versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį JAV akcijų indeksai vėl nusidažė raudonai ir beveik ištrynė antradienį pasiektą prieaugį. Vakar atsidarius prekybos sesijai atrodė kad akcijų rinkoje bus teigiamų emocijų diena tačiau greitai , viskas pasikeitė suaktyvėjus akcijų pardavėjams ir akcijų kainos pradėjo greitai smukti S&P 500 indeksas nukrito 1,9 proc.
Niujorko akcijų biržoje prekybos apyvarta buvo labai panaši į antradienio, o teigiamą akcijos pokytį fiksavo 31 proc. bendrovės akcijų, kai neigiamą grąžą parodė net 67 proc. visų nuosavybės vertybinių popierių. Stipriausiai smuko finansų ir kasdienio vartojimo prekių sektoriaus bendrovių akcijos. Įdomu, kad pesimizmas vakar stipriai palietė tiek nuosavybės, tiek skolos vertybinių popierių rinkas.
Vakar JAV iždo obligacijų antrinėje rinkoje vėl buvo juoda diena, labai stipriai išaugus obligacijų pajamingumui. Labiausiai pigo ilgo laikotarpio iždo obligacijos, kai trumpalaikės atsilaikė šiek tiek geriau. Pavyzdžiui, 10 metų iždo obligacijų pajamingumas išaugo 19 bazinių punktų ir pasiekė 3,74 proc. Skirtumas tarp 10 ir 2 metų trukmės obligacijų taip pat auga ir rodo augantį nepasitikėjimą ilgalaikėmis obligacijomis. Visgi vakar vykęs 5 metų iždo obligacijų pirminis platinimas buvo pakankamai sėkmingas, nes jų paklausa stipriai viršijo siūlomą kiekį. Ypač didelį dėmesį parodė užsienio investuotojai, kurie netiesiogiai įsigijo apie 44,2 proc. visos naujai platinamos 36,2 mlrd. JAV dolerių emisijos. Tačiau iždo obligacijų pajamingumų augimas duoda negerų signalų su jomis susijusiai privačių būsto paskolų rinkai, nes nekilnojamojo turto paskolų palūkanos taip pat turi augti, sekdamos nerizikingas iždo obligacijas. Būtent šis nerimas, kad ekonomikos atsigavimas neįmanomas be mažų palūkanų normų šalyje, persimetė ir į akcijų rinką. Todėl FED kartu su valstybės Iždo departamentu, matyt, vėl turės imtis papildomų priemonių, kaip neleisti kilti toliau obligacijų pajamingumui. Beje, 10 metų trukmės iždo obligacijas nuo 2009 m. pradžios atpigo jau 8 proc., o 30 metų trukmės obligacijos daugiau nei 27 proc.
Kitas neigiamas akcijų rinkai veiksnys buvo „General Motors“ ruošimasis neišvengiamam bankrotui. Antradienį, nepavykus bendrovei susitarti su obligacijų savininkais, nebelieka kitos išeities, kaip tik iki ateinančio pirmadienio nunešti prašymą dėl bendrovės bankroto, kuris leistų pradėti restruktūrizavimą pagal JAV teisinę sistemą. Šiandien ryte renkasi bendrovės valdyba, kuri oficialiai turi patvirtinti, kaip jai sekėsi derybos su kreditoriais ir kaip bus elgiamasi artimiausiu metu. Visgi dauguma ekonomistų ir teisininkų pripažįsta, kad „General Motors“ bandymas suversti kaltę obligacijų savininkams yra nesąžiningas, todėl jų siekis įstumti bendrovę į bankrotą yra natūralus. Greičiausiai su šia bendrove susijusios naujienos ir toliau neigiamai veiks JAV akcijų rinką artimiausiu metu, nes ši bendrovė istoriškai buvo vienas iš biržos flagmanų, todėl jos bankrotas perspėtų ir kitas bendroves apie tokią galimą lemtį.
Vakar kiek džiugesnių naujienų pateikė Nekilnojamojo turto pardavimų agentų asociacija, kurios duomenimis, 2009 m. balandžio mėn. nenaujų namų pardavimai išaugo 2,9 proc., lyginant su kovo mėn., bet vis tiek buvo 3,5 proc. mažesni nei praėjusiais metais. Kaip pranešama, didžiausias pardavimų augimas pastebėtas tuose miestuose, kur būsto kainos krito labiausiai. Tačiau tebejaučiamas prabangių namų pardavimų sąstingis. Be to, beveik 45 proc. visų namų pardavimo sandorių sudarė priverstiniai pardavimai dėl savininkų negalėjimo išsimokėti bankams. Žvelgiant į pirkėjų sąrašą, beveik 40 proc. sandorių sudarė pirmą kartą būstą perkantys asmenys. Neigiamo atspalvio pridėjo ir pateikti duomenys, kad parduodamų namų skaičius per mėnesį pakilo 9 proc., o tai rodo, kad toliau didėja jų pasiūla, kuri ir toliau, matyt, muš būsto kainas žemyn.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai kilo trečią prekybos sesiją iš eilės. Akcijų rinkų nuotaikos yra geros dėl ekonomikos stabilizacijos ir netrukus ateisiančio atsigavimo lūkesčių. Žinoma, tarp ekonomistų esama ir ekspertų, kurių nuomone, dabartinis optimizmas kol kas yra pernelyg ankstyvas ir realius ūkio atsigavimo ženklus užčiuopti tebėra sunku. Genami lūkesčių investuotojai vakar ieškojo ekonomikos ciklo pokyčiui jautrių sektorių akcijų. Vakar augimo lyderės, kaip jau įprasta, buvo bankų akcijos. Pagrindiniai Vakarų Europos biržose kotiruojami bankai vakar brango 1,7–3,0 proc. Taip pat aukštyn kilo ir mažmeninės prekybos įmonių akcijų kainos. Pasak „Reuters“, tokie mažmenininkai kaip „Morrison“, „Tesco“ ir „Carrefour“ trečiadienį brango 1,5–3,9 proc.
Vokietijos ekonomikos, o ypač vidaus paklausos silpnumą gerai atspindėjo vakar paskelbtas gegužės mėnesio vartotojų kainų įvertis. Kainos Vokietijoje smuko 0,1 proc. metiniu tempu pirmą kartą per maždaug 13 metų. Tai nustebino ekonomistus, kurie gegužę prognozavo kainas augsiant 0,2 proc. metiniu tempu. Lyginant su balandžiu, vartotojų kainos taip pat sumažėjo – 0,2 proc., kai prognozuotas 0,2 proc. padidėjimas. Infliacijai šalyje smarkauti neleidžia ne tik nusilpusi paklausa ir sudėtingėjanti padėtis darbo rinkoje, tačiau ir lyginant su praėjusiais metais net 53 proc. mažesnė naftos kaina. Kol Vokietijos ekonomika neišbris recesijos esama gana mažai prielaidų infliacijai ir toliau įsismarkauti, todėl greičiausiai ir toliau vyraus defliacijos tendencijos.
Prancūzijos verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai gegužės mėnesį išaugo. Verslo pasitikėjimo indeksas pasitaisė nuo 71 iki 72, kiek mažiau, nei prognozavo ekonomistai (73). Vartotojų pasitikėjimo indeksas taip pat padidėjo vienu punktu iki -40, o jo reikšmė buvo tokia, kaip prognozuota. Pastaruoju metu lūkesčiai kyla ne tik Vakarų Europoje, bet ir JAV. Jiems įtaką greičiausiai daro tiek mažėjančios kainos, kurios teigiamai veikia vartotojų perkamąją galią, tiek vyriausybių ekonomikos skatinimo programos. Prancūzijoje pasitikėjimo padidėjimas kol kas tėra gana simboliškas, tačiau jį taip pat galėjo iš dalies paskatinti ir pastarojo meto atsigavimas akcijų rinkose. Pastarosioms kylant didėjo ir gyventojų investicijų į finansų rinkas vertė.
Azija
Japonijos akcijų indeksą aukštyn pastūmėjo automobilių pramonės įmonių, kurioms palanki daugiau kaip savaitę silpstanti jena, ir įkraunamų baterijų gamintojų kursų prieaugis. Didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja „Toyota“ brango 2,7 proc., didžiausio pasaulyje įkraunamų baterijų gamintojo „Sanyo Electric Co.“ kursas augo 5,2 proc., o apie planus investuoti į baterijų katodams reikalingų medžiagų gamybą paskelbusio „Sumitomo Osaka Cement Co.“ – 8,5 proc.
Dėl prastėjančių darbo rinkos perspektyvų ir mažėjančio darbo užmokesčio balandį Japonijos mažmeninės prekybos apimtys buvo 2,9 proc. mažesnės nei prieš metus. Tiesa, „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo 3,3 proc. smuktelėjimą. Prekybos apimtys didžiuosiuose prekybos centruose smuko 6,7 proc. Recesija smelkiasi į vidaus vartojimą, todėl ekonomika tebėra pažeidžiama.
Baltijos šalys
Vakar Lietuvos statistikos departamentas paskelbė I ketv. darbo užmokesčio statistiką. Vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje sudarė 2 193,1 lito ir prarado beveik visus ankstesnius savo augimo „užmojus“. Per ketvirtį jis sumažėjo 5,4 proc, o metinis augimo tempas buvo beveik artimas nuliui ir siekė tik 1,9 proc. Palyginti, dar prieš ketvirtį bruto darbo užmokestis Lietuvoje didėjo 13,0 proc. metiniu tempu. Šis ketvirtį galima laikyti naujos tendencijos pradžia - smarkiai prastėjant Lietuvos ekonomikos padėčiai darbdaviai yra priversti mažinti darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį.
Lietuvos finansų ministerija pranešė, kad vyriausybė šiemet ketina išplatinti euroobligacijų emisiją. Lietuva finansų rinkoje gali skolintis nuo 300 iki 600 mlrd. eurų, kurie bus skirti šalies iždo padėčiai stabilizuoti. Lietuvos vyriausybė šiuo metu yra ėmusis drastiškų veiksmų biudžeto deficito problemai spręsti. Tai, žinoma, gerina šalies įvaizdį, tačiau kol kas Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai yra vieni didžiausių Europoje - t y finansų rinkose šalis gali skolintis bene brangiausiai Lietuva taip pat yra aukštai pagal draudimosi nuo nemokumo kainą (anlg credit defaut swap CDS) kuri nors ir gerokai sumažėjo tačiau Lietuva pagal šį rodiklio dydį užima 9 vietą pasaulyje Lietuvos CDS šiuo metu siekia 395 bazinius punktus kai metų pradžioje siekė 596.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos centrinis bankas kaip ir prognozuota nepakeitė bazinių palūkanų normų (BPN) bet pranešė galįs jas toliau mažinti jei nuslops infliacija Nuo lapkričio mėnesio šalies BPN jau sumažinta 2 25 proc siekiant paskatinti ekonomikos augimą Pasak Centrinio , banko atstovo Slawomiro Skrzypeko palūkanų mažinimo ciklas bus tęsiamas o infliacijos lygis kaip prognozuojama didesnė tikimybė , kad vidutiniu laikotarpiu bus mažesnis nei tikslinis 2 5 proc Dėl BPN mažinimo prognozių Lenkijos zlotas nusilpo 0,6 proc.
Lenkijos biržos indeksas WIG 20 prieš paskelbiant sprendimą dėl BPN mažinimo atspindėjo gan permainingą prekybą - akcijos tai brango tai pigo Paskelbus sprendimą WIG 20 buvo pakilęs net 1 2 proc tačiau prieš pat prekybos pabaigą ėmė smukti o jai pasibaigus buvo toks pat, kaip ir skelbiant sprendimą.
Per gegužę Vengrijos ekonominių sentimentų indeksas paaugo nuo balandžio rekordinių minus 46 2 punkto žemumų iki minus 40 3 Tai pirmasis mėnesio padidėjimas nuo 2008 m liepos GKI indeksas rodo optimistinių ir pesimistinių atsakymų į klausimus apie ekonominius lūkesčius balansą.
Vakar naftos kainoms pasiekus aukščiausią per pastaruosius šešis mėnesius lygį Rusijos indeksai kopė aukštyn Daugiausia kilo naftos ir dujų sektoriaus akcijos kurios sudaro daugiau kaip pusę Rusijos indeksų
Rusijos įmonių depozitorinių pakvitavimų indeksas, atspindintis Londone kotiruojamų bendrovių akcijų kainas, kaip ir RTS indeksas, augo 3,7 proc.
Žaliavos
Trečiadienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje dar kartelį šoktelėjo į viršų ir svyravo nuo 62 iki 63,50 JAV dolerio už barelį. Vakar visų investuotojų dėmesys buvo sutelktas į Vieną atvykstančių OPEC narių atstovų komentarus, kurie gali duoti tam tikrų ženklų dėl pasaulio naftos rinkos situacijos. Garsiausiai vakar nuskambėjo Saudo Arabijos naftos pramonės ministro žodžiai, kad pasaulio ekonomika yra sustiprėjusi tiek, kad šiuo metu galėtų iškęsti 75–80 JAV dolerių už barelį kainą, todėl jis nemato priežasčių, kodėl ji neturėtų artimiausiu metu tokio lygio pasiekti. Anot jo, naftos kaina yra ateities optimizmo funkcija. Kadangi gerėja ekonomikos perspektyvos, turi brangti ir nafta. Visgi kitos narės Venesuelos atstovas pareiškė, kad pasaulio naftos rinka išlieka perteklinė ir OPEC narėms gali prireikti ateityje vėl mažinti naftos gavybą. Angolos atstovas išreiškė nuomonę, kad valstybės turi griežtai laikytis nustatytų kvotų, siekdamos pageidautino naftos kainos lygio, t. y. daugiau nei 70 JAV dolerių. Įdomiausia, kad Alžyro naftos pramonės ministras pripažino, kad šiuo metu nafta kainuoja brangiau nei turėtų pagal dabartinę rinkos situaciją. Kaip matyti, atskirų narių atstovų nuomonės išsiskiria, tačiau panašu, kad šiandien Vienoje bus priimtas sprendimas nemažinti naftos gavybos kvotų. Beje, vakar naftos kaina pramušė 200 dienų slenkamąjį vidurkį ir tai gali tapti stipriu naftos kainos palaikymu, jeigu jai pavyktų išsilaikyti didesnei nei 62 JAV doleriai už barelį. Be to, šiandien JAV energetikos administracija po pietų skelbia savaitės atsargų pokyčių duomenis, iš kurių laukiama ženklų, kad žaliavinės naftos atsargos šalyje pradeda smukti.
Aukso kaina vakar biržose truputį smuktelėjo žemyn, nors per dieną ji nemenkai svyravo. Kainai neigiamą įtaką darė pradėjęs brangti JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu. Be to, tam tikra dalis investuotojų fiksuoja iš praėjusią savaitę kilusios aukso kainos uždirbtą pelną. Visgi susidomėjimas auksu turėtų išlikti gana didelis artimiausiu metu, nes vis didėja abejojančiųjų JAV vykdoma pinigų ir iždo politika. Todėl augant obligacijų pajamingumui ir nerodant akcijų rinkoms didesnio pakilimo, auksas gali išlikti patrauklus ieškantiems stabilumo investuotojams.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar ūgtelėjo 0,1 proc., o metalo atsargos šios biržos sandėliuose dar kartelį smuktelėjo didžiuliu 7,3 tūkst. tonų kiekiu iki 319,3 tūkst. tonų. Iiš atšaukiamų sandėlio pažymų, kurios rodo, kiek vario ketina palikti biržą artimiausiu metu, jau pastebima, kad atsargų kritimo tempai turi lėtėti. Įdomu, kad vakar vario nelabai paveikė paskelbtas kiek geresnis, nei tikėtasi, pranešimas apie JAV nenaujų namų pardavimus. Vario kainos galimą kilimą palaikė ir brangstantis JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu. Šiandien Šanchajaus metalų birža nedirba dėl nedarbo dienos Kinijoje.
Niujorko akcijų biržoje prekybos apyvarta buvo labai panaši į antradienio, o teigiamą akcijos pokytį fiksavo 31 proc. bendrovės akcijų, kai neigiamą grąžą parodė net 67 proc. visų nuosavybės vertybinių popierių. Stipriausiai smuko finansų ir kasdienio vartojimo prekių sektoriaus bendrovių akcijos. Įdomu, kad pesimizmas vakar stipriai palietė tiek nuosavybės, tiek skolos vertybinių popierių rinkas.
Vakar JAV iždo obligacijų antrinėje rinkoje vėl buvo juoda diena, labai stipriai išaugus obligacijų pajamingumui. Labiausiai pigo ilgo laikotarpio iždo obligacijos, kai trumpalaikės atsilaikė šiek tiek geriau. Pavyzdžiui, 10 metų iždo obligacijų pajamingumas išaugo 19 bazinių punktų ir pasiekė 3,74 proc. Skirtumas tarp 10 ir 2 metų trukmės obligacijų taip pat auga ir rodo augantį nepasitikėjimą ilgalaikėmis obligacijomis. Visgi vakar vykęs 5 metų iždo obligacijų pirminis platinimas buvo pakankamai sėkmingas, nes jų paklausa stipriai viršijo siūlomą kiekį. Ypač didelį dėmesį parodė užsienio investuotojai, kurie netiesiogiai įsigijo apie 44,2 proc. visos naujai platinamos 36,2 mlrd. JAV dolerių emisijos. Tačiau iždo obligacijų pajamingumų augimas duoda negerų signalų su jomis susijusiai privačių būsto paskolų rinkai, nes nekilnojamojo turto paskolų palūkanos taip pat turi augti, sekdamos nerizikingas iždo obligacijas. Būtent šis nerimas, kad ekonomikos atsigavimas neįmanomas be mažų palūkanų normų šalyje, persimetė ir į akcijų rinką. Todėl FED kartu su valstybės Iždo departamentu, matyt, vėl turės imtis papildomų priemonių, kaip neleisti kilti toliau obligacijų pajamingumui. Beje, 10 metų trukmės iždo obligacijas nuo 2009 m. pradžios atpigo jau 8 proc., o 30 metų trukmės obligacijos daugiau nei 27 proc.
Kitas neigiamas akcijų rinkai veiksnys buvo „General Motors“ ruošimasis neišvengiamam bankrotui. Antradienį, nepavykus bendrovei susitarti su obligacijų savininkais, nebelieka kitos išeities, kaip tik iki ateinančio pirmadienio nunešti prašymą dėl bendrovės bankroto, kuris leistų pradėti restruktūrizavimą pagal JAV teisinę sistemą. Šiandien ryte renkasi bendrovės valdyba, kuri oficialiai turi patvirtinti, kaip jai sekėsi derybos su kreditoriais ir kaip bus elgiamasi artimiausiu metu. Visgi dauguma ekonomistų ir teisininkų pripažįsta, kad „General Motors“ bandymas suversti kaltę obligacijų savininkams yra nesąžiningas, todėl jų siekis įstumti bendrovę į bankrotą yra natūralus. Greičiausiai su šia bendrove susijusios naujienos ir toliau neigiamai veiks JAV akcijų rinką artimiausiu metu, nes ši bendrovė istoriškai buvo vienas iš biržos flagmanų, todėl jos bankrotas perspėtų ir kitas bendroves apie tokią galimą lemtį.
Vakar kiek džiugesnių naujienų pateikė Nekilnojamojo turto pardavimų agentų asociacija, kurios duomenimis, 2009 m. balandžio mėn. nenaujų namų pardavimai išaugo 2,9 proc., lyginant su kovo mėn., bet vis tiek buvo 3,5 proc. mažesni nei praėjusiais metais. Kaip pranešama, didžiausias pardavimų augimas pastebėtas tuose miestuose, kur būsto kainos krito labiausiai. Tačiau tebejaučiamas prabangių namų pardavimų sąstingis. Be to, beveik 45 proc. visų namų pardavimo sandorių sudarė priverstiniai pardavimai dėl savininkų negalėjimo išsimokėti bankams. Žvelgiant į pirkėjų sąrašą, beveik 40 proc. sandorių sudarė pirmą kartą būstą perkantys asmenys. Neigiamo atspalvio pridėjo ir pateikti duomenys, kad parduodamų namų skaičius per mėnesį pakilo 9 proc., o tai rodo, kad toliau didėja jų pasiūla, kuri ir toliau, matyt, muš būsto kainas žemyn.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai kilo trečią prekybos sesiją iš eilės. Akcijų rinkų nuotaikos yra geros dėl ekonomikos stabilizacijos ir netrukus ateisiančio atsigavimo lūkesčių. Žinoma, tarp ekonomistų esama ir ekspertų, kurių nuomone, dabartinis optimizmas kol kas yra pernelyg ankstyvas ir realius ūkio atsigavimo ženklus užčiuopti tebėra sunku. Genami lūkesčių investuotojai vakar ieškojo ekonomikos ciklo pokyčiui jautrių sektorių akcijų. Vakar augimo lyderės, kaip jau įprasta, buvo bankų akcijos. Pagrindiniai Vakarų Europos biržose kotiruojami bankai vakar brango 1,7–3,0 proc. Taip pat aukštyn kilo ir mažmeninės prekybos įmonių akcijų kainos. Pasak „Reuters“, tokie mažmenininkai kaip „Morrison“, „Tesco“ ir „Carrefour“ trečiadienį brango 1,5–3,9 proc.
Vokietijos ekonomikos, o ypač vidaus paklausos silpnumą gerai atspindėjo vakar paskelbtas gegužės mėnesio vartotojų kainų įvertis. Kainos Vokietijoje smuko 0,1 proc. metiniu tempu pirmą kartą per maždaug 13 metų. Tai nustebino ekonomistus, kurie gegužę prognozavo kainas augsiant 0,2 proc. metiniu tempu. Lyginant su balandžiu, vartotojų kainos taip pat sumažėjo – 0,2 proc., kai prognozuotas 0,2 proc. padidėjimas. Infliacijai šalyje smarkauti neleidžia ne tik nusilpusi paklausa ir sudėtingėjanti padėtis darbo rinkoje, tačiau ir lyginant su praėjusiais metais net 53 proc. mažesnė naftos kaina. Kol Vokietijos ekonomika neišbris recesijos esama gana mažai prielaidų infliacijai ir toliau įsismarkauti, todėl greičiausiai ir toliau vyraus defliacijos tendencijos.
Prancūzijos verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai gegužės mėnesį išaugo. Verslo pasitikėjimo indeksas pasitaisė nuo 71 iki 72, kiek mažiau, nei prognozavo ekonomistai (73). Vartotojų pasitikėjimo indeksas taip pat padidėjo vienu punktu iki -40, o jo reikšmė buvo tokia, kaip prognozuota. Pastaruoju metu lūkesčiai kyla ne tik Vakarų Europoje, bet ir JAV. Jiems įtaką greičiausiai daro tiek mažėjančios kainos, kurios teigiamai veikia vartotojų perkamąją galią, tiek vyriausybių ekonomikos skatinimo programos. Prancūzijoje pasitikėjimo padidėjimas kol kas tėra gana simboliškas, tačiau jį taip pat galėjo iš dalies paskatinti ir pastarojo meto atsigavimas akcijų rinkose. Pastarosioms kylant didėjo ir gyventojų investicijų į finansų rinkas vertė.
Azija
Japonijos akcijų indeksą aukštyn pastūmėjo automobilių pramonės įmonių, kurioms palanki daugiau kaip savaitę silpstanti jena, ir įkraunamų baterijų gamintojų kursų prieaugis. Didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja „Toyota“ brango 2,7 proc., didžiausio pasaulyje įkraunamų baterijų gamintojo „Sanyo Electric Co.“ kursas augo 5,2 proc., o apie planus investuoti į baterijų katodams reikalingų medžiagų gamybą paskelbusio „Sumitomo Osaka Cement Co.“ – 8,5 proc.
Dėl prastėjančių darbo rinkos perspektyvų ir mažėjančio darbo užmokesčio balandį Japonijos mažmeninės prekybos apimtys buvo 2,9 proc. mažesnės nei prieš metus. Tiesa, „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo 3,3 proc. smuktelėjimą. Prekybos apimtys didžiuosiuose prekybos centruose smuko 6,7 proc. Recesija smelkiasi į vidaus vartojimą, todėl ekonomika tebėra pažeidžiama.
Baltijos šalys
Vakar Lietuvos statistikos departamentas paskelbė I ketv. darbo užmokesčio statistiką. Vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje sudarė 2 193,1 lito ir prarado beveik visus ankstesnius savo augimo „užmojus“. Per ketvirtį jis sumažėjo 5,4 proc, o metinis augimo tempas buvo beveik artimas nuliui ir siekė tik 1,9 proc. Palyginti, dar prieš ketvirtį bruto darbo užmokestis Lietuvoje didėjo 13,0 proc. metiniu tempu. Šis ketvirtį galima laikyti naujos tendencijos pradžia - smarkiai prastėjant Lietuvos ekonomikos padėčiai darbdaviai yra priversti mažinti darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį.
Lietuvos finansų ministerija pranešė, kad vyriausybė šiemet ketina išplatinti euroobligacijų emisiją. Lietuva finansų rinkoje gali skolintis nuo 300 iki 600 mlrd. eurų, kurie bus skirti šalies iždo padėčiai stabilizuoti. Lietuvos vyriausybė šiuo metu yra ėmusis drastiškų veiksmų biudžeto deficito problemai spręsti. Tai, žinoma, gerina šalies įvaizdį, tačiau kol kas Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai yra vieni didžiausių Europoje - t y finansų rinkose šalis gali skolintis bene brangiausiai Lietuva taip pat yra aukštai pagal draudimosi nuo nemokumo kainą (anlg credit defaut swap CDS) kuri nors ir gerokai sumažėjo tačiau Lietuva pagal šį rodiklio dydį užima 9 vietą pasaulyje Lietuvos CDS šiuo metu siekia 395 bazinius punktus kai metų pradžioje siekė 596.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos centrinis bankas kaip ir prognozuota nepakeitė bazinių palūkanų normų (BPN) bet pranešė galįs jas toliau mažinti jei nuslops infliacija Nuo lapkričio mėnesio šalies BPN jau sumažinta 2 25 proc siekiant paskatinti ekonomikos augimą Pasak Centrinio , banko atstovo Slawomiro Skrzypeko palūkanų mažinimo ciklas bus tęsiamas o infliacijos lygis kaip prognozuojama didesnė tikimybė , kad vidutiniu laikotarpiu bus mažesnis nei tikslinis 2 5 proc Dėl BPN mažinimo prognozių Lenkijos zlotas nusilpo 0,6 proc.
Lenkijos biržos indeksas WIG 20 prieš paskelbiant sprendimą dėl BPN mažinimo atspindėjo gan permainingą prekybą - akcijos tai brango tai pigo Paskelbus sprendimą WIG 20 buvo pakilęs net 1 2 proc tačiau prieš pat prekybos pabaigą ėmė smukti o jai pasibaigus buvo toks pat, kaip ir skelbiant sprendimą.
Per gegužę Vengrijos ekonominių sentimentų indeksas paaugo nuo balandžio rekordinių minus 46 2 punkto žemumų iki minus 40 3 Tai pirmasis mėnesio padidėjimas nuo 2008 m liepos GKI indeksas rodo optimistinių ir pesimistinių atsakymų į klausimus apie ekonominius lūkesčius balansą.
Vakar naftos kainoms pasiekus aukščiausią per pastaruosius šešis mėnesius lygį Rusijos indeksai kopė aukštyn Daugiausia kilo naftos ir dujų sektoriaus akcijos kurios sudaro daugiau kaip pusę Rusijos indeksų
Rusijos įmonių depozitorinių pakvitavimų indeksas, atspindintis Londone kotiruojamų bendrovių akcijų kainas, kaip ir RTS indeksas, augo 3,7 proc.
Žaliavos
Trečiadienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje dar kartelį šoktelėjo į viršų ir svyravo nuo 62 iki 63,50 JAV dolerio už barelį. Vakar visų investuotojų dėmesys buvo sutelktas į Vieną atvykstančių OPEC narių atstovų komentarus, kurie gali duoti tam tikrų ženklų dėl pasaulio naftos rinkos situacijos. Garsiausiai vakar nuskambėjo Saudo Arabijos naftos pramonės ministro žodžiai, kad pasaulio ekonomika yra sustiprėjusi tiek, kad šiuo metu galėtų iškęsti 75–80 JAV dolerių už barelį kainą, todėl jis nemato priežasčių, kodėl ji neturėtų artimiausiu metu tokio lygio pasiekti. Anot jo, naftos kaina yra ateities optimizmo funkcija. Kadangi gerėja ekonomikos perspektyvos, turi brangti ir nafta. Visgi kitos narės Venesuelos atstovas pareiškė, kad pasaulio naftos rinka išlieka perteklinė ir OPEC narėms gali prireikti ateityje vėl mažinti naftos gavybą. Angolos atstovas išreiškė nuomonę, kad valstybės turi griežtai laikytis nustatytų kvotų, siekdamos pageidautino naftos kainos lygio, t. y. daugiau nei 70 JAV dolerių. Įdomiausia, kad Alžyro naftos pramonės ministras pripažino, kad šiuo metu nafta kainuoja brangiau nei turėtų pagal dabartinę rinkos situaciją. Kaip matyti, atskirų narių atstovų nuomonės išsiskiria, tačiau panašu, kad šiandien Vienoje bus priimtas sprendimas nemažinti naftos gavybos kvotų. Beje, vakar naftos kaina pramušė 200 dienų slenkamąjį vidurkį ir tai gali tapti stipriu naftos kainos palaikymu, jeigu jai pavyktų išsilaikyti didesnei nei 62 JAV doleriai už barelį. Be to, šiandien JAV energetikos administracija po pietų skelbia savaitės atsargų pokyčių duomenis, iš kurių laukiama ženklų, kad žaliavinės naftos atsargos šalyje pradeda smukti.
Aukso kaina vakar biržose truputį smuktelėjo žemyn, nors per dieną ji nemenkai svyravo. Kainai neigiamą įtaką darė pradėjęs brangti JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu. Be to, tam tikra dalis investuotojų fiksuoja iš praėjusią savaitę kilusios aukso kainos uždirbtą pelną. Visgi susidomėjimas auksu turėtų išlikti gana didelis artimiausiu metu, nes vis didėja abejojančiųjų JAV vykdoma pinigų ir iždo politika. Todėl augant obligacijų pajamingumui ir nerodant akcijų rinkoms didesnio pakilimo, auksas gali išlikti patrauklus ieškantiems stabilumo investuotojams.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar ūgtelėjo 0,1 proc., o metalo atsargos šios biržos sandėliuose dar kartelį smuktelėjo didžiuliu 7,3 tūkst. tonų kiekiu iki 319,3 tūkst. tonų. Iiš atšaukiamų sandėlio pažymų, kurios rodo, kiek vario ketina palikti biržą artimiausiu metu, jau pastebima, kad atsargų kritimo tempai turi lėtėti. Įdomu, kad vakar vario nelabai paveikė paskelbtas kiek geresnis, nei tikėtasi, pranešimas apie JAV nenaujų namų pardavimus. Vario kainos galimą kilimą palaikė ir brangstantis JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu. Šiandien Šanchajaus metalų birža nedirba dėl nedarbo dienos Kinijoje.