versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį JAV akcijų rinkos sukėlė ralį į viršų atšaukus vadinamąjį „mark-to-mark“ apskaitos principą ir investuotojams teigiamai įvertinus G 20 bloko šalių politinių lyderių susitikimo eigą Londone, kur valstybių vadovai pasiekė bendrą susitarimą dėl priemonių kovai su pasaulio finansų krize.
JAV valstybinė institucija Finansinės apskaitos standartų tarnyba nusprendė panaikinti vadinamojo „mark-to-market“ principo naudojimą bendrovių apskaitoje. Pastaruoju metu daugelis kritikų neigiamai atsiliepė apie šį principą, įvardindami jį kaip vieną pagrindinių priežasčių, komplikuojančių finansinę krizę. Kita vertus, principo atšaukimo priešininkai, tarp kurių buvo ir Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernankė, teigia, kad jis padeda atspindėti realią bendrovių aktyvų kokybės būklę.
Priminsime, kad „mark-to-market“ principas reikalauja, kad sudarant bendrovės finansinę apyskaitą, jos turimo turto vertė būtų apskaitoma realia rinkos kaina, t.y. kaina, kuri būtų gaunama, jeigu turtą būtų nuspręsta nedelsiant parduoti rinkoje. Tai paskatino JAV bankus pernai nurašyti į nuostolius per 1,25 trln. JAV dolerių blogomis tapusių būsto paskolų. Bankams teko sudaryti atidėjinius, kurie surydavo pelną, po, to kai paaiškėjus būsto savininkų nemokumui, reitingų agentūros nurėžė šių aktyvų kredito reitingus nuo aukščiausio investicinio iki „šiukšlinio“ lygio ir faktiškai sustojo antrinė būsto paskolų rinka.
„Mark-to-market“ principo panaikinimas iš pirmo žvilgsnio primena JAV valdžios atstovų ir bankų, kurie nesugeba suvaldyti būsto paskolų krizės, kapituliaciją, ir nešvarų bandymą apgauti rinkos dalyvius. Greičiausiai tikimasi, kad bankams pradėjus apskaityti turtą pagal naują tvarką, sumažės probleminio turto nurašymų, ir dėl to stabilizuosis padėtis finansų rinkose. Kita vertus, patirtis rodo, kad yla dažniausiai išlenda iš maišo, tad bankams nustojus skaidriai skelbti savo turimo blogo turto realią būklę, nereiškia, kad investuotojai patikės, kad problema savaime išnyko ir ateityje neprimins apie save. Tikėtina, kad taip bankai gali galiausiai prarasti rinkos dalyvių pasitikėjimą ir nutolinti finansų rinkos atsigavimo pradžią.
Rinkos dalyviai džiugiai reagavo ir į G 20 bloko šalių politinių lyderių pasirašytą komunikatą, kuriuo išsakomas pasiryžimas bendromis pastangomis aktyviau kovoti su finansų krize ir tam imtis plataus masto suderintų veiksmų. Šešių žingsnių programa numato ketinimus patrigubinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) disponuojamas lėšas iki 750 mlrd. JAV dolerių ir įsipareigojimus reformuoti bankų sistemą, o kovai su krize skirti daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių. Šiuos pinigus ketinama nukreipti kredito rinkos gaivinimui, darbo vietų kūrimui, kovai su mokesčių slėpimu, pasitikėjimo ir ekonominio augimo atkūrimui, kuris turėtų būti pagrįstas tvariąja plėtra ir žaliosios energijos rūšių plėtojimu. Taip pat ketinama stiprinti finansų sektoriaus reguliavimą ir užkirsti kelią protekcionizmui, kuris buvo vienas iš Didžiosios depresijos katalizatorių. Pastebėtina, kad kol kas paskelbti įsipareigojimai yra gana deklaratyvaus pobūdžio, skamba paviršutiniškai ir nėra apibrėžti terminais. Be to, iki šiol kovai su pasauline finansų krize jau buvo skirta per 5 trln. JAV dolerių, neskaitant JAV, kur ši suma siekia jau 12,8 trln. JAV dolerių, tačiau to anaiptol nepakako jai įveikti. Kita vertus, ligšioliniai atskirų valstybių veiksmai rodo, kad pažadai netaikyti protekcionizmo yra labai greitai pamirštami vardan siauresnių nacionalinių interesų. Todėl jau spėję pasigirsti šūkiai apie ketvirtadienį Londone „naujos pasaulio tvarkos“ sukūrimą skamba šiek tiek pompastiškai ir egzaltuotai. Kita vertus, susirinkimo rezultatai yra pozityvūs jau vien dėl to, kad pasaulio lyderiams pirmą kartą po ilgų nesutarimų pavyko prieiti bendrų kompromisų ir priimti kažką konkretesnio, kas gali būti naudinga ateičiai.
Praėjusią savaitę, patikslintais duomenimis, naujas paraiškas bedarbio pašalpoms gauti užpildė 669 tūkst. amerikiečių. Anksčiau buvo skelbta, kad šis skaičius siekė 657 tūkst. Gamyklų užsakymų vasarį pagausėjo 1,8 proc., nors buvo tikimasi, kad po 3,5 proc. nuosmukio sausį, jų padaugės tik 1,5 proc.
Iždo obligacijų kainos koregavosi žemyn. 10 metų VVP pajamingumas pasistiebė nuo 2,65 iki 2,77 proc. Tarpbankinės palūkanų normos skolinantis doleriais sumažėjo nuo 1,18 iki 1,17 proc., o vienos nakties Libor norma susitraukė nuo 0,3 iki 0,29 proc.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos akcijų indeksai šovė aukštyn. Teigiamas investuotojų reakcijas vakar biržose iššaukė G 20 susitikimo rezultatai, pasak kurių, šalių atstovai susitikę nusprendė dėl 1 trln. JAV dolerių vertės paramos pasaulio ekonomikai. Vienos iš labiausiai brangusių akcijų buvo bankų akcijos. Pasak „Reuters“ tokie bankai, kaip „HSBC“, „BNP Paribas“, „Banco Santader“ ir „Standard Chartered“ brango nuo 9,5 iki 15,9 proc. Kilo automobilių gamintojų kainos, jas pakylėjo naujienos iš kitos Atlanto pusės – automobilių pardavimai JAV smuko, bet ne tiek, kiek buvo prognozuota.
Vakar Europos centrinis (ECB) bankas sumažino bazinę palūkanų normą, tačiau sumažinimas buvo menkesnis nei prognozuota. ECB bazinę palūkanų normą sumažino 25 baziniais punktais, vietoje prognozuotų 50 bazinių punktų. Dabar euro bazinė palūkanų norma siekia 1,25 proc. ECB vadovas leido suprasti, kad palūkanų norma greičiausiai bus mažinama ir ateityje. ECB nuo praėjusių metų spalio palūkanų normą sumažino 3 proc. punktais, tačiau euro zonos pinigų politika savo aktyvumu gerokai atsilieka nuo JAV ar D. Britanijos, kurios tai darė daug intensyviau ir ryžtingiau bei sumažino bazines palūkanas iki rekordinių žemumų. Kai kurių analitikų nuomone toks ECB sprendimas ir vengimas ką nors detaliau paskelbti apie kitokio pobūdžio ekonomikos skatinimo priemones parodo fragmentaciją ECB pinigų politikos komitete dėl kurios nerandamas vieningas sprendimas. O palūkanų normos sumažinimas 25 baziniais punktais tėra tik bandymas gauti dar šiek tiek laiko. Vis dėl to ekonomikos rodikliai kalba patys už save – ekonomikos nuosmukis yra labai didelis, o infliacija tikrai nebus šių metų problema.
Azija
Kinijos akcijų indeksas šįryt buvo išaugęs daugiau nei 0,5 proc., kiek netikėtai paskelbus, kad Kinijos pramonės gamyba po pusės metų pertraukos kovo mėnesį vėl išaugo. Toks pranešimas daugumai rinkos dalyvių suteikė optimizmo, kad Kinija gali greičiau ir lengviau nei kitos valstybės pergyventi šia pasaulinę ekonomikos krizę.
Lotynų Amerika
Meksikos vyriausybė paskelbė, kad šiemet šalies ekonomika dėl pasaulinės krizės susitrauks 2,8 proc. Nepaisant to, peso kursas ir akcijų birža šoktelėjo į viršų, vyriausybei nusprendus kreiptis į TVF dėl didesnės nei tikėtasi paskolos – 47 mlrd. JAV dolerių ir 30 mlrd. JAV dolerių kredito linijos užsitikrinimo iš FED.
Baltijos šalys
Latvijai nebuvo pervesta Tarptautinio valiutos fondo paramos dalis - 200 mln. eurų, nes ankstesnioji šalies vyriausybė nesumažino šalies biudžeto deficito iki TVF reikalaujamų 5 proc. TVF su Latvija sutarė dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos. Kita paskolos dalis Latvijai turi būti pervesta šių metų birželį, tačiau yra grėsmė, kad ji bus sustabdyta, jei šalies vadovybė taip ir nesumažins deficito. TVF paramą gavo ir kita ES valstybė – Vengrija, kuriai taip pat teko imtis griežtų veiksmų ir gerokai sumažinti biudžeto deficitą. Kita šalis – Ukraina, irgi patiria problemų dėl TVF paramos pervedimo, nes taip pat nepakankamai vykdo TVF iškeltus reikalavimus.
Vidurio ir Rytų Europa
Ukrainos plieno gamyba kovo mėnesį siekė 2,4 mln. tonų, o tai 3 proc. daugiau nei vasario mėnesį, bet 38 proc. mažiau nei praeitų metų kovo mėnesį. Kadangi vasaris turi mažiau dienų, tai kovo mėnesio rezultatai yra prastesni nei vasario. Plieno produktų kainos toliau krenta arba yra panašios (per metus kritimas siekia apie 50 proc.), tad plieno gamintojai susiduria su rimtomis problemomis.
Bulgarijos vyriausybė ir JAV firma IBM kartu ketina steigti nanotechnologijų įmonę, kurios pradinis kapitalas bus 50 mln. levų. Bendrai steigiama įmonė varžysis dėl ES teikiamos paramos pagal FP7 programą (angl. Seventh Framework Programme). Iki 2013 m. pagal FP7 programą ES ketina paskirstyti 3,5 mlrd. eurų paramos. Kadangi nanotechnologijos yra viena sparčiausiai augančių industrijų, toks Bulgarijos žingsnis gali ilguoju laikotarpiu atnešti gana didelių laimėjimų.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos artimiausio mėn. pristatymo ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje spurtavo ir parodė didesnį nei 8 proc. teigiama pokytį. Didžiausią įtaką naftos pabrangimui turėjo vakar kritęs JAV doleris ir G 20 šalių susirinkimo dalyvių pažadai atgaivinti ekonomiką. Naftos rinkos dalyviai pozityviai įvertino didžiųjų šalių siūlomas priemones gaivinti pasaulio
ekonomiką, kartu padedant atsigauti ir naftos paklausai. Toks vakarykštis naftos kainos šuolis greičiausiai leis šią savaitę vėl baigti su teigiamu prieaugiu. Visgi nerimą, kad šiais metais naftos suvartojimas pasaulyje bus stiprus, patvirtino Tarptautinės energetikos agentūros atstovas, kuris vakar teigė, kad artimiausiame pranešime ši agentūra dar kartą labai sumažins 2009 m. pasaulinės naftos paklausos prognozes, nes gaunami duomenys iš atskirų šaltinių apie naftos suvartojimą yra labai prasti. Beje, OPEC atstovų pranešimuose jau tenka išgirsti ir minčių, kad 50 JAV dolerių už barelį naftos kaina yra priimtina, nes jiems kartu rūpi ir pasaulinės ekonomikos augimas ir naftos paklausos atsigavimas, kuris nebūtų pasiektas, jei šiuo metu naftos kainos kiltų iki OPEC siekiamos 75 JAV dolerių kainos. Visgi nemažai naftos rinkos ekspertų vertina, kad OPEC su Saudo Arabija priešakyje pavyko pasiekti mažą pergalę stabilizuojant naftos kainas aukščiau 40 JAV dolerių, žemiau kurios jie neleis jai kristi.
Aukso kaina vakar parodė stiprų kritimą vienu metu nusirisdama žemiau 900 JAV dolerių už trojos unciją ribos. Akivaizdžiai trumpu laiku susilpnėjęs susidomėjimas auksu, nes investuotojai renkasi rizikingesnėmis laikomas akcijų rinkas. Be to, G-20 šalys pritarė ankstesniam susitarimui, kuriuo siūloma Tarptautiniam valiutos fondui parduoti tam tikrą aukso kiekį, siekiant pritraukti daugiau piniginių lėšų finansuoti teikiamą paramą valstybėms. Aišku, tai padidintų trumpalaikę aukso pasiūlą rinkoje, tačiau manoma, kad tokios valstybės kaip Rusija ar Kinija mielai įsigytų šį auksą savo tarptautinėms užsienio atsargoms papildyti. Iš kitos pusės JAV dolerio smukimas kitų valiutų atžvilgiu turėtų būti šiek tiek aukso kainą palaikantis veiksnys.
JAV valstybinė institucija Finansinės apskaitos standartų tarnyba nusprendė panaikinti vadinamojo „mark-to-market“ principo naudojimą bendrovių apskaitoje. Pastaruoju metu daugelis kritikų neigiamai atsiliepė apie šį principą, įvardindami jį kaip vieną pagrindinių priežasčių, komplikuojančių finansinę krizę. Kita vertus, principo atšaukimo priešininkai, tarp kurių buvo ir Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernankė, teigia, kad jis padeda atspindėti realią bendrovių aktyvų kokybės būklę.
Priminsime, kad „mark-to-market“ principas reikalauja, kad sudarant bendrovės finansinę apyskaitą, jos turimo turto vertė būtų apskaitoma realia rinkos kaina, t.y. kaina, kuri būtų gaunama, jeigu turtą būtų nuspręsta nedelsiant parduoti rinkoje. Tai paskatino JAV bankus pernai nurašyti į nuostolius per 1,25 trln. JAV dolerių blogomis tapusių būsto paskolų. Bankams teko sudaryti atidėjinius, kurie surydavo pelną, po, to kai paaiškėjus būsto savininkų nemokumui, reitingų agentūros nurėžė šių aktyvų kredito reitingus nuo aukščiausio investicinio iki „šiukšlinio“ lygio ir faktiškai sustojo antrinė būsto paskolų rinka.
„Mark-to-market“ principo panaikinimas iš pirmo žvilgsnio primena JAV valdžios atstovų ir bankų, kurie nesugeba suvaldyti būsto paskolų krizės, kapituliaciją, ir nešvarų bandymą apgauti rinkos dalyvius. Greičiausiai tikimasi, kad bankams pradėjus apskaityti turtą pagal naują tvarką, sumažės probleminio turto nurašymų, ir dėl to stabilizuosis padėtis finansų rinkose. Kita vertus, patirtis rodo, kad yla dažniausiai išlenda iš maišo, tad bankams nustojus skaidriai skelbti savo turimo blogo turto realią būklę, nereiškia, kad investuotojai patikės, kad problema savaime išnyko ir ateityje neprimins apie save. Tikėtina, kad taip bankai gali galiausiai prarasti rinkos dalyvių pasitikėjimą ir nutolinti finansų rinkos atsigavimo pradžią.
Rinkos dalyviai džiugiai reagavo ir į G 20 bloko šalių politinių lyderių pasirašytą komunikatą, kuriuo išsakomas pasiryžimas bendromis pastangomis aktyviau kovoti su finansų krize ir tam imtis plataus masto suderintų veiksmų. Šešių žingsnių programa numato ketinimus patrigubinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) disponuojamas lėšas iki 750 mlrd. JAV dolerių ir įsipareigojimus reformuoti bankų sistemą, o kovai su krize skirti daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių. Šiuos pinigus ketinama nukreipti kredito rinkos gaivinimui, darbo vietų kūrimui, kovai su mokesčių slėpimu, pasitikėjimo ir ekonominio augimo atkūrimui, kuris turėtų būti pagrįstas tvariąja plėtra ir žaliosios energijos rūšių plėtojimu. Taip pat ketinama stiprinti finansų sektoriaus reguliavimą ir užkirsti kelią protekcionizmui, kuris buvo vienas iš Didžiosios depresijos katalizatorių. Pastebėtina, kad kol kas paskelbti įsipareigojimai yra gana deklaratyvaus pobūdžio, skamba paviršutiniškai ir nėra apibrėžti terminais. Be to, iki šiol kovai su pasauline finansų krize jau buvo skirta per 5 trln. JAV dolerių, neskaitant JAV, kur ši suma siekia jau 12,8 trln. JAV dolerių, tačiau to anaiptol nepakako jai įveikti. Kita vertus, ligšioliniai atskirų valstybių veiksmai rodo, kad pažadai netaikyti protekcionizmo yra labai greitai pamirštami vardan siauresnių nacionalinių interesų. Todėl jau spėję pasigirsti šūkiai apie ketvirtadienį Londone „naujos pasaulio tvarkos“ sukūrimą skamba šiek tiek pompastiškai ir egzaltuotai. Kita vertus, susirinkimo rezultatai yra pozityvūs jau vien dėl to, kad pasaulio lyderiams pirmą kartą po ilgų nesutarimų pavyko prieiti bendrų kompromisų ir priimti kažką konkretesnio, kas gali būti naudinga ateičiai.
Praėjusią savaitę, patikslintais duomenimis, naujas paraiškas bedarbio pašalpoms gauti užpildė 669 tūkst. amerikiečių. Anksčiau buvo skelbta, kad šis skaičius siekė 657 tūkst. Gamyklų užsakymų vasarį pagausėjo 1,8 proc., nors buvo tikimasi, kad po 3,5 proc. nuosmukio sausį, jų padaugės tik 1,5 proc.
Iždo obligacijų kainos koregavosi žemyn. 10 metų VVP pajamingumas pasistiebė nuo 2,65 iki 2,77 proc. Tarpbankinės palūkanų normos skolinantis doleriais sumažėjo nuo 1,18 iki 1,17 proc., o vienos nakties Libor norma susitraukė nuo 0,3 iki 0,29 proc.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos akcijų indeksai šovė aukštyn. Teigiamas investuotojų reakcijas vakar biržose iššaukė G 20 susitikimo rezultatai, pasak kurių, šalių atstovai susitikę nusprendė dėl 1 trln. JAV dolerių vertės paramos pasaulio ekonomikai. Vienos iš labiausiai brangusių akcijų buvo bankų akcijos. Pasak „Reuters“ tokie bankai, kaip „HSBC“, „BNP Paribas“, „Banco Santader“ ir „Standard Chartered“ brango nuo 9,5 iki 15,9 proc. Kilo automobilių gamintojų kainos, jas pakylėjo naujienos iš kitos Atlanto pusės – automobilių pardavimai JAV smuko, bet ne tiek, kiek buvo prognozuota.
Vakar Europos centrinis (ECB) bankas sumažino bazinę palūkanų normą, tačiau sumažinimas buvo menkesnis nei prognozuota. ECB bazinę palūkanų normą sumažino 25 baziniais punktais, vietoje prognozuotų 50 bazinių punktų. Dabar euro bazinė palūkanų norma siekia 1,25 proc. ECB vadovas leido suprasti, kad palūkanų norma greičiausiai bus mažinama ir ateityje. ECB nuo praėjusių metų spalio palūkanų normą sumažino 3 proc. punktais, tačiau euro zonos pinigų politika savo aktyvumu gerokai atsilieka nuo JAV ar D. Britanijos, kurios tai darė daug intensyviau ir ryžtingiau bei sumažino bazines palūkanas iki rekordinių žemumų. Kai kurių analitikų nuomone toks ECB sprendimas ir vengimas ką nors detaliau paskelbti apie kitokio pobūdžio ekonomikos skatinimo priemones parodo fragmentaciją ECB pinigų politikos komitete dėl kurios nerandamas vieningas sprendimas. O palūkanų normos sumažinimas 25 baziniais punktais tėra tik bandymas gauti dar šiek tiek laiko. Vis dėl to ekonomikos rodikliai kalba patys už save – ekonomikos nuosmukis yra labai didelis, o infliacija tikrai nebus šių metų problema.
Azija
Kinijos akcijų indeksas šįryt buvo išaugęs daugiau nei 0,5 proc., kiek netikėtai paskelbus, kad Kinijos pramonės gamyba po pusės metų pertraukos kovo mėnesį vėl išaugo. Toks pranešimas daugumai rinkos dalyvių suteikė optimizmo, kad Kinija gali greičiau ir lengviau nei kitos valstybės pergyventi šia pasaulinę ekonomikos krizę.
Lotynų Amerika
Meksikos vyriausybė paskelbė, kad šiemet šalies ekonomika dėl pasaulinės krizės susitrauks 2,8 proc. Nepaisant to, peso kursas ir akcijų birža šoktelėjo į viršų, vyriausybei nusprendus kreiptis į TVF dėl didesnės nei tikėtasi paskolos – 47 mlrd. JAV dolerių ir 30 mlrd. JAV dolerių kredito linijos užsitikrinimo iš FED.
Baltijos šalys
Latvijai nebuvo pervesta Tarptautinio valiutos fondo paramos dalis - 200 mln. eurų, nes ankstesnioji šalies vyriausybė nesumažino šalies biudžeto deficito iki TVF reikalaujamų 5 proc. TVF su Latvija sutarė dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos. Kita paskolos dalis Latvijai turi būti pervesta šių metų birželį, tačiau yra grėsmė, kad ji bus sustabdyta, jei šalies vadovybė taip ir nesumažins deficito. TVF paramą gavo ir kita ES valstybė – Vengrija, kuriai taip pat teko imtis griežtų veiksmų ir gerokai sumažinti biudžeto deficitą. Kita šalis – Ukraina, irgi patiria problemų dėl TVF paramos pervedimo, nes taip pat nepakankamai vykdo TVF iškeltus reikalavimus.
Vidurio ir Rytų Europa
Ukrainos plieno gamyba kovo mėnesį siekė 2,4 mln. tonų, o tai 3 proc. daugiau nei vasario mėnesį, bet 38 proc. mažiau nei praeitų metų kovo mėnesį. Kadangi vasaris turi mažiau dienų, tai kovo mėnesio rezultatai yra prastesni nei vasario. Plieno produktų kainos toliau krenta arba yra panašios (per metus kritimas siekia apie 50 proc.), tad plieno gamintojai susiduria su rimtomis problemomis.
Bulgarijos vyriausybė ir JAV firma IBM kartu ketina steigti nanotechnologijų įmonę, kurios pradinis kapitalas bus 50 mln. levų. Bendrai steigiama įmonė varžysis dėl ES teikiamos paramos pagal FP7 programą (angl. Seventh Framework Programme). Iki 2013 m. pagal FP7 programą ES ketina paskirstyti 3,5 mlrd. eurų paramos. Kadangi nanotechnologijos yra viena sparčiausiai augančių industrijų, toks Bulgarijos žingsnis gali ilguoju laikotarpiu atnešti gana didelių laimėjimų.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos artimiausio mėn. pristatymo ateities sandorių kainos „NYMEX“ biržoje spurtavo ir parodė didesnį nei 8 proc. teigiama pokytį. Didžiausią įtaką naftos pabrangimui turėjo vakar kritęs JAV doleris ir G 20 šalių susirinkimo dalyvių pažadai atgaivinti ekonomiką. Naftos rinkos dalyviai pozityviai įvertino didžiųjų šalių siūlomas priemones gaivinti pasaulio
ekonomiką, kartu padedant atsigauti ir naftos paklausai. Toks vakarykštis naftos kainos šuolis greičiausiai leis šią savaitę vėl baigti su teigiamu prieaugiu. Visgi nerimą, kad šiais metais naftos suvartojimas pasaulyje bus stiprus, patvirtino Tarptautinės energetikos agentūros atstovas, kuris vakar teigė, kad artimiausiame pranešime ši agentūra dar kartą labai sumažins 2009 m. pasaulinės naftos paklausos prognozes, nes gaunami duomenys iš atskirų šaltinių apie naftos suvartojimą yra labai prasti. Beje, OPEC atstovų pranešimuose jau tenka išgirsti ir minčių, kad 50 JAV dolerių už barelį naftos kaina yra priimtina, nes jiems kartu rūpi ir pasaulinės ekonomikos augimas ir naftos paklausos atsigavimas, kuris nebūtų pasiektas, jei šiuo metu naftos kainos kiltų iki OPEC siekiamos 75 JAV dolerių kainos. Visgi nemažai naftos rinkos ekspertų vertina, kad OPEC su Saudo Arabija priešakyje pavyko pasiekti mažą pergalę stabilizuojant naftos kainas aukščiau 40 JAV dolerių, žemiau kurios jie neleis jai kristi.
Aukso kaina vakar parodė stiprų kritimą vienu metu nusirisdama žemiau 900 JAV dolerių už trojos unciją ribos. Akivaizdžiai trumpu laiku susilpnėjęs susidomėjimas auksu, nes investuotojai renkasi rizikingesnėmis laikomas akcijų rinkas. Be to, G-20 šalys pritarė ankstesniam susitarimui, kuriuo siūloma Tarptautiniam valiutos fondui parduoti tam tikrą aukso kiekį, siekiant pritraukti daugiau piniginių lėšų finansuoti teikiamą paramą valstybėms. Aišku, tai padidintų trumpalaikę aukso pasiūlą rinkoje, tačiau manoma, kad tokios valstybės kaip Rusija ar Kinija mielai įsigytų šį auksą savo tarptautinėms užsienio atsargoms papildyti. Iš kitos pusės JAV dolerio smukimas kitų valiutų atžvilgiu turėtų būti šiek tiek aukso kainą palaikantis veiksnys.