versija spausdinimui
(1)
Nors nuo ekonominių problemų, su kuriomis susidūrė Vidurio ir Rytų Europos šalys, joms nepavyks pabėgti, tačiau viso šio regiono vertinimas vienodai nėra teisingas, bei piešiami juodi scenarijai yra gerokai perdėti, rašoma „Financial Times“ leidinyje.
Centrinėje ir Rytų Europoje yra net keletas šalių, kurios sugeba gan neblogai atsilaikyti prieš užklupusias negandas. Tarp tokių šalių visų pirma galime paminėti Lenkiją ir Čekiją. Nors Lenkijos šių metinis bendrojo vidaus produkto augimas ir sieks vos vieną procentą, tačiau absoliučiai daugelio kitų šio regiono šalių ekonomikos fiksuos gan didelius nuosmukius. Be to netgi daugelis Vakarų Europos šalių negalės šiais metais pasigirti savo ekonomikų augimu, pabrėžia Britų dienraštis.
Naujosios Europos šalys į ekonomikos krizę reaguoja gan elastingai, t.y. mažina išlaidas, darbo užmokesčius, darbuotojų kiekius. Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojai atsižvelgiant į visai neseną patirtį pereinant prie rinkos ekonomikos sąlygų, yra gerokai geriau užsigrūdinę ir pasirengia ekonomikos perturbacijoms, nei Vakarų Europos gyventojai. Nemažai daliai naujosios Europos gyventojų padeda išgyventi ir tai, kad daugelis jų turi artimus ryšius su kaimu.
Daug kur žiniasklaidoje pastaruoju metu itin aktyviai buvo akcentuojama Vidurio ir Rytų Europos šalių turima itin didelė skola. „Erste Bank“ banko paskaičiavimais, šio regiono bankų skola užsienio valiutomis įskaitant ir Rusiją, Ukrainą bei Turkiją, šiuo metu sudaro 1,7 trilijonus dolerių, tuo tarpu tarp Vakarų Europos šalių, vien D.Britanijos analogiškos skolos rodiklis siekia net 4,5 trilijonus dolerių.
Jeigu palyginti šalies turimą užsienio skolą su šalies didžiu, tai didžiausia skolininke Europoje yra Malta. Jos turimi įsipareigojimai net 300 procentais didesni nei sukuriamas šioje šalyje bendrasis vidaus produktas per metus. Airijos atveju, šios šalies skola viršija bendrąjį vidaus produktą net 200 procentų.
Vengrijos, kuri yra vertinama kaip viena iš silpniausių Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, minimas rodiklis sudaro vos 55 procentus šalyje sukuriamo per metus bendrojo vidaus produkto.
Taip pat gerokai mažesni yra naujųjų Europos sąjungos šalių gyventojų bei įmonių turimi įsiskolinimai, lyginant su Vakarų Europos šalių atitinkamais rodikliais, atkreipia dėmesį „Financial Times“ dienraštis. Tik Vengrijoje šis rodiklis priartėjo prie esamo rodiklio vidurkio Vakarų Europoje, ir šiuo metu sudaro 70 procentų šalies BVP. Kitose Vidurio ir Rytų Europos regiono šalyse šis rodiklis yra dar mažesnis, pavyzdžiui Lenkijoje gyventojų ir įmonių įsiskolinimas nesudaro nei penkiasdešimt procentų šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto per metus. Italijoje, šis rodiklis jau viršija šimtą procentų bendrojo šios šalies vidaus produkto.
„Financial Times“ pastebi, kad pagrindinės problemos su kuriomis šiuo metu susiduria naujosios Europos sąjungos šalys, tai kreditų gavimo galimybė, bei mažėjančios užsienio investicijos tose šalyse. Remiantis kai kurių agentūrų paskaičiavimais, Vidurio ir Rytų Europos regiono šalys įskaitant Rusiją ir Turkiją, per šiuos metus gali tikėtis sulaukti vos 30 mlrd. dolerių vertės užsienio investicijų, kai praėjusiais metais, minima suma sudarė net 254 mlrd. dolerių. Iš vietinių bankų turėtų išplaukti 27 mlrd. dolerių vertės kapitalas.
Norint kompensuoti šiuos investicijų praradimus, šalims teks pasinaudoti Europos sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Europos Plėtros ir Rekonstrukcijos banko, Europos Investicijų banko paskolomis ir teikiama parama, mano „Financial Times“.
Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių didžiausias pranašumas, tai turima kvalifikuota ir pigi darbo jėga. Tačiau šio regiono šalims be abejonės prireiks ateityje ir toliau Vakarų Europos šalių paramos, bet ilgalaikėje perspektyvoje Vakarų Europos šalims taip pat prireiks adekvačios Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių paramos.
Centrinėje ir Rytų Europoje yra net keletas šalių, kurios sugeba gan neblogai atsilaikyti prieš užklupusias negandas. Tarp tokių šalių visų pirma galime paminėti Lenkiją ir Čekiją. Nors Lenkijos šių metinis bendrojo vidaus produkto augimas ir sieks vos vieną procentą, tačiau absoliučiai daugelio kitų šio regiono šalių ekonomikos fiksuos gan didelius nuosmukius. Be to netgi daugelis Vakarų Europos šalių negalės šiais metais pasigirti savo ekonomikų augimu, pabrėžia Britų dienraštis.
Naujosios Europos šalys į ekonomikos krizę reaguoja gan elastingai, t.y. mažina išlaidas, darbo užmokesčius, darbuotojų kiekius. Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojai atsižvelgiant į visai neseną patirtį pereinant prie rinkos ekonomikos sąlygų, yra gerokai geriau užsigrūdinę ir pasirengia ekonomikos perturbacijoms, nei Vakarų Europos gyventojai. Nemažai daliai naujosios Europos gyventojų padeda išgyventi ir tai, kad daugelis jų turi artimus ryšius su kaimu.
Daug kur žiniasklaidoje pastaruoju metu itin aktyviai buvo akcentuojama Vidurio ir Rytų Europos šalių turima itin didelė skola. „Erste Bank“ banko paskaičiavimais, šio regiono bankų skola užsienio valiutomis įskaitant ir Rusiją, Ukrainą bei Turkiją, šiuo metu sudaro 1,7 trilijonus dolerių, tuo tarpu tarp Vakarų Europos šalių, vien D.Britanijos analogiškos skolos rodiklis siekia net 4,5 trilijonus dolerių.
Jeigu palyginti šalies turimą užsienio skolą su šalies didžiu, tai didžiausia skolininke Europoje yra Malta. Jos turimi įsipareigojimai net 300 procentais didesni nei sukuriamas šioje šalyje bendrasis vidaus produktas per metus. Airijos atveju, šios šalies skola viršija bendrąjį vidaus produktą net 200 procentų.
Vengrijos, kuri yra vertinama kaip viena iš silpniausių Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, minimas rodiklis sudaro vos 55 procentus šalyje sukuriamo per metus bendrojo vidaus produkto.
Taip pat gerokai mažesni yra naujųjų Europos sąjungos šalių gyventojų bei įmonių turimi įsiskolinimai, lyginant su Vakarų Europos šalių atitinkamais rodikliais, atkreipia dėmesį „Financial Times“ dienraštis. Tik Vengrijoje šis rodiklis priartėjo prie esamo rodiklio vidurkio Vakarų Europoje, ir šiuo metu sudaro 70 procentų šalies BVP. Kitose Vidurio ir Rytų Europos regiono šalyse šis rodiklis yra dar mažesnis, pavyzdžiui Lenkijoje gyventojų ir įmonių įsiskolinimas nesudaro nei penkiasdešimt procentų šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto per metus. Italijoje, šis rodiklis jau viršija šimtą procentų bendrojo šios šalies vidaus produkto.
„Financial Times“ pastebi, kad pagrindinės problemos su kuriomis šiuo metu susiduria naujosios Europos sąjungos šalys, tai kreditų gavimo galimybė, bei mažėjančios užsienio investicijos tose šalyse. Remiantis kai kurių agentūrų paskaičiavimais, Vidurio ir Rytų Europos regiono šalys įskaitant Rusiją ir Turkiją, per šiuos metus gali tikėtis sulaukti vos 30 mlrd. dolerių vertės užsienio investicijų, kai praėjusiais metais, minima suma sudarė net 254 mlrd. dolerių. Iš vietinių bankų turėtų išplaukti 27 mlrd. dolerių vertės kapitalas.
Norint kompensuoti šiuos investicijų praradimus, šalims teks pasinaudoti Europos sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Europos Plėtros ir Rekonstrukcijos banko, Europos Investicijų banko paskolomis ir teikiama parama, mano „Financial Times“.
Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių didžiausias pranašumas, tai turima kvalifikuota ir pigi darbo jėga. Tačiau šio regiono šalims be abejonės prireiks ateityje ir toliau Vakarų Europos šalių paramos, bet ilgalaikėje perspektyvoje Vakarų Europos šalims taip pat prireiks adekvačios Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių paramos.