namų kainų indeksas, kuris parodė, kad JAV dvidešimties didžiausių miestų gyvenamųjų namų kainos balandžio mėn. smuko 0,6 proc., lyginant su šių metų kovo mėn., o metinis nuosmukis sudarė 18,1 proc. Namų kainos balandžio mėn. krito lėčiau nei kovą. Dabartinis gyvenamųjų namų kainų lygis yra nukritęs apie 34 proc. nuo aukščiausio lygmens, pasiekto 2006 m. pradžioje. Stipriausiai būsto kaina yra kritusi San Franciske, Las Vegase ir Fenikse, o mažiausiai Denveryje, Dalase ir Bostone. Vis bandoma kalbėti apie JAV būsto rinkos ir kainų stabilizavimąsi, tačiau kol kas dar yra mažai ženklų, galinčių rodyti, jog kainos gali bent kiek atsigauti.
10 metų JAV iždo vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas vakar paaugo 0,06 proc. punkto iki 3,54 proc. Pajamingumo kilimą galėjo paskatinti investuotojai, kurie atsiėmė pelną, gautą kelias iš eilės dienas brangus iždo VVP. Visgi vakar San Francisko federalinio rezervų banko (FED) prezidentas įliejo tam tikro optimizmo į šią rinką, pasakęs, kad greičiausiai FED bus priverstas palaikyti dabartinę bazinių palūkanų normą ilgiau nei metus. Tai turėtų palaikyti iždo VVP patrauklumą. Be to, vakar pats FED pagal anksčiau patvirtintą programą iš rinkos dalyvių supirkinėjo nuo 7 iki 10 metų trukmės JAV iždo skolos vertybinius popierius.
Vakarų Europa
Antradienį nusivylimas JAV vartotojų pasitikėjimo rodikliu nuvilnijo ir per Vakarų Europos biržas. Nors žinios ir šiapus Atlanto nesuteikė pagrindo džiūgauti – patikslintas D. Britanijos 1 ketv. BVP smuko daugiau, nei buvo apskaičiuota. Antrąjį šių metų ketvirtį Vakarų Europos akcijų indeksai baigė teigiamai pakitę, tačiau žiūrint toliau į ateitį vien lūkesčių nebepakaks. Tad bus stebimi šio ketvirčio ekonominiai rodikliai ir tai, kokių netikėtumų jie gali atnešti.
Bankai Vakarų Europos biržose vakar pigo nuo 0,9 iki 2,9 proc. Energetikos įmonių akcijos sekė iš paskos 2,2 proc. atpigusiai naftai ir krito 1,2–1,7 proc. Panašiai į naujienas reagavo ir vario kaina, dėl kurios žemyn pasuko kalnakasybos įmonių akcijų kainos, kurios, pasak „Reuters“, sumažėjo 1,8–2,7 proc.
Išankstiniais euro zonos vartotojų kainų indekso duomenimis, metinė infliacija birželį pagaliau tapo neigiama ir siekė -0,1 proc. Euro zonoje niekada nebuvo fiksuota metinė defliacija nuo pat 1996 metų, kai šis rodiklis buvo pradėtas skaičiuoti. Toks kainų sumažėjimas atspindi ne tik mažesnes nei praėjusią vasarą naftos kainas, bet ir ekonomikos nuosmukio mastą. Pastarasis lėmė gamybos nuosmukį, mažesnę darbo jėgos paklausą, taip pat ir silpnesnį vartojimą. Panašu, kad tai ne paskutinis mėnuo, kai registruota euro zonos defliacija ir kainos ateinančiais mėnesiais dar mažės.
Vokietijos, didžiausios euro zonos ekonomikos, nedarbo lygis birželio mėnesį išaugo nuo 8,2 proc. iki 8,3 proc. – daugiausia nuo 2007 metų. Priežastys iš esmės yra tos pačios, kurios lemia ir kainų mažėjimą. Ekonomikos nuosmukis lėmė paklausos kolapsą, o tai savo ruožtu nuvilnijo per gamybos apimtis ir galų gale – darbo jėgos paklausą.
Patikslinus I ketv. D. Britanijos BVP įvertį paaiškėjo, kad šalies ekonomika per metus susitraukė 4,9 proc., kai anksčiau skaičiuota -4,1 proc. Tai didžiausias šalies ūkio nuosmukis per daugmaž 50 metų. Per ketvirtį D. Britanijos BVP susitraukė 2,4 proc. Nepaisant rinkų lūkesčių, D. Britanijos vyriausybė kol kas nerimauja, kad ekonomikos recesija gali būti užsitęsusi, o atsigavimas gana lėtas.
Azija
Japonijos didžiųjų gamintojų ateities lūkesčiai birželį paaugo mažiau, nei tikėtasi. Japonijoje labai stebimas Tankan indeksas, atspindintis didžiųjų elektronikos prekių, automobilių ir panašių pramonės šakų atstovų lūkesčius, birželį paaugo nuo pirmo ketvirčio pabaigoje buvusių -58 iki -48. Neigiamas skaičius reiškia, kad pesimistų yra daugiau nei optimistų. Pagerėjimas yra palankus pokytis, tačiau jis buvo mažesnis nei „Bloomberg“ apklaustų analitikų -43 prognozė. Tai didina tikimybę, jog daugelio laukiamas ekonomikos atsigavimas ir atsargų kaupimas, paklausai išliekant vangiai, bus trumpalaikiai reiškiniai.
Baltijos šalys
Estijos biudžeto deficitas I ketv., lyginant su atitinkamu periodu prieš metus, išaugo nuo 2,06 mlrd. kronų iki 5,57 mlrd. kronų ir pasiekė 2,5 proc. BVP. Sprendžiant iš ekonomikos tendencijų, šiuo metu tvyro labai reali grėsmė, kad šaliai šiemet vis dėlto nepavyks tilpti į Mastrichto kriterijus (reikalaujamas iki 3 proc. BVP deficitas), kad 2011 metais ji galėtų tapti euro zonos nare.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos pramonės gamybos indeksas gegužę smuko 21,7 proc. (metiniu tempu), ir tai jau aštuntas mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis mažėja. Čekijos ekonomika lėtėja smunkant vidaus ir eksporto rinkų paklausai ir gilėjant finansų krizei. Toks didelis pramonės gamybos nuosmukis stebimas jau kelis mėnesius iš eilės, balandį jis siekė 22,1 proc. Rinka tikėjosi, kad nuosmukis bus kiek mažesnis – 18 proc.. Pramonės pardavimai per metus smuko 27,6 proc., t. y. daugiau, nei sumažėjo gamyba. Čekijos biržos investuotojai, kaip jau tapo įprasta, reagavo ne makroekonominius šalies duomenis, o į kitų biržų nuotaikas įmonių naujienas.
Pirmo ketvirčio Lenkijos einamosios sąskaitos perteklius (342 mln. eurų) buvo didesnis, nei tikėtasi. Dėl recesijos smukus importo ir eksporto apimtims šiemet susidarė einamosios sąskaitos perteklius, kai tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu buvo fiksuotas 5,04 mlrd. eurų deficitas. Lenkijos biržos indeksas WIG 20, per prekybą „trypčiojęs“ vietoje, vėliau ėmė smukti, ir, lyginant su ankstesnės prekybos sesijos uždarymo verte, sumažėjo 0,83 proc.
Vengrijos einamosios sąskaitos deficitas sparčiai traukiasi, nes, mažėjant eksportuojamų prekių paklausai, įmonės importuoja mažiau žaliavų ir investicinių prekių. Pirmojo ketvirčio deficitas sudarė 591 mln. eurų, taigi buvo 64 proc. mažesnis nei prieš metus ir smarkiai nusileido „Bloomberg“ apklaustų analitikų 1,5 mlrd. eurų prognozei.
Vengrijos ekonominių lūkesčių indeksas ūgtelėjo antrą mėnesį iš eilės ir per birželį padidėjo nuo -40 3 iki -38 2 To paties GKI“ instituto skaičiuojamas verslo pasitikėjimo rodiklis augo nuo -30 4 iki -29 vartotojų pasitikėjimas - nuo -68 3 iki -64 3 Pasitikėjimo rodikliai yra aukščiausi šiemet.
Rumunijos centrinis bankas ateinantį antradienį paskelbs naują bazinę palūkanų normą ir dauguma analitikų prognozuoja, kad ji
sumažės 0,5 proc. punkto iki 9 proc. Rumunijos ekonomikai I ketvirtį sumažėjus daugiau, nei tikėtasi, tai yra 6,2 proc., bazinės palūkanų normos mažinimas gali būti vienas iš veiksmingesnių priemonių ekonomikai stimuliuoti.
Turkijos BVP 2009 m. I ketvirtį, lyginant su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, smuko 13,8 proc. Toks ekonomikos susitraukimas laikytinas labai staigiu. Rinkos dalyviai tikėjosi, kad 2009 m. I ketv. šalies BVP sumažės 12 proc.
Žaliavos
Amerikos naftos institutui paskelbus, kad žaliavinės naftos tiekimas per paskutinę savaitę sumažėjo 6,8 mln. barelių iki 349,7 mln., naftos kaina svyruoja ties 70 JAV dolerių už barelį riba. Šiandien vakare JAV energetikos administracija paskelbs išsamesnius naftos atsargų duomenis, kurie, tikėtina, suteiks aiškesnę kryptį naftos kotiruotėms.
Vakar aukso kaina krito beveik 20 JAV dolerių už trojos unciją. Tai lėmė kitų valiutų atžvilgiu gerokai sustiprėjęs JAV doleris ir didieji aukso rinkos pardavėjai, kurie gana greitai numušė aukso kainą. Įdomu, kad vėl krito didžiausio pasaulyje biržose prekiaujamo a ukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimas metalo kiekis, kuris šįkart sumažėjo 5,19 tonos. Aukso kiekio kritimas pastaruoju metu atspindi mažėjantį investuotojų susidomėjimą šiuo metalu kaip investicine priemone, todėl aukso kilimo galimybės artimiausiu metu turėtų būti ribotos.