versija spausdinimui
(0)
Paskutinę praėjusios savaitės prekybos dieną JAV akcijų birža krito todėl S&P 500 indeksas savaitę baigė su 5 proc. neigiamu pokyčiu. Praėjusią savaitę buvo galima įžvelgti tam tikrų investuotojų mąstymo pokyčių makroekonominių rodiklių atžvilgiu t.y. kad lėtesnis kai kurių ekonomikos sektorių smukimas nebūtinai reiškia jų atsigavimą.
Jau 461 bendrovė iš 500 S&P indekso bendrovių paskelbė 2009 m I ketv rezultatus iš kurių prognozuojama, kad visų indeksą sudarančių bendrovių grynasis pelnas smuko 35,6 proc. Bet įdomu, kad net 65 proc. rezultatus skelbusių bendrovių sugebėjo pasirodyti geriau, nei tikėjosi rinkos analitikai. 2009 m. II ketv. prognozuojamas 35,9 proc. grynojo pelno smukimas, lyginant su atitinkamu 2008 m. ketv.
Penktadienį pasipylė daug svarbių makroekonominių rodiklių, kuriuos investuotojai vertino skirtingai. Pirmiausia buvo pranešta, kad JAV vartotojų kainų indeksas balandžio mėn., lyginant su kovo mėn., liko nepakitęs, o metinė defliacija siekė 0,7 proc. Jeigu iš vartotojų krepšelio būtų išskaičiuoti kuro ir maisto produktai, balandį mėnesio infliacija siektų net 0,3 proc. Tai labiausiai lemtų tabako gaminių akcizo pakėlimas šalyje. Balandžio mėn. duomenys daugumai ekonomistų neatsakė į klausimą, kur link artimiausiu metu gali sukti vartotojų kainos, nes viena vertus, gegužę vėl pasijaus brangesnių degalų poveikis, tačiau augant nedarbui, turėtų mažėti gyventojų perkamoji galia.
Vėliau pranešimą apie Empire State Manufacturing indeksą paskelbė Niujorko FED. Indeksas parodė, kad lūkesčiai, susiję su pramonės gamyba gegužės mėn., išlieka neigiami, tačiau geresni nei balandžio mėn. 28 proc. apklaustųjų pramonės atstovų teigė, kad gegužę veiklos sąlygos pablogėjo, o 23 proc. mano, kad šį mėn. pramonės situacija yra šiek tiek šviesesnė. Galiausiai buvo paskelbti faktiniai balandžio mėn. pramonės gamybos rezultatai, viršijantys analitikų lūkesčius. Pagal rezultatus šeštą mėn. iš eilės JAV pramonės apimtys krito, o smukimas siekė 0,5 proc., lyginant su kovo mėn. Guodžia vėl ta pati mintis – pramonės apimtys smuko lėčiausiai per tuos šešis mėnesius, o mažėjančios atsargos gamintojų ir didmenininkų sandėliuose artimiausiu metu gali priversti gamyklas pradėti veikti greičiau. Beje, trečią mėn. iš eilės augo automobilių gamyba šalyje, tačiau panašu, kad artimiausiais mėn. „General Motors“ ir „Chrysler“ mažins jų gamybą, tad tai gali atsiliepti ir visai pramonei.
Penktadienį, kaip ir buvo tikėtasi, „General Motors“ pasekė bankrutuojančios „Chrysler“ pavyzdžiu ir nusprendė sumažinti pardavimų padalinį. Milžinė informavo beveik 1100 prekiautojų automobiliais (20 proc. visų prekiautojų jos automobiliais), dirbančių pagal franšizės sutartį, kad jiems sutartys kitais metais nebebus pratęstos. Priešingai nei „Chrysler“, bendrovė pasirinko švelnesnį ir tolygesnį pardavimo tarpininkų atsisakymo modelį. Bendrovė šitokiu būdu siekia suefektyvinti pardavimus ir bandyti išsigelbėti nuo bankroto, taip pat sumažinti pardavimo tarpininkų konkurenciją, o tai leistų parduoti daugiau automobilių už aukštesnę kainą.
Beje, „Berkshire Hathaway“ vadovas Warrenas Buffettas penktadienį pranešė, kad jo bendrovė 2009 m. I ketv. padidino savo JAV banko „Wells Fargo“ akcijų paketą dar 4,3 proc. Įdomiausia, kad kai kovo mėn. banko akcija kainavo 9 JAV dolerius, jis vieno universiteto studentams teigė, kad jei jam reikėtų pasirinkti, į kurią vieną akciją šiuo metu investuoti visus pinigus, tai, be jokių abejonių, būtų ši finansinė institucija. Penktadienį akcijos kaina siekė 24,9 JAV dolerio.
Iždo obligacijų kainos penktadienį krito, paskelbus, kad vartotojų kainų lygis JAV balandžio mėn. liko nepakitęs. 10 metų VVP pajamingumas paaugo iki 3,14 proc. nuo 3,10 proc. ketvirtadienį, o bendrai per savaitę šių VVP pajamingumas išaugo 15 bazinių punktų.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksai vėl kilo ir kiek atgavo per savaitę prarastas vertes. Deja, bet penktadienio kainų augimo nepakako ir savaitės Vakarų Europos akcijų indeksų pokytis buvo neigiamas pirmą kartą per pastarąsias tris savaites. Penktadienį Vakarų Europos indeksams postūmį suteikė duomenys apie gamybą JAV, kurie buvo geresni, nei tikėtasi, ir nustelbė paskelbtus I ketv. euro zonos šalių BVP rodiklius. Iš pavienių įmonių brango bankas „Barclays“, kurio akcijos kaina kilo 5.8 proc. po to, kai pasklido kalbos, kad atsirado potencialus jo turto valdymo padalinio pirkėjas. Kitas Europos bankas „Fortis“ pabrango 12 proc., kai paskelbė I ketv. uždirbęs pelno.
Penktadienį buvo paskelbti euro zonos ir jos pagrindinių narių – Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos I ketv. BVP duomenys. Visos jos paskelbė prastesnius, nei tikėtasi, metinius ekonomikos pokyčio tempus. Vokietijos BVP smuko 6,9 proc., kai prognozuota 6,0 proc., Prancūzijos – 3,2 proc. (prognozuota 2,5 proc.), Italijos –
5.9 proc. (prognozuota 5,2 proc.). Visos euro zonos ūkis I ketv. susitraukė 4,6 proc. metiniu tempu – taip pat daugiau, nei prognozuota (4,1 proc.). Vakarų Europos vyriausybės ir Europos centrinis bankas metė nemažai pastangų ūkiui gelbėti. Tačiau sprendžiant pagal realių duomenų neatitikimą prognozėms ekonomistai nepakankamai gerai įvertina ūkio nuosmukio dydį.
Azija
Japonijos namų ūkių pasitikėjimo indeksas balandžio mėnesį išaugo nuo 28,9 iki 32,4. Japonijos gyventojų pasitikėjimui tolti nuo jo žemumų greičiausiai padėjo vyriausybės ir Japonijos banko ekonomikos skatinimo planai. Vis dėlto ekonomikos padėtis kol kas tebėra sudėtinga – dėl smukusios paklausos įmonėms tenka mažinti darbuotojų skaičių, o šią savaitę skelbiamo šalies BVP I ketv., prognozuojama, galėjo smukti 15,9 proc. metų (anlg. annualized) išraiška.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos einamosios sąskaitos perteklius kovo mėnesį siekė 75 mln. eurų ir lėtėjant ekonomikai buvo mažesnis nei ankstesnį mėnesį (915 mln. eurų). Nepaisant tokio smarkaus sumažėjimo, šis rezultatas yra daug geresnis, nei tikėjosi rinka (400 mln. eurų deficitas). Lenkijos vyriausybė tikisi, kad šalies ekonomika šiemet augs 1,7 proc., nes lėtėjant valstybių, kurios yra pagrindinės eksporto partnerės, ekonomikoms mažėja lenkiškų prekių paklausa.
Lenkijos biržoje penktadienį investuotojai reagavo daugiausia į skelbiamas įmonių naujienas, o reakcijos į minėtus paskelbtus rodiklius nebuvo. Didžiausios palydovinės televizijos „Cyfrowy Polsat“ akcininkai patvirtino 50 proc. didesnius, nei siūlė vadovybė, dividendus už akciją, o tai padėjo akcijos kainai kilti
2,2 proc., kai kelias dienas ji smuko. 2,7 karto pelną padidinusi valstybės valdomos energetikos įmonės „Enea“ akcijos kaina pašoko net 6,1 proc. Dviejų bendrovių akcijos reagavo į analitikų keičiamas tikslines jų akcijų kainas – „PKO Bank Polski“ smuko 1.2 proc., o „Polimex Mostostal“ kilo 4,3 proc.
Čekijos ekonomika pirmąjį ketvirtį smuko rekordiniais 3,4 proc. (metiniu tempu). Tai daug daugiau, nei tikėtasi (1,8 proc.). Atvira Čekijos ekonomika kenčia dėl jos eksporto rinkose smukusios paklausos, augančio nedarbo ir finansų krizės. Toks ekonomikos smukimas, nors ir rekordinis bei pirmas per dešimtmetį, yra nepalyginti mažesnis už kaimyninių šalių, įskaitant Baltijos valstybes (Lietuvos BVP smuko 12,6 proc., Latvijos – 18 proc., Estijos – 15,6 proc.). Čekijos centrinis bankas tikisi, kad ekonomika šiemet smuks 2,4 proc., o kitais metais ims augti (+1,4 proc.). Netrukus po tokių naujienų Čekijos biržos indeksas smuko 1 proc., bet išsyk vėl ėmė augti ir, per dieną gerokai svyravęs, užsidarė 1,84 proc. aukščiau. Daugiausia kilimą lėmė 2,26 proc. brangusios „CEZ“ ir 2,8 proc. kilusios „Komercni banka“ akcijos.
Čekijos pramonės produkcijos gamintojų indeksas, laikomas ankstyvu infliacijos rodikliu, balandžio mėnesį smuko 2,5 proc., o tai atitiko rinkos lūkesčius (-2,3 proc.). Didžiausią įtaką kainoms mažėti turėjo anglies, rafinuotų naftos produktų ir pagrindinių metalų kainos. Čekijos ekonomika lėtėja dėl ekonomikos krizės ir, Centrinio banko vertinimu, šiemet gali smukti 2,4 proc.
Čekijos einamosios sąskaitos perteklius kovą vėl buvo perteklinis, nors šįkart sumažėjo iki 5,68 milijardo kronų po 17,13 mlrd. vasarį ir 6,88 mlrd. 2008 m. kovą. Toks rezultatas atitiko rinkos lūkesčius (5,75 mlrd. kronų perteklius).
Rumunijos prezidentas neigia, kad šalis patiria recesiją, nors BVP I ketvirtį smuko 6,4 proc., lyginant su 2008 m. I ketvirčiu ir 2,6 proc., lyginant su praeitu ketvirčiu. Anot jo, tai yra ekonominis nuosmukis, bet ne recesija. Jau balandį fiksuoti tam tikri pagerėjimo ženklai. Optimizmas sunkmečio laiku yra sveikintinas, tačiau jeigu Rumunija optimistiškai tvarko ir prognozuoja realius finansus, kitaip sakant neįvertina realios padėties, tuomet jai gresia rimtos problemos. Oficialiai 2 ketvirčius iš eilės besitęsiantis nuosmukis jau turėtų būti vadinamas recesija, o Rumunijos BVP IV ketvirtį taip pat krito.
Nepaisant nedidelio pagerėjimo kovo mėnesį, Ukrainos pramonės gamybos indeksas balandžio mėnesį smunka dar daugiau – iki 31,8 proc. (kritimo tempas per metus) ir 4,8 proc. smukimo, lyginant su kovo mėnesiu. Pramonės gamyba sudaro apie trečdalį Ukrainos BVP, tad šie rezultatai rodo prastus visos Ukrainos ekonomikos rodiklius.
Kol kas atrodo, kad Bulgarijos BVP kritimas atitinka pesimistiškiausias prognozes – 2009 m. I ketvirtį smuko 3,5 proc., lyginant su praeitų metų I ketvirčiu. Panašias prognozes visiems metams yra nubrėžęs TVF (3,5 proc. kritimas 2009 m. ir 1 proc. smukimas 2010 m.), o Bulgarijos institucijos dėl šių metų kur kas optimistiškesnės. Pastebėtina, kad Bulgarijos ekonomika 2008 m. IV ketvirtį buvo viena iš nedaugelio augusių – metų kilimas siekė 3,5 proc.
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. pristatymo ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje smuko 2 JAV doleriais iki 56,5 JAV dolerio už barelį. Naftos rinkos investuotojai neigiamai
įvertino JAV ir Europoje skelbtus svarbius makroekonominius rodiklius, parodžiusius tolesnį pramonės gamybos ir visos ekonomikos smukimą. Jie taip pat duoda ženklų, kad naftos paklausai atsigauti reiks daugiau laiko, nei manė tie investuotojai, kurie prisidėjo prie dabartinio naftos kainos atšokimo. Praėjusią savaitę visos pagrindinės naftos rinką stebinčios agentūros dar kartą sumažino pasaulio naftos paklausos prognozę 2009 m., o tai tik patvirtina, kad naftos rinkos situacija išlieka sudėtinga. Be to, penktadienio popietę sparčiai brangęs JAV doleris atitinkamai lėmė žemesnes naftos kainas. Rytoj baigiasi prekyba birželio mėn. naftos pristatymo ateities sandoriais ir bus prekiaujama liepos mėn. sandoriais. Skirtumas tarp šių skirtingo laiko naftos pristatymo sandorių šįryt sudarė 0,65 JAV dolerio. Dažniausiai baigiantis sandorių galiojimui, galima pamatyti nemažų naftos kainos svyravimų.
Aukso kaina penktadienį šoktelėjo į viršų 5 JAV doleriais už trojos unciją, JAV paskelbus vartotojų kainų indeksą. Jis balandį liko nepakitęs, tačiau bazinė infliacija išaugo net 0,3 proc., lyginant su kovo mėn. Šiuos kainų pokyčių duomenis reikėtų vertinti atsargiai, nes teigti, kad JAV baigiasi trumpasis defliacijos laikotarpis, dar per anksti. Žinoma, jo pabaiga galėtų lemti didesnį aukso, kaip apsisaugojimo nuo infliacijos, patrauklumą. Keista, bet JAV dolerio stiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu penktadienio popietę nepaveikė aukso kainos, kuri nuskubėjo priešinga kryptimi nei akcijų indeksai. Tikėtinas akcijų kritimas artimiausiu metu gali suteikti auksui tam tikro palaikymo.
Vario kaina Londono metalų biržoje penktadienį pakilo 0,1 proc., kai vario atsargos biržos sandėliuose krito didžiuliu 12,85 tūkst. tonų kiekiu iki 357,8 tūkst. tonų. JAV paskelbti pramonės gamybos duomenys, parodę tolesnį apimčių smukimą balandį, ir didesnis, nei tikėtasi, Vokietijos ekonomikos kritimas 2009 m. I ketv. neleido vario kainoms stipriau kilti į viršų. Įdomiausia stebėti vario ateities sandorių kainų kitimą „NYMEX“ biržoje, kur šio metalo kaina jau trečią dieną juda ties labai svarbia 2 JAV dolerių už svarą palaikymo riba ir tai pakyla aukščiau, tai nusileidžia žemiau. Gali būti, kad šiandien skelbiami JAV namų statybos duomenys gali nukreipti vario kainą stipriau į vieną ar kitą pusę. Šįryt Šanchajaus metalų biržoje vario kaina buvo kritusi 1,2 proc., o atsargos per savaitę išaugusios net 28 proc.
Jau 461 bendrovė iš 500 S&P indekso bendrovių paskelbė 2009 m I ketv rezultatus iš kurių prognozuojama, kad visų indeksą sudarančių bendrovių grynasis pelnas smuko 35,6 proc. Bet įdomu, kad net 65 proc. rezultatus skelbusių bendrovių sugebėjo pasirodyti geriau, nei tikėjosi rinkos analitikai. 2009 m. II ketv. prognozuojamas 35,9 proc. grynojo pelno smukimas, lyginant su atitinkamu 2008 m. ketv.
Penktadienį pasipylė daug svarbių makroekonominių rodiklių, kuriuos investuotojai vertino skirtingai. Pirmiausia buvo pranešta, kad JAV vartotojų kainų indeksas balandžio mėn., lyginant su kovo mėn., liko nepakitęs, o metinė defliacija siekė 0,7 proc. Jeigu iš vartotojų krepšelio būtų išskaičiuoti kuro ir maisto produktai, balandį mėnesio infliacija siektų net 0,3 proc. Tai labiausiai lemtų tabako gaminių akcizo pakėlimas šalyje. Balandžio mėn. duomenys daugumai ekonomistų neatsakė į klausimą, kur link artimiausiu metu gali sukti vartotojų kainos, nes viena vertus, gegužę vėl pasijaus brangesnių degalų poveikis, tačiau augant nedarbui, turėtų mažėti gyventojų perkamoji galia.
Vėliau pranešimą apie Empire State Manufacturing indeksą paskelbė Niujorko FED. Indeksas parodė, kad lūkesčiai, susiję su pramonės gamyba gegužės mėn., išlieka neigiami, tačiau geresni nei balandžio mėn. 28 proc. apklaustųjų pramonės atstovų teigė, kad gegužę veiklos sąlygos pablogėjo, o 23 proc. mano, kad šį mėn. pramonės situacija yra šiek tiek šviesesnė. Galiausiai buvo paskelbti faktiniai balandžio mėn. pramonės gamybos rezultatai, viršijantys analitikų lūkesčius. Pagal rezultatus šeštą mėn. iš eilės JAV pramonės apimtys krito, o smukimas siekė 0,5 proc., lyginant su kovo mėn. Guodžia vėl ta pati mintis – pramonės apimtys smuko lėčiausiai per tuos šešis mėnesius, o mažėjančios atsargos gamintojų ir didmenininkų sandėliuose artimiausiu metu gali priversti gamyklas pradėti veikti greičiau. Beje, trečią mėn. iš eilės augo automobilių gamyba šalyje, tačiau panašu, kad artimiausiais mėn. „General Motors“ ir „Chrysler“ mažins jų gamybą, tad tai gali atsiliepti ir visai pramonei.
Penktadienį, kaip ir buvo tikėtasi, „General Motors“ pasekė bankrutuojančios „Chrysler“ pavyzdžiu ir nusprendė sumažinti pardavimų padalinį. Milžinė informavo beveik 1100 prekiautojų automobiliais (20 proc. visų prekiautojų jos automobiliais), dirbančių pagal franšizės sutartį, kad jiems sutartys kitais metais nebebus pratęstos. Priešingai nei „Chrysler“, bendrovė pasirinko švelnesnį ir tolygesnį pardavimo tarpininkų atsisakymo modelį. Bendrovė šitokiu būdu siekia suefektyvinti pardavimus ir bandyti išsigelbėti nuo bankroto, taip pat sumažinti pardavimo tarpininkų konkurenciją, o tai leistų parduoti daugiau automobilių už aukštesnę kainą.
Beje, „Berkshire Hathaway“ vadovas Warrenas Buffettas penktadienį pranešė, kad jo bendrovė 2009 m. I ketv. padidino savo JAV banko „Wells Fargo“ akcijų paketą dar 4,3 proc. Įdomiausia, kad kai kovo mėn. banko akcija kainavo 9 JAV dolerius, jis vieno universiteto studentams teigė, kad jei jam reikėtų pasirinkti, į kurią vieną akciją šiuo metu investuoti visus pinigus, tai, be jokių abejonių, būtų ši finansinė institucija. Penktadienį akcijos kaina siekė 24,9 JAV dolerio.
Iždo obligacijų kainos penktadienį krito, paskelbus, kad vartotojų kainų lygis JAV balandžio mėn. liko nepakitęs. 10 metų VVP pajamingumas paaugo iki 3,14 proc. nuo 3,10 proc. ketvirtadienį, o bendrai per savaitę šių VVP pajamingumas išaugo 15 bazinių punktų.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksai vėl kilo ir kiek atgavo per savaitę prarastas vertes. Deja, bet penktadienio kainų augimo nepakako ir savaitės Vakarų Europos akcijų indeksų pokytis buvo neigiamas pirmą kartą per pastarąsias tris savaites. Penktadienį Vakarų Europos indeksams postūmį suteikė duomenys apie gamybą JAV, kurie buvo geresni, nei tikėtasi, ir nustelbė paskelbtus I ketv. euro zonos šalių BVP rodiklius. Iš pavienių įmonių brango bankas „Barclays“, kurio akcijos kaina kilo 5.8 proc. po to, kai pasklido kalbos, kad atsirado potencialus jo turto valdymo padalinio pirkėjas. Kitas Europos bankas „Fortis“ pabrango 12 proc., kai paskelbė I ketv. uždirbęs pelno.
Penktadienį buvo paskelbti euro zonos ir jos pagrindinių narių – Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos I ketv. BVP duomenys. Visos jos paskelbė prastesnius, nei tikėtasi, metinius ekonomikos pokyčio tempus. Vokietijos BVP smuko 6,9 proc., kai prognozuota 6,0 proc., Prancūzijos – 3,2 proc. (prognozuota 2,5 proc.), Italijos –
5.9 proc. (prognozuota 5,2 proc.). Visos euro zonos ūkis I ketv. susitraukė 4,6 proc. metiniu tempu – taip pat daugiau, nei prognozuota (4,1 proc.). Vakarų Europos vyriausybės ir Europos centrinis bankas metė nemažai pastangų ūkiui gelbėti. Tačiau sprendžiant pagal realių duomenų neatitikimą prognozėms ekonomistai nepakankamai gerai įvertina ūkio nuosmukio dydį.
Azija
Japonijos namų ūkių pasitikėjimo indeksas balandžio mėnesį išaugo nuo 28,9 iki 32,4. Japonijos gyventojų pasitikėjimui tolti nuo jo žemumų greičiausiai padėjo vyriausybės ir Japonijos banko ekonomikos skatinimo planai. Vis dėlto ekonomikos padėtis kol kas tebėra sudėtinga – dėl smukusios paklausos įmonėms tenka mažinti darbuotojų skaičių, o šią savaitę skelbiamo šalies BVP I ketv., prognozuojama, galėjo smukti 15,9 proc. metų (anlg. annualized) išraiška.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos einamosios sąskaitos perteklius kovo mėnesį siekė 75 mln. eurų ir lėtėjant ekonomikai buvo mažesnis nei ankstesnį mėnesį (915 mln. eurų). Nepaisant tokio smarkaus sumažėjimo, šis rezultatas yra daug geresnis, nei tikėjosi rinka (400 mln. eurų deficitas). Lenkijos vyriausybė tikisi, kad šalies ekonomika šiemet augs 1,7 proc., nes lėtėjant valstybių, kurios yra pagrindinės eksporto partnerės, ekonomikoms mažėja lenkiškų prekių paklausa.
Lenkijos biržoje penktadienį investuotojai reagavo daugiausia į skelbiamas įmonių naujienas, o reakcijos į minėtus paskelbtus rodiklius nebuvo. Didžiausios palydovinės televizijos „Cyfrowy Polsat“ akcininkai patvirtino 50 proc. didesnius, nei siūlė vadovybė, dividendus už akciją, o tai padėjo akcijos kainai kilti
2,2 proc., kai kelias dienas ji smuko. 2,7 karto pelną padidinusi valstybės valdomos energetikos įmonės „Enea“ akcijos kaina pašoko net 6,1 proc. Dviejų bendrovių akcijos reagavo į analitikų keičiamas tikslines jų akcijų kainas – „PKO Bank Polski“ smuko 1.2 proc., o „Polimex Mostostal“ kilo 4,3 proc.
Čekijos ekonomika pirmąjį ketvirtį smuko rekordiniais 3,4 proc. (metiniu tempu). Tai daug daugiau, nei tikėtasi (1,8 proc.). Atvira Čekijos ekonomika kenčia dėl jos eksporto rinkose smukusios paklausos, augančio nedarbo ir finansų krizės. Toks ekonomikos smukimas, nors ir rekordinis bei pirmas per dešimtmetį, yra nepalyginti mažesnis už kaimyninių šalių, įskaitant Baltijos valstybes (Lietuvos BVP smuko 12,6 proc., Latvijos – 18 proc., Estijos – 15,6 proc.). Čekijos centrinis bankas tikisi, kad ekonomika šiemet smuks 2,4 proc., o kitais metais ims augti (+1,4 proc.). Netrukus po tokių naujienų Čekijos biržos indeksas smuko 1 proc., bet išsyk vėl ėmė augti ir, per dieną gerokai svyravęs, užsidarė 1,84 proc. aukščiau. Daugiausia kilimą lėmė 2,26 proc. brangusios „CEZ“ ir 2,8 proc. kilusios „Komercni banka“ akcijos.
Čekijos pramonės produkcijos gamintojų indeksas, laikomas ankstyvu infliacijos rodikliu, balandžio mėnesį smuko 2,5 proc., o tai atitiko rinkos lūkesčius (-2,3 proc.). Didžiausią įtaką kainoms mažėti turėjo anglies, rafinuotų naftos produktų ir pagrindinių metalų kainos. Čekijos ekonomika lėtėja dėl ekonomikos krizės ir, Centrinio banko vertinimu, šiemet gali smukti 2,4 proc.
Čekijos einamosios sąskaitos perteklius kovą vėl buvo perteklinis, nors šįkart sumažėjo iki 5,68 milijardo kronų po 17,13 mlrd. vasarį ir 6,88 mlrd. 2008 m. kovą. Toks rezultatas atitiko rinkos lūkesčius (5,75 mlrd. kronų perteklius).
Rumunijos prezidentas neigia, kad šalis patiria recesiją, nors BVP I ketvirtį smuko 6,4 proc., lyginant su 2008 m. I ketvirčiu ir 2,6 proc., lyginant su praeitu ketvirčiu. Anot jo, tai yra ekonominis nuosmukis, bet ne recesija. Jau balandį fiksuoti tam tikri pagerėjimo ženklai. Optimizmas sunkmečio laiku yra sveikintinas, tačiau jeigu Rumunija optimistiškai tvarko ir prognozuoja realius finansus, kitaip sakant neįvertina realios padėties, tuomet jai gresia rimtos problemos. Oficialiai 2 ketvirčius iš eilės besitęsiantis nuosmukis jau turėtų būti vadinamas recesija, o Rumunijos BVP IV ketvirtį taip pat krito.
Nepaisant nedidelio pagerėjimo kovo mėnesį, Ukrainos pramonės gamybos indeksas balandžio mėnesį smunka dar daugiau – iki 31,8 proc. (kritimo tempas per metus) ir 4,8 proc. smukimo, lyginant su kovo mėnesiu. Pramonės gamyba sudaro apie trečdalį Ukrainos BVP, tad šie rezultatai rodo prastus visos Ukrainos ekonomikos rodiklius.
Kol kas atrodo, kad Bulgarijos BVP kritimas atitinka pesimistiškiausias prognozes – 2009 m. I ketvirtį smuko 3,5 proc., lyginant su praeitų metų I ketvirčiu. Panašias prognozes visiems metams yra nubrėžęs TVF (3,5 proc. kritimas 2009 m. ir 1 proc. smukimas 2010 m.), o Bulgarijos institucijos dėl šių metų kur kas optimistiškesnės. Pastebėtina, kad Bulgarijos ekonomika 2008 m. IV ketvirtį buvo viena iš nedaugelio augusių – metų kilimas siekė 3,5 proc.
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI“ naftos artimiausio mėn. pristatymo ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje smuko 2 JAV doleriais iki 56,5 JAV dolerio už barelį. Naftos rinkos investuotojai neigiamai
įvertino JAV ir Europoje skelbtus svarbius makroekonominius rodiklius, parodžiusius tolesnį pramonės gamybos ir visos ekonomikos smukimą. Jie taip pat duoda ženklų, kad naftos paklausai atsigauti reiks daugiau laiko, nei manė tie investuotojai, kurie prisidėjo prie dabartinio naftos kainos atšokimo. Praėjusią savaitę visos pagrindinės naftos rinką stebinčios agentūros dar kartą sumažino pasaulio naftos paklausos prognozę 2009 m., o tai tik patvirtina, kad naftos rinkos situacija išlieka sudėtinga. Be to, penktadienio popietę sparčiai brangęs JAV doleris atitinkamai lėmė žemesnes naftos kainas. Rytoj baigiasi prekyba birželio mėn. naftos pristatymo ateities sandoriais ir bus prekiaujama liepos mėn. sandoriais. Skirtumas tarp šių skirtingo laiko naftos pristatymo sandorių šįryt sudarė 0,65 JAV dolerio. Dažniausiai baigiantis sandorių galiojimui, galima pamatyti nemažų naftos kainos svyravimų.
Aukso kaina penktadienį šoktelėjo į viršų 5 JAV doleriais už trojos unciją, JAV paskelbus vartotojų kainų indeksą. Jis balandį liko nepakitęs, tačiau bazinė infliacija išaugo net 0,3 proc., lyginant su kovo mėn. Šiuos kainų pokyčių duomenis reikėtų vertinti atsargiai, nes teigti, kad JAV baigiasi trumpasis defliacijos laikotarpis, dar per anksti. Žinoma, jo pabaiga galėtų lemti didesnį aukso, kaip apsisaugojimo nuo infliacijos, patrauklumą. Keista, bet JAV dolerio stiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu penktadienio popietę nepaveikė aukso kainos, kuri nuskubėjo priešinga kryptimi nei akcijų indeksai. Tikėtinas akcijų kritimas artimiausiu metu gali suteikti auksui tam tikro palaikymo.
Vario kaina Londono metalų biržoje penktadienį pakilo 0,1 proc., kai vario atsargos biržos sandėliuose krito didžiuliu 12,85 tūkst. tonų kiekiu iki 357,8 tūkst. tonų. JAV paskelbti pramonės gamybos duomenys, parodę tolesnį apimčių smukimą balandį, ir didesnis, nei tikėtasi, Vokietijos ekonomikos kritimas 2009 m. I ketv. neleido vario kainoms stipriau kilti į viršų. Įdomiausia stebėti vario ateities sandorių kainų kitimą „NYMEX“ biržoje, kur šio metalo kaina jau trečią dieną juda ties labai svarbia 2 JAV dolerių už svarą palaikymo riba ir tai pakyla aukščiau, tai nusileidžia žemiau. Gali būti, kad šiandien skelbiami JAV namų statybos duomenys gali nukreipti vario kainą stipriau į vieną ar kitą pusę. Šįryt Šanchajaus metalų biržoje vario kaina buvo kritusi 1,2 proc., o atsargos per savaitę išaugusios net 28 proc.