versija spausdinimui
(0)
Latvija, Lietuva bei Estija turėtų sumažinti savo biudžetų deficitus apkarpydamos išlaidas, tokiu būdu besiruošdamos euro įvedimui, mano Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banko ekonomistas Anatoli Annenkov.
Kilusi pasaulinė ekonomikos krizė gan stipriai atsiliepė ir Rytų Europos šalims, nes pastebimai sumažėjo jų eksportuojamos produkcijos paklausa, sumažėjo investicijos bei kreditavimas. Trys Baltijos šalys, kurių ekonomikos šiais metais turėtų smukti daugiausiai tarp visų Europos sąjungos šalių, susiduria su dideliais sunkumais norėdamos išlaikyti numatytus biudžetų deficitus, nes kilusi ekonomikos recesija gerokai sumažino mokesčių surinkimo pajamas, na o tai savo ruoštu atitolina šias šalis nuo tikslo kuo greičiau įsivesti eurą.
„Baltijos šalys yra labai sudėtingoje situacijoje ir joms reikia atkurti investuotojų pasitikėjimą jomis. Nėra kitų realių alternatyvų, kaip tik mažinti išlaidas ir griežtai kontroliuoti biudžeto deficitą norint įsivesti eurą“ – teigė ekonomistas Anatoli Annenkov besispecializuojantis šiame regione.
Regiono šalys šiuo metu grumiasi su kilusia krize, po to kai gan ilgą laiką jose vyravo didelis ekonomikos augimas. Visoms trims Baltijos šalims yra tiesiog būtina kai tik atitiks euro įsivedimo sąlygas, t.y. reikiamus infliacijos, viešosios skolos bei biudžeto deficito lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu lygius, kuo greičiau įsivesti eurą.
„Fitch Ratings“ reitingų agentūra praėjusią savaitę sumažino tiek Latvijos, tiek Lietuvos bei Estijos reitingus. Šiais metais prognozuojama, kad Latvijos ekonomika gali nusmukti dvylika arba netgi daugiau procentų, Lietuvos bei Estijos bendrieji vidaus produktai gali smukti dešimt arba netgi daugiau procentų.
Vienašališkas euro įsivedimas Baltijos šalims, kurį praėjusią savaitę pasiūlė Tarptautinio Valiutos fondo atstovai nėra iš esmės įmanomas, mano Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banko ekonomistas Anatoli Annenkov.
„Šiuo metu yra gan aiškiai ir tiksliai išdėstytos sąlygos, kuriomis remiantis šalis gali įsivesti eurą, bei nurodytos priemonės, kaip šį tikslą galima pasiekti. Būtų labai sunku pakeisti esančius euro įsivedimo kriterijus. Baltijos šalys stengiasi atitikti kaip galima labiau šiuos kriterijus“ – pareiškė minimo banko ekonomistas.
Jis taip pat pastebėjo, kad prieš kelis metus didžiausia kliūtimi įsivesti Baltijos šalims eurą buvusi infliacija, sumažėjus vartojimui nuosekliai smunka, tuo tarpu dabar pagrindine problema tampa biudžeto deficito didėjimas.
Latvijai nepavyksta išlaikyti su Tarptautiniu Valiutos fondu susitarto imant 7.5 mlrd. eurų vertės paskolą, nedidesnio nei penkių procentų deficito nuo šalies bendrojo vidaus produkto rodiklio, tad minimas fondas pristabdė dalies paskolos (200 mln. eurų) skyrimą, tol kol šalis nesumažins savo biudžeto deficito.
Iš trijų Baltijos šalių ekonomisto Anatoli Annenkov nuomone, geriausia padėtis šiuo metu yra Estijoje, šiai šaliai turėtų pavykti lengviausiai atitikti euro įsivedimo kriterijus. Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banko ekonomistas taip pat pagyrė ir Lietuvos vykdomą dabartinę ekonominę politiką, nes šios šalies valdžia gan veiksmingai sureagavo bei ėmėsi veiksmų norėdama sumažinti ekonomiškos nuosmukio pasekmes bei prisitaikyti prie jų.
Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banko vadovas Thomas Mirow jau artimiausiu metu planuoja aplankyti tiek Lietuva, tiek Latvija ir yra numatęs padidinti šio banko investicijas šiose šalyse.
Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros bankas šiais metais planuoja investicijas Lietuvoje padidinti 100 mln. eurų, na o Latvijoje 150 mln. eurų. Bankas norėtų investuoti į realius bei ekonomiškai pagrįstus projektus bei paremti šių šalių energetikos sektorius.
Kilusi pasaulinė ekonomikos krizė gan stipriai atsiliepė ir Rytų Europos šalims, nes pastebimai sumažėjo jų eksportuojamos produkcijos paklausa, sumažėjo investicijos bei kreditavimas. Trys Baltijos šalys, kurių ekonomikos šiais metais turėtų smukti daugiausiai tarp visų Europos sąjungos šalių, susiduria su dideliais sunkumais norėdamos išlaikyti numatytus biudžetų deficitus, nes kilusi ekonomikos recesija gerokai sumažino mokesčių surinkimo pajamas, na o tai savo ruoštu atitolina šias šalis nuo tikslo kuo greičiau įsivesti eurą.
„Baltijos šalys yra labai sudėtingoje situacijoje ir joms reikia atkurti investuotojų pasitikėjimą jomis. Nėra kitų realių alternatyvų, kaip tik mažinti išlaidas ir griežtai kontroliuoti biudžeto deficitą norint įsivesti eurą“ – teigė ekonomistas Anatoli Annenkov besispecializuojantis šiame regione.
Regiono šalys šiuo metu grumiasi su kilusia krize, po to kai gan ilgą laiką jose vyravo didelis ekonomikos augimas. Visoms trims Baltijos šalims yra tiesiog būtina kai tik atitiks euro įsivedimo sąlygas, t.y. reikiamus infliacijos, viešosios skolos bei biudžeto deficito lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu lygius, kuo greičiau įsivesti eurą.
„Fitch Ratings“ reitingų agentūra praėjusią savaitę sumažino tiek Latvijos, tiek Lietuvos bei Estijos reitingus. Šiais metais prognozuojama, kad Latvijos ekonomika gali nusmukti dvylika arba netgi daugiau procentų, Lietuvos bei Estijos bendrieji vidaus produktai gali smukti dešimt arba netgi daugiau procentų.
Vienašališkas euro įsivedimas Baltijos šalims, kurį praėjusią savaitę pasiūlė Tarptautinio Valiutos fondo atstovai nėra iš esmės įmanomas, mano Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banko ekonomistas Anatoli Annenkov.
„Šiuo metu yra gan aiškiai ir tiksliai išdėstytos sąlygos, kuriomis remiantis šalis gali įsivesti eurą, bei nurodytos priemonės, kaip šį tikslą galima pasiekti. Būtų labai sunku pakeisti esančius euro įsivedimo kriterijus. Baltijos šalys stengiasi atitikti kaip galima labiau šiuos kriterijus“ – pareiškė minimo banko ekonomistas.
Jis taip pat pastebėjo, kad prieš kelis metus didžiausia kliūtimi įsivesti Baltijos šalims eurą buvusi infliacija, sumažėjus vartojimui nuosekliai smunka, tuo tarpu dabar pagrindine problema tampa biudžeto deficito didėjimas.
Latvijai nepavyksta išlaikyti su Tarptautiniu Valiutos fondu susitarto imant 7.5 mlrd. eurų vertės paskolą, nedidesnio nei penkių procentų deficito nuo šalies bendrojo vidaus produkto rodiklio, tad minimas fondas pristabdė dalies paskolos (200 mln. eurų) skyrimą, tol kol šalis nesumažins savo biudžeto deficito.
Iš trijų Baltijos šalių ekonomisto Anatoli Annenkov nuomone, geriausia padėtis šiuo metu yra Estijoje, šiai šaliai turėtų pavykti lengviausiai atitikti euro įsivedimo kriterijus. Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banko ekonomistas taip pat pagyrė ir Lietuvos vykdomą dabartinę ekonominę politiką, nes šios šalies valdžia gan veiksmingai sureagavo bei ėmėsi veiksmų norėdama sumažinti ekonomiškos nuosmukio pasekmes bei prisitaikyti prie jų.
Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banko vadovas Thomas Mirow jau artimiausiu metu planuoja aplankyti tiek Lietuva, tiek Latvija ir yra numatęs padidinti šio banko investicijas šiose šalyse.
Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros bankas šiais metais planuoja investicijas Lietuvoje padidinti 100 mln. eurų, na o Latvijoje 150 mln. eurų. Bankas norėtų investuoti į realius bei ekonomiškai pagrįstus projektus bei paremti šių šalių energetikos sektorius.