versija spausdinimui
(1)
Pastaruoju metu apie Baltijos šalis daugelis atsiliepia labai neigiamai, ir yra atkakliai piešiamas neigiamas bei juodžiausias įvykių scenarijus šioms šalims. Tačiau „The Economist“ žurnalas nelauktai maloniai nustebino pažvelgiąs bei aprašęs gan optimistiškai tolesnį Baltijos šalių vystymosi scenarijų. Tiesa, net ir šio leidinio žurnalistai pripažįsta, kad Baltijos šalių ateitis yra Švedijos bankų, veikiančių šiose šalyse, rankose.
Baltijos šalys, kurios dar visai neseniai pasižymėjo didžiausiu ekonomikos augimu Europoje, šiuo metu atsidūrė kardinaliai priešingoje padėtyje, t.y. nuo didelio augimo, gan staigiai šiose šalyse įsivyravo didelis ekonomikos smukimas. Latvijoje, kuri praėjusių metų pabaigoje susitarė su Tarptautiniu Valiutos fondu ir Europos komisija bei Skandinavijos šalimis dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos skyrimo, šiais metais prognozuojamas net iki penkiolikos procentų bendrojo šalies vidaus produkto smukimas. Kitų Baltijos šalių, t.y. Lietuvos bei Estijos ekonomikos šiais metais prognozuojama, kad gali nusmukti net dešimt ar netgi daugiau procentų. Tradiciškai esant tokiai ekonomikos situacijai turėtų būti devalvuota nacionalinė šalies valiuta bei vykdoma šalies ekonomikos skatinimo programa per šalies biudžetą, tačiau visose trijose Baltijos šalyse buvo pradėta vykdyti kardinaliai priešinga politika, kadangi Baltijos šalyse fiksuotas euro bei jų nacionalinių valiutų kursas yra vos ne šventas arba garbės dalykas. Be to absoliučiai didžioji dalis kreditų šiose šalyse yra išduota eurais, tad nacionalinių valiutų devalvavimas padidintų turimas skolas. Todėl Baltijos šalių vyriausybės žengė priešingu keliu, pasirinkdamos savo nacionalinių valiutų esamų veršių išlaikymą kaip prioritetinę sritį, jos ėmėsi mokesčių kėlimo bei valstybės išlaidų mažinimo politikos.
Ekonomikos stimuliavimas ir gaivinimas per nacionalinį biudžetą taip pat yra gan rizikingas ir sudėtingas būdas veikti ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Pavyzdžiui Estai ekonomikos pakilimo laikotarpiu sugebėjo šalyje turėti perteklinį biudžetą, tad yra sukaupę atsargų ir tuo pačiu jie turi daugiau veiksmų laisvės. Tačiau ir Estija šiais metais bus privesta turėti biudžeto deficitą. Baltijos šalys stengiasi turėti ne daugiau kaip trijų procentų biudžeto deficitą nuo bendrojo šalies vidaus produkto, kadangi tai yra vienas iš pagrindinių reikalavimų šalims, kurios nori įsivesti eurą. Visos trys Baltijos šalys nori kuo greičiau įsivesti eurą, tačiau visa esmė tame, kad būtų sukurta reikiama šalies reputacija prieš žengiant į euro zoną, o ne būtų įžengta į šią zoną ant neštuvų.
Tačiau vis toliau ir stipriau smunkant šių šalių ekonomikoms, joms yra vis sunkiau laikytis būtinų reikalavimų norint įsivesti eurą, t.y. išlaikyti reikiamą biudžeto deficitą, jo neviršijant. Latvijos naujoji vyriausybė nusprendė viršyti su Tarptautiniu valiutos fondu iš jo imant paskolą suderėtą penkių procentų šių metų šalies biudžeto deficitą nuo BVP, po ko šis fondas sustabdė 200 mln. eurų dalies paskolos skyrimą šiai šaliai.
Baltijos šalys sulaukia paramos ir iš kitų tarptautinių organizacijų. Europos Rekonstrukcijos bei Plėtros bankas sutarė praėjusią savaitę investuoti lėšas įsigyjant dalį Latvijos „Parex“ banko akcijų, taip pagelbėjant su didelėmis problemomis susidūrusiam bankui. Tarptautinis valiutos fondas taip pat yra pasiruošęs suteikti papildomas paskolas, jei jos bus būtinos. Tačiau Baltijos šalims norint greičiau išbristi iš ekonomikos nuosmukio būtina ir pačioms kuo greičiau imtis būtinų reformų. Po to kai šios šalys įstojo į Europos sąjungą, jose iš esmės sustojo reformų vykdymas. Tad dabar Baltijos šalys turės imtis reikalingų reformų bandydamos kuo greičiau atgauti prarastą laiką.
Kai kurie pokyčiai, t.y. infliacijos bei einamosios sąskaitos sumažėjimas, jau yra matomi Baltijos šalyse. Tačiau kai kurios esminės reformos, tokios kaip valstybinio aparato mažinimas, yra tik pradedamos įgyvendinti. Iš esmės Baltijos šalių perspektyvos nėra tokios prastos jeigu lygintume su Vengrijos ar Ukrainos padėtimi. Nei viena iš trijų šalių neturi kažkokių rimtų pozicijų, t.y. vertybinių popierių, kurie būtų nuvertėję dėl kilusios krizės. Didžioji dalis Baltijos šalių turimos vidinės skolos priklauso Švedijos bankams. Šių bankų balansai kiek sugedo, dėl kilusios krizės, ypač kalbant apie nekilnojamo turto bei statybų sektorius. Tačiau likusios išduotos paskolos bent šiuo metu atrodo gan patikimos. Iki tol, kol Švedijos bankai išlaikys pasitikėjimą savo išduotomis paskolomis, Baltijos šalims negresia jokios rimtos problemos.
Šių metų pradžioje tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje buvo neišvengta kai kurių didesnių viešųjų neramumų. Estijos politinė padėtis šiuo metu atrodo bene patikimiausia ir geriausia. Tuo tarpu naujoji Latvijos vyriausybė valdžioje šiuo metu yra maždaug tik mėnesį, ir ji turi žymiai didesnį palaikymą nei prieš tai buvusi vyriausybė. Lietuvoje aktyviai ruošiamasi gegužės mėnesio viduryje vyksiantiems prezidento rinkimams. Pagrindine šių rinkimų favorite yra laikoma Dalia Grybauskaitė, kuri šiuo metu užima Europos sąjungoje Europos biudžeto ir finansinio planavimo komisarės pareigas. Jos finansinės kompetencijos gali būti patikrintos jau iškart po rinkimų, kuomet ko gero Lietuvai teks kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą paskolos.
Baltijos šalys, kurios dar visai neseniai pasižymėjo didžiausiu ekonomikos augimu Europoje, šiuo metu atsidūrė kardinaliai priešingoje padėtyje, t.y. nuo didelio augimo, gan staigiai šiose šalyse įsivyravo didelis ekonomikos smukimas. Latvijoje, kuri praėjusių metų pabaigoje susitarė su Tarptautiniu Valiutos fondu ir Europos komisija bei Skandinavijos šalimis dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos skyrimo, šiais metais prognozuojamas net iki penkiolikos procentų bendrojo šalies vidaus produkto smukimas. Kitų Baltijos šalių, t.y. Lietuvos bei Estijos ekonomikos šiais metais prognozuojama, kad gali nusmukti net dešimt ar netgi daugiau procentų. Tradiciškai esant tokiai ekonomikos situacijai turėtų būti devalvuota nacionalinė šalies valiuta bei vykdoma šalies ekonomikos skatinimo programa per šalies biudžetą, tačiau visose trijose Baltijos šalyse buvo pradėta vykdyti kardinaliai priešinga politika, kadangi Baltijos šalyse fiksuotas euro bei jų nacionalinių valiutų kursas yra vos ne šventas arba garbės dalykas. Be to absoliučiai didžioji dalis kreditų šiose šalyse yra išduota eurais, tad nacionalinių valiutų devalvavimas padidintų turimas skolas. Todėl Baltijos šalių vyriausybės žengė priešingu keliu, pasirinkdamos savo nacionalinių valiutų esamų veršių išlaikymą kaip prioritetinę sritį, jos ėmėsi mokesčių kėlimo bei valstybės išlaidų mažinimo politikos.
Ekonomikos stimuliavimas ir gaivinimas per nacionalinį biudžetą taip pat yra gan rizikingas ir sudėtingas būdas veikti ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Pavyzdžiui Estai ekonomikos pakilimo laikotarpiu sugebėjo šalyje turėti perteklinį biudžetą, tad yra sukaupę atsargų ir tuo pačiu jie turi daugiau veiksmų laisvės. Tačiau ir Estija šiais metais bus privesta turėti biudžeto deficitą. Baltijos šalys stengiasi turėti ne daugiau kaip trijų procentų biudžeto deficitą nuo bendrojo šalies vidaus produkto, kadangi tai yra vienas iš pagrindinių reikalavimų šalims, kurios nori įsivesti eurą. Visos trys Baltijos šalys nori kuo greičiau įsivesti eurą, tačiau visa esmė tame, kad būtų sukurta reikiama šalies reputacija prieš žengiant į euro zoną, o ne būtų įžengta į šią zoną ant neštuvų.
Tačiau vis toliau ir stipriau smunkant šių šalių ekonomikoms, joms yra vis sunkiau laikytis būtinų reikalavimų norint įsivesti eurą, t.y. išlaikyti reikiamą biudžeto deficitą, jo neviršijant. Latvijos naujoji vyriausybė nusprendė viršyti su Tarptautiniu valiutos fondu iš jo imant paskolą suderėtą penkių procentų šių metų šalies biudžeto deficitą nuo BVP, po ko šis fondas sustabdė 200 mln. eurų dalies paskolos skyrimą šiai šaliai.
Baltijos šalys sulaukia paramos ir iš kitų tarptautinių organizacijų. Europos Rekonstrukcijos bei Plėtros bankas sutarė praėjusią savaitę investuoti lėšas įsigyjant dalį Latvijos „Parex“ banko akcijų, taip pagelbėjant su didelėmis problemomis susidūrusiam bankui. Tarptautinis valiutos fondas taip pat yra pasiruošęs suteikti papildomas paskolas, jei jos bus būtinos. Tačiau Baltijos šalims norint greičiau išbristi iš ekonomikos nuosmukio būtina ir pačioms kuo greičiau imtis būtinų reformų. Po to kai šios šalys įstojo į Europos sąjungą, jose iš esmės sustojo reformų vykdymas. Tad dabar Baltijos šalys turės imtis reikalingų reformų bandydamos kuo greičiau atgauti prarastą laiką.
Kai kurie pokyčiai, t.y. infliacijos bei einamosios sąskaitos sumažėjimas, jau yra matomi Baltijos šalyse. Tačiau kai kurios esminės reformos, tokios kaip valstybinio aparato mažinimas, yra tik pradedamos įgyvendinti. Iš esmės Baltijos šalių perspektyvos nėra tokios prastos jeigu lygintume su Vengrijos ar Ukrainos padėtimi. Nei viena iš trijų šalių neturi kažkokių rimtų pozicijų, t.y. vertybinių popierių, kurie būtų nuvertėję dėl kilusios krizės. Didžioji dalis Baltijos šalių turimos vidinės skolos priklauso Švedijos bankams. Šių bankų balansai kiek sugedo, dėl kilusios krizės, ypač kalbant apie nekilnojamo turto bei statybų sektorius. Tačiau likusios išduotos paskolos bent šiuo metu atrodo gan patikimos. Iki tol, kol Švedijos bankai išlaikys pasitikėjimą savo išduotomis paskolomis, Baltijos šalims negresia jokios rimtos problemos.
Šių metų pradžioje tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje buvo neišvengta kai kurių didesnių viešųjų neramumų. Estijos politinė padėtis šiuo metu atrodo bene patikimiausia ir geriausia. Tuo tarpu naujoji Latvijos vyriausybė valdžioje šiuo metu yra maždaug tik mėnesį, ir ji turi žymiai didesnį palaikymą nei prieš tai buvusi vyriausybė. Lietuvoje aktyviai ruošiamasi gegužės mėnesio viduryje vyksiantiems prezidento rinkimams. Pagrindine šių rinkimų favorite yra laikoma Dalia Grybauskaitė, kuri šiuo metu užima Europos sąjungoje Europos biudžeto ir finansinio planavimo komisarės pareigas. Jos finansinės kompetencijos gali būti patikrintos jau iškart po rinkimų, kuomet ko gero Lietuvai teks kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą paskolos.