versija spausdinimui
(0)
Kuomet praėjusių metų rudenį Latvija kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą paskolos, šis norėjo bei tikėjosi, kad šalyje bus devalvuota nacionalinė valiuta latas, deja Europos sąjungos ir Europos Centrinio banko atstovai palaikė Latvijos vyriausybės poziciją, kuri nenorėjo to daryti.
Jau ne karta buvo minėta, kad valiutos devalvavimas ne tik turi neigiamų, tačiau ir teigiamų aspektų, tačiau dažniausiai Baltijos šalių žiniasklaidoje suinteresuoti asmenys įnirtingai akcentuoja tik neigiamas valiutos devalvacijos pasekmes. Be abejonės, nereikėtų pamiršti, kad kiekvienos šalies ekonomika yra specifiška ir ne visoms šalims tinka tos pačios taikomos priemonės, tačiau iki šiol nieks nepateikė tvirtų argumentų ar elementarių matematinių paskaičiavimų, sudarytų galimų įvykių modelių, kodėl Baltijos šalių valiutų devalvavimas būtų toks pražūtingas šioms šalims bei kokią galimą naudą valiutų devalvavimas galėtų atnešti šioms šalis. Žinoma, devalvavus vietinę valiutą, šalies gyventojams būtų sunkiau pasiekiamos įsigyti importuojamos prekės, tačiau tuo pačiu pagerėtų vietinių gamintojų konkurencinės sąlygos vietinėje bei užsienio rinkose. Aišku, padidėtų skola tų, kurie pasiėmė paskolas užsienio valiutomis, jei būtų devalvuota nacionalinė valiuta, tačiau ilgą laiką tokie asmenys mėgavosi mažesnėmis mokamomis palūkanomis, o po to kai bazinė palūkanų norma Euro zonoje pastarąjį pusmetį buvo mažinama, kai kuriems iš jų teoriškai turėjo sumažėti mėnesinės įmokos už pasiimtas paskolas eurais. Pasiėmę paskolas užsienio valiutomis, tačiau gaudami algą vietine valiuta žmonės be abejonės rizikavo, ir jie turi suprasti, kokie jie rizika prisiima, ir būtent dėl jų prisiimtos rizikos neturi kentėti visos šalies ūkis. Tačiau po to, kai Europos sąjunga kartu su Europos Centriniu banku griežtai nepanoro leisti devalvuoti lato, vien tam kad Latvija ir jos gyventojai bei įmonės sugebėtų gražinti paskolas daugiausiai Skandinavijos bankams, kurie labai noriai keletą pastarųjų metų Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse išdavinėjo paskolas, na o ištikus krizei labai stipriai išsigando dėl galimų didelių kiekių negražinamų kreditų, Tarptautinio valiutos fondo atstovai suminkštėjo, ir jau nebereikalavo lato devalvavimo ir leidosi į kompromisą.
Vietoj devalvacijos, Tarptautinis valiutos fondas sutiko su tuo, kad Latvija gerokai apkarpys savo biudžeto išlaidas bei vyriausybės, seimo ir kitų valdžios institucijų darbuotojų algas. Latvijos vyriausybė buvo priversta sutikti su tokiomis pasiūlytomis Tarptautinio valiutos fondo sąlygomis.
Kritikai teigia, kad Tarptautinio valiutos fondo atstovai jau gailisi, kad leido Latvijai nedevalvuoti valiutos, bei yra nusivylę Latvijos vyriausybės vykdomais veiksmais mažinant valstybės biudžeto išlaidas. Jie taip pat pabrėžia, kad Tarptautinis valiutos fondas šiuo metu praleidžia vis dar esančią gerą progą pareikalauti iš Latvijos valdžios atlikti esmines permainas šalies ekonomikoje.
Jau ne karta buvo minėta, kad valiutos devalvavimas ne tik turi neigiamų, tačiau ir teigiamų aspektų, tačiau dažniausiai Baltijos šalių žiniasklaidoje suinteresuoti asmenys įnirtingai akcentuoja tik neigiamas valiutos devalvacijos pasekmes. Be abejonės, nereikėtų pamiršti, kad kiekvienos šalies ekonomika yra specifiška ir ne visoms šalims tinka tos pačios taikomos priemonės, tačiau iki šiol nieks nepateikė tvirtų argumentų ar elementarių matematinių paskaičiavimų, sudarytų galimų įvykių modelių, kodėl Baltijos šalių valiutų devalvavimas būtų toks pražūtingas šioms šalims bei kokią galimą naudą valiutų devalvavimas galėtų atnešti šioms šalis. Žinoma, devalvavus vietinę valiutą, šalies gyventojams būtų sunkiau pasiekiamos įsigyti importuojamos prekės, tačiau tuo pačiu pagerėtų vietinių gamintojų konkurencinės sąlygos vietinėje bei užsienio rinkose. Aišku, padidėtų skola tų, kurie pasiėmė paskolas užsienio valiutomis, jei būtų devalvuota nacionalinė valiuta, tačiau ilgą laiką tokie asmenys mėgavosi mažesnėmis mokamomis palūkanomis, o po to kai bazinė palūkanų norma Euro zonoje pastarąjį pusmetį buvo mažinama, kai kuriems iš jų teoriškai turėjo sumažėti mėnesinės įmokos už pasiimtas paskolas eurais. Pasiėmę paskolas užsienio valiutomis, tačiau gaudami algą vietine valiuta žmonės be abejonės rizikavo, ir jie turi suprasti, kokie jie rizika prisiima, ir būtent dėl jų prisiimtos rizikos neturi kentėti visos šalies ūkis. Tačiau po to, kai Europos sąjunga kartu su Europos Centriniu banku griežtai nepanoro leisti devalvuoti lato, vien tam kad Latvija ir jos gyventojai bei įmonės sugebėtų gražinti paskolas daugiausiai Skandinavijos bankams, kurie labai noriai keletą pastarųjų metų Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse išdavinėjo paskolas, na o ištikus krizei labai stipriai išsigando dėl galimų didelių kiekių negražinamų kreditų, Tarptautinio valiutos fondo atstovai suminkštėjo, ir jau nebereikalavo lato devalvavimo ir leidosi į kompromisą.
Vietoj devalvacijos, Tarptautinis valiutos fondas sutiko su tuo, kad Latvija gerokai apkarpys savo biudžeto išlaidas bei vyriausybės, seimo ir kitų valdžios institucijų darbuotojų algas. Latvijos vyriausybė buvo priversta sutikti su tokiomis pasiūlytomis Tarptautinio valiutos fondo sąlygomis.
Kritikai teigia, kad Tarptautinio valiutos fondo atstovai jau gailisi, kad leido Latvijai nedevalvuoti valiutos, bei yra nusivylę Latvijos vyriausybės vykdomais veiksmais mažinant valstybės biudžeto išlaidas. Jie taip pat pabrėžia, kad Tarptautinis valiutos fondas šiuo metu praleidžia vis dar esančią gerą progą pareikalauti iš Latvijos valdžios atlikti esmines permainas šalies ekonomikoje.