versija spausdinimui
(0)
Trijų Baltijos šalių, t.y. Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos pateko įgiliausią recesiją nuo pat nepriklausomybės laikų, bei daugiausiai smunka tarp visų Europos sąjungos šalių, tačiau šių šalių valiutų devalvacija yra mažai tikėtina, kadangi šalių vyriausybės laikosi įsipareigojimų ir mažina biudžeto išlaidas bei darbo užmokesčius, teigiama Nordea banko pranešime.
Latvija šiuo metu stengiasi atitikti savo biudžeto susitartas deficito normas, kad ir toliau galėtų gauti lėšas iš Tarptautinio valiutos fondo. Ko gero jiems pavyks susitarti, kad šalis galėtų turėti didesnį biudžeto deficitą ir tuomet neprireiks lato devalvacijos, mano banko ekspertai. Jeigu vis dėl to nepavyktų susitarti, Latvijai dar drastiškiau tektų mažinti savo biudžeto išlaidas.
„Pagrindinė devalvacijos rizika yra susijusi su tuo, kad vyriausybei nepavyks sumažinti šalies biudžeto deficito iki tokio lygio, kuris patenkintų Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus. Jei ši rizika realizuotųsi, tai tuomet, kad išsklaidytų TVF nuogąstavimus, šalies vyriausybė sutiktų devalvuoti valiutą, arba atsisakytų paskolos. Šiuo atveju lato devalvacija arba laisvas kurso svyravimas būtų labiausiai tikėtinas scenarijus“ – mano Nordea banko analitikė Annika Lindblad.
Baltijos šalys šiuo metu pagal ekonomikų smukimus lyderiauja tarp Europos sąjungos valstybių, nors dar visai nesenai prieš keletą metų, pagal ekonomikų augimo tempus buvo neabejotinos lyderės. Labiausiai Baltijos šalių ekonomikų augimą skatino išaugęs vidaus vartojimas dėl didėjusio paskolų bumo bei augusių nekilnojamo turto kainų. Politikų nenoras vos tik pasirodžius pirmiesiems krizės ženklams imtis ryžtingų veiksmų mažinant biudžeto išlaidas, padidino investuotojų abejones, kad Baltijos šalims pavyks išlaikyti nedevalvuotas savo nacionalines valiutas.
Estijos ir Lietuvos nacionalinių valiutų devalvavimo rizika yra labiausiai šiuo metu susijusi su galima devalvacija Latvijoje, teigia banko atstovai.
Bengt Dennis, buvęs Švedijos Centrinio banko vadovas bei Latvijos vyriausybės patarėjas, šią savaitę pareiškė, kad Baltijos šalims vis gi teks devalvuoti nacionalines valiutas. Savo ruoštu Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tai buvo tik Bengt Dennis asmeninė nuomonė šiuo klausimu. Apie galimybę svarstyti Lato devalvavimo klausimą yra pareiškęs ir Latvijos teisingumo ministras Mareks Seglins.
Nordea banko analitikai, taip pat dar kartą šiais metais nutarė padidinti tikėtinus Baltijos ekonomikų nuosmukio rodiklius. Latvijos ekonomika jų manymų šiais metais susitrauks šešiolika procentų, nors anksčiau buvo laukta dvylikos procentų BVP kritimo, Lietuvos ekonomika anot banko analitikų šiais metais kris keturiolika procentų, na o Estijos – trylika. Anksčiau Nordea banko analitikai prognozavo, kad Lietuvos BVP šiais metais smuks dešimt procentų, na o Estijos atitinkamai 9.5 procentais.
Minimo banko analitikai nemano, kad kuriai nors iš trijų Baltijos šalių pavyks anksčiau nei 2013 metais įsivesti eurą, dėl ir toliau išliksiančių per didelių biudžetų deficitų.
Latvija šiuo metu stengiasi atitikti savo biudžeto susitartas deficito normas, kad ir toliau galėtų gauti lėšas iš Tarptautinio valiutos fondo. Ko gero jiems pavyks susitarti, kad šalis galėtų turėti didesnį biudžeto deficitą ir tuomet neprireiks lato devalvacijos, mano banko ekspertai. Jeigu vis dėl to nepavyktų susitarti, Latvijai dar drastiškiau tektų mažinti savo biudžeto išlaidas.
„Pagrindinė devalvacijos rizika yra susijusi su tuo, kad vyriausybei nepavyks sumažinti šalies biudžeto deficito iki tokio lygio, kuris patenkintų Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus. Jei ši rizika realizuotųsi, tai tuomet, kad išsklaidytų TVF nuogąstavimus, šalies vyriausybė sutiktų devalvuoti valiutą, arba atsisakytų paskolos. Šiuo atveju lato devalvacija arba laisvas kurso svyravimas būtų labiausiai tikėtinas scenarijus“ – mano Nordea banko analitikė Annika Lindblad.
Baltijos šalys šiuo metu pagal ekonomikų smukimus lyderiauja tarp Europos sąjungos valstybių, nors dar visai nesenai prieš keletą metų, pagal ekonomikų augimo tempus buvo neabejotinos lyderės. Labiausiai Baltijos šalių ekonomikų augimą skatino išaugęs vidaus vartojimas dėl didėjusio paskolų bumo bei augusių nekilnojamo turto kainų. Politikų nenoras vos tik pasirodžius pirmiesiems krizės ženklams imtis ryžtingų veiksmų mažinant biudžeto išlaidas, padidino investuotojų abejones, kad Baltijos šalims pavyks išlaikyti nedevalvuotas savo nacionalines valiutas.
Estijos ir Lietuvos nacionalinių valiutų devalvavimo rizika yra labiausiai šiuo metu susijusi su galima devalvacija Latvijoje, teigia banko atstovai.
Bengt Dennis, buvęs Švedijos Centrinio banko vadovas bei Latvijos vyriausybės patarėjas, šią savaitę pareiškė, kad Baltijos šalims vis gi teks devalvuoti nacionalines valiutas. Savo ruoštu Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tai buvo tik Bengt Dennis asmeninė nuomonė šiuo klausimu. Apie galimybę svarstyti Lato devalvavimo klausimą yra pareiškęs ir Latvijos teisingumo ministras Mareks Seglins.
Nordea banko analitikai, taip pat dar kartą šiais metais nutarė padidinti tikėtinus Baltijos ekonomikų nuosmukio rodiklius. Latvijos ekonomika jų manymų šiais metais susitrauks šešiolika procentų, nors anksčiau buvo laukta dvylikos procentų BVP kritimo, Lietuvos ekonomika anot banko analitikų šiais metais kris keturiolika procentų, na o Estijos – trylika. Anksčiau Nordea banko analitikai prognozavo, kad Lietuvos BVP šiais metais smuks dešimt procentų, na o Estijos atitinkamai 9.5 procentais.
Minimo banko analitikai nemano, kad kuriai nors iš trijų Baltijos šalių pavyks anksčiau nei 2013 metais įsivesti eurą, dėl ir toliau išliksiančių per didelių biudžetų deficitų.