Nors makroekonominiai duomenys kol kas aiškiai rodo didesnę defliacijos riziką, investuotojams nerimą pastaruoju metu kelia dėl didesnės prisiimamos rizikos į padanges besistiebiančios naftos ir kitų žaliavų kainos ir VVP pajamingumai. Baiminamasi, kad tai gali paskatinti vartojimo kainų, palūkanų normų ir kredito kainos padidėjimą dar nespėjus atsigauti paklausai, būsto rinkai, didėjant nedarbui ir nemokumui. Tai savo ruožtu galėtų reikšmingai komplikuoti ūkio atsigavimą ir apkarpyti bendrovių, kurių akcijos pastaraisiais mėnesiais smarkiai brango, pelnus.
10 metų VVP pajamingumas šoktelėjo nuo 3,86 iki 3,94 proc. Kainų sumažėjimą galėjo lemti vangi JAV iždo platinamų 19 mlrd. JAV dolerių vertės ilgalaikių VVP paklausa. Alyvos į ugnį įliejo Kremliaus pareiškimai, kad Rusija dėl neatsakingos JAV biudžeto politikos, kuri silpnina JAV dolerį, ateityje ketina sumažinti savo turimų JAV skolos vertybinių popierių.
Atrodo, kad tokiais pareiškimais siekiama dar labiau pakurstyti Kiniją ir kitas daugiausia JAV VVP turinčias šalis bendromis pastangomis siekti atimti iš JAV dolerio rezervinės valiutos statusą, o iš pačios JAV – dominuojančios pasaulinės jėgos vaidmenį. Kita vertus, vargu ar toks jėgų persiskirstymas artimiausiu metu realus – JAV vis dar tenka apie ketvirtadalis viso pasaulio BVP, kai Kinijai ir Rusijai – pakankamai maža dalis. Be to, eskaluodamos tokias kalbas, šios didžiules JAV dolerių atsargas sukaupusios šalys kenkia pačios sau ir tai jos turėtų pastebėti.
Tiesa, galima pastebėti, kad investuotojų nuotaikų rodikliai rodo, kad pastaruoju metu pesimizmas VVP rinkoje pasiekė kone maksimalų lygį – panašiai kaip ir akcijų rinkoje, kai ši atsimušė į kol kas vėliausią „meškų“ rinkos dugną kovo 9 dieną. Kita vertus, akcijų rinkoje „bulių“ skaičius artėja prie istoriškai maksimalaus taško, kaip VVP kovo pradžioje, kai obligacijų kainos pasiekė viršūnę ir vėliau smigo žemyn. Pastaruoju metu nuotaikos smarkiai keičiasi ir žaliavų bei valiutų rinkose. Todėl negalima atmesti tikimybės, kad greitas finansų rinkų perkaitimas artimiausiu metu gali lemti smarkias kainų korekcijas.
Federalinio rezervų banko periodinė dvylikos šalies apygardų ekonominių sąlygų suvestinė, arba vadinamoji „rusvoji knyga“ (angl. beige book), parodė, kad nuo balandžio vidurio iki gegužės pradžios daugelio apygardų ekonominė padėtis išliko prasta ar netgi suprastėjo. Tiesa, apklausos parodė, kad penkių apygardų recesijos tempai pamažu lėtėjo.
JAV valstybės biudžeto deficitas gegužę dėl padidėjusių vyriausybės išlaidų siekė 189,6 mlrd. JAV dolerių – 14,3 proc. daugiau nei atitinkamu laiku pernai – ir iš viso jau siekia beveik 1 trln. JAV dolerių, arba 6,3 proc. BVP. Kovojant su recesija deficitas artimiausiais metais gali padidėti iki 12 proc. BVP ir smarkiai padidinti valstybės skolas. JAV prezidentas B. Obama paragino valdžios pareigūnus taupiai naudoti valstybės lėšas, o netolimoje ateityje, anot šaltinių, gali imtis ir mokesčių didinimo ir įvairių taupymo programų.
Prekybos deficitas balandį siekė 29,2 mlrd. JAV dolerių, o ne 28,5 mlrd. JAV dolerių, kaip skelbta anksčiau. Tikėtina, kad padidėjus naftos kainoms artimiausiais mėnesiais JAV prekybos deficitas dar didės.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės toliau didėjo. Vakar rinkos keliavo aukštyn vedamos bankų, kalnakasybos ir energetikos įmonių akcijų kainų. Bankų akcijoms papildomo pasitikėjimo suteikė antradienio JAV naujiena, kur iždas leido kai kuriems bankams išpirkti lėšas, anksčiau suteiktas pagal TARP programą. Bendrai bankų akcijos vakar buvo vienos pagrindinių rinkos veiksnių. Šiaurės šalių finansų priežiūros institucija paskelbė, kad jos vertinimu, regiono bankai bus pajėgūs per trejus metus atlaikyti maždaug 20 mlrd. dolerių nuostolius, kuriuos gali patirti Baltijos šalyse. Dėl to vakar „Swedbank“ akcijos kaina pakilo 9,2 proc., o „SEB“ – 2 proc.
Kalnakasybos įmonės, tokios kaip „BHP Billiton“ ar „Rio Tinto“, kaip įprasta, brango dėl kilusių metalų kainų. Šių įmonių akcijos vakar pabrango atitinkamai 2,6 proc. ir 6,6 proc. Vakar investuotojus nudžiugino didžiausios Europos drabužių mažmeninės prekybos bendrovės „Inditex“ paskelbta naujiena. Jos akcijos kaina palypėjo 5,1 proc., kai įmonė pranešė apie pirmąsias II ketv. savaites didėjusius pardavimus.
Vokietijos gegužės mėnesio infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo -0,1 proc., o lyginant su praėjusių metų tuo pat mėnesiu, SVKI liko nepakitęs. Nors prognozuota šiek tiek didesnė gegužės mėnesio defliacija – -0,2 proc. per mėnesį ir -0,1 proc. per metus – tačiau faktinė indekso reikšmė tokių žemumų nebuvo pasiekusi per pastaruosius trylika metų. Vokietijoje vartotojų kainos per metus nepadidėjo dėl nusilpusios vidaus paklausos, stringančios gamybos ir mažesnių nei 2008 metais kuro kainų. Nors per gegužę naftos kainos ir padidėjo, tačiau ekonomikos paklausa tebėra pakankamai silpna, kad bendras efektas būtų neigiamas.
D. Britanijos pramonės produkcija per balandžio mėnesį padidėjo 0,3 proc., kai prognozuotas 0,1 proc. smukimas. Metiniu tempu produkcija smuko beveik tiek, kiek ir buvo prognozuota – 12,3 proc. Kovą metinis pramonės produkcijos nuosmukio tempas taip pat buvo panašus – 12,7 proc. Pramonei per mėnesį atsigauti padėjo padidėjusi motorinių transporto priemonių produkcija ir tai, kad pasitikėjimo rodikliai pamažu gerėja. Vis dėlto padėtis kol kas tebėra sudėtinga, turint omenyje, kad pramonė ritasi dviženkliais tempais.
Trečiadienį patikslinus Italijos I ketv. BVP, apskaičiuota, kad šalies ekonomika per ketvirtį nusmuko 2,6 proc., kai anksčiau skelbta 2,4 proc. Per metus šalies ūkis smuko 6,0 proc. Italijos ekonomikos smukimas šiuo metu yra vienas didesnių euro zonoje. Šaliai labiausiai kenkia kritusi eksporto rinkų paklausa – šalies eksportas per I ketv. sumažėjo 11,8 proc.
Azija
Patikslintais duomenimis, sausio – kovo mėnesių Japonijos BVP krito ne prieš mėnesį skelbtu 15,2 proc. anualizuotu (anlg. annualized) tempu, tačiau 14,2 proc. Minimalus pagerėjimas gautas dėl lėtesniais, nei anksčiau apskaičiuota, tempais mažėjusių investicijų ir atsargų. Paskutinio 2008 m. arba trečio Japonijos finansinių metų ketvirčio, kurie prasideda balandžio 1 d., anualizuotas BVP kritimas taip pat peržiūrėtas nuo 14,4 proc. iki 13,5 proc. Vis dėlto tai tebėra didžiausi nuosmukio mastai nuo statistikos pradžios 1955 m. Anualizuotas pokytis dažnai naudojamas skelbiant Vakarų šalių BVP ir kitų ekonominių rodiklių duomenis. Anualizuotas BVP rodiklis rodo, koks būtų pokytis per visus metus, jei naujausio ketvirčio smukimo tempas būtų toks pat visus likusius ketvirčius. O metinis pokytis žymi, kaip pasikeitė BVP, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pirmų trijų 2009 m. mėnesių Japonijos BVP, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 8,8 proc., o metinis kritimo tempas 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 4,3 proc.
Kinija paskelbė gegužės mėnesį prekybos statistinius rezultatus, kurie atskleidžia, kad praėjusį mėn. šalies eksportas buvo 26,4 proc., o importas 25,2 proc. mažesnis nei atitinkamą 2008 m. mėnesį. Tokie rodikliai yra prastesni, nei tikėjosi dauguma ekonomistų, tačiau taip pat dedama daug vilčių, kad birželis bus daug stipresnis. Be to, gegužę tiek importas, tiek eksportas buvo didesni nei balandį, net ir eliminavus sezoniškumą. Bendrai prekybos perteklius padidėjo 0,3 mlrd. JAV dolerių iki 13,4 mlrd. JAV dolerių. Taip pat paskelbti ir miestų bendrojo kapitalo formavimo duomenys, kurie rodo, kad investicijos per penkis mėnesius išaugo net 32,9 proc., todėl tai yra patvirtinimas, kad Kinijos vyriausybės vykdomas ekonomikos gaivinimo planas duoda vaisių.
Lotynų Amerika
Brazilijos centrinis bankas užsimena, kad vakarykštis 1 procentinio punkto bazinės palūkanų normos sumažinimas yra paskutinis toks didelis žingsnis, toliau mažinimai arba sulėtės, arba visai nebus daromi. Vakarykštis bazinės palūkanų normos nukirtimas nuo 10,25 iki 9,25 proc. buvo didesnis, nei tikėjosi 48 „Bloomberg“ apklausti analitikai. Jis buvo daromas atsižvelgiant į lėtėjančius infliacijos tempus ir ekonomikos sunkumus. Tiesa, I ketvirčio BVP rezultatai rodo, kad Brazilijos ekonomikos padėtis geresnė, nei manyta.
Baltijos šalys
Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad vyriausybės siūlomas tolesnis biudžeto išlaidų mažinimas sudaro prielaidas, kad tarptautinės institucijos perves taip laukiamą žadėtos paskolos dalį. Pasak Latvijos vyriausybės, jei šaliai nepavyks gauti sutartos paskolos (kurios dalį Tarptautinis valiutos fondas sulaikė kovo mėnesį dėl per didelio biudžeto deficito), rudenį jos laukia bankrotas. Latvijai reikia imtis labai skubių priemonių biudžeto deficito problemai spręsti, nes kitų alternatyvų tarptautinei paramai užsitikrinti nėra. Tiesa, šalis šiandien bandys išplatinti iždo vekselių už 15 mln. latų, tačiau ankstesnis bandymas praėjusią savaitę buvo ganėtinai nesėkmingas. Latvija iš planuotų 50 mln. latų vekselių išplatino tik už 2,75 mln. latų.
Vidurio ir Rytų Europa
Turkijos gamybos pajėgumų panaudojimas gegužės mėnesį išaugo iki 70,4 proc. Tai aukščiausias lygis nuo 2008 m. lapkričio mėnesio. Gamybos pajėgumų išnaudojimo rodiklis po truputį kyla nuo gruodžio mėnesio, kai buvo pasiekęs žemiausią – 64,7 proc. lygį. Paminėtina, kad šis rodiklis prieš krizę buvo apie 80 proc.
Vengrijos vartotojų pasitikėjimo indeksas kilo antrą mėnesį iš eilės, o per birželį ūgtelėjo nuo -68,3 iki -64,3. Balandį indeksas buvo pasiekęs rekordines žemumas. „GKI“ instituto pranešime minima, kad ekonominių lūkesčių indeksas paaugo 8 punktais, o nedarbo lygio perspektyvų vertinimas pagerėjo 7,5 punkto. Ukrainos vartotojų kainų indeksas gegužės mėnesį paaugo 0,5 proc., o tai reiškia 14,7 proc. metinį augimą. Disinfliacija Ukrainoje tęsiasi jau metus – prieš metus infliacija buvo viršijusi ir 30 proc. ribą. Šiuos procesus galima aiškinti silpnesne Ukrainos vidaus paklausa. Procesai yra teigiami, artinantys prie valstybės pinigų politikos tikslo – žemesnės nei 16 proc. infliacijos 2009 m.
Žaliavos
Trečiadienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „Nymex“ biržoje toliau kopė į viršų ir viršijo 71 JAV dolerį už barelį. Vakarykštį naftos kainos šuolį paskatino JAV energetikos administracijos išleista šalies žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių savaitės ataskaita, kuri pateikė netikėtai gerus duomenis. Per praėjusią savaitę žaliavinės naftos atsargos JAV smuko net 4,4 mln. barelių, arba žymiai daugiau, nei buvo prognozuojama. Taip pat krito ir benzino bei distiliatų atsargos. Be to, šalyje per savaitę gerokai išaugo ir degalų suvartojimas. Per praėjusias keturias savaites visų degalų paklausa buvo 6,9 proc. mažesnė nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, tačiau benzino suvartojimas po labai ilgo laiko buvo 0,4 proc. didesnis. Stipriausiai smuko aviacinio kuro paklausa, kuri yra 14,3 proc. mažesnė nei 2008 m. Apskritai, vakarykštėje ataskaitoje galima atrasti daug pozityvių ženklų, kurie patvirtintų naftos rinkos stabilizavimąsi. Bet taip sparčiai kylant kainai vis auga nežinomybė, kaip JAV ir kitos pasaulio ekonomikos gali tikėtis greito atsigavimo, jeigu augs spaudimas dėl energetikos sąnaudų. Įdomiausia, kad ta pati JAV energetikos administracija prognozuoja, kad „WTI“ nafta kainuos 67 JAV dolerius už barelį 2009 m. II pusm. smunkant naftos atsargoms ir didėjant paklausai pasaulyje.
Aukso kaina, vakar svyravusi tarp 945 ir 965 JAV dolerių už trojos unciją, galiausiai prekybos pabaigoje apsistojo kiek mažesniame lygyje nei prekybos pradžioje. Aukso kainai rinkoje toliau vieną didžiausių poveikių daro JAV dolerio judėjimas kitų valiutų atžvilgiu. Fizinis aukso pirkimas išlieka silpnas, tai įrodo gegužės mėn. Indijos aukso importo kiekiai, kurie buvo 39 proc. mažesni nei atitinkamą mėn. prieš metus. Įdomu, kaip aukso investuotojai toliau vertins Rusijos centrinio banko atstovų pasisakymus, kad palaipsniui planuojama mažinti JAV iždo obligacijų dalį tarptautinių užsienio rezervų portfelyje. Kaip alternatyvą Rusijos centrinis bankas galbūt galėtų pasirinkti aukso rezervų didinimą.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje liko tokia pati kaip ir užvakar. Tačiau auganti metalo paklausa iš Kinijos ir didelis investuotojų susidomėjimas šiuo metalu sukuria vis dar palankią aplinką jo kainai augti. Šįryt paskelbta, kad Kinijos vario importas gegužę vėl sumušė rekordą, nors buvo tikimasi, kad po įspūdingų importo kiekių balandį, praėjusių mėnesį importo kiekiai bus kuklesni. Be to, Londono metalų biržos sandėliuose vario atsargos vakar smuko 2,1 tūkst. tonų iki 294,3 tūkst. tonų. Šįryt Šanchajaus metalų biržoje vario kaina buvo 0,3 proc. žemesnė nei vakar.

versija spausdinimui