versija spausdinimui
(0)
Vengrijos akcijų indeksas BUX per savaitę pakilo 6,25 proc. Visą savaitę prekyba gana akivaizdžiai priklausė nuo nuotaikų Vakarų biržose, tik pirmadienį rinką papildomai žemyn stumtelėjo sumažintas Vengrijos reitingas. Tačiau didžiąją šios savaitės dalį kainos Vengrijos akcijų rinkoje kopė aukštyn, ypač daug – net 5,38 proc. – indeksas palypėjo ketvirtadienį, kai investuotojai labai teigiamai sureagavo į G 20 susitikimo metu priimtus sprendimus.
Reitingų agentūra „Standard&Poor’s“ (S&P) sumažino Vengrijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą vienu laipteliu iki „BBB-“, o suteikta neigiama perspektyva rodo, kad blogėjanti padėtis numatoma ir ateityje. Šalis atsidūrė ant žemiausio investicinio reitingo laiptelio. Sprendimo motyvas tas, kad Vengrijos ekonominiai rodikliai toliau blogėja, biudžeto pajamų surinkimas neatitinka prognozių, auga valstybės skola. Agentūros atstovų prognozėmis, šiemet šalies BVP gali kristi 6 proc., taigi daugiau nei oficiali 3,5 proc. vyriausybės prognozė. Vengrijos investicinius reitingus sumažinusią reitingų agentūrą pasekė ir „Moody‘s“. Šalies reitingą ji pablogino nuo A3 iki Baa1 ir prilygino Latvijai, Juodkalnijai ir Rusijai. Pagal „Moody‘s“ reitingas tebėra investicinis, o iki spekuliacinio lygio liko trys pakopos. Prastėjanti eksporto paklausa ir senkančios užsienio investuotojų lėšos lėmė, kad 2008 m. IV ketv. Vengrijos einamosios sąskaitos deficitas buvo 79 proc. didesnis nei prieš metus.
Preliminariais duomenimis, Vengrijos biudžeto deficitas pernai sudarė 3,4 proc. BVP. Prisimenant, kad 2007 m. deficitas buvo 4,9 proc. BVP, o 2006 m. – 9,3 proc. BVP, pernykštis skaičius atrodo kaip reikšmingas pagerėjimas. Kita vertus, šiemet, norint atitikti paskolą suteikusio Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus, deficitą reikia dar apkarpyti iki 2,9 proc. Ekonomikai esant recesijoje, surinktų mokesčių mažėja, o mažinti išlaidas neretai yra socialiai skausminga, todėl vyriausybei tai taps iššūkiu.
Ukrainos akcijų indeksas PFTS šią savaitę pakilo net 5,67 proc. Prekyba biržoje visą savaitę `vyko teigiama linkme, kurią skatino ir globalios rinkos tendencijos. Tiesa, nors prekybos sandorių buvo sudaroma daug, vis dėlto apyvartos nebuvo didelės. Nelabai džiuginti turėtų ir vėl padidėjusi rizika, kad Ukraina negaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos dalies. Ukrainos parlamentas šią savaitę nepatvirtino biudžeto deficito ir pensijų išlaidų mažinimo projektų, kurie reikalingi šaliai patenkinti TVF keliamus fiskalinės drausmės reikalavimus. Parlamentas taip pat paankstino prezidento rinkimų datą – nuspręsta, kad rinkimai vyks šių metų spalį. Artėjantys rinkimai dar labiau padidina riziką, kad vyriausybė bus linkusi priimti populistinius sprendimus ir taip šalį gali įstumti į dar didesnį deficitą. Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo dar 5,7 proc., WIG20 – 6,2 proc. Teigiamą įtaką Lenkijos akcijų rinkai darė geresnės nei tikėtasi makroekonominės naujienos JAV, kurios skatino tolesnį apetito rizikai augimą bei kėlė į viršų Vidurio ir Rytų Europos akcijų rinkų indeksus bei valiutas. Didžiausio investuotojų dėmesio sulaukė bankų sektorius bei vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijos, kurios per penkias dienas brango 13,9 proc. Iš viso KGHM akcijos šiemet jau pabrango 87 proc., vario kainai pirmą ketvirtį pasaulinėse žaliavų rinkose pabrangus trečdaliu. Kylant zloto kursui JAV dolerio ir euro atžvilgiu, į viršų lipo bankų akcijų kainos. Tikimasi, kad sustiprėjęs zlotas galėtų sumažinti didelius šių metų Lenkijos bankų nuostolius iš valiutos kurso draudimo sandorių. Dviejų didžiausių Lenkijos bankų „PKO BP“ ir „Pekao“ akcijos brango atitinkamai 3,9 ir 7,5 proc. Naftos kainoms laikantis stabiliai aukštesniame nei 50 JAV dolerių už barelį taške, brango naftos koncerno „PKN Orlen akcijos, jų kaina kilo 7,5 proc. Insulino gamintojos „Bioton“ akcijų kaina šoktelėjo į viršų 47 proc. didžiausiam kompanijos akcininkų Ryszard Krauze sutikus įsigyti naujų „Bioton“ akcijų bei padidinti finansavimą bendrovei trigubai per savo investicinę kompaniją Prokom investments. Žiniasklaidos koncerno „Agora“ akcijos pabrango 12,6 proc.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę kilstelėjo dar 4,2 proc., Micex – 3,4 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę virš 50 JAV dolerių už barelį taške besilaikančios naftos kainos, kurios skatina rublio brangimą bivaliutinio JAV dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atsitiesė 4,8 proc., nors buvo pranešta, kad pirmaisiais metų mėnesiais kompanijos gamtinių dujų gamybos apimtys smuko 24 proc., o dideli nurašymai, smarkiai nuvertėjus antrinei naftos bendrovės „Gazpromneft“ akcijų paketo vertei, turėtų sumažinti „Gazprom“ dividendus. Didžiausios valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ akcijos pabrango 6,7 proc., apie nuostolingą ketvirto ketvirčio veiklą pranešusio „Lukoil“ – 0,7 proc. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijų prieaugis siekė 5,9 proc. Bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango dar 8 proc.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas pakilo 0,2 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK banka“ akcijo pabrango 1 proc., „Metals banka“ vertybiniai popieriai brango 2 proc., „Komercijalna banka“ – 3 proc. Serbijos BVP paskutinį 2008 m. ketvirtį padidėjo 2,8 proc. metiniu tempu. Daugiausia prie ūgtelėjimo prisidėjo transporto sektorius (8,4 proc.) ir finansinis tarpininkavimas (8,3 proc.). Žemyn ekonomiką tempė apdirbamoji pramonė (-4,4 proc.), komunalinių paslaugų sektorius (-3,9 proc.) ir statybų sektorius (-3,4 proc.). Metinis BVP augimas sudarė 5,4 proc. Šie metai turėtų būti sudėtingesni - tai rodo ir pirminiai ekonomikos būklę nusakantys indikatoriai. Vasarį pramonės produkcijos pagaminta 19,7 proc. mažiau nei prieš metus.
CEZ.CP: Čekijos finansų ministras M. Kalousekas atmetė galimybę pakeisti „CEZ“ dividendų politiką ir šiemet išmokėti didesnius dividendus. Tokia galimybė buvo pasiūlyta siekiant valstybės kontroliuojamos „CEZ“ pelnu papildyti valstybės biudžeto pajamas. Taigi lieka galioti įprasta „CEZ“ dividendų politika, pagal kurią galima tikėtis, kad 50-60 proc. 2008 m. pelno bus skirta dividendams. Naujiena vertintina kaip neutrali, nes rinka ir anksčiau tikėjosi tokio sprendimo.
CEZ.CP: „CEZ“ gavo 250 tūkst. eurų baudą už tai, kad laiku (iki kovo mėn. pabaigos) neįvedė vieno mėnesio elektros sąskaitų vartotojams vietoj trijų mėnesių sąskaitų. Terminas įvesti šias sąskaitas pratęstas iki birželio pabaigos. „CEZ“ pranešė, kad tikisi šį sprendimą aptarti su reguliuojančia institucija ir išsiaiškinti kelis aspektus. Tokio dydžio bauda sudaro apie 14 proc. 2008 m. „CEZ“ pelno ir apie 1,7 proc. jos dabartinės kapitalizacijos, tad laikytina didele ir gali sulaukti neigiamos rinkos reakcijos.
HYDR.RU: „RusHydro“ pranešė 2008 m. finansinius rezultatus, parengtus pagal Rusijos apskaitos standartus (RAS). Nepaisant mažesnio vandens lygio 2008 m. (tai reiškia ir mažesnių pagamintų ir parduotų elektros kiekių), pajamos siekė 2,5 mlrd. JAV dolerių, arba 53 proc. daugiau nei ankstesniais metais, grynojo pelno gauta 663 mlrd. dolerių, arba 93 proc. daugiau. Atkreiptinas dėmesys, kad tai – konsoliduoti rezultatai, tad nėra visiškai palyginami. EBITDA pelningumo marža 2008 m. siekė 50 proc., grynojo pelno marža – 27 proc. Tai –didžiausios šalies elektros sektoriaus pelno maržos.
Vertinant pagal EV/MW rodiklį (įmonės vertės ir turimų elektros generavimo pajėgumų santykį), „RusHydro“ šiuo metu kainuoja apie 180 EV/MW, tuo tarpu kitos generavimo įmonės – apie 30 EV/MW, tačiau „RusHydro“ priklauso valstybei, gauna iš jos lėšų per kapitalo didinimą, akcininkai nekonfliktuoja ir nėra teisminių ginčų dėl akcijų pirkimo, be to, „RusHydro“ maržos kelis kartus didesnės nei kitų Rusijos elektros įmonių, yra likvidesnė, tad toks jos įvertinimas yra išties pateisinamas. „RusHydro“ yra kelis kartus pigesnė nei analogiškos Europos įmonės – tai pateisinama Rusijos rizika bei didesniu nusidėvėjimu. Tikėtina, kad „RusHydro“ kaina gali atsigauti tik tuomet, kai atsigaus Rusija, o į jos finansų sektorių grįš investuotojai. Artimesniu laikotarpiu dėl didesnio likvidumo galimos ir didesnės akcijų kainos korekcijos, pvz., vien kovo mėn. akcijos brango 28 proc. Didelės pajamos ir pelningumo maržos vertintinos kaip teigiama naujiena, ypač trumpu laikotarpiu.
MOL.HB: Šiandien ryte austrų naftos gavybos ir perdirbimo bendrovė „OMV“ netikėtai paskelbė parduodanti visą turimą vengrų naftos bendrovės „MOL“ akcijų paketą bendrovei „Surgutneftegaz“, kuri yra ketvirta pagal naftos gavybos lygį Rusijoje. Už šį akcijų paketą „OMV“ turėtų gauti 1,4 mlrd. EUR (1,9 mlrd. JAV dolerių), arba 19 212 HUF už akciją, o tai – net 93,3 proc. daugiau, nei kainavo viena „MOL“ akcija Vengrijos vertybinių popierių biržoje penktadienį. Dar prieš kelias savaites austrų bendrovės vadovas teigė, kad bendrovė 2009 m. ketina laikyti „MOL“ akcijas. Vis dėlto tokio dosnaus pasiūlymo iš rusų „OMV“ negalėjo atsisakyti, nes austrų bendrovė per pusantrų metų nesugebėjo perimti „MOL“ bendrovės kontrolės dėl gudrių jos vadovų ir Vengrijos vyriausybės veiksmų bei dėl praėjusių metų Europos Komisijos sprendimo, draudžiančio didinti konkurenciją Vidurio Europos naftos perdirbimo rinkoje. Su dabartiniu 21,2 proc. paketu „OMV“ neturėjo jokios įtakos strateginiams sprendimams. Tad įdomu, kokį tikslą turėdama į Vengriją įžengia „Surgutneftegaz“ – viena paslaptingiausių ir mažiausiai informacijos atskleidžiančių Rusijos naftos bendrovių, labai gerai sutaranti su aukščiausias pareigas einančiais Kremliaus žmonėmis. Įsigijusi 21,2 proc. „MOL“ akcijų paketą „Surgutneftegaz“taip pat neturės įtakos valdant bendrovę, tačiau greičiausiai jituri tikslą anksčiau ar vėliau perimtišią bendrovę į savo rankas, nes tam rezervų tikrai turi – pagal pateiktą 2008 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą (RAS standartai), „Surgutneftegaz“ savo sąskaitose turėjo 11,3 mlrd. JAV dolerių likvidžių lėšų. Be to, dar neaišku, ar „OMV“ bus pervesti grynieji pinigai, ar galbūt ji gaus mainais tam tikrų naftos aktyvų dalį Rusijoje. Vis dėlto „Surgutneftegaz“, norėdama didinti įtaką, pirmiausia turėtų kreiptis į „MOL“ vadovybę, kurios rankose daugiau nei 40 proc. balsų, tad kol kas tikėtis agresyvių veiksmų biržoje superkant akcijas iš smulkiųjų neverta. Tačiau per trumpą laikotarpį akcijų kaina turėtų gerokai ūgtelėti, esant galimybei, kad akcijos kada nors ateityje gali būti superkamos per rinką. Dabar įvykęs sandoris „MOL“ akcijas įvertina slenkamaisiais 14,2 P/E ir 8,3 EV/EBITDA, tačiau 2009 m. naftos perdirbimo bendrovėms bus ne mažiau sunkūs, nes smunkantis naftos vartojimas bei mažėsiančios perdirbimo maržos gerokai pablogins rezultatus. Beje, pačios „OMV“ akcijos biržoje įkainotos 5,4 P/E ir 4 EV/EBITDA, tad „MOL“ akcijų pardavimas už tokią kainą vertintinas kaip teigiamas žingsnis šios bendrovės veikloje. Apskritai rusų kapitalo įžengimas į Vengrijos rinką turėtų gerokai išmušti iš vėžių prieš Rusiją nusiteikusius Vakarų ir Centrinės Europos investuotojus, kuriems ši šalis nesuteikia saugumo pojūčio ir negarantuoja kad energetikos ištekliai bus tiekiami patikimai.
GAZP.RU: Rusijos gamtinių dujų gavybos milžinė „Gazprom“ sumažino prognozuojamą šių metų vidutinę gamtinių dujų pardavimo kainą Vakarų Europai iki 260 JAV dolerių už 1000 m3, kuri išvesta iš planuojamos 41 JAV dolerių už barelį vidutinės žaliavinės naftos kainos. Be to, bendrovė tikisi, kad 2009 m. gamtinių dujų eksporto apimtys Vakarų Europoje kris 12 proc., palyginti su 2008 m. Pačios bendrovės gamtinių dujų gavyba 2009 m. kovo mėn. smuko 24 proc., palyginti su analogišku 2008 m. laikotarpiu. Mažėjančius pardavimus lemia smunkanti Vakarų Europos dujų paklausa bei tai, kad iš Rusijos siunčiamos gamtinės dujos dabartiniu metu yra gerokai brangesnės už iš kitų valstybių gaunamas dujas. Todėl Vakarų Europos valstybės vis dar stengiasi mažiau pirkti gamtinių dujų ir eikvoti turimas gamtinių dujų atsargas, kurios dabar yra stipriai sumažėjusios, nes supranta, kad „Gazprom“ gamtinių dujų pardavimo kaina dar smuks ir spėjama, kad rugpjūčio mėn. sieks vos 220 JAV dolerių už 1000 m3. Be to, „Gazprom“ paprašė kitas vietinėje Rusijos rinkoje gamtinėmis dujomis prekiaujančias bendroves atitinkamai sumažinti gavybos apimtis, nes dabar beveik visa neigiama mažėjančio gamtinių dujų pardavimo įtaka užkraunama „Gazprom“. Be abejo, dabartinė „Gazprom“ padėtis yra sudėtinga ir panašu, kad artimiausiu metu ji rimčiau neatsigaus, o mažėjančios pajamos iš pardavimų užsienyje gerokai sumažina generuojamą pinigų srautą.
KMG.LI: Kazachstano naftos gavybos bendrovė „KazMunaiGas E&P“ paskelbė apie būsimus dividendus akcininkams. Bendrovė pasiruošusi skirti 20 proc. 2008 m. uždirbto grynojo pelno dividendams išmokėti, nors jos įstatuose patvirtintas 15 proc. išmokėjimo lygis, tačiau praėjusiais metais buvo gautas didžiulis pelnas, tad bendrovė 5 proc. punktais padidino dividendams skiriamą pelno dalį. Iš viso akcininkams bus atseikėta 321 mln. JAV dolerių, tačiau ši suma sudaro tik mažą dalį nuo „KazMunaiGas E&P“ šiuo metu turimos 4,5 mlrd. JAV dolerių sumos bankuose. Vienam GDR (tarptautiniam depozitoriumo pakvitavimui), prekiaujamam Londono vertybinių popierių biržoje, teks apie 0,73 JAV dolerio, kas sudaro 4,6 proc. dividendinį pajamingumą. Toks dividendinis pajamingumas yra neblogas, o bendrovės akcijos taip pat atrodo patraukliai. Be to, valdyba patvirtino, kad ir toliau supirkinės savas akcijų už 350 mln. JAV dolerių. Nuo jo pradžios „KazMunaiGas E&P“ supirko jau 3,8 mln. išleistų GDR, arba 7,3 proc. laisvųjų GDR.
DGO.LN: Turkmėnistane veikianti naftos gavybos bendrovė penktadienį paskelbė 2008 m. veiklos finansinę ataskaitą, iš kurios nemažai rinkos dalyvių tikėjosi gerų rezultatų. Bendrovei pavyko nenuvilti investuotojų ir parodyti teigiamai vertintinus rezultatus. Bendrovės pajamos 2008 m. antrą pusmetį sumažėjo 9,4 proc., palyginti su atitinkamu 2007 m. pusmečiu, dėl mažesnių naftos pardavimų kiekių, nors pats naftos gavybos lygis ir išaugo. Bendrovė 2008 m. išgavo 28 proc. daugiau naftos nei 2007 m. – šie rezultatairodo, kad bendrovė sugeba daug investuodama didinti savo naftos gavybą. Bendrovė ataskaitos parengimo dieną turėjo 0,6 mln. barelių naftos, kuri buvo kraunama į tanklaivius. Reikėtų priminti, kad bendrovė naftą išgauna pagal išgautos produkcijos pasidalijimo sutartį su Turkmėnistano valstybe, o jai tenkanti naftos dalis, kurią gali parduoti, priklauso nuo padarytų investicijų ir naftos kainų kitimo. Bendrovės EBITDA pelningumas, iš kurio neeliminuotos išvestinių finansinių priemonių sąnaudos, 2008 m. II pusmetį siekė 108,7 proc., nes bendrovė gavo virš 80 mln. JAV dolerių vienkartinio pelno apsidraudusi nuo naftos kainų smukimo. Vis dėlto 2009 m. bendrovė nusprendė nebesidrausti nuo parduodamos produkcijos kainų nuosmukio. Pažvelgus į bendrovės balansą, labiausiai į akis krinta turimas likvidžių lėšų dydis banko sąskaitose ir terminuotuose indėliuose, kurių bendra suma siekia 875,7 mln. JAV dolerių, arba net 49,5 proc. viso turto. Žvelgiant į 2009 m. veiklos rezultatus, jie aišku, bus gerokai prastesni nei 2008 metais, tačiau bendrovė, skirdama dar didesnes lėšas investicijoms, turėtų pasiekti užsibrėžtą 15 proc. naftos gavybos augimo lygį per ateinančius kelerius metus. Dabar bendrovės akcijomis yra prekiaujama už jas mokant slenkamuosius 3,5 P/E ir 0,8 EV/EBITDA, kas yra santykinai pigiausia mūsų regione. Beje, „Dragon Oil“ vadovas paskelbė, kad audito bendrovės „KPMG“ pastabos apie kai kurių buvusių aukštas pareigas einančių darbuotojų neaiškias operacijas pasitvirtino, tačiau jos neturi didelės neigiamos įtakos dabartinei bendrovės finansinei situacijai. Bendrovė pasamdė teisininkus, kurie padės išsiaiškinti kaltininkus ir iš jų prisiteisti padarytą žalą. Be to, svarbi naujiena susijusi su ketinimu Bermuduose įkurti holdingą, į kurį įeitų „Dragon Oil“ , o jo akcijas kotiruoti Londono vertybinių popierių biržoje.
APG1L.LH: Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderės Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2009 m. kovo mėnesį sudarė 28,9 mln. litų (8,4 mln. eurų) ir buvo 23,5 proc. mažesnė nei 2008 m. kovo mėnesio apyvarta.
2009 m. sausio – kovo mėnesiais „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) sudarė 93,9 mln. litų (27,2 mln. eurų), arba 22,7 proc. mažiau, nei 2008 metais. „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta 2009 metų sausio – kovo mėnesiais Lietuvoje sudarė 65,7 mln. litų (19,0 mln. eurų) arba 19,4 proc. mažiau nei 2008 metų sausio – kovo mėnesiais.
Per pirmą ketvirtį „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta Latvijoje sudarė 19,6 mln. litų (5,7 mln. eurų) ir sumažėjo 33,4 proc. Per pirmą ketvirtį „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta Estijoje sudarė 8,6 mln. litų (2,5 mln. eurų) ir sumažėjo 19,2 proc.. Šiuo metu „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 117 parduotuvių tinklą: 76 Lietuvoje, 32 Latvijoje ir 9 Estijoje. Šiais metais „Aprangos“ grupė atidarė 16 parduotuvių, prekybinis plotas išaugo apie 10 proc., o apyvarta trečią mėnesį iš eilės mažėja apie 20 proc. Šios krizės metu „Aprangos” grupės pardavimai labiausiai krinta Latvijoje, todėl kovo mėnesį 10 parduotuvių atidarymą Latvijoje, kurios ekonomika per paskutinį 2008 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 10,3 proc., reikia vertinti itin atsargiai. Manytina, kad bendrovė norėdama optimizuoti savo veiklą Latvijoje, kai kurias parduotuves šioje šalyje turės uždaryti. Tai, kad, palyginti su šių metų vasariu, „Aprangos“ grupės apyvarta kovo mėnesį išaugo 9,5 proc., vertintina neutraliai.
TVN.PW: „TVN“ pranešė uždaranti teminį kanalą „TVN Lingua“, nes šis net ir po poros metų veiklos yra nepelningas. Kanalas buvo skirtas žmonėms, norintiems išmokti anglų kalbą. Pasak „TVN“ vadovo Piotro Walterio, kabelinės televizijos operatoriai taip pat nenorėjo šio teminio kanalo. Uždariusi kanalą, „TVN“ turės 125 teminių kanalų. Tikėtina, kad „TVN“ ateityje gali uždaryti daugiau kanalų, nes krizės metu pritraukti reklamos užsakovų darosi vis sunkiau. Naujienos vertinamos neutraliai, nes tai gana mažas kanalas.
XXIC.LN: Vienas iš didžiausių Ukrainos nekilnojamo turto plėtotojų „XXI Century Investments“ paskelbė, kad nuo 2008 m. III ketvirčio investicijas į projektų plėtrą iš esmės yra sustabdžiusi, išskyrus 2 gyvenamųjų namų kompleksus, kurie baigti dar 2008 m. Darbuotojų skaičius nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio sumažintas daugiau nei 50 proc., direktoriams algos savanoriškai laikinai nemokamos, uždarytas vienas iš dviejų biurų, mokėjimai už biurų nuomą sumažinti 85 proc. Be abejo, ieškomi partneriai ar pirkėjai bendrovės plėtojamiemsprojektams, tačiau iki šiol nesėkmingai. Apie itin prastą kompanijos būklę liudija paskutiniai pardavimai: už parduotus 2480 m2 ploto apartamentus „Capitoly“ ir „Parus“, ir 38,2 ha (iš viso yra 55,5 ha) „Lisnyky“ projekto gauta tik 5,4 mln. USD įplaukų (ateityje bus gauta dar 0,5 mln. USD), kai tuo tarpu „Lisnyky“ projektas 2008 m. pirmo pusmečio ataskaitoje buvo įvertintas net 215 mln. USD. Agentūra „Interfax“ praneša, kad XXIC derasi taip pat dėl kelių Kharkiv projektų, kuriuose turi 50 proc. akcijų, pardavimo. Juos nori nupirkti likusio paketo (apie 50 proc.) savininkai „Melon real estate“. Kharkiv projektai 2008 m. pusmečio balanse apskaityti apie 96 mln. USD, tačiau deramasi, labai tikėtina, dėl keleriopai mažesnės sumos. Galima sakyti, kad net jeigu pardavimo kaina siektų penktadalį įvertinimo, žinia būtų itin teigiama. Pastebėtina, kad 2008 m. pusės metų grynųjų aktyvų vertė siekia 1,9 mlrd. USD, todėl 20 proc. paketo reikštų 377 mln. USD. To visiškai pakaktų išpirkti 175 mln. USD vertės obligacijų emisiją. Kadangi obligacijų emisijos kaina šiuo metu siekia apie 10 proc. nominalo, tai teoriškai ir 17,5 mln. USD sumos pakaktų supirkti iš rinkos obligacijų emisiją. Kita vertus, kyla didelių abejonių, ar panorės visi obligacijų savininkai parduoti už rinkos kainą. Pati bendrovė tvirtina, kad kyla didelių abejonių dėl obligacijų išpirkimo už nominalą, todėl galima manyti, kad greičiausiai bus daromas kompromisas, skolinių įsipareigojimų restruktūrizavimas.
VDKTRA.CZ: Kroatijos statybų kompanija „Viadukt“ paskelbė 2008 m. IV ketvirčių rezultatus: pajamos pakilo 33 proc., EBITDA augo įspūdingu 69 proc. dydžiu, tačiau įmonė patyrė 4,9 mln. HRK grynuosius nuostolius. Grynųjų nuostolių patirta daugiausia dėl nepalankių valiutų kursų skirtumų. Vis dėlto rezultatai yra labai geri, nes pinigų srautai iš pagrindinės veiklos paaugo – 32 proc., iki 43 mln. HRK. Iš kitos pusės reikia priminti, kad bendrovės veiklos rezultatai yra labai banguojantys. Tai yra jau trečias sėkmingas iš eilės ketvirtis, tuo tarpu keturi ketvirčiai prieš tai buvo nuostolingi. Svyravimus galima aiškinti gana ilgos trukmės ir didelio dydžio kontraktais. Prie negatyvių momentų reiktų priskirti itin aukštą skolos ir nuosavybės santykį. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad 2009 m. ketina koncentruotis į užsakymus tose šalyse, kurios yra mažiausiai paliestos krizės bei sieks dalyvauti projektuose, kurie remiami ES institucijų. Vien jau tai, kad kompanija supranta riziką ir bandys visomis pajėgomis ją mažinti, turėtų būti vertinta teigiamai, nors ir nepervertinant reikšmės, nes gauti kontraktus užsienio šalyse yra sudėtinga ir ypač ekonominio lėtėjimo metu. Pastebėtina, kad per ketvirtį bendrovė supirko gana nemažą kiekį savų akcijų – net 7,75 proc. Dėl to šiuo metu įmonė jau turi 10 proc. savų akcijų. Tai yra pateisinamas žingsnis, žinant kad per metus akcijos kaina yra kritusi keturis penktadalius.
KNF1L.LH: Vyriausybės valdoma „Klaipėdos nafta“ paskelbė savo kovo mėnesio veiklos rezultatus. Kovo mėn. kompanija perpylė 521,6 tūkst. tonų naftos produktų ir gavo 7,8 mln. litų pajamų, arba atitinkamai 33 proc. ir 29,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Palyginti su šių metų vasario mėnesiu, 2009 metų kovo mėnesio krova ir preliminarios pajamos sumenko atitinkamai 18 proc. ir 17 proc. Naujiena, kad antrą mėnesį iš eilės mažėja krovos rezultatai, vertintina neigiamai.
Reitingų agentūra „Standard&Poor’s“ (S&P) sumažino Vengrijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą vienu laipteliu iki „BBB-“, o suteikta neigiama perspektyva rodo, kad blogėjanti padėtis numatoma ir ateityje. Šalis atsidūrė ant žemiausio investicinio reitingo laiptelio. Sprendimo motyvas tas, kad Vengrijos ekonominiai rodikliai toliau blogėja, biudžeto pajamų surinkimas neatitinka prognozių, auga valstybės skola. Agentūros atstovų prognozėmis, šiemet šalies BVP gali kristi 6 proc., taigi daugiau nei oficiali 3,5 proc. vyriausybės prognozė. Vengrijos investicinius reitingus sumažinusią reitingų agentūrą pasekė ir „Moody‘s“. Šalies reitingą ji pablogino nuo A3 iki Baa1 ir prilygino Latvijai, Juodkalnijai ir Rusijai. Pagal „Moody‘s“ reitingas tebėra investicinis, o iki spekuliacinio lygio liko trys pakopos. Prastėjanti eksporto paklausa ir senkančios užsienio investuotojų lėšos lėmė, kad 2008 m. IV ketv. Vengrijos einamosios sąskaitos deficitas buvo 79 proc. didesnis nei prieš metus.
Preliminariais duomenimis, Vengrijos biudžeto deficitas pernai sudarė 3,4 proc. BVP. Prisimenant, kad 2007 m. deficitas buvo 4,9 proc. BVP, o 2006 m. – 9,3 proc. BVP, pernykštis skaičius atrodo kaip reikšmingas pagerėjimas. Kita vertus, šiemet, norint atitikti paskolą suteikusio Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus, deficitą reikia dar apkarpyti iki 2,9 proc. Ekonomikai esant recesijoje, surinktų mokesčių mažėja, o mažinti išlaidas neretai yra socialiai skausminga, todėl vyriausybei tai taps iššūkiu.
Ukrainos akcijų indeksas PFTS šią savaitę pakilo net 5,67 proc. Prekyba biržoje visą savaitę `vyko teigiama linkme, kurią skatino ir globalios rinkos tendencijos. Tiesa, nors prekybos sandorių buvo sudaroma daug, vis dėlto apyvartos nebuvo didelės. Nelabai džiuginti turėtų ir vėl padidėjusi rizika, kad Ukraina negaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos dalies. Ukrainos parlamentas šią savaitę nepatvirtino biudžeto deficito ir pensijų išlaidų mažinimo projektų, kurie reikalingi šaliai patenkinti TVF keliamus fiskalinės drausmės reikalavimus. Parlamentas taip pat paankstino prezidento rinkimų datą – nuspręsta, kad rinkimai vyks šių metų spalį. Artėjantys rinkimai dar labiau padidina riziką, kad vyriausybė bus linkusi priimti populistinius sprendimus ir taip šalį gali įstumti į dar didesnį deficitą. Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo dar 5,7 proc., WIG20 – 6,2 proc. Teigiamą įtaką Lenkijos akcijų rinkai darė geresnės nei tikėtasi makroekonominės naujienos JAV, kurios skatino tolesnį apetito rizikai augimą bei kėlė į viršų Vidurio ir Rytų Europos akcijų rinkų indeksus bei valiutas. Didžiausio investuotojų dėmesio sulaukė bankų sektorius bei vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijos, kurios per penkias dienas brango 13,9 proc. Iš viso KGHM akcijos šiemet jau pabrango 87 proc., vario kainai pirmą ketvirtį pasaulinėse žaliavų rinkose pabrangus trečdaliu. Kylant zloto kursui JAV dolerio ir euro atžvilgiu, į viršų lipo bankų akcijų kainos. Tikimasi, kad sustiprėjęs zlotas galėtų sumažinti didelius šių metų Lenkijos bankų nuostolius iš valiutos kurso draudimo sandorių. Dviejų didžiausių Lenkijos bankų „PKO BP“ ir „Pekao“ akcijos brango atitinkamai 3,9 ir 7,5 proc. Naftos kainoms laikantis stabiliai aukštesniame nei 50 JAV dolerių už barelį taške, brango naftos koncerno „PKN Orlen akcijos, jų kaina kilo 7,5 proc. Insulino gamintojos „Bioton“ akcijų kaina šoktelėjo į viršų 47 proc. didžiausiam kompanijos akcininkų Ryszard Krauze sutikus įsigyti naujų „Bioton“ akcijų bei padidinti finansavimą bendrovei trigubai per savo investicinę kompaniją Prokom investments. Žiniasklaidos koncerno „Agora“ akcijos pabrango 12,6 proc.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę kilstelėjo dar 4,2 proc., Micex – 3,4 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę virš 50 JAV dolerių už barelį taške besilaikančios naftos kainos, kurios skatina rublio brangimą bivaliutinio JAV dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atsitiesė 4,8 proc., nors buvo pranešta, kad pirmaisiais metų mėnesiais kompanijos gamtinių dujų gamybos apimtys smuko 24 proc., o dideli nurašymai, smarkiai nuvertėjus antrinei naftos bendrovės „Gazpromneft“ akcijų paketo vertei, turėtų sumažinti „Gazprom“ dividendus. Didžiausios valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ akcijos pabrango 6,7 proc., apie nuostolingą ketvirto ketvirčio veiklą pranešusio „Lukoil“ – 0,7 proc. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijų prieaugis siekė 5,9 proc. Bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango dar 8 proc.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas pakilo 0,2 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK banka“ akcijo pabrango 1 proc., „Metals banka“ vertybiniai popieriai brango 2 proc., „Komercijalna banka“ – 3 proc. Serbijos BVP paskutinį 2008 m. ketvirtį padidėjo 2,8 proc. metiniu tempu. Daugiausia prie ūgtelėjimo prisidėjo transporto sektorius (8,4 proc.) ir finansinis tarpininkavimas (8,3 proc.). Žemyn ekonomiką tempė apdirbamoji pramonė (-4,4 proc.), komunalinių paslaugų sektorius (-3,9 proc.) ir statybų sektorius (-3,4 proc.). Metinis BVP augimas sudarė 5,4 proc. Šie metai turėtų būti sudėtingesni - tai rodo ir pirminiai ekonomikos būklę nusakantys indikatoriai. Vasarį pramonės produkcijos pagaminta 19,7 proc. mažiau nei prieš metus.
CEZ.CP: Čekijos finansų ministras M. Kalousekas atmetė galimybę pakeisti „CEZ“ dividendų politiką ir šiemet išmokėti didesnius dividendus. Tokia galimybė buvo pasiūlyta siekiant valstybės kontroliuojamos „CEZ“ pelnu papildyti valstybės biudžeto pajamas. Taigi lieka galioti įprasta „CEZ“ dividendų politika, pagal kurią galima tikėtis, kad 50-60 proc. 2008 m. pelno bus skirta dividendams. Naujiena vertintina kaip neutrali, nes rinka ir anksčiau tikėjosi tokio sprendimo.
CEZ.CP: „CEZ“ gavo 250 tūkst. eurų baudą už tai, kad laiku (iki kovo mėn. pabaigos) neįvedė vieno mėnesio elektros sąskaitų vartotojams vietoj trijų mėnesių sąskaitų. Terminas įvesti šias sąskaitas pratęstas iki birželio pabaigos. „CEZ“ pranešė, kad tikisi šį sprendimą aptarti su reguliuojančia institucija ir išsiaiškinti kelis aspektus. Tokio dydžio bauda sudaro apie 14 proc. 2008 m. „CEZ“ pelno ir apie 1,7 proc. jos dabartinės kapitalizacijos, tad laikytina didele ir gali sulaukti neigiamos rinkos reakcijos.
HYDR.RU: „RusHydro“ pranešė 2008 m. finansinius rezultatus, parengtus pagal Rusijos apskaitos standartus (RAS). Nepaisant mažesnio vandens lygio 2008 m. (tai reiškia ir mažesnių pagamintų ir parduotų elektros kiekių), pajamos siekė 2,5 mlrd. JAV dolerių, arba 53 proc. daugiau nei ankstesniais metais, grynojo pelno gauta 663 mlrd. dolerių, arba 93 proc. daugiau. Atkreiptinas dėmesys, kad tai – konsoliduoti rezultatai, tad nėra visiškai palyginami. EBITDA pelningumo marža 2008 m. siekė 50 proc., grynojo pelno marža – 27 proc. Tai –didžiausios šalies elektros sektoriaus pelno maržos.
Vertinant pagal EV/MW rodiklį (įmonės vertės ir turimų elektros generavimo pajėgumų santykį), „RusHydro“ šiuo metu kainuoja apie 180 EV/MW, tuo tarpu kitos generavimo įmonės – apie 30 EV/MW, tačiau „RusHydro“ priklauso valstybei, gauna iš jos lėšų per kapitalo didinimą, akcininkai nekonfliktuoja ir nėra teisminių ginčų dėl akcijų pirkimo, be to, „RusHydro“ maržos kelis kartus didesnės nei kitų Rusijos elektros įmonių, yra likvidesnė, tad toks jos įvertinimas yra išties pateisinamas. „RusHydro“ yra kelis kartus pigesnė nei analogiškos Europos įmonės – tai pateisinama Rusijos rizika bei didesniu nusidėvėjimu. Tikėtina, kad „RusHydro“ kaina gali atsigauti tik tuomet, kai atsigaus Rusija, o į jos finansų sektorių grįš investuotojai. Artimesniu laikotarpiu dėl didesnio likvidumo galimos ir didesnės akcijų kainos korekcijos, pvz., vien kovo mėn. akcijos brango 28 proc. Didelės pajamos ir pelningumo maržos vertintinos kaip teigiama naujiena, ypač trumpu laikotarpiu.
MOL.HB: Šiandien ryte austrų naftos gavybos ir perdirbimo bendrovė „OMV“ netikėtai paskelbė parduodanti visą turimą vengrų naftos bendrovės „MOL“ akcijų paketą bendrovei „Surgutneftegaz“, kuri yra ketvirta pagal naftos gavybos lygį Rusijoje. Už šį akcijų paketą „OMV“ turėtų gauti 1,4 mlrd. EUR (1,9 mlrd. JAV dolerių), arba 19 212 HUF už akciją, o tai – net 93,3 proc. daugiau, nei kainavo viena „MOL“ akcija Vengrijos vertybinių popierių biržoje penktadienį. Dar prieš kelias savaites austrų bendrovės vadovas teigė, kad bendrovė 2009 m. ketina laikyti „MOL“ akcijas. Vis dėlto tokio dosnaus pasiūlymo iš rusų „OMV“ negalėjo atsisakyti, nes austrų bendrovė per pusantrų metų nesugebėjo perimti „MOL“ bendrovės kontrolės dėl gudrių jos vadovų ir Vengrijos vyriausybės veiksmų bei dėl praėjusių metų Europos Komisijos sprendimo, draudžiančio didinti konkurenciją Vidurio Europos naftos perdirbimo rinkoje. Su dabartiniu 21,2 proc. paketu „OMV“ neturėjo jokios įtakos strateginiams sprendimams. Tad įdomu, kokį tikslą turėdama į Vengriją įžengia „Surgutneftegaz“ – viena paslaptingiausių ir mažiausiai informacijos atskleidžiančių Rusijos naftos bendrovių, labai gerai sutaranti su aukščiausias pareigas einančiais Kremliaus žmonėmis. Įsigijusi 21,2 proc. „MOL“ akcijų paketą „Surgutneftegaz“taip pat neturės įtakos valdant bendrovę, tačiau greičiausiai jituri tikslą anksčiau ar vėliau perimtišią bendrovę į savo rankas, nes tam rezervų tikrai turi – pagal pateiktą 2008 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą (RAS standartai), „Surgutneftegaz“ savo sąskaitose turėjo 11,3 mlrd. JAV dolerių likvidžių lėšų. Be to, dar neaišku, ar „OMV“ bus pervesti grynieji pinigai, ar galbūt ji gaus mainais tam tikrų naftos aktyvų dalį Rusijoje. Vis dėlto „Surgutneftegaz“, norėdama didinti įtaką, pirmiausia turėtų kreiptis į „MOL“ vadovybę, kurios rankose daugiau nei 40 proc. balsų, tad kol kas tikėtis agresyvių veiksmų biržoje superkant akcijas iš smulkiųjų neverta. Tačiau per trumpą laikotarpį akcijų kaina turėtų gerokai ūgtelėti, esant galimybei, kad akcijos kada nors ateityje gali būti superkamos per rinką. Dabar įvykęs sandoris „MOL“ akcijas įvertina slenkamaisiais 14,2 P/E ir 8,3 EV/EBITDA, tačiau 2009 m. naftos perdirbimo bendrovėms bus ne mažiau sunkūs, nes smunkantis naftos vartojimas bei mažėsiančios perdirbimo maržos gerokai pablogins rezultatus. Beje, pačios „OMV“ akcijos biržoje įkainotos 5,4 P/E ir 4 EV/EBITDA, tad „MOL“ akcijų pardavimas už tokią kainą vertintinas kaip teigiamas žingsnis šios bendrovės veikloje. Apskritai rusų kapitalo įžengimas į Vengrijos rinką turėtų gerokai išmušti iš vėžių prieš Rusiją nusiteikusius Vakarų ir Centrinės Europos investuotojus, kuriems ši šalis nesuteikia saugumo pojūčio ir negarantuoja kad energetikos ištekliai bus tiekiami patikimai.
GAZP.RU: Rusijos gamtinių dujų gavybos milžinė „Gazprom“ sumažino prognozuojamą šių metų vidutinę gamtinių dujų pardavimo kainą Vakarų Europai iki 260 JAV dolerių už 1000 m3, kuri išvesta iš planuojamos 41 JAV dolerių už barelį vidutinės žaliavinės naftos kainos. Be to, bendrovė tikisi, kad 2009 m. gamtinių dujų eksporto apimtys Vakarų Europoje kris 12 proc., palyginti su 2008 m. Pačios bendrovės gamtinių dujų gavyba 2009 m. kovo mėn. smuko 24 proc., palyginti su analogišku 2008 m. laikotarpiu. Mažėjančius pardavimus lemia smunkanti Vakarų Europos dujų paklausa bei tai, kad iš Rusijos siunčiamos gamtinės dujos dabartiniu metu yra gerokai brangesnės už iš kitų valstybių gaunamas dujas. Todėl Vakarų Europos valstybės vis dar stengiasi mažiau pirkti gamtinių dujų ir eikvoti turimas gamtinių dujų atsargas, kurios dabar yra stipriai sumažėjusios, nes supranta, kad „Gazprom“ gamtinių dujų pardavimo kaina dar smuks ir spėjama, kad rugpjūčio mėn. sieks vos 220 JAV dolerių už 1000 m3. Be to, „Gazprom“ paprašė kitas vietinėje Rusijos rinkoje gamtinėmis dujomis prekiaujančias bendroves atitinkamai sumažinti gavybos apimtis, nes dabar beveik visa neigiama mažėjančio gamtinių dujų pardavimo įtaka užkraunama „Gazprom“. Be abejo, dabartinė „Gazprom“ padėtis yra sudėtinga ir panašu, kad artimiausiu metu ji rimčiau neatsigaus, o mažėjančios pajamos iš pardavimų užsienyje gerokai sumažina generuojamą pinigų srautą.
KMG.LI: Kazachstano naftos gavybos bendrovė „KazMunaiGas E&P“ paskelbė apie būsimus dividendus akcininkams. Bendrovė pasiruošusi skirti 20 proc. 2008 m. uždirbto grynojo pelno dividendams išmokėti, nors jos įstatuose patvirtintas 15 proc. išmokėjimo lygis, tačiau praėjusiais metais buvo gautas didžiulis pelnas, tad bendrovė 5 proc. punktais padidino dividendams skiriamą pelno dalį. Iš viso akcininkams bus atseikėta 321 mln. JAV dolerių, tačiau ši suma sudaro tik mažą dalį nuo „KazMunaiGas E&P“ šiuo metu turimos 4,5 mlrd. JAV dolerių sumos bankuose. Vienam GDR (tarptautiniam depozitoriumo pakvitavimui), prekiaujamam Londono vertybinių popierių biržoje, teks apie 0,73 JAV dolerio, kas sudaro 4,6 proc. dividendinį pajamingumą. Toks dividendinis pajamingumas yra neblogas, o bendrovės akcijos taip pat atrodo patraukliai. Be to, valdyba patvirtino, kad ir toliau supirkinės savas akcijų už 350 mln. JAV dolerių. Nuo jo pradžios „KazMunaiGas E&P“ supirko jau 3,8 mln. išleistų GDR, arba 7,3 proc. laisvųjų GDR.
DGO.LN: Turkmėnistane veikianti naftos gavybos bendrovė penktadienį paskelbė 2008 m. veiklos finansinę ataskaitą, iš kurios nemažai rinkos dalyvių tikėjosi gerų rezultatų. Bendrovei pavyko nenuvilti investuotojų ir parodyti teigiamai vertintinus rezultatus. Bendrovės pajamos 2008 m. antrą pusmetį sumažėjo 9,4 proc., palyginti su atitinkamu 2007 m. pusmečiu, dėl mažesnių naftos pardavimų kiekių, nors pats naftos gavybos lygis ir išaugo. Bendrovė 2008 m. išgavo 28 proc. daugiau naftos nei 2007 m. – šie rezultatairodo, kad bendrovė sugeba daug investuodama didinti savo naftos gavybą. Bendrovė ataskaitos parengimo dieną turėjo 0,6 mln. barelių naftos, kuri buvo kraunama į tanklaivius. Reikėtų priminti, kad bendrovė naftą išgauna pagal išgautos produkcijos pasidalijimo sutartį su Turkmėnistano valstybe, o jai tenkanti naftos dalis, kurią gali parduoti, priklauso nuo padarytų investicijų ir naftos kainų kitimo. Bendrovės EBITDA pelningumas, iš kurio neeliminuotos išvestinių finansinių priemonių sąnaudos, 2008 m. II pusmetį siekė 108,7 proc., nes bendrovė gavo virš 80 mln. JAV dolerių vienkartinio pelno apsidraudusi nuo naftos kainų smukimo. Vis dėlto 2009 m. bendrovė nusprendė nebesidrausti nuo parduodamos produkcijos kainų nuosmukio. Pažvelgus į bendrovės balansą, labiausiai į akis krinta turimas likvidžių lėšų dydis banko sąskaitose ir terminuotuose indėliuose, kurių bendra suma siekia 875,7 mln. JAV dolerių, arba net 49,5 proc. viso turto. Žvelgiant į 2009 m. veiklos rezultatus, jie aišku, bus gerokai prastesni nei 2008 metais, tačiau bendrovė, skirdama dar didesnes lėšas investicijoms, turėtų pasiekti užsibrėžtą 15 proc. naftos gavybos augimo lygį per ateinančius kelerius metus. Dabar bendrovės akcijomis yra prekiaujama už jas mokant slenkamuosius 3,5 P/E ir 0,8 EV/EBITDA, kas yra santykinai pigiausia mūsų regione. Beje, „Dragon Oil“ vadovas paskelbė, kad audito bendrovės „KPMG“ pastabos apie kai kurių buvusių aukštas pareigas einančių darbuotojų neaiškias operacijas pasitvirtino, tačiau jos neturi didelės neigiamos įtakos dabartinei bendrovės finansinei situacijai. Bendrovė pasamdė teisininkus, kurie padės išsiaiškinti kaltininkus ir iš jų prisiteisti padarytą žalą. Be to, svarbi naujiena susijusi su ketinimu Bermuduose įkurti holdingą, į kurį įeitų „Dragon Oil“ , o jo akcijas kotiruoti Londono vertybinių popierių biržoje.
APG1L.LH: Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderės Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2009 m. kovo mėnesį sudarė 28,9 mln. litų (8,4 mln. eurų) ir buvo 23,5 proc. mažesnė nei 2008 m. kovo mėnesio apyvarta.
2009 m. sausio – kovo mėnesiais „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) sudarė 93,9 mln. litų (27,2 mln. eurų), arba 22,7 proc. mažiau, nei 2008 metais. „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta 2009 metų sausio – kovo mėnesiais Lietuvoje sudarė 65,7 mln. litų (19,0 mln. eurų) arba 19,4 proc. mažiau nei 2008 metų sausio – kovo mėnesiais.
Per pirmą ketvirtį „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta Latvijoje sudarė 19,6 mln. litų (5,7 mln. eurų) ir sumažėjo 33,4 proc. Per pirmą ketvirtį „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta Estijoje sudarė 8,6 mln. litų (2,5 mln. eurų) ir sumažėjo 19,2 proc.. Šiuo metu „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 117 parduotuvių tinklą: 76 Lietuvoje, 32 Latvijoje ir 9 Estijoje. Šiais metais „Aprangos“ grupė atidarė 16 parduotuvių, prekybinis plotas išaugo apie 10 proc., o apyvarta trečią mėnesį iš eilės mažėja apie 20 proc. Šios krizės metu „Aprangos” grupės pardavimai labiausiai krinta Latvijoje, todėl kovo mėnesį 10 parduotuvių atidarymą Latvijoje, kurios ekonomika per paskutinį 2008 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 10,3 proc., reikia vertinti itin atsargiai. Manytina, kad bendrovė norėdama optimizuoti savo veiklą Latvijoje, kai kurias parduotuves šioje šalyje turės uždaryti. Tai, kad, palyginti su šių metų vasariu, „Aprangos“ grupės apyvarta kovo mėnesį išaugo 9,5 proc., vertintina neutraliai.
TVN.PW: „TVN“ pranešė uždaranti teminį kanalą „TVN Lingua“, nes šis net ir po poros metų veiklos yra nepelningas. Kanalas buvo skirtas žmonėms, norintiems išmokti anglų kalbą. Pasak „TVN“ vadovo Piotro Walterio, kabelinės televizijos operatoriai taip pat nenorėjo šio teminio kanalo. Uždariusi kanalą, „TVN“ turės 125 teminių kanalų. Tikėtina, kad „TVN“ ateityje gali uždaryti daugiau kanalų, nes krizės metu pritraukti reklamos užsakovų darosi vis sunkiau. Naujienos vertinamos neutraliai, nes tai gana mažas kanalas.
XXIC.LN: Vienas iš didžiausių Ukrainos nekilnojamo turto plėtotojų „XXI Century Investments“ paskelbė, kad nuo 2008 m. III ketvirčio investicijas į projektų plėtrą iš esmės yra sustabdžiusi, išskyrus 2 gyvenamųjų namų kompleksus, kurie baigti dar 2008 m. Darbuotojų skaičius nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio sumažintas daugiau nei 50 proc., direktoriams algos savanoriškai laikinai nemokamos, uždarytas vienas iš dviejų biurų, mokėjimai už biurų nuomą sumažinti 85 proc. Be abejo, ieškomi partneriai ar pirkėjai bendrovės plėtojamiemsprojektams, tačiau iki šiol nesėkmingai. Apie itin prastą kompanijos būklę liudija paskutiniai pardavimai: už parduotus 2480 m2 ploto apartamentus „Capitoly“ ir „Parus“, ir 38,2 ha (iš viso yra 55,5 ha) „Lisnyky“ projekto gauta tik 5,4 mln. USD įplaukų (ateityje bus gauta dar 0,5 mln. USD), kai tuo tarpu „Lisnyky“ projektas 2008 m. pirmo pusmečio ataskaitoje buvo įvertintas net 215 mln. USD. Agentūra „Interfax“ praneša, kad XXIC derasi taip pat dėl kelių Kharkiv projektų, kuriuose turi 50 proc. akcijų, pardavimo. Juos nori nupirkti likusio paketo (apie 50 proc.) savininkai „Melon real estate“. Kharkiv projektai 2008 m. pusmečio balanse apskaityti apie 96 mln. USD, tačiau deramasi, labai tikėtina, dėl keleriopai mažesnės sumos. Galima sakyti, kad net jeigu pardavimo kaina siektų penktadalį įvertinimo, žinia būtų itin teigiama. Pastebėtina, kad 2008 m. pusės metų grynųjų aktyvų vertė siekia 1,9 mlrd. USD, todėl 20 proc. paketo reikštų 377 mln. USD. To visiškai pakaktų išpirkti 175 mln. USD vertės obligacijų emisiją. Kadangi obligacijų emisijos kaina šiuo metu siekia apie 10 proc. nominalo, tai teoriškai ir 17,5 mln. USD sumos pakaktų supirkti iš rinkos obligacijų emisiją. Kita vertus, kyla didelių abejonių, ar panorės visi obligacijų savininkai parduoti už rinkos kainą. Pati bendrovė tvirtina, kad kyla didelių abejonių dėl obligacijų išpirkimo už nominalą, todėl galima manyti, kad greičiausiai bus daromas kompromisas, skolinių įsipareigojimų restruktūrizavimas.
VDKTRA.CZ: Kroatijos statybų kompanija „Viadukt“ paskelbė 2008 m. IV ketvirčių rezultatus: pajamos pakilo 33 proc., EBITDA augo įspūdingu 69 proc. dydžiu, tačiau įmonė patyrė 4,9 mln. HRK grynuosius nuostolius. Grynųjų nuostolių patirta daugiausia dėl nepalankių valiutų kursų skirtumų. Vis dėlto rezultatai yra labai geri, nes pinigų srautai iš pagrindinės veiklos paaugo – 32 proc., iki 43 mln. HRK. Iš kitos pusės reikia priminti, kad bendrovės veiklos rezultatai yra labai banguojantys. Tai yra jau trečias sėkmingas iš eilės ketvirtis, tuo tarpu keturi ketvirčiai prieš tai buvo nuostolingi. Svyravimus galima aiškinti gana ilgos trukmės ir didelio dydžio kontraktais. Prie negatyvių momentų reiktų priskirti itin aukštą skolos ir nuosavybės santykį. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad 2009 m. ketina koncentruotis į užsakymus tose šalyse, kurios yra mažiausiai paliestos krizės bei sieks dalyvauti projektuose, kurie remiami ES institucijų. Vien jau tai, kad kompanija supranta riziką ir bandys visomis pajėgomis ją mažinti, turėtų būti vertinta teigiamai, nors ir nepervertinant reikšmės, nes gauti kontraktus užsienio šalyse yra sudėtinga ir ypač ekonominio lėtėjimo metu. Pastebėtina, kad per ketvirtį bendrovė supirko gana nemažą kiekį savų akcijų – net 7,75 proc. Dėl to šiuo metu įmonė jau turi 10 proc. savų akcijų. Tai yra pateisinamas žingsnis, žinant kad per metus akcijos kaina yra kritusi keturis penktadalius.
KNF1L.LH: Vyriausybės valdoma „Klaipėdos nafta“ paskelbė savo kovo mėnesio veiklos rezultatus. Kovo mėn. kompanija perpylė 521,6 tūkst. tonų naftos produktų ir gavo 7,8 mln. litų pajamų, arba atitinkamai 33 proc. ir 29,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Palyginti su šių metų vasario mėnesiu, 2009 metų kovo mėnesio krova ir preliminarios pajamos sumenko atitinkamai 18 proc. ir 17 proc. Naujiena, kad antrą mėnesį iš eilės mažėja krovos rezultatai, vertintina neigiamai.