versija spausdinimui
(0)
Centrinės ir Rytų Europos šalims, kurios yra kamuojamos krizės, turėtų būti leista lengvatinėmis sąlygomis įsivesti eurą, pakeičiant juo vietines valiutas. Tokiu būdu būtų sumažinta šių šalių galima nemokumo rizika, kadangi didžioji dalis Centrinėje ir Rytų Europoje išduotų paskolų yra užsienio valiutomis, dažniausiai eurais, apie tai šiandien rašo Britų verslo dienraštis „Financial Times“.
Euro zonos šalys kartu su Europos Centriniu banku galėtų sumažinti reikalavimus euro įsivedimui, kad daugelis Vidurio ir Rytų Europos sąjungos šalių galėtų įsivesti eurą.
Europos sąjungos šalims euro įsivedimas būtų labai naudingas, kadangi tokiu būdu būtų atstatytas pasitikėjimas Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikomis ir sumažėtų kitos rizikos bei neapibrėžtumas, teigiama konfidencialiame Tarptautinio Valiutos fondo pranešime, paruoštame maždaug prieš mėnesį ir netyčia patekusiam į Britų verslo dienraščio „Financial Times“ žurnalistams.
Jeigu nebus leista Vidurio ir Rytų Europos šalims greičiau įsivesti eurą, jų turimos skolos užsienio valiutomis didės ir šioms šalims teks dar labiau apkarpyti savo išlaidas mažinant vidaus vartojimą bei tuo pačiu didinant politinę ir socialinę įtampą, teigiama Tarptautinio Valiutos fondo pranešime.
Prognozuojama, kad Rytų ir Centrinės Europos šalių ekonomikos šiais metais vidutiniškai smuks apie 2,5 procentais, nors dar praėjusių metų rudenį buvo prognozuojamas 4,25 procentų augimas šioms šalims. Remiantis šiomis prognozėmis šio regiono šalių užsienio skola pasieks 413 mlrd. dolerių, na o einamosios sąskaitos deficitas sudarys 84 mlrd. dolerių.
Priminsime, kad per praėjusią savaitę vykusį dvidešimties didžiųjų pasaulio šalių lyderių susitikimą Londone buvo priimtas sprendimas padidinti paramą besivystančioms šalims įskaitant ir Vidurio bei Rytų Europos šalis.
Tarptautinis Valiutos fondas jau yra suteikiąs bendrai šešiasdešimties milijardų dolerių vertės paskolas šioms šalims: Ukrainai, Vengrijai, Latvijai, Serbijai bei Rumunijai.
Euro zonos šalys kartu su Europos Centriniu banku galėtų sumažinti reikalavimus euro įsivedimui, kad daugelis Vidurio ir Rytų Europos sąjungos šalių galėtų įsivesti eurą.
Europos sąjungos šalims euro įsivedimas būtų labai naudingas, kadangi tokiu būdu būtų atstatytas pasitikėjimas Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikomis ir sumažėtų kitos rizikos bei neapibrėžtumas, teigiama konfidencialiame Tarptautinio Valiutos fondo pranešime, paruoštame maždaug prieš mėnesį ir netyčia patekusiam į Britų verslo dienraščio „Financial Times“ žurnalistams.
Jeigu nebus leista Vidurio ir Rytų Europos šalims greičiau įsivesti eurą, jų turimos skolos užsienio valiutomis didės ir šioms šalims teks dar labiau apkarpyti savo išlaidas mažinant vidaus vartojimą bei tuo pačiu didinant politinę ir socialinę įtampą, teigiama Tarptautinio Valiutos fondo pranešime.
Prognozuojama, kad Rytų ir Centrinės Europos šalių ekonomikos šiais metais vidutiniškai smuks apie 2,5 procentais, nors dar praėjusių metų rudenį buvo prognozuojamas 4,25 procentų augimas šioms šalims. Remiantis šiomis prognozėmis šio regiono šalių užsienio skola pasieks 413 mlrd. dolerių, na o einamosios sąskaitos deficitas sudarys 84 mlrd. dolerių.
Priminsime, kad per praėjusią savaitę vykusį dvidešimties didžiųjų pasaulio šalių lyderių susitikimą Londone buvo priimtas sprendimas padidinti paramą besivystančioms šalims įskaitant ir Vidurio bei Rytų Europos šalis.
Tarptautinis Valiutos fondas jau yra suteikiąs bendrai šešiasdešimties milijardų dolerių vertės paskolas šioms šalims: Ukrainai, Vengrijai, Latvijai, Serbijai bei Rumunijai.