versija spausdinimui
(0)
Vengrijos akcijų indeksas BUX per savaitę pakilo 4,77 proc. Savaitės pradžioje kiek svyravusios, trečiadienį ir ketvirtadienį akcijų kainos Budapešto biržoje įgavo stiprią teigiamą kryptį ir gerokai lenkė savo regiono kaimynes Lenkijoje ir Čekijoje. Trečiadienį indeksas šoktelėjo net 5,9 proc. Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pareiškus apie ketinimus lengvinti skolinimo sąlygas ir padvigubinti šalims suteiktų kredito linijų limitus.
Didžiausia šalies finansų institucija „OTP Bank“ pašoko 5,6 proc. Finansų ministras paskelbė, kad, siekiant suaktyvinti kreditų rinką, dviem bankams bus perskolinama 520 mlrd. forintų (apie 1,7 mlrd. eurų) iš TVF gautų pinigų. Minėtam „OTP Bank“ atiteks 400 mlrd. forintų.
Ankstesnis premjeras F. Gyurcsany buvo dar kartą perrinktas valdančiosios partijos pirmininku, tačiau pareiškė apie savo norą atsistatydinti iš premjero pareigų. 47 metų politikas poste išbuvo nuo 2004 m., tačiau pastaruoju metu susilaukta daug nepasitenkinimo dėl mažumos vyriausybės žingsnių ir vykdomos griežtos fiskalinės politikos. Pamainą besitraukiančiai vyriausybei tikimasi išrinkti balandžio viduryje. Svarstomi keli variantai. Pasigirsta pasisakymų, kad tai viso labo taktinis žingsnis, nes apie pasitraukimą premjeras užsiminęs ne kartą ir tiesiog siekia parodyti, kad geresnės pamainos už jį nepavyks rasti. Tačiau vietinėje žiniasklaidoje teigiama, kad šįkart pasisakymas atrodo rimtas. Labiausiai tikėtinas scenarijus, jog valdantiesiems socialistams pavyks rasti pamainą ir bus apsieita be išankstinių rinkimų. Kita vertus, didžiausia opozinė partija Fidesz pasisakė, kad derėtis neketina ir sieks, kad būtų paleistas visas parlamentas, o rinkėjai galėtų dar kartą pareikšti savo valią. Papildomas neužtikrintumas turėtų daryti spaudimą tiek vietos valiutai, tiek šalies vyriausybės obligacijų pajamingumams, tiek akcijų rinkai.
Pirmadienį Vengrijos centrinis bankas paliko galioti 9,5 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą, nors susirinkimo metu svarstyta ją padidinti iki 10,5 proc. Dėl politinio nestabilumo spaudimas forintui išaugo, taigi vienu kovos būdų galėjo tapti palūkanų didinimas. Ukrainos akcijų indeksas PFTS per savaitę pakilo 5,78 proc. Šiokių tokių požymių, Kijevo biržos indeksui sekti Vakarų rinka šią savaitę būta, tačiau rinkai vis dar trūksta likvidumo ir apyvartų, o dauguma užsienio investuotojų tebevengia rinkos. Kitą savaitę į Ukrainą atvyksta TVF misija, kuri atnaujins savo darbą. Laukiama, kad TVF vis dėl to suteiks Ukrainai antrąją numatytos paramos dalį, tik žinoma šalies vyriausybei teks susiimti ir padirbėti ties TVF keliamų reikalavimų įgyvendinimu.
Ukrainos einamosios sąskaitos balansas 2009 m. vasario mėnesį buvo teigiamas jau antrą mėnesį iš eilės, kai visus praėjusius metus didelis einamosios sąskaitos deficitas kėlė nerimą. Be abejo, teigiamą balansą lėmė Ukrainos grivinos susilpnėjimas, ekonomikos sulėtėjimas, gamtinių dujų apimčių pirkimo sumažinimas. Naujieną reiktų vertinti dvejopai - viena vertus, šalis pagaliau turi prekybos perteklių, kita vertus, tačiau toliau sparčiai silpsta ir eksportas, kuris krito daugiau nei 42 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, jog didžiausi dujų pirkimai į saugyklas paprastai daromi prieš šaltąjį sezoną - trečią ketvirtį. Dėl to mažai tikėtina, kad šaliai pavyks metus baigti su perviršiu. Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 5,84 proc, WIG20 - 7,2 proc. Teigiamą indeksų pokytį lėmė akcijų rinkų atsitiesimas užsienio šalyse atgijus viltims apie galimą JAV finansų sektoriaus ir ekonominės padėties stabilizaciją. Tai smarkiai padidino investuotojų apetitą rizikai ir užliejo optimizmu besivystančių šalių akcijų biržas. Didžiausio investuotojų dėmesio sulaukė vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijos, kurios per penkias dienas brango 7,3 proc, o daugiausiai šį kilimą sąlygojo kartu su finansų rinkomis ženkliai ūgtelėjusios -metalų kainos ir artėjantis dividendų mokėjimo maratonas. Manoma, kad greičiau nei tikėtasi atsigavus pasauliniam vartojimui galėtų augti paklausa ir Lenkijos žaliavų eksportui. Naftos kainoms laikantis stabiliai aukštesniame nei 53 JAV dolerių už barelį taške, brango naftos koncernų „PKN Orlen“ ir „Gruppa Lotos“ akcijos, jų kaina kilo atitinkamai 14,3 ir 40,5 proc. Rinkoje vis dar sklando kalbos apie nedingstančias iniciatyvas sujungti šias dvi valstybines bendroves. Kaip visada dideliu aktyvumu pasižymėjo prekyba bankų akcijomis. Dviejų didžiausių Lenkijos bankų „PKO BP“ ir „Pekao“ akcijos brango atitinkamai 7,5 ir 11,6 proc. Mėsos perdirbimo įmonės „Duda“ akcijų kaina šią savaitę šoktelėjo 14,6 proc, teismui atmetus „Kredyt Bank“ prašymą paskelbti skolų negrąžinančią bendrovę nemokia ir skelbti jos bankrotą. Lenkijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių 3,75 proc. Ketvirčio procentinio punkto mažinimas padarytas siekiant paskatinti ekonomiką, nes jos lėtėjimas atsvėrė nerimą dėl zloto silpnėjimo. Centrinis bankas vasarį sumažino šalies ekonomikos augimo 2009 m. prognozę daugiau kaip perpus iki 1,1 proc, nors dalis banko atstovų tikisi, jog gali prasidėti ir recesija. Lenkijoje lems infliacijos mažėjimą. Nuo metų pradžios zlotas euro atžvilgiu prarado jau 8,6 proc, ir tapo trečia labiausiai nusilpusia regiono valiuta po Vengrijos forinto ir Rusijos rublio. Rinkos tikisi, kad tuo atveju, jei zlotas balandį nepradės stiprėti, šalies Centrinis bankas gali mėnesiui ar dviem sustabdyti tolesnį bazinės palūkanų normos mažinimą, o vėliau, sumažinęs dar ketvirčiu procentinio punkto, baigs palūkanų mažinimo ciklą.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę kilstelėjo dar 5,18 proc, Micex - 7,4 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę virš 53 JAV dolerių už barelį taške besilaikančios naftos kainos, kurios skatina rublio brangimą bivaliutinio JAV dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu. Naftos sektoriaus atstovų „Gazpromneft“ akcijos pabrango 22,6 proc. pasirodžius pranešimams, kad italų „Enel“ valdomą 20 proc. bendrovės akcijų paketą gali perpirkti Rusijos valstybė. Padidėjus valstybės daliai „Gazpromneft“ akciniame kapitale iki 95 proc, jai tektų skelbti privalomą akcijų supirkimą iš smulkiųjų akcininkų., „didžiausios valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ - 4,1 proc. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atsitiesė 9,3 proc. Sąlyginai kuklus lyginant su rinka buvo valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijų prieaugis, kuris siekė 5 proc. Banko pelnas per pirmus du metų mėnesius sumažėjo 78 proc.Neigiamas emocijas galėjo pakurstyti analitikų perspėjimai, kad infliacijai pasiekus 14 proc. lygį šalies bankai gali smarkiai nukentėti dėl gyventojų noro keisti indėlių valiutą iš rublių į dolerius. Rusijos finansų ministro A.Kudrino teigimu, iki 10 proc. išaugus bankų blogų paskolų portfeliui, gali tekti trumpam nacionalizuoti kai kuriuos bankus. Kita vertus, stambieji valstybiniai bankai greičiausiai ilguoju laikotarpiu iš tokios situacijos turėtų tik išlošti. Kito valstybinio VTB banko akcijų kaina pakilo 15 proc. Brango ir telekomunikacijų sektoriaus atstovų akcijos. Bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango 7,5 proc, „Rostelecom“ - 14 proc. Ypač smarkiai per savaitę pabrango trąšų gamintojos „Uralkali“ akcijos - 32,8 proc. analitikams prognozuojant šiemet galimą poreikio trąšoms padidėjimą 40 proc. iš Brazilijos užsakovų. Rusijos ekonomikos plėtros ministerija prognozuoja, kad bedarbių skaičius 2009 metais išaugs iki 6 mln., o nedarbo lygis sieks 8,2 proc. Paskutinė prognozuojama nedarbo lygio reikšmė buvo 7,4 proc.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas krito 2 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK“ akcijos atpigo dar 5,2 proc, „Energoproject“ vertybiniai popieriai brango 9,6 proc.
NDL1L.LH: Kovo 30 d. vyksiančio akcininkų susirinkimo metu DnB NORD banko valdyba akcininkams siūlys išpirkti 71,4 mln. litų vertės akcijų emisiją. Ketinama platinti 571 014 vnt. akcijų, už vieną mokant 125 Lt. Tuo pačiu norima atšaukti pernai rugsėjo 29 d. sprendimą kai į banką norėta pritraukti panašią pinigų sumą, tačiau tuometinė emisijos kaina buvo 260 Lt už akciją.
Naujai išleidžiamų akcijų galės įsigyti akcininkai, turėję akcijų dešimtos darbo dienos po akcininkų susirinkimo pabaigoje. Praėjusios savaitės ketvirtadienį pasibaigė stambiausio akcininko „DnB NORD“ oficialus pasiūlymas. Jo metu 6,85 proc., arba visas laisvas akcijas, valdžiusiems smulkiesiems investuotojams buvo siūloma jų akcijas supirkti po 115 litų už vieną. Didžiajai daugumai investuotojų, jų tarpe ir investiciniam fondui „East Capital“, atsiliepus, pagrindinis akcininkas Danijoje registruotas „DnB NORD“ savo paketą padidino iki 99,84 proc. Taigi minėta emisija tikėtina bus išpirkta ir sustiprins banko kapitalo bazę. Be to, netrukus turėtume sulaukti pranešimo apie banko pasirengimą pasitraukti iš biržos sąrašų.
AIKB.SG: Ekonominiai sunkumai praėjusių metų pabaigoje turėjo įtakos Serbijos „AIK Banka“ rezultatams -ketvirto ketvirčio grynasis pelnas sumažėjo 17,1 proc. metiniu tempu, nors visų metų rezultatas buvo beveik penktadaliu geresnis nei 2007 m. Metų pelnas viršijo 5,3 mlrd. dinarų vadovybės prognozę.
Per 2008 m. banko paskolų ir indėlių augimo tempai buvo daugiau nei 6 proc. Tai leido 18,3 proc. padidinti grynųjų palūkanų pajamas, ir dešimtadaliu grynąsias komisinių pajamas, tačiau veiklos kaštai augo sparčiau, t.y. 28,5 proc., o paskolų atidėjimų suma kilo net 88 proc. Pagrindiniu veiksniu, leidusiu, nepaisant spartesnio kaštų augimo, pagerinti 2008 m. pelną, buvo tris kartus iki 2,6 mlrd. dinarų padidėjęs banko turto perkainavimo rezultatas. Į pastarąjį įeina ir dėl nuvertėjusio dinaro padidinta „AIK Banka“ užsienio valiuta denominuotų paskolų vertė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai kol kas popierinis pelnas. Be to, per paskutinį ketvirtį 16 proc. euro atžvilgiu nuvertėjęs dinaras didina blogų paskolų augimo tikimybę, o tai neigiamai veiks pelną ateityje. Šiemet per tris mėnesius dinaras susilpnėjo papildomais 5 proc.
Antra praėjusių metų pusė Serbijoje buvo įtempta: lapkritį prašyta TVF kredito, vietinė valiuta, kaip ir
minėta, silpnėjo. Tai sukėlė indėlininkų susirūpinimą. „AIK Banka“ nebuvo išimtis – per paskutinį ketvirtį
banke laikomų indėlių suma sumažėjo 10,9 proc. Beje, Centrinio banko duomenimis, indėlių atsiėmimas
per pirmuosius du 2009 m. mėnesius yra aprimęs.
Šiemet ekonominė situacija finansų sektoriui vėl bus nepalanki. Laukiamas blogų paskolų dalies didėjimas,
pajamų augimo, bent pirmoje metų pusėje, kažin ar verta tikėtis dėl itin sumažėjusių kreditavimo apimčių,
tuo tarpu veiklos kaštų mažinimas turi ribotas galimybes.
NLMK.RU: Viena didžiausių Rusijos plieno gamintojų „Novolipetsk Steel“ paskelbė 2008 m. paskutinio ketv. rezultatus, kuriuos reiktų vertinti pakankamai prastai. Bendrovės pajamos2008 m. IV ketv. krito 5 proc. sumažėjus plieno produktų pardavimo kiekiams ir kainoms. Bendrovė buvo priversta sustabdyti kelias aukštakrosnes pagrindinėje gamykloje Lipetske, todėl plieno gamyba 2008 m. paskutinį ketv. krito 40 proc. lyginant su 2008 m. III ketv. Visais 2008 m. plieno pagaminta 10,4 mln. tonų, o plieno gamybos pajėgumai buvo išnaudojami 89 proc., tačiau paskutinį ketv. pajėgumų išnaudojimas siekė vos virš 20 proc. Bendrovės grynąjį pelną labiausiai sumažino 367 mln. JAV dolerių nuostolis 2008 m. iš neigiamo valiutų pokyčio, nes bendrovė draudėsi nuo rublio stiprėjimo. Paskutinį ketv. 128 mln. JAV dolerių buvo sumažinta investicijos vertė į ilgųjų plieno produktų gamyklą „Maxi Group“. Taip pat nuostolį atnešė ir nutrauktas pirkimo sandoris dėl JAV plieno bendrovės „John Maneely Company“, o bauda siekia 234 mln. dolerių. Visgi bendrovė greičiausiai vėl liks pelningiausiai 2008 m. veikusia Rusijos plieno bendrove. Tačiau 2009 m. perspektyvos yra ganėtinai pesimistinės, nes plieno kainos dar krinta, o plieno gamybos pajėgumų išnaudojimas, nors ir išaugęs lyginant su paskutiniu 2009 m. ketvirčiu, tačiau vis vien bus labai žemas. Bendrovė tikisi 2009 m. I ketv. pasiekti 220 mln. EBITDA, kas reikštų dar mažesnį veiklos pelną nei 2008 m. IV ketv. Džiugu bent tiek, kad bendrovės balansas yra pakankamai stiprus, nes bendrovė turi 1,1 mlrd. JAV dolerių trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, kai jos grynieji pinigai ir lėšos einamosiose sąskaitose sudaro 2,2 mlrd. JAV dolerių. Dabar bendrovės akcijomis prekiaujama jas vertinant santykiniais 3,6 P/E ir 2,1 EV/EBITDA, tačiau aišku 2009 m. šie rodikliai bus gerokai aukštesni smunkant pelningumui.
KRDMD.TI: Turkijos plieno gamintoja „Kardemir“ per 2008 m. IV ketv. uždirbo 32,3 mln. TRY grynojo pelno arba 2,8 proc. daugiau nei 2007 m. atitinkamą ketv. Visgi reiktų pastebėti, kad bendrovė gavo vienkartinį 44,1 mln. TRY pelną iš nuosavo turto pardavimo dukterinėms bendrovėms, tad jeigu nebūtų atlikusi šio veiksmo, jos grynasis pelnas paskutinį ketv. būtų neigiamas. Apskritai, iš turto pardavimo bendrovė gavo 162 mln. TRY pelno, tačiau tik 27 proc. jo įrašė į pelno nuostolių ataskaitą, o likusi dalis atsispindi nuosavo kapitalo straipsnių padidėjime. Bendrovės pajamos paskutinį ketv. išaugo dėl 11 proc. išaugusių plieno produktų gamybos bei dėl aukštesnių pardavimo kainų Turkijos liromis lyginant su 2007 m. IV ketv. Visgi, jeigu lyginsime su praėjusiu 2008 m. III ketv. plieno produktų kainos krito daugiau nei 40 proc. „Kardemir“ per visus 2008 m pagamino 1,016 mln. tonų plieno arba 5 proc. daugiau nei 2007 m., o kas labiausiai krinta į akis, kad ypač išaugo geležinkelio bėgių gamyba ir jos santykinė dalis iki 21 proc. 2008 m., kas leido pasiekti aukštesnį pelningumą. Žvelgiant į 2009 m. perspektyvas, šiai bendrovei šie metai turėtų būti pakankamai nelengvi pardavimų atžvilgiu, nes Turkijoje plieno produktų paklausa yra gerokai susilpnėjusi kartu nusitempdama ir plieno kainas žemyn, tad „Kardemir“ bus sunku džiuginti investuotojus. Bendrovės akcijomis prekiaujama jas vertinant slenkamaisiais 1,28 P/E ir 1,40 EV/EBITDA. Tokie palyginamieji rodikliai yra santykinai labai maži, tačiau šios bendrovės akcijomis visada buvo prekiaujama su nuolaida. Beje, kita naujiena susijusi su bendrovės valdybos siūlymu didinti įstatinį kapitalą iš sukaupto uždirbto nepaskirstytojo pelno, išleidžiant 329 mln. naujų 1 TRY nominalios vertės akcijų. Bendrovė nemokės dividendų, tad tokia akcijų gavimo galimybė, kuri dar turi būti patvirtinta akcininkų susirinkimo, turi būti vertinama kaip palanki akcininkams. Būtų išdalyta 0,598 naujos akcijos už vieną turimą „Kardemir“ akciją.
AVG1L.LH: Anot per OMX Vilniaus Vertybinių popierių rinką paskelbto pranešimo, „Agrowill Group“ laiku (2009 m. kovo 23) neišpirko 2,275 mln. Lt obligacijų emisijos ir dabar tariasi asmeniškai su obligacijų savininkais. Ši susidariusi situacija tampa labai rimtu įrodymu, kad grupė juda link dar didesnių nemalonumų, nes priešakyje nusimato dar didesnių įsipareigojimų įvykdymas. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos duomenis, bendrovės trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai siekė 63 mln. Lt, iš kurių 27,4 mln. Lt sudarė išleistų obligacijų įsipareigojimai. Dvi didžiulės obligacijų emisijos turėtų būti išpirktos 2009 m. birželio 29 d. Tad akivaizdu, kad „Agrowill Group“ siekiant išlikti mokia ir įsipareigojimus vykdančia bendrove reikia užsitikrinti išorinį finansavimą kuo greičiau. Vargu, ar finansavimas gali ateiti iš bankų ar mažmeninės skolos vertybinių popierių rinkos, nes pasitikėjimas šia labai užsiskolinusia bendrove dingęs visiškai. Iš dabartinių akcininkų sulaukti injekcijos taip pat neįmanoma, ką patvirtina ir dabartinis obligacijų neišpirkimas, nes 2,3 mln. Lt suma yra santykinai nedidelė, tačiau kaip matome, net savininkai nepanoro laikinai paskolinti „Agrowill Group“ pinigų. Todėl siekiant išlikti, grupei reikalingas naujas strateginis investuotojo atėjimas, kuris su nuosavu kapitalu ir suteiktomis paskolomis galėtų įnešti taip reikiamų pinigų. Pakartotinai vyksiantis kovo 30 d. akcininkų susirinkimas greičiausiai tam ir yra skirtas, kad padėtų ateiti naujam kapitalui išleidžiant akcijų emisiją ir konvertuojamų obligacijų emisiją, kurių greičiausiai niekas kitas nepirks, išskyrus „galimą“ strateginį investuotoją. Jei tokio neatsirastų ir išliktų vis dar krintančių pieno bei javų kainų aplinka, bendrovei vargiai 2009 m. pavyktų laiku atsiskaityti su visais kreditoriais. Aišku, dabartiniai neišpirktos obligacijų emisijos savininkai yra priversti sutikti su „Agrowill Group“ reikalavimais, jeigu nori atgauti įneštus pinigus, nes galvoti apie užstato realizavimą esant dabartinei situacijai dar per anksti.
GAZP.RU: Anot rusų dienraščio „Vedomosti“ artimiausiomis dienomis įvyks susitarimas tarp Rusijos milžinės „Gazprom“ ir Italijos energetikos bendrove „Eni“, kuriuo „Gazprom“ įsigis 20 proc. „Gazpromneft“ akcijų paketo ir 51 proc. gamtinių dujų išgavėjos „Severenergia“ akcijų iš italų bendrovės. Šis įsigijimas įvyks pagal prieš dvejus metus pasirašytą pasirinkimo sandorį tarp bendrovių, kuriuo „Gazprom“ turi teisę už 3,7 mlrd. JAV dolerių plius finansavimo išlaidos bei sukauptos palūkanos įsigyti penktos pagal dydį rusų naftos išgavėjos „GazpromNeft“ 20 proc. akcijų paketą. Rinkoje ketvirtadienį „GazpromNeft“ atitinkamas akcijų paketas buvo vertinamas 2,6 mlrd. JAV dolerių, tad „Gazprom“ sumokėta daugiau nei 4 mlrd. JAV doleri suma gerokai viršys rinkos kainą. Beje „Gazprom“ jau turėjo apie 76 proc. „GazpromNeft“ akcijų paketą, tad po šio sandorio jai priklausys beveik 96 proc. visų akcijų, tačiau privalomas akcijų supirkimas nebus skelbiamas, nes dalį akcijų „Gazprom“ turi užkabinęs dukterinei bendrovei „Gazprom Finance“, o pagal Rusijos įstatymus tokia struktūra leidžia išvengti vadinamosios „squeeze-out“ procedūros. Italų „Eni“ visai nesikišo į šios rusų bendrovės veiklą, o parduodamą turtą įsigijo per aukcioną, kuriame buvo išpardavinėjami „Yukos“ aktyvai. Visgi toks „Gazprom“ žingsnis turėtų būti vertinamas pakankamai atsargiai, nes pareikalaus didelio pinigų srautų, kurie būtų efektyviau panaudoti investicijoms į naujų telkinių paruošimą, išėjimo iš bendrovės Manoma, kad šis sandoris daugiausiai bus finansuojamas paskolomis, kurias suteiks „Sberbank“ , „Gazprombank“ ir kiti bankai.
ARC1T.ET: Estijos nekilnojamo turto kompanija „Arco Vara“ pasirašė 30 metų sutartį su Bulgarijos maisto prekių prekybos tinklu „Billa“ dėl 900 kvadratinių metrų ploto nuomos „Madrid“ projekte. Sutarta nuomos kaina metams siekia 157000 EUR ir abi šalys įsipareigoja nekeisti nuomos kainos 10 metų. Skaičiuojant vienam kvadratiniam metrui už mėnesio laikotarpį, nuoma siektų 14,5 EUR. Pagal nekilnojamo turto agentūros „Colliers“ vertinimus, Sofijos centre, kuriame ir randasi „Madrid“ objektas, esančių biurų vidutinė nuomos kaina 2008 m. antrą pusmetį siekė 15 - 16 EUR už kvadratinį metrą per mėnesį. Atsižvelgiant į prastėjančią situaciją Bulgarijos nekilnojamo turto rinkoje ir į itin ilgą sutarties terminą, galima sakyti, kad sandoris yra itin teigiamas. Šiuo sandoriu „Arco vara“ beveikl užpildė visas biurui ar prekybai skirtas pirmo aukšto patalpas. Viršutiniai aukštai yra skirti gyvenamiesiems apartamentams ir jie šiai dienai yra užpildyti (rezervuoti) apie 70 proc. Pastebėsime, kad projektas galutinai bus užbaigtas 2009 m. gruodžio mėnesį. Projektas buvo pradėtas 2007 m. su apytiksliu planu investuoti 20 mln. eurų. Pradžioje objektas buvo vystomas nuosavomis lėšomis, 2008 m. paimta 15,5 mln. eurų paskola su EURIBIOR 3 mėnesių paskola plius 2,5 proc. marža. Skolinimosi būdas kintamomis palūkanomis prisirišant prie EURIBOR yra dar vienas teisingas sprendimas, mat šiuo metu 3 mėnesių EURIBOR siekia tik 1,55 proc., lyginant su 4,7 proc., kai skola buvo refinansuota 2008 m. rugpjūčio mėnesį.
PRT1L.LH: Lietuvos statybų kompanija „Panevėžio statybos trestas“ laimėjo 19 mln. litų vertės kontraktą statyti naujus vandens valymo įrenginius Tauragėje. Projektas turėtų būti baigtas iki 2010 m. rudens. Projekto vertė sudaro 3,2 proc. 2008 m. pajamų, tad tai nėra itin didelis projektas.
Didžiausia šalies finansų institucija „OTP Bank“ pašoko 5,6 proc. Finansų ministras paskelbė, kad, siekiant suaktyvinti kreditų rinką, dviem bankams bus perskolinama 520 mlrd. forintų (apie 1,7 mlrd. eurų) iš TVF gautų pinigų. Minėtam „OTP Bank“ atiteks 400 mlrd. forintų.
Ankstesnis premjeras F. Gyurcsany buvo dar kartą perrinktas valdančiosios partijos pirmininku, tačiau pareiškė apie savo norą atsistatydinti iš premjero pareigų. 47 metų politikas poste išbuvo nuo 2004 m., tačiau pastaruoju metu susilaukta daug nepasitenkinimo dėl mažumos vyriausybės žingsnių ir vykdomos griežtos fiskalinės politikos. Pamainą besitraukiančiai vyriausybei tikimasi išrinkti balandžio viduryje. Svarstomi keli variantai. Pasigirsta pasisakymų, kad tai viso labo taktinis žingsnis, nes apie pasitraukimą premjeras užsiminęs ne kartą ir tiesiog siekia parodyti, kad geresnės pamainos už jį nepavyks rasti. Tačiau vietinėje žiniasklaidoje teigiama, kad šįkart pasisakymas atrodo rimtas. Labiausiai tikėtinas scenarijus, jog valdantiesiems socialistams pavyks rasti pamainą ir bus apsieita be išankstinių rinkimų. Kita vertus, didžiausia opozinė partija Fidesz pasisakė, kad derėtis neketina ir sieks, kad būtų paleistas visas parlamentas, o rinkėjai galėtų dar kartą pareikšti savo valią. Papildomas neužtikrintumas turėtų daryti spaudimą tiek vietos valiutai, tiek šalies vyriausybės obligacijų pajamingumams, tiek akcijų rinkai.
Pirmadienį Vengrijos centrinis bankas paliko galioti 9,5 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą, nors susirinkimo metu svarstyta ją padidinti iki 10,5 proc. Dėl politinio nestabilumo spaudimas forintui išaugo, taigi vienu kovos būdų galėjo tapti palūkanų didinimas. Ukrainos akcijų indeksas PFTS per savaitę pakilo 5,78 proc. Šiokių tokių požymių, Kijevo biržos indeksui sekti Vakarų rinka šią savaitę būta, tačiau rinkai vis dar trūksta likvidumo ir apyvartų, o dauguma užsienio investuotojų tebevengia rinkos. Kitą savaitę į Ukrainą atvyksta TVF misija, kuri atnaujins savo darbą. Laukiama, kad TVF vis dėl to suteiks Ukrainai antrąją numatytos paramos dalį, tik žinoma šalies vyriausybei teks susiimti ir padirbėti ties TVF keliamų reikalavimų įgyvendinimu.
Ukrainos einamosios sąskaitos balansas 2009 m. vasario mėnesį buvo teigiamas jau antrą mėnesį iš eilės, kai visus praėjusius metus didelis einamosios sąskaitos deficitas kėlė nerimą. Be abejo, teigiamą balansą lėmė Ukrainos grivinos susilpnėjimas, ekonomikos sulėtėjimas, gamtinių dujų apimčių pirkimo sumažinimas. Naujieną reiktų vertinti dvejopai - viena vertus, šalis pagaliau turi prekybos perteklių, kita vertus, tačiau toliau sparčiai silpsta ir eksportas, kuris krito daugiau nei 42 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, jog didžiausi dujų pirkimai į saugyklas paprastai daromi prieš šaltąjį sezoną - trečią ketvirtį. Dėl to mažai tikėtina, kad šaliai pavyks metus baigti su perviršiu. Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 5,84 proc, WIG20 - 7,2 proc. Teigiamą indeksų pokytį lėmė akcijų rinkų atsitiesimas užsienio šalyse atgijus viltims apie galimą JAV finansų sektoriaus ir ekonominės padėties stabilizaciją. Tai smarkiai padidino investuotojų apetitą rizikai ir užliejo optimizmu besivystančių šalių akcijų biržas. Didžiausio investuotojų dėmesio sulaukė vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijos, kurios per penkias dienas brango 7,3 proc, o daugiausiai šį kilimą sąlygojo kartu su finansų rinkomis ženkliai ūgtelėjusios -metalų kainos ir artėjantis dividendų mokėjimo maratonas. Manoma, kad greičiau nei tikėtasi atsigavus pasauliniam vartojimui galėtų augti paklausa ir Lenkijos žaliavų eksportui. Naftos kainoms laikantis stabiliai aukštesniame nei 53 JAV dolerių už barelį taške, brango naftos koncernų „PKN Orlen“ ir „Gruppa Lotos“ akcijos, jų kaina kilo atitinkamai 14,3 ir 40,5 proc. Rinkoje vis dar sklando kalbos apie nedingstančias iniciatyvas sujungti šias dvi valstybines bendroves. Kaip visada dideliu aktyvumu pasižymėjo prekyba bankų akcijomis. Dviejų didžiausių Lenkijos bankų „PKO BP“ ir „Pekao“ akcijos brango atitinkamai 7,5 ir 11,6 proc. Mėsos perdirbimo įmonės „Duda“ akcijų kaina šią savaitę šoktelėjo 14,6 proc, teismui atmetus „Kredyt Bank“ prašymą paskelbti skolų negrąžinančią bendrovę nemokia ir skelbti jos bankrotą. Lenkijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių 3,75 proc. Ketvirčio procentinio punkto mažinimas padarytas siekiant paskatinti ekonomiką, nes jos lėtėjimas atsvėrė nerimą dėl zloto silpnėjimo. Centrinis bankas vasarį sumažino šalies ekonomikos augimo 2009 m. prognozę daugiau kaip perpus iki 1,1 proc, nors dalis banko atstovų tikisi, jog gali prasidėti ir recesija. Lenkijoje lems infliacijos mažėjimą. Nuo metų pradžios zlotas euro atžvilgiu prarado jau 8,6 proc, ir tapo trečia labiausiai nusilpusia regiono valiuta po Vengrijos forinto ir Rusijos rublio. Rinkos tikisi, kad tuo atveju, jei zlotas balandį nepradės stiprėti, šalies Centrinis bankas gali mėnesiui ar dviem sustabdyti tolesnį bazinės palūkanų normos mažinimą, o vėliau, sumažinęs dar ketvirčiu procentinio punkto, baigs palūkanų mažinimo ciklą.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę kilstelėjo dar 5,18 proc, Micex - 7,4 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę virš 53 JAV dolerių už barelį taške besilaikančios naftos kainos, kurios skatina rublio brangimą bivaliutinio JAV dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu. Naftos sektoriaus atstovų „Gazpromneft“ akcijos pabrango 22,6 proc. pasirodžius pranešimams, kad italų „Enel“ valdomą 20 proc. bendrovės akcijų paketą gali perpirkti Rusijos valstybė. Padidėjus valstybės daliai „Gazpromneft“ akciniame kapitale iki 95 proc, jai tektų skelbti privalomą akcijų supirkimą iš smulkiųjų akcininkų., „didžiausios valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ - 4,1 proc. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atsitiesė 9,3 proc. Sąlyginai kuklus lyginant su rinka buvo valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijų prieaugis, kuris siekė 5 proc. Banko pelnas per pirmus du metų mėnesius sumažėjo 78 proc.Neigiamas emocijas galėjo pakurstyti analitikų perspėjimai, kad infliacijai pasiekus 14 proc. lygį šalies bankai gali smarkiai nukentėti dėl gyventojų noro keisti indėlių valiutą iš rublių į dolerius. Rusijos finansų ministro A.Kudrino teigimu, iki 10 proc. išaugus bankų blogų paskolų portfeliui, gali tekti trumpam nacionalizuoti kai kuriuos bankus. Kita vertus, stambieji valstybiniai bankai greičiausiai ilguoju laikotarpiu iš tokios situacijos turėtų tik išlošti. Kito valstybinio VTB banko akcijų kaina pakilo 15 proc. Brango ir telekomunikacijų sektoriaus atstovų akcijos. Bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango 7,5 proc, „Rostelecom“ - 14 proc. Ypač smarkiai per savaitę pabrango trąšų gamintojos „Uralkali“ akcijos - 32,8 proc. analitikams prognozuojant šiemet galimą poreikio trąšoms padidėjimą 40 proc. iš Brazilijos užsakovų. Rusijos ekonomikos plėtros ministerija prognozuoja, kad bedarbių skaičius 2009 metais išaugs iki 6 mln., o nedarbo lygis sieks 8,2 proc. Paskutinė prognozuojama nedarbo lygio reikšmė buvo 7,4 proc.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas krito 2 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK“ akcijos atpigo dar 5,2 proc, „Energoproject“ vertybiniai popieriai brango 9,6 proc.
NDL1L.LH: Kovo 30 d. vyksiančio akcininkų susirinkimo metu DnB NORD banko valdyba akcininkams siūlys išpirkti 71,4 mln. litų vertės akcijų emisiją. Ketinama platinti 571 014 vnt. akcijų, už vieną mokant 125 Lt. Tuo pačiu norima atšaukti pernai rugsėjo 29 d. sprendimą kai į banką norėta pritraukti panašią pinigų sumą, tačiau tuometinė emisijos kaina buvo 260 Lt už akciją.
Naujai išleidžiamų akcijų galės įsigyti akcininkai, turėję akcijų dešimtos darbo dienos po akcininkų susirinkimo pabaigoje. Praėjusios savaitės ketvirtadienį pasibaigė stambiausio akcininko „DnB NORD“ oficialus pasiūlymas. Jo metu 6,85 proc., arba visas laisvas akcijas, valdžiusiems smulkiesiems investuotojams buvo siūloma jų akcijas supirkti po 115 litų už vieną. Didžiajai daugumai investuotojų, jų tarpe ir investiciniam fondui „East Capital“, atsiliepus, pagrindinis akcininkas Danijoje registruotas „DnB NORD“ savo paketą padidino iki 99,84 proc. Taigi minėta emisija tikėtina bus išpirkta ir sustiprins banko kapitalo bazę. Be to, netrukus turėtume sulaukti pranešimo apie banko pasirengimą pasitraukti iš biržos sąrašų.
AIKB.SG: Ekonominiai sunkumai praėjusių metų pabaigoje turėjo įtakos Serbijos „AIK Banka“ rezultatams -ketvirto ketvirčio grynasis pelnas sumažėjo 17,1 proc. metiniu tempu, nors visų metų rezultatas buvo beveik penktadaliu geresnis nei 2007 m. Metų pelnas viršijo 5,3 mlrd. dinarų vadovybės prognozę.
Per 2008 m. banko paskolų ir indėlių augimo tempai buvo daugiau nei 6 proc. Tai leido 18,3 proc. padidinti grynųjų palūkanų pajamas, ir dešimtadaliu grynąsias komisinių pajamas, tačiau veiklos kaštai augo sparčiau, t.y. 28,5 proc., o paskolų atidėjimų suma kilo net 88 proc. Pagrindiniu veiksniu, leidusiu, nepaisant spartesnio kaštų augimo, pagerinti 2008 m. pelną, buvo tris kartus iki 2,6 mlrd. dinarų padidėjęs banko turto perkainavimo rezultatas. Į pastarąjį įeina ir dėl nuvertėjusio dinaro padidinta „AIK Banka“ užsienio valiuta denominuotų paskolų vertė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai kol kas popierinis pelnas. Be to, per paskutinį ketvirtį 16 proc. euro atžvilgiu nuvertėjęs dinaras didina blogų paskolų augimo tikimybę, o tai neigiamai veiks pelną ateityje. Šiemet per tris mėnesius dinaras susilpnėjo papildomais 5 proc.
Antra praėjusių metų pusė Serbijoje buvo įtempta: lapkritį prašyta TVF kredito, vietinė valiuta, kaip ir
minėta, silpnėjo. Tai sukėlė indėlininkų susirūpinimą. „AIK Banka“ nebuvo išimtis – per paskutinį ketvirtį
banke laikomų indėlių suma sumažėjo 10,9 proc. Beje, Centrinio banko duomenimis, indėlių atsiėmimas
per pirmuosius du 2009 m. mėnesius yra aprimęs.
Šiemet ekonominė situacija finansų sektoriui vėl bus nepalanki. Laukiamas blogų paskolų dalies didėjimas,
pajamų augimo, bent pirmoje metų pusėje, kažin ar verta tikėtis dėl itin sumažėjusių kreditavimo apimčių,
tuo tarpu veiklos kaštų mažinimas turi ribotas galimybes.
NLMK.RU: Viena didžiausių Rusijos plieno gamintojų „Novolipetsk Steel“ paskelbė 2008 m. paskutinio ketv. rezultatus, kuriuos reiktų vertinti pakankamai prastai. Bendrovės pajamos2008 m. IV ketv. krito 5 proc. sumažėjus plieno produktų pardavimo kiekiams ir kainoms. Bendrovė buvo priversta sustabdyti kelias aukštakrosnes pagrindinėje gamykloje Lipetske, todėl plieno gamyba 2008 m. paskutinį ketv. krito 40 proc. lyginant su 2008 m. III ketv. Visais 2008 m. plieno pagaminta 10,4 mln. tonų, o plieno gamybos pajėgumai buvo išnaudojami 89 proc., tačiau paskutinį ketv. pajėgumų išnaudojimas siekė vos virš 20 proc. Bendrovės grynąjį pelną labiausiai sumažino 367 mln. JAV dolerių nuostolis 2008 m. iš neigiamo valiutų pokyčio, nes bendrovė draudėsi nuo rublio stiprėjimo. Paskutinį ketv. 128 mln. JAV dolerių buvo sumažinta investicijos vertė į ilgųjų plieno produktų gamyklą „Maxi Group“. Taip pat nuostolį atnešė ir nutrauktas pirkimo sandoris dėl JAV plieno bendrovės „John Maneely Company“, o bauda siekia 234 mln. dolerių. Visgi bendrovė greičiausiai vėl liks pelningiausiai 2008 m. veikusia Rusijos plieno bendrove. Tačiau 2009 m. perspektyvos yra ganėtinai pesimistinės, nes plieno kainos dar krinta, o plieno gamybos pajėgumų išnaudojimas, nors ir išaugęs lyginant su paskutiniu 2009 m. ketvirčiu, tačiau vis vien bus labai žemas. Bendrovė tikisi 2009 m. I ketv. pasiekti 220 mln. EBITDA, kas reikštų dar mažesnį veiklos pelną nei 2008 m. IV ketv. Džiugu bent tiek, kad bendrovės balansas yra pakankamai stiprus, nes bendrovė turi 1,1 mlrd. JAV dolerių trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, kai jos grynieji pinigai ir lėšos einamosiose sąskaitose sudaro 2,2 mlrd. JAV dolerių. Dabar bendrovės akcijomis prekiaujama jas vertinant santykiniais 3,6 P/E ir 2,1 EV/EBITDA, tačiau aišku 2009 m. šie rodikliai bus gerokai aukštesni smunkant pelningumui.
KRDMD.TI: Turkijos plieno gamintoja „Kardemir“ per 2008 m. IV ketv. uždirbo 32,3 mln. TRY grynojo pelno arba 2,8 proc. daugiau nei 2007 m. atitinkamą ketv. Visgi reiktų pastebėti, kad bendrovė gavo vienkartinį 44,1 mln. TRY pelną iš nuosavo turto pardavimo dukterinėms bendrovėms, tad jeigu nebūtų atlikusi šio veiksmo, jos grynasis pelnas paskutinį ketv. būtų neigiamas. Apskritai, iš turto pardavimo bendrovė gavo 162 mln. TRY pelno, tačiau tik 27 proc. jo įrašė į pelno nuostolių ataskaitą, o likusi dalis atsispindi nuosavo kapitalo straipsnių padidėjime. Bendrovės pajamos paskutinį ketv. išaugo dėl 11 proc. išaugusių plieno produktų gamybos bei dėl aukštesnių pardavimo kainų Turkijos liromis lyginant su 2007 m. IV ketv. Visgi, jeigu lyginsime su praėjusiu 2008 m. III ketv. plieno produktų kainos krito daugiau nei 40 proc. „Kardemir“ per visus 2008 m pagamino 1,016 mln. tonų plieno arba 5 proc. daugiau nei 2007 m., o kas labiausiai krinta į akis, kad ypač išaugo geležinkelio bėgių gamyba ir jos santykinė dalis iki 21 proc. 2008 m., kas leido pasiekti aukštesnį pelningumą. Žvelgiant į 2009 m. perspektyvas, šiai bendrovei šie metai turėtų būti pakankamai nelengvi pardavimų atžvilgiu, nes Turkijoje plieno produktų paklausa yra gerokai susilpnėjusi kartu nusitempdama ir plieno kainas žemyn, tad „Kardemir“ bus sunku džiuginti investuotojus. Bendrovės akcijomis prekiaujama jas vertinant slenkamaisiais 1,28 P/E ir 1,40 EV/EBITDA. Tokie palyginamieji rodikliai yra santykinai labai maži, tačiau šios bendrovės akcijomis visada buvo prekiaujama su nuolaida. Beje, kita naujiena susijusi su bendrovės valdybos siūlymu didinti įstatinį kapitalą iš sukaupto uždirbto nepaskirstytojo pelno, išleidžiant 329 mln. naujų 1 TRY nominalios vertės akcijų. Bendrovė nemokės dividendų, tad tokia akcijų gavimo galimybė, kuri dar turi būti patvirtinta akcininkų susirinkimo, turi būti vertinama kaip palanki akcininkams. Būtų išdalyta 0,598 naujos akcijos už vieną turimą „Kardemir“ akciją.
AVG1L.LH: Anot per OMX Vilniaus Vertybinių popierių rinką paskelbto pranešimo, „Agrowill Group“ laiku (2009 m. kovo 23) neišpirko 2,275 mln. Lt obligacijų emisijos ir dabar tariasi asmeniškai su obligacijų savininkais. Ši susidariusi situacija tampa labai rimtu įrodymu, kad grupė juda link dar didesnių nemalonumų, nes priešakyje nusimato dar didesnių įsipareigojimų įvykdymas. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos duomenis, bendrovės trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai siekė 63 mln. Lt, iš kurių 27,4 mln. Lt sudarė išleistų obligacijų įsipareigojimai. Dvi didžiulės obligacijų emisijos turėtų būti išpirktos 2009 m. birželio 29 d. Tad akivaizdu, kad „Agrowill Group“ siekiant išlikti mokia ir įsipareigojimus vykdančia bendrove reikia užsitikrinti išorinį finansavimą kuo greičiau. Vargu, ar finansavimas gali ateiti iš bankų ar mažmeninės skolos vertybinių popierių rinkos, nes pasitikėjimas šia labai užsiskolinusia bendrove dingęs visiškai. Iš dabartinių akcininkų sulaukti injekcijos taip pat neįmanoma, ką patvirtina ir dabartinis obligacijų neišpirkimas, nes 2,3 mln. Lt suma yra santykinai nedidelė, tačiau kaip matome, net savininkai nepanoro laikinai paskolinti „Agrowill Group“ pinigų. Todėl siekiant išlikti, grupei reikalingas naujas strateginis investuotojo atėjimas, kuris su nuosavu kapitalu ir suteiktomis paskolomis galėtų įnešti taip reikiamų pinigų. Pakartotinai vyksiantis kovo 30 d. akcininkų susirinkimas greičiausiai tam ir yra skirtas, kad padėtų ateiti naujam kapitalui išleidžiant akcijų emisiją ir konvertuojamų obligacijų emisiją, kurių greičiausiai niekas kitas nepirks, išskyrus „galimą“ strateginį investuotoją. Jei tokio neatsirastų ir išliktų vis dar krintančių pieno bei javų kainų aplinka, bendrovei vargiai 2009 m. pavyktų laiku atsiskaityti su visais kreditoriais. Aišku, dabartiniai neišpirktos obligacijų emisijos savininkai yra priversti sutikti su „Agrowill Group“ reikalavimais, jeigu nori atgauti įneštus pinigus, nes galvoti apie užstato realizavimą esant dabartinei situacijai dar per anksti.
GAZP.RU: Anot rusų dienraščio „Vedomosti“ artimiausiomis dienomis įvyks susitarimas tarp Rusijos milžinės „Gazprom“ ir Italijos energetikos bendrove „Eni“, kuriuo „Gazprom“ įsigis 20 proc. „Gazpromneft“ akcijų paketo ir 51 proc. gamtinių dujų išgavėjos „Severenergia“ akcijų iš italų bendrovės. Šis įsigijimas įvyks pagal prieš dvejus metus pasirašytą pasirinkimo sandorį tarp bendrovių, kuriuo „Gazprom“ turi teisę už 3,7 mlrd. JAV dolerių plius finansavimo išlaidos bei sukauptos palūkanos įsigyti penktos pagal dydį rusų naftos išgavėjos „GazpromNeft“ 20 proc. akcijų paketą. Rinkoje ketvirtadienį „GazpromNeft“ atitinkamas akcijų paketas buvo vertinamas 2,6 mlrd. JAV dolerių, tad „Gazprom“ sumokėta daugiau nei 4 mlrd. JAV doleri suma gerokai viršys rinkos kainą. Beje „Gazprom“ jau turėjo apie 76 proc. „GazpromNeft“ akcijų paketą, tad po šio sandorio jai priklausys beveik 96 proc. visų akcijų, tačiau privalomas akcijų supirkimas nebus skelbiamas, nes dalį akcijų „Gazprom“ turi užkabinęs dukterinei bendrovei „Gazprom Finance“, o pagal Rusijos įstatymus tokia struktūra leidžia išvengti vadinamosios „squeeze-out“ procedūros. Italų „Eni“ visai nesikišo į šios rusų bendrovės veiklą, o parduodamą turtą įsigijo per aukcioną, kuriame buvo išpardavinėjami „Yukos“ aktyvai. Visgi toks „Gazprom“ žingsnis turėtų būti vertinamas pakankamai atsargiai, nes pareikalaus didelio pinigų srautų, kurie būtų efektyviau panaudoti investicijoms į naujų telkinių paruošimą, išėjimo iš bendrovės Manoma, kad šis sandoris daugiausiai bus finansuojamas paskolomis, kurias suteiks „Sberbank“ , „Gazprombank“ ir kiti bankai.
ARC1T.ET: Estijos nekilnojamo turto kompanija „Arco Vara“ pasirašė 30 metų sutartį su Bulgarijos maisto prekių prekybos tinklu „Billa“ dėl 900 kvadratinių metrų ploto nuomos „Madrid“ projekte. Sutarta nuomos kaina metams siekia 157000 EUR ir abi šalys įsipareigoja nekeisti nuomos kainos 10 metų. Skaičiuojant vienam kvadratiniam metrui už mėnesio laikotarpį, nuoma siektų 14,5 EUR. Pagal nekilnojamo turto agentūros „Colliers“ vertinimus, Sofijos centre, kuriame ir randasi „Madrid“ objektas, esančių biurų vidutinė nuomos kaina 2008 m. antrą pusmetį siekė 15 - 16 EUR už kvadratinį metrą per mėnesį. Atsižvelgiant į prastėjančią situaciją Bulgarijos nekilnojamo turto rinkoje ir į itin ilgą sutarties terminą, galima sakyti, kad sandoris yra itin teigiamas. Šiuo sandoriu „Arco vara“ beveikl užpildė visas biurui ar prekybai skirtas pirmo aukšto patalpas. Viršutiniai aukštai yra skirti gyvenamiesiems apartamentams ir jie šiai dienai yra užpildyti (rezervuoti) apie 70 proc. Pastebėsime, kad projektas galutinai bus užbaigtas 2009 m. gruodžio mėnesį. Projektas buvo pradėtas 2007 m. su apytiksliu planu investuoti 20 mln. eurų. Pradžioje objektas buvo vystomas nuosavomis lėšomis, 2008 m. paimta 15,5 mln. eurų paskola su EURIBIOR 3 mėnesių paskola plius 2,5 proc. marža. Skolinimosi būdas kintamomis palūkanomis prisirišant prie EURIBOR yra dar vienas teisingas sprendimas, mat šiuo metu 3 mėnesių EURIBOR siekia tik 1,55 proc., lyginant su 4,7 proc., kai skola buvo refinansuota 2008 m. rugpjūčio mėnesį.
PRT1L.LH: Lietuvos statybų kompanija „Panevėžio statybos trestas“ laimėjo 19 mln. litų vertės kontraktą statyti naujus vandens valymo įrenginius Tauragėje. Projektas turėtų būti baigtas iki 2010 m. rudens. Projekto vertė sudaro 3,2 proc. 2008 m. pajamų, tad tai nėra itin didelis projektas.