versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį JAV akcijų rinka kilo į viršų. Prasti aliuminio gamintojos „Alcoa“ rezultatai ir pesimizmas dėl bankų nesugebėjo užgniaužti optimistinių investuotojų nuotaikų, kurias kurstė susijungimo sandoris būsto rinkoje ir viltys, kad ekonomika gali atsigauti greičiau, nei buvo tikėtasi. Rinkos posūkį į viršų skatino ir pranešimai, kad rinkos reguliavimo tarnyba ketina siūlyti ateityje riboti galimybę parduoti skolintas visų kotiruojamų įmonių akcijas, neapsiribojant vien finansų sektoriumi, kaip skelbta anksčiau.
Nekilnojamojo turto kompanija „Pulte Homes“ ketina įsigyti konkurentę „Centex“ už 3,1 mlrd. JAV dolerių. Po kompanijų susijungimo turėtų atsirasti didžiausia būsto statybos bendrovė JAV. Pranešimai apie susijungimus skirtinguose ūkio sektoriuose teigiamai veikia investuotojus, nes rodo, kad verslininkai įžvelgia aiškias ateities perspektyvas, dėl kurių būtų verta vykdyti tokius sandorius. Taip jungiantis didinama tikimybė išlikti krizės metu ir sugebama užsitikrinti finansavimą, nepaisant kredito krizės. Šį kartą pranešimas apie susijungimą statybų sektoriuje paskatino visuotinį gyvenamojo būsto statytojų kainų kilimą, nes sužibo viltis, kad ateityje galime sulaukti daugiau tokių sandorių, kurie gerins šio verslo ateities perspektyvas.
Iždo departamentas pranešė, kad į vadinamosios TARP programos lėšų dalį galės pretenduoti ir problemų dėl blogų aktyvų turinčios draudimo sektoriaus įmonės.
„Alcoa“ pirmojo ketvirčio nuostolis akcijai, smukus paklausai aliuminiui ir jo kainoms, siekė 0,59 JAV dolerio ir viršijo analitikų prognozę – 0,56 JAV dolerio. Iš viso bendrovės pajamos smuko nuo 7,3 mlrd. JAV dolerių atitinkamu laiku pernai iki 4 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant prastų naujienų kompanijos akcijos brango 3,5 proc.
Iždo obligacijų kainos pakilo į viršų, 10 metų VVP pajamingumui sumažėjus nuo 2,91 iki 2,88 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai pagaliau kilo po tris dienas trukusio kritimo. Vakar akcijų indeksų vertes kilti skatino automobilių gamintojų akcijos. Tokie automobilių gamintojai kaip „BMW“, „Daimler“, „Porsche“, „Volkswagen“, „Peugeot“ ir „Renault“ brango nuo 4,2 iki 7,9 proc. po to, kai Vokietijos vyriausybė paskelbė subsidijuosianti naujų mažai teršiančių aplinką automobilių pirkėjus. Nemaloni naujiena nuskambėjo iš „Bank of Ireland“, kurio akcijos kaina vakar krito 7,3 proc. reitingų agentūrai „Moody‘s“ sumažinus banko reitingą. Kartu su brangusiu variu ir aliuminiu vakar taip pat kilo ir žaliavų kompanijų akcijų kainos.
Vokietijos eksportas vasarį nukrito 0,7 proc. Nors tai gerokai mažesnis smukimas nei prognozuota (-3,3 proc.), ar sausį, kai rodiklio reikšmė smuko net 7,4 proc., tačiau tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai Vokietija jaučia išorės paklausos silpnėjimą. Vokietijos importas tai pat mažėjo – vasarį jis krito gerokai daugiau nei tikėtasi – 4,2 proc. vietoje 2,3 proc., tad prekybos balansas pasikeitė Vokietijos naudai ir jo perteklius padidėjo nuo 7 mlrd. eurų iki 8,7 mlrd. eurų.
Vokietijos ekonomiką ištikus didžiausiam sunkmečiui nuo II Pasaulinio karo laikų, ūkis kenčia ne tik nuo smunkančios išorės, bet ir prastėjančios vidaus paklausos. Silpnėjimo požymiai reiškiasi ir Vokietijos pramonėje. Šalies gamybos užsakymai vasario mėnesį smuko 38,2 proc., lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu. Per mėnesį jie sumažėjo 3,5 proc. vietoje prognozuotų 2,1 proc. Esant tokiai pramonės užsakymų dinamikai galima tikėtis, kad ir pramonės produkcijos rezultatai ateinančiais mėnesiais bus ne ką geresni.
Azija
Japonijos valdančioji partija siūlo, kad vyriausybė ekonomikos stimuliavimui skirtų apie 3 proc. BVP. Premjeras mini 15,4 trln. jenų, kurios bendrą, nuo rugsėjo keletą kartų peržiūrėtą, paramos sumą padidintų iki 25 trln. jenų. Skirstant lėšas didelį dėmesį ketinama skirti darbo vietų išsaugojimui (1,9 trln. jenų), įmonių kreditavimui (3 trln. jenų), transporto infrastruktūros gerinimui (2,6 trln. jenų), energiją taupančioms technologijoms. Skatinamųjų priemonių įgyvendinimas, kai Japonijos eksporto apimtys vasarį krito 50,4 proc. metiniu tempu, yra reikalingas. Beje, vakar pasirodė ir optimistiškesnės statistikos. Per vasarį įrengimų užsakymai paaugo 1,4 proc. po penkerių mėnesių pertraukos, kai analitikai prognozavo 6,9 proc. sumažėjimą.
Baltijos šalys
„Fitch“ reitingų agentūra vakar vienu laipteliu sumažino visų trijų Baltijos šalių ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingus. Lietuvos reitingas sumažintas nuo BBB+ iki BBB, Estijos nuo A- iki BBB+, o Latvija neteko investicinės klasės reitingo, kuris sumažintas nuo BBB- iki BB+. Visų šalių reitingams palikta neigiama perspektyva, t.y. neatmetama galimybė juos mažinti ir ateityje. Kita reitingų agentūra – „Standard&Poor‘s” Latvijos ir Lietuvos reitingus jau anksčiau sumažino iki tokių pat reikšmių. Baltijos šalių ekonomikų ir taip laukiamą natūralų ekonomikos augimo sulėtėjimą labai paaštrino ekonomikos krizė, dėl kurios pablogėjo kreditavimas, iki tol buvęs vienas pagrindinių vidaus paklausos variklių. „Fitch“ nuomone didėjanti Latvijos ekonominė rizika, gali turėti sisteminį poveikį ir kitoms dviem kaimynėms. Latvijai sunkiai sekasi suvaldyti biudžeto deficitą – dėl šio kriterijaus netenkinimo Tarptautinis valiutos fondas kovo mėnesį atidėjo 200 mln. eurų paramos pervedimą.
Kovo mėnesį vartotojų kainos Lietuvoje liko nepakitę – 0,0 proc., o metinė infliacija sumažėjo iki 7,7 proc. Vasarį kainos augo 8,7 proc. metiniu tempu. Daugiausia per mėnesį pabrango ryšių (0,9 proc.) ir alkoholio ir tabako (0,8 proc.) grupės prekės. Pastarųjų kainų augimą lėmė didesnis cigarečių akcizo mokestis. Daugiausiai per kovą atpigo (0,4 proc.) komunalinių paslaugų grupės prekės.
Lietuvos ekonomikai išgyvenant tikrai sudėtingus laikus ir toliau silpstant vidaus paklausai, šiemet greičiausiai pamatysime ir tolesnį kainų mažėjimą, o vidutinė metinė vartotojų kainų infliacija šiemet gali nukristi iki 3,5 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos centrinio banko euro įvedimo departamento vadovas mano, kad Lenkija dėl didelių valiutos kurso svyravimų (VKM II) šiemet neturėtų prisijungti prie valiutos kurso mechanizmo, reikalingo euro įvedimui. Šis reikalavimas laiduoja šalies, norinčios įsivesti eurą, įsipareigojimą palaikyti valiutos stabilumą. Lenkija anksčiau skelbė siekius įsivesti eurą jau 2012 m., todėl prie valiutų mechanizmo prisijungti reiktų šių metų pirmą pusmetį. Pasak Lenkijos prezidento L.Kačinskio, šio kriterijaus laikymasis dabartinėmis sąlygomis darytų neigiamą įtaką ekonomikai, bandančiai įveikti finansų krizės padarinius. Centrinis bankas norėtų, kad reikalingi šalies Konstitucijos pakeitimai būtų padaryti ir finansų rinkos aprimtų dar prieš prisijungiant prie valiutų kurso mechanizmo. Pasak jo, prisijungimas prie mechanizmo dabar galėtų paskatinti spekuliacines atakas prieš zlotą, nes investuotojai gali pradėti tikrinti nustatytas valiutos kurso svyravimo ribas. Kol Lenkija nėra prisijungusi prie valiutos kurso mechanizmo, tol ji neturi ir minėtų ribų, nes Lenkijos zlotas yra laisvai svyruojanti valiuta.
Čekijos nedarbo lygis kovo mėnesį padidėjo iki 7,7 proc. ir buvo aukščiausias per dvejus metus. Tokie rezultatai atitiko prognozes. Nedarbo lygis auga mažėjant pramonės produkcijos apimtims (sausį jos smuko 23,3 proc., arba daugiausia per beveik 16 metų). Gamybos apimtys mažėja lėtėjant ekonomikai. Čekijos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika šiemet gali smukti 2 proc.
Rusijos pirmasis viceministras Igoris Shuvalov teigė, kad Rusija ateityje gali kurti „blogą banką“, kuris būtų naudojamas supirkti blogoms paskoloms. Tai būtų dar vienas būdas apvalyti bankų balansus, siekiant sustiprinti bankinę sistemą ir sumažinti paskolų riziką. „Sberbank“ atstovas teigė, kad bankų skolininkų, vėluojančių grąžinti paskolas ar mokėti įmokas, skaičius kas mėnesį auga po 20 proc. Šalies įmonės ir gyventojai bankams skolingi 18,4 trilijono rublių. Vyriausybė tikisi, kad blogų paskolų skaičius metų pabaigoje neviršys 10 proc. (kovo pradžioje šis rodiklis siekė 3,2 proc.) ir ketina skirti 1,4 trilijono rublių vietos bankams.
Rusijos metinis infliacijos lygis balandžio 6 d. siekė 5,6 proc. Centrinis bankas tikisi, kad infliacijos lygis gali būti ”žymiai mažesnis” už Vyriausybės prognozuotus 13 proc. Pasak jo, tai lems ženkliai smukusi paklausa. Rusijos Vyriausybė tikisi, kad šalies ekonomika šiemet gali smukti 2 proc., palyginus su 5,6 proc. augimu 2008 metais.
Rusijos bendrovė „Siberian Services“ neišpirko 100 mln. JAV dolerių obligacijų emisijos. Obligacijų emisijos išpirkimo terminas yra 2010 metų balandžio 3 d., tačiau investuotojai pasinaudojo taip vadinama išpirkimo reikalavimo teise (angl. put option) ir suformavę kreditorių komitetą pareikalavo išpirkti visą šią emisiją. Manytina, kad dėl ribotų refinansavimo šaltinių bendrovė gali bankrutuoti.
Turkijos pramonės gamyba šių metų vasarį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus susitraukė daugiau nei rinka tikėjosi – 23,7 proc. Rinkos lūkesčiai buvo 21 proc. pramonės gamybos sumažėjimas. Pramonės gamyba Turkijoje sudaro apie 30 proc. BVP.
Po to kai Moldovos parlamento rinkimus su 61 vieta iš 101 laimėjo komunistų partija, sostinėje Kišiniove prasidėjo protesto demonstracijos, apeliuojančios į rinkimų teisėtumą. Tai jau būtų trečia iš eilės komunistų partijos pergalė. Pergalė parlamento rinkimuose užtikrina teisę komunistų partijai rinkti prezidentą, nes jis renkamas 3/5 parlamento balsų. Moldovos prezidentas V. Voronin, išrinktas kaip komunistų partijos atstovas, apkaltino Rumuniją slapta inicijavusią sukilimą. Prezidentas liepė per 24 valandas šalį palikti Rumunijos ambasadoriui, bus siekiama įvesti Rumunijai vizas, ribojamas įvažiavimas į šalį. Protestuoti Kišiniove susirinko apie 30 000 žmonių, užpultas parlamentas ir prezidentūra, vyko ginkluoti susirėmimai, tad panašu, kad konfliktas greitai nesibaigs.
Tarptautinis valiutos fondas atvyko į Ukrainą tęsti derybų dėl 16,4 mlrd. JAV dolerių paramos atnaujinimo. Ukraina jau yra gavusi dalį minėtos paskolos 2008 m. lapkričio mėnesį (4,5 mlrd. JAV dolerių), tačiau vėliau parama buvo sustabdyta dėl Ukrainos nenoro imtis kai kurių reformų. Pavyzdžiui, Ukraina paskelbė sieksianti 5 proc. biudžeto deficito nuo BVP, kai TVF prašo subalansuoto biudžeto principo. TVF delegacija šįkart atvyko po Ukrainos pažadų priimti reikalingas įstatymines normas.
Ukrainos grivinomis denominuoti indėliai komerciniuose bankuose vasario mėnesį smuko 1,1 proc., lyginant su sausio mėnesiu. Tai sudaro 2 mlrd. grivinų ir yra kur kas mažiau nei vasario ar sausio mėnesio indėlių mažėjimas – tuomet atsiimta atitinkamai 8,7 ir 14,9 mlrd. grivinų. Blogiau buvo su užsienio valiuta denominuotais indėliais, kurie per mėnesį krito 3,1 proc. arba 0,6 mlrd. JAV dolerių lyginant su 1,3 ir 0,3 mlrd. JAV dolerių sumažėjimu vasario ir sausio mėnesiais. Nežymius teigiamus poslinkius byloja ir 2 proc. per mėnesį augusios paskolos grivinomis, kai tuo tarpu vasario mėnesį fiksuotas smukimas.
Vengrijos importo apimtims krentant sparčiau nei eksporto – vasarį metinis importo mažėjimas buvo 32,3 proc., o eksportas krito 29,7 proc. – vasarį šalyje užfiksuotas 279,2 mln. eurų prekybos perteklius. Tai rodo ne tik problematišką situaciją eksporto rinkose, tačiau ir silpnėjantį vidaus vartojimą. Balandžio pradžioje finansų ministras užsiminė, kad šiemet ekonomika turėtų susitraukti spartesniu tempu nei oficiali vyriausybės 3,5 proc. prognozė, tačiau naujų skaičių kol kas nepateikė.
Žaliavos
Trečiadienį prekyba artimiausio mėn. „WTI“ naftos pristatymo ateities sandoriais „NYMEX“ biržoje vėl vyko banguotai. Pirmoje dienos pusėje naftos kainos smuko ir buvo nusileidusios žemiau 47,5 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau, JAV Energetikos administracijai paskelbus savaitės žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų duomenis, ėmė greitai kilti ir jau už kelių valandų naftos ateities sandoriai buvo sudarinėjami aukščiau 50,5 JAV dolerių. Pateikta ataskaita nepradžiugino duomenimis, kurie leistų daryti daug teigiamų prielaidų, susijusių su naftos rinkos JAV padėties pagerėjimu, bet greičiausiai ji viršijo rinkos dalyvių lūkesčius, kurie buvo gana skeptiški. Per praėjusią savaitę JAV žaliavinės naftos atsargos išaugo 1,7 mln. barelių, benzino padidėjo 0,6 mln. barelių, o distiliuotų, kiek netikėtai, sumažėjo 3,4 mln. barelių. Naftos atsargų išaugimą lėmė padidėjęs jos importas į šalį, didėjusi naftos gavyba pačioje šalyje. Naftos produktų suvartojimas per praėjusias keturias savaites buvo 4,4 proc. mažesnis nei 2008 m. atitinkamą laikotarpį – benzino suvartota 0,2 proc., distiliatų 7,8 proc., o aviacinio kuro 2 proc. mažiau. Degalų vartojimas JAV vis dar krinta, tad tai akivaizdžiai liudija apie mažėjančią pačios naftos paklausą. Vienas iš tikrai teigiamų paskelbtų rodiklių – atsargų sumažėjimas „NYMEX“ biržos saugojimo talpyklose.
Aukso kaina vakar rinkose stabiliai laikėsi 880 -890 JAV dolerių už trojos unciją ribose. Kitų valiutų atžvilgiu silpnėjęs JAV doleris turėjo teigiamos įtakos aukso kainai, bet iš kitos pusės vis dar tvyranti optimistinė nuotaika akcijų rinkų atžvilgiu verčia dalį investuotojų pereiti iš aukso rinkos i rizikingesnes rinkas.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar pakilo 0,5 proc., o šiandien ryte Šanchajaus metalų biržoje varis brango net 4 proc. Kinijoje susidomėjimas variu pastarosiomis savaitėmis yra didžiulis, tikintis, kad šalies ekonomikos gaivinimo planas ir valstybės metalų rezervų didinimas padės pakelti šio metalo paklausą šalyje. Visgi vario atsargos Londono metalų biržoje vakar išaugo 2300 tonomis iki 504,2 tūkst. tonų. Beje, Londono
metalų birža rytoj ir ateinantį pirmadienį nedirbs, priešingai nei Šanchajaus birža, tad gali būti, kad dabartinė suaktyvėjusi prekyba siejama su noru pasipildyti atsargas prieš ilgąjį savaitgalį. Be to, pirmadienį Kinija paskelbs vario importo duomenis, kurie greičiausiai tik patvirtins, kad vario pirkimas iš užsienio rinkų kovo mėn. buvo rekordinis. Bet vargu, ar vario kainoms pavyks išlaikyti įgautą pagreitį, nes Kinijos potencialas didinti vario importą taip pat esant dabartinėms sąlygoms yra ribotas.
Priešingai nei vario, plieno kainos daugumoje pasaulio regionų toliau lieka žemos, mažėjant plieno produktų užsakymams, o
atsargoms išliekant vis dar aukštoms. Kinijoje plieno gamyba kovo mėn. vėl smuko ir buvo 4 proc. mažesnė nei vasario mėn. Tačiau įdomiausia, kad pagrindinės žaliavos plieno gamybai, geležies rūdos, importas į šalį išaugo iki rekordinio lygio kovo mėn. Greičiausiai tokį dalyką reiktų aiškinti Kinijos bendrovių ruošimusi galimam atsigavimui artimiausiu metu, nes dabar jos kaupia milžiniškas žaliavų atsargas už gana žemą kainą, tikėdamosi, kad tuo galės pasinaudoti, jeigu ims greitai augti pasaulio plieno paklausa.
Nekilnojamojo turto kompanija „Pulte Homes“ ketina įsigyti konkurentę „Centex“ už 3,1 mlrd. JAV dolerių. Po kompanijų susijungimo turėtų atsirasti didžiausia būsto statybos bendrovė JAV. Pranešimai apie susijungimus skirtinguose ūkio sektoriuose teigiamai veikia investuotojus, nes rodo, kad verslininkai įžvelgia aiškias ateities perspektyvas, dėl kurių būtų verta vykdyti tokius sandorius. Taip jungiantis didinama tikimybė išlikti krizės metu ir sugebama užsitikrinti finansavimą, nepaisant kredito krizės. Šį kartą pranešimas apie susijungimą statybų sektoriuje paskatino visuotinį gyvenamojo būsto statytojų kainų kilimą, nes sužibo viltis, kad ateityje galime sulaukti daugiau tokių sandorių, kurie gerins šio verslo ateities perspektyvas.
Iždo departamentas pranešė, kad į vadinamosios TARP programos lėšų dalį galės pretenduoti ir problemų dėl blogų aktyvų turinčios draudimo sektoriaus įmonės.
„Alcoa“ pirmojo ketvirčio nuostolis akcijai, smukus paklausai aliuminiui ir jo kainoms, siekė 0,59 JAV dolerio ir viršijo analitikų prognozę – 0,56 JAV dolerio. Iš viso bendrovės pajamos smuko nuo 7,3 mlrd. JAV dolerių atitinkamu laiku pernai iki 4 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant prastų naujienų kompanijos akcijos brango 3,5 proc.
Iždo obligacijų kainos pakilo į viršų, 10 metų VVP pajamingumui sumažėjus nuo 2,91 iki 2,88 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai pagaliau kilo po tris dienas trukusio kritimo. Vakar akcijų indeksų vertes kilti skatino automobilių gamintojų akcijos. Tokie automobilių gamintojai kaip „BMW“, „Daimler“, „Porsche“, „Volkswagen“, „Peugeot“ ir „Renault“ brango nuo 4,2 iki 7,9 proc. po to, kai Vokietijos vyriausybė paskelbė subsidijuosianti naujų mažai teršiančių aplinką automobilių pirkėjus. Nemaloni naujiena nuskambėjo iš „Bank of Ireland“, kurio akcijos kaina vakar krito 7,3 proc. reitingų agentūrai „Moody‘s“ sumažinus banko reitingą. Kartu su brangusiu variu ir aliuminiu vakar taip pat kilo ir žaliavų kompanijų akcijų kainos.
Vokietijos eksportas vasarį nukrito 0,7 proc. Nors tai gerokai mažesnis smukimas nei prognozuota (-3,3 proc.), ar sausį, kai rodiklio reikšmė smuko net 7,4 proc., tačiau tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai Vokietija jaučia išorės paklausos silpnėjimą. Vokietijos importas tai pat mažėjo – vasarį jis krito gerokai daugiau nei tikėtasi – 4,2 proc. vietoje 2,3 proc., tad prekybos balansas pasikeitė Vokietijos naudai ir jo perteklius padidėjo nuo 7 mlrd. eurų iki 8,7 mlrd. eurų.
Vokietijos ekonomiką ištikus didžiausiam sunkmečiui nuo II Pasaulinio karo laikų, ūkis kenčia ne tik nuo smunkančios išorės, bet ir prastėjančios vidaus paklausos. Silpnėjimo požymiai reiškiasi ir Vokietijos pramonėje. Šalies gamybos užsakymai vasario mėnesį smuko 38,2 proc., lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu. Per mėnesį jie sumažėjo 3,5 proc. vietoje prognozuotų 2,1 proc. Esant tokiai pramonės užsakymų dinamikai galima tikėtis, kad ir pramonės produkcijos rezultatai ateinančiais mėnesiais bus ne ką geresni.
Azija
Japonijos valdančioji partija siūlo, kad vyriausybė ekonomikos stimuliavimui skirtų apie 3 proc. BVP. Premjeras mini 15,4 trln. jenų, kurios bendrą, nuo rugsėjo keletą kartų peržiūrėtą, paramos sumą padidintų iki 25 trln. jenų. Skirstant lėšas didelį dėmesį ketinama skirti darbo vietų išsaugojimui (1,9 trln. jenų), įmonių kreditavimui (3 trln. jenų), transporto infrastruktūros gerinimui (2,6 trln. jenų), energiją taupančioms technologijoms. Skatinamųjų priemonių įgyvendinimas, kai Japonijos eksporto apimtys vasarį krito 50,4 proc. metiniu tempu, yra reikalingas. Beje, vakar pasirodė ir optimistiškesnės statistikos. Per vasarį įrengimų užsakymai paaugo 1,4 proc. po penkerių mėnesių pertraukos, kai analitikai prognozavo 6,9 proc. sumažėjimą.
Baltijos šalys
„Fitch“ reitingų agentūra vakar vienu laipteliu sumažino visų trijų Baltijos šalių ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingus. Lietuvos reitingas sumažintas nuo BBB+ iki BBB, Estijos nuo A- iki BBB+, o Latvija neteko investicinės klasės reitingo, kuris sumažintas nuo BBB- iki BB+. Visų šalių reitingams palikta neigiama perspektyva, t.y. neatmetama galimybė juos mažinti ir ateityje. Kita reitingų agentūra – „Standard&Poor‘s” Latvijos ir Lietuvos reitingus jau anksčiau sumažino iki tokių pat reikšmių. Baltijos šalių ekonomikų ir taip laukiamą natūralų ekonomikos augimo sulėtėjimą labai paaštrino ekonomikos krizė, dėl kurios pablogėjo kreditavimas, iki tol buvęs vienas pagrindinių vidaus paklausos variklių. „Fitch“ nuomone didėjanti Latvijos ekonominė rizika, gali turėti sisteminį poveikį ir kitoms dviem kaimynėms. Latvijai sunkiai sekasi suvaldyti biudžeto deficitą – dėl šio kriterijaus netenkinimo Tarptautinis valiutos fondas kovo mėnesį atidėjo 200 mln. eurų paramos pervedimą.
Kovo mėnesį vartotojų kainos Lietuvoje liko nepakitę – 0,0 proc., o metinė infliacija sumažėjo iki 7,7 proc. Vasarį kainos augo 8,7 proc. metiniu tempu. Daugiausia per mėnesį pabrango ryšių (0,9 proc.) ir alkoholio ir tabako (0,8 proc.) grupės prekės. Pastarųjų kainų augimą lėmė didesnis cigarečių akcizo mokestis. Daugiausiai per kovą atpigo (0,4 proc.) komunalinių paslaugų grupės prekės.
Lietuvos ekonomikai išgyvenant tikrai sudėtingus laikus ir toliau silpstant vidaus paklausai, šiemet greičiausiai pamatysime ir tolesnį kainų mažėjimą, o vidutinė metinė vartotojų kainų infliacija šiemet gali nukristi iki 3,5 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos centrinio banko euro įvedimo departamento vadovas mano, kad Lenkija dėl didelių valiutos kurso svyravimų (VKM II) šiemet neturėtų prisijungti prie valiutos kurso mechanizmo, reikalingo euro įvedimui. Šis reikalavimas laiduoja šalies, norinčios įsivesti eurą, įsipareigojimą palaikyti valiutos stabilumą. Lenkija anksčiau skelbė siekius įsivesti eurą jau 2012 m., todėl prie valiutų mechanizmo prisijungti reiktų šių metų pirmą pusmetį. Pasak Lenkijos prezidento L.Kačinskio, šio kriterijaus laikymasis dabartinėmis sąlygomis darytų neigiamą įtaką ekonomikai, bandančiai įveikti finansų krizės padarinius. Centrinis bankas norėtų, kad reikalingi šalies Konstitucijos pakeitimai būtų padaryti ir finansų rinkos aprimtų dar prieš prisijungiant prie valiutų kurso mechanizmo. Pasak jo, prisijungimas prie mechanizmo dabar galėtų paskatinti spekuliacines atakas prieš zlotą, nes investuotojai gali pradėti tikrinti nustatytas valiutos kurso svyravimo ribas. Kol Lenkija nėra prisijungusi prie valiutos kurso mechanizmo, tol ji neturi ir minėtų ribų, nes Lenkijos zlotas yra laisvai svyruojanti valiuta.
Čekijos nedarbo lygis kovo mėnesį padidėjo iki 7,7 proc. ir buvo aukščiausias per dvejus metus. Tokie rezultatai atitiko prognozes. Nedarbo lygis auga mažėjant pramonės produkcijos apimtims (sausį jos smuko 23,3 proc., arba daugiausia per beveik 16 metų). Gamybos apimtys mažėja lėtėjant ekonomikai. Čekijos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika šiemet gali smukti 2 proc.
Rusijos pirmasis viceministras Igoris Shuvalov teigė, kad Rusija ateityje gali kurti „blogą banką“, kuris būtų naudojamas supirkti blogoms paskoloms. Tai būtų dar vienas būdas apvalyti bankų balansus, siekiant sustiprinti bankinę sistemą ir sumažinti paskolų riziką. „Sberbank“ atstovas teigė, kad bankų skolininkų, vėluojančių grąžinti paskolas ar mokėti įmokas, skaičius kas mėnesį auga po 20 proc. Šalies įmonės ir gyventojai bankams skolingi 18,4 trilijono rublių. Vyriausybė tikisi, kad blogų paskolų skaičius metų pabaigoje neviršys 10 proc. (kovo pradžioje šis rodiklis siekė 3,2 proc.) ir ketina skirti 1,4 trilijono rublių vietos bankams.
Rusijos metinis infliacijos lygis balandžio 6 d. siekė 5,6 proc. Centrinis bankas tikisi, kad infliacijos lygis gali būti ”žymiai mažesnis” už Vyriausybės prognozuotus 13 proc. Pasak jo, tai lems ženkliai smukusi paklausa. Rusijos Vyriausybė tikisi, kad šalies ekonomika šiemet gali smukti 2 proc., palyginus su 5,6 proc. augimu 2008 metais.
Rusijos bendrovė „Siberian Services“ neišpirko 100 mln. JAV dolerių obligacijų emisijos. Obligacijų emisijos išpirkimo terminas yra 2010 metų balandžio 3 d., tačiau investuotojai pasinaudojo taip vadinama išpirkimo reikalavimo teise (angl. put option) ir suformavę kreditorių komitetą pareikalavo išpirkti visą šią emisiją. Manytina, kad dėl ribotų refinansavimo šaltinių bendrovė gali bankrutuoti.
Turkijos pramonės gamyba šių metų vasarį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus susitraukė daugiau nei rinka tikėjosi – 23,7 proc. Rinkos lūkesčiai buvo 21 proc. pramonės gamybos sumažėjimas. Pramonės gamyba Turkijoje sudaro apie 30 proc. BVP.
Po to kai Moldovos parlamento rinkimus su 61 vieta iš 101 laimėjo komunistų partija, sostinėje Kišiniove prasidėjo protesto demonstracijos, apeliuojančios į rinkimų teisėtumą. Tai jau būtų trečia iš eilės komunistų partijos pergalė. Pergalė parlamento rinkimuose užtikrina teisę komunistų partijai rinkti prezidentą, nes jis renkamas 3/5 parlamento balsų. Moldovos prezidentas V. Voronin, išrinktas kaip komunistų partijos atstovas, apkaltino Rumuniją slapta inicijavusią sukilimą. Prezidentas liepė per 24 valandas šalį palikti Rumunijos ambasadoriui, bus siekiama įvesti Rumunijai vizas, ribojamas įvažiavimas į šalį. Protestuoti Kišiniove susirinko apie 30 000 žmonių, užpultas parlamentas ir prezidentūra, vyko ginkluoti susirėmimai, tad panašu, kad konfliktas greitai nesibaigs.
Tarptautinis valiutos fondas atvyko į Ukrainą tęsti derybų dėl 16,4 mlrd. JAV dolerių paramos atnaujinimo. Ukraina jau yra gavusi dalį minėtos paskolos 2008 m. lapkričio mėnesį (4,5 mlrd. JAV dolerių), tačiau vėliau parama buvo sustabdyta dėl Ukrainos nenoro imtis kai kurių reformų. Pavyzdžiui, Ukraina paskelbė sieksianti 5 proc. biudžeto deficito nuo BVP, kai TVF prašo subalansuoto biudžeto principo. TVF delegacija šįkart atvyko po Ukrainos pažadų priimti reikalingas įstatymines normas.
Ukrainos grivinomis denominuoti indėliai komerciniuose bankuose vasario mėnesį smuko 1,1 proc., lyginant su sausio mėnesiu. Tai sudaro 2 mlrd. grivinų ir yra kur kas mažiau nei vasario ar sausio mėnesio indėlių mažėjimas – tuomet atsiimta atitinkamai 8,7 ir 14,9 mlrd. grivinų. Blogiau buvo su užsienio valiuta denominuotais indėliais, kurie per mėnesį krito 3,1 proc. arba 0,6 mlrd. JAV dolerių lyginant su 1,3 ir 0,3 mlrd. JAV dolerių sumažėjimu vasario ir sausio mėnesiais. Nežymius teigiamus poslinkius byloja ir 2 proc. per mėnesį augusios paskolos grivinomis, kai tuo tarpu vasario mėnesį fiksuotas smukimas.
Vengrijos importo apimtims krentant sparčiau nei eksporto – vasarį metinis importo mažėjimas buvo 32,3 proc., o eksportas krito 29,7 proc. – vasarį šalyje užfiksuotas 279,2 mln. eurų prekybos perteklius. Tai rodo ne tik problematišką situaciją eksporto rinkose, tačiau ir silpnėjantį vidaus vartojimą. Balandžio pradžioje finansų ministras užsiminė, kad šiemet ekonomika turėtų susitraukti spartesniu tempu nei oficiali vyriausybės 3,5 proc. prognozė, tačiau naujų skaičių kol kas nepateikė.
Žaliavos
Trečiadienį prekyba artimiausio mėn. „WTI“ naftos pristatymo ateities sandoriais „NYMEX“ biržoje vėl vyko banguotai. Pirmoje dienos pusėje naftos kainos smuko ir buvo nusileidusios žemiau 47,5 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau, JAV Energetikos administracijai paskelbus savaitės žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų duomenis, ėmė greitai kilti ir jau už kelių valandų naftos ateities sandoriai buvo sudarinėjami aukščiau 50,5 JAV dolerių. Pateikta ataskaita nepradžiugino duomenimis, kurie leistų daryti daug teigiamų prielaidų, susijusių su naftos rinkos JAV padėties pagerėjimu, bet greičiausiai ji viršijo rinkos dalyvių lūkesčius, kurie buvo gana skeptiški. Per praėjusią savaitę JAV žaliavinės naftos atsargos išaugo 1,7 mln. barelių, benzino padidėjo 0,6 mln. barelių, o distiliuotų, kiek netikėtai, sumažėjo 3,4 mln. barelių. Naftos atsargų išaugimą lėmė padidėjęs jos importas į šalį, didėjusi naftos gavyba pačioje šalyje. Naftos produktų suvartojimas per praėjusias keturias savaites buvo 4,4 proc. mažesnis nei 2008 m. atitinkamą laikotarpį – benzino suvartota 0,2 proc., distiliatų 7,8 proc., o aviacinio kuro 2 proc. mažiau. Degalų vartojimas JAV vis dar krinta, tad tai akivaizdžiai liudija apie mažėjančią pačios naftos paklausą. Vienas iš tikrai teigiamų paskelbtų rodiklių – atsargų sumažėjimas „NYMEX“ biržos saugojimo talpyklose.
Aukso kaina vakar rinkose stabiliai laikėsi 880 -890 JAV dolerių už trojos unciją ribose. Kitų valiutų atžvilgiu silpnėjęs JAV doleris turėjo teigiamos įtakos aukso kainai, bet iš kitos pusės vis dar tvyranti optimistinė nuotaika akcijų rinkų atžvilgiu verčia dalį investuotojų pereiti iš aukso rinkos i rizikingesnes rinkas.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar pakilo 0,5 proc., o šiandien ryte Šanchajaus metalų biržoje varis brango net 4 proc. Kinijoje susidomėjimas variu pastarosiomis savaitėmis yra didžiulis, tikintis, kad šalies ekonomikos gaivinimo planas ir valstybės metalų rezervų didinimas padės pakelti šio metalo paklausą šalyje. Visgi vario atsargos Londono metalų biržoje vakar išaugo 2300 tonomis iki 504,2 tūkst. tonų. Beje, Londono
metalų birža rytoj ir ateinantį pirmadienį nedirbs, priešingai nei Šanchajaus birža, tad gali būti, kad dabartinė suaktyvėjusi prekyba siejama su noru pasipildyti atsargas prieš ilgąjį savaitgalį. Be to, pirmadienį Kinija paskelbs vario importo duomenis, kurie greičiausiai tik patvirtins, kad vario pirkimas iš užsienio rinkų kovo mėn. buvo rekordinis. Bet vargu, ar vario kainoms pavyks išlaikyti įgautą pagreitį, nes Kinijos potencialas didinti vario importą taip pat esant dabartinėms sąlygoms yra ribotas.
Priešingai nei vario, plieno kainos daugumoje pasaulio regionų toliau lieka žemos, mažėjant plieno produktų užsakymams, o
atsargoms išliekant vis dar aukštoms. Kinijoje plieno gamyba kovo mėn. vėl smuko ir buvo 4 proc. mažesnė nei vasario mėn. Tačiau įdomiausia, kad pagrindinės žaliavos plieno gamybai, geležies rūdos, importas į šalį išaugo iki rekordinio lygio kovo mėn. Greičiausiai tokį dalyką reiktų aiškinti Kinijos bendrovių ruošimusi galimam atsigavimui artimiausiu metu, nes dabar jos kaupia milžiniškas žaliavų atsargas už gana žemą kainą, tikėdamosi, kad tuo galės pasinaudoti, jeigu ims greitai augti pasaulio plieno paklausa.