versija spausdinimui
(0)
Amerikai bei Europai gresia Japonijos devyniasdešimtųjų metų likimas, kuri tuomet pergyveno ekonomikos stagnacijos dešimtmetį, populiariai dar vadinamą „prarastasis dešimtmetis“, perspėja praėjusių metų Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paul Krugman.
Jo nuomone, Amerikai gresia Japonijos likimas, jeigu nebus imtasi agresyvių veiksmų toliau skatinant ekonomikos atsigavimą, bei nebus tinkamai išvalyta bankinė sistema.
„Šiuo metu yra vykdomi tik daliniai veiksmai, kurie padės ekonomikai tik dalinai pakilti, tačiau nebus atgautas stabilus ekonomikos augimas. Duodame lėšas bankams, kurios jiems padeda tik išgyventi, tačiau ne naujai pradėti veikti. Mes šiuo metu darome tą patį, kad darė Japonai devyniasdešimtaisiais“ – pareiškė ekonomistas Paul Krugman.
„Aš labiausiai sunerimęs esu dėl to, kad Ameriką bei Europą gali ištikti Japonijos praėjusių dešimtmečio likimas“ – atviravo Nobelio premijos laureatas.
Paul Krugman teigė, kad nesitiki, jog bedarbystė Amerikoje labai stipriai augs šiais ir kitais metais. Bedarbystė Amerikoje balandžio mėnesį pasiekė 8,9 procentus, tai yra didžiausias bedarbystės mastas šalyje per pastaruosius dvidešimt šešerius metus.
„Darosi aišku, kad prireiks antro labai rimto ir galingo ekonomikos stimuliacinio paketo“ – prognozuoja jis.
Paklaustas apie devyniolikos stambiųjų Amerikos bankų streso testo rezultatus, ekonomistas teigė, kad jie davė šiek tiek papildomo laiko Barako Obamos administracijai, tačiau vis dėl to šie rezultatai nesugebėjo duoti atsakymus į esminius klausimus, t.y. ar bankai turi pakankamai kapitalo, kad galėtų deramai atlikti savo vaidmenį šalies ekonomikoje.
„Manau, kad šalies valdžia artimiausiu metu nesiims jokių radikalių veiksmų, kad sustiprintų bankus. Nes jeigu jie to imtųsi, tai reikštų tokių stambių Amerikos bankų kaip Citigroup ir Bank of America dalinį nacionalizavimą“ - prognozuoja Nobelio premijos laureatas.
Jis taip pat pagyrė Kiniją, kad šį energingai bei reikiamai veikia skatindama savo šalies ekonomikos augimą. Tačiau jis tuo pačiu pastebėjo, kad Kinija nenori persiorentuoti iš į eksportą orientuotos ekonomikos į vidaus augimą orientuotą ekonomiką, o tai savo ruoštu yra bloga žinia visam pasauliui.
„Sunku įsivaizduoti visišką pasaulio ekonomikos atsigavimą, jei Kinija ir toliau gaus tokį didelį perteklių iš užsienio prekybos“ – pareiškė praėjusių metų Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paul Krugman.
Jo nuomone, Amerikai gresia Japonijos likimas, jeigu nebus imtasi agresyvių veiksmų toliau skatinant ekonomikos atsigavimą, bei nebus tinkamai išvalyta bankinė sistema.
„Šiuo metu yra vykdomi tik daliniai veiksmai, kurie padės ekonomikai tik dalinai pakilti, tačiau nebus atgautas stabilus ekonomikos augimas. Duodame lėšas bankams, kurios jiems padeda tik išgyventi, tačiau ne naujai pradėti veikti. Mes šiuo metu darome tą patį, kad darė Japonai devyniasdešimtaisiais“ – pareiškė ekonomistas Paul Krugman.
„Aš labiausiai sunerimęs esu dėl to, kad Ameriką bei Europą gali ištikti Japonijos praėjusių dešimtmečio likimas“ – atviravo Nobelio premijos laureatas.
Paul Krugman teigė, kad nesitiki, jog bedarbystė Amerikoje labai stipriai augs šiais ir kitais metais. Bedarbystė Amerikoje balandžio mėnesį pasiekė 8,9 procentus, tai yra didžiausias bedarbystės mastas šalyje per pastaruosius dvidešimt šešerius metus.
„Darosi aišku, kad prireiks antro labai rimto ir galingo ekonomikos stimuliacinio paketo“ – prognozuoja jis.
Paklaustas apie devyniolikos stambiųjų Amerikos bankų streso testo rezultatus, ekonomistas teigė, kad jie davė šiek tiek papildomo laiko Barako Obamos administracijai, tačiau vis dėl to šie rezultatai nesugebėjo duoti atsakymus į esminius klausimus, t.y. ar bankai turi pakankamai kapitalo, kad galėtų deramai atlikti savo vaidmenį šalies ekonomikoje.
„Manau, kad šalies valdžia artimiausiu metu nesiims jokių radikalių veiksmų, kad sustiprintų bankus. Nes jeigu jie to imtųsi, tai reikštų tokių stambių Amerikos bankų kaip Citigroup ir Bank of America dalinį nacionalizavimą“ - prognozuoja Nobelio premijos laureatas.
Jis taip pat pagyrė Kiniją, kad šį energingai bei reikiamai veikia skatindama savo šalies ekonomikos augimą. Tačiau jis tuo pačiu pastebėjo, kad Kinija nenori persiorentuoti iš į eksportą orientuotos ekonomikos į vidaus augimą orientuotą ekonomiką, o tai savo ruoštu yra bloga žinia visam pasauliui.
„Sunku įsivaizduoti visišką pasaulio ekonomikos atsigavimą, jei Kinija ir toliau gaus tokį didelį perteklių iš užsienio prekybos“ – pareiškė praėjusių metų Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paul Krugman.