versija spausdinimui
(0)
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio nuomone, Vyriausybės rengiame Lietuvos ekonomikos skatinimo plane turi būti įtraukta ir parama šalies transporto sektoriui.
Pasak ministro, ekonomikos skatinimo planas turi būti papildytas nuostata, numatančia transporto įmonėms galimybę skolintis palankesnėmis sąlygomis tam, kad būtų papildytos apyvartinės lėšos ir įgyvendinti ekonomiškai pagrįsti investiciniai projektai.
Ministro teigimu, transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo paspartinimas skatins šalies ekonomikos gaivinimą per vietinės statybinių medžiagų paklausos didėjimą, statybos, transportavimo paslaugų augimą. Kelių infrastruktūros rekonstrukcijos darbuose apie 85 proc. projekto sąmatos sudaro Lietuvos įmonių gaminamos medžiagos ir teikiamos paslaugos. Sumažėjus finansavimui, užtikrinti trūkstamas lėšas galima būtų iš ES paramos, skiriamos kitiems sektoriams, kurie nebus pajėgūs šiais metais panaudoti jiems numatytų lėšų.
„Dabartiniame ekonomikos skatinimo plane didžiausias dėmesys skiriamas statybų, pramonės sektoriams ir prekių eksportui, nuošalyje paliekant paslaugų sektorių. Transporto sektorius yra didžiausias paslaugų eksportuotojas, generuojantis apie 60 proc. visų paslaugų eksporto,“ – sakė E. Masiulis. 2008 m. transporto paslaugų eksportas sudarė 6,2 mlrd. Lt, o importas – 4,9 mlrd. litų.
Pasak E. Masiulio, Susisiekimo ministerija 2009 m. galėtų panaudoti apie 1,1 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Be to, Susisiekimo ministerija galėtų panaudoti ir kitas numatytas lėšas investiciniams projektams, kuriems neskiriama ES struktūrinių fondų parama.
2009 m. vien kelių priežiūros ir plėtros sektoriui finansavimas sumažėjo 26 proc. (473 mln. Lt). Šį lėšų sumažėjimą jau pajuto visos kelius tiesiančios bei prižiūrinčios įmonės – buvo atleista dalis darbuotojų, sutrumpintas darbo laikas. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamų lėšų finansavimą gauna daugiau kaip 1000 įmonių, įstaigų, kitų ūkio subjektų.
2008 m. transporto ir ryšių sektoriuje dirbo 105 tūkst. žmonių, arba 6,9 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų, o sektoriuje sukurta bendrosios pridėtinės vertės (BPV) dalis, preliminariais duomenimis, sudarė 12,6 proc. (13 070 mln. Lt), arba 14,3 proc. daugiau nei 2007 m.
Pasak ministro, ekonomikos skatinimo planas turi būti papildytas nuostata, numatančia transporto įmonėms galimybę skolintis palankesnėmis sąlygomis tam, kad būtų papildytos apyvartinės lėšos ir įgyvendinti ekonomiškai pagrįsti investiciniai projektai.
Ministro teigimu, transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo paspartinimas skatins šalies ekonomikos gaivinimą per vietinės statybinių medžiagų paklausos didėjimą, statybos, transportavimo paslaugų augimą. Kelių infrastruktūros rekonstrukcijos darbuose apie 85 proc. projekto sąmatos sudaro Lietuvos įmonių gaminamos medžiagos ir teikiamos paslaugos. Sumažėjus finansavimui, užtikrinti trūkstamas lėšas galima būtų iš ES paramos, skiriamos kitiems sektoriams, kurie nebus pajėgūs šiais metais panaudoti jiems numatytų lėšų.
„Dabartiniame ekonomikos skatinimo plane didžiausias dėmesys skiriamas statybų, pramonės sektoriams ir prekių eksportui, nuošalyje paliekant paslaugų sektorių. Transporto sektorius yra didžiausias paslaugų eksportuotojas, generuojantis apie 60 proc. visų paslaugų eksporto,“ – sakė E. Masiulis. 2008 m. transporto paslaugų eksportas sudarė 6,2 mlrd. Lt, o importas – 4,9 mlrd. litų.
Pasak E. Masiulio, Susisiekimo ministerija 2009 m. galėtų panaudoti apie 1,1 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Be to, Susisiekimo ministerija galėtų panaudoti ir kitas numatytas lėšas investiciniams projektams, kuriems neskiriama ES struktūrinių fondų parama.
2009 m. vien kelių priežiūros ir plėtros sektoriui finansavimas sumažėjo 26 proc. (473 mln. Lt). Šį lėšų sumažėjimą jau pajuto visos kelius tiesiančios bei prižiūrinčios įmonės – buvo atleista dalis darbuotojų, sutrumpintas darbo laikas. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamų lėšų finansavimą gauna daugiau kaip 1000 įmonių, įstaigų, kitų ūkio subjektų.
2008 m. transporto ir ryšių sektoriuje dirbo 105 tūkst. žmonių, arba 6,9 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų, o sektoriuje sukurta bendrosios pridėtinės vertės (BPV) dalis, preliminariais duomenimis, sudarė 12,6 proc. (13 070 mln. Lt), arba 14,3 proc. daugiau nei 2007 m.