versija spausdinimui
(0)
Pristatome jums pagrindinio „SEB“ banko Latvijoje ekonomisto Andris Vilksas nuomone apie paskutinio ketvirčio šalies ekonominius rodiklius bei ateities perspektyvas.
„Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį Latvijos ekonomika pergyveno didžiausią kritimą palyginus su ankstesniais ketvirčiais. Daugelis pagrindinių ūkio šakų smarkiai smuktelėjo žemyn. Labiausiai prie ekonomikos kritimo šalyje prisidėjo daugiau nei dešimt procentų smukęs vidaus vartojimas, mažėjusios investicijos ir ėmęs pastebimai mažėti Latvijos eksportas. Metų pabaigoje net beveik trisdešimties procentų kritimą užfiksavo viešbučių bei restoranų sektorius, dėl kritusio turistų skaičiaus bei mažėjančios vartotojų perkamosios galios. Šiais metais šį sektorių toliau neigiamai veiks išvardinti faktoriai, taip pat nuo metų pradžios padidintas pridėtinės vertės mokestis šio sektoriaus paslaugoms, tad reikia tikėtis dar prastesnių šių metų.
Kiti smarkiai smukę sektoriai yra finansų bei mažmeninės prekybos. Šiose sektoriuose jau galime matyti ilgalaikes kritimo tendencijas, tad toliau mažėjant vartojimui tiek finansų, tiek mažmeninės prekybos sektorių perspektyvos yra labai prastos bent jau artimiausiu laiku.
Situacija Latvijos pramonėje ypatingai sudėtinga, nes šiame sektoriuje nuosmukį galima stebėti jau ilgiau nei metus. Šiek tiek neaiški padėtis su komercinėm paslaugom, kadangi remiantis statistika, čia didesnio kritimo nebuvo užfiksuota. Sunku spręsti ar iš tikrųjų komercinių paslaugų, ypač nekilnojamo turto sferoje nebuvo didesnio kritimo. Kaip ir tikėtasi, geriausiai iš visų pagrindinių ūkio sektorių pasirodė transporto sektorius, tačiau ir čia be nuosmukio nebuvo apsieita.
Kadangi šie metai prasidėjo itin niūromis prognozėmis ir jau paskelbtais dar prastesniais ekonominiais rodikliais, tad bendrasis Latvijos vidaus produktas per pirmą šių metų pusmetį turi realių galimybių nusmukti net tarp 12 – 18 procentų. Spręsti apie antrojo šių metų pusmečio perspektyvas kol kas yra sunku ir ankstoka. Kadangi rodikliai gali tiek pagerėti, tiek ir pablogėti, priklausomai nuo padėties pačioje Latvijoje ir pasaulio ekonomikoje. Jeigu Latvijai pavyks susitarti su Tarptautiniu valiutos fondu bei Europos sąjunga, bei tikslingai panaudoti skiriamus didelius pinigus ekonomikos gaivinimui, antrojo pusmečio šalies bendrojo vidaus produkto rodiklis kaip ir kiti makroekonominiai rodikliai gali nusmukti mažiau nei per pirmą šių metų pusmetį. Na o jau ateinančiais metais galima tikėtis ir nedidelio ekonomikos augimo.“
„Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį Latvijos ekonomika pergyveno didžiausią kritimą palyginus su ankstesniais ketvirčiais. Daugelis pagrindinių ūkio šakų smarkiai smuktelėjo žemyn. Labiausiai prie ekonomikos kritimo šalyje prisidėjo daugiau nei dešimt procentų smukęs vidaus vartojimas, mažėjusios investicijos ir ėmęs pastebimai mažėti Latvijos eksportas. Metų pabaigoje net beveik trisdešimties procentų kritimą užfiksavo viešbučių bei restoranų sektorius, dėl kritusio turistų skaičiaus bei mažėjančios vartotojų perkamosios galios. Šiais metais šį sektorių toliau neigiamai veiks išvardinti faktoriai, taip pat nuo metų pradžios padidintas pridėtinės vertės mokestis šio sektoriaus paslaugoms, tad reikia tikėtis dar prastesnių šių metų.
Kiti smarkiai smukę sektoriai yra finansų bei mažmeninės prekybos. Šiose sektoriuose jau galime matyti ilgalaikes kritimo tendencijas, tad toliau mažėjant vartojimui tiek finansų, tiek mažmeninės prekybos sektorių perspektyvos yra labai prastos bent jau artimiausiu laiku.
Situacija Latvijos pramonėje ypatingai sudėtinga, nes šiame sektoriuje nuosmukį galima stebėti jau ilgiau nei metus. Šiek tiek neaiški padėtis su komercinėm paslaugom, kadangi remiantis statistika, čia didesnio kritimo nebuvo užfiksuota. Sunku spręsti ar iš tikrųjų komercinių paslaugų, ypač nekilnojamo turto sferoje nebuvo didesnio kritimo. Kaip ir tikėtasi, geriausiai iš visų pagrindinių ūkio sektorių pasirodė transporto sektorius, tačiau ir čia be nuosmukio nebuvo apsieita.
Kadangi šie metai prasidėjo itin niūromis prognozėmis ir jau paskelbtais dar prastesniais ekonominiais rodikliais, tad bendrasis Latvijos vidaus produktas per pirmą šių metų pusmetį turi realių galimybių nusmukti net tarp 12 – 18 procentų. Spręsti apie antrojo šių metų pusmečio perspektyvas kol kas yra sunku ir ankstoka. Kadangi rodikliai gali tiek pagerėti, tiek ir pablogėti, priklausomai nuo padėties pačioje Latvijoje ir pasaulio ekonomikoje. Jeigu Latvijai pavyks susitarti su Tarptautiniu valiutos fondu bei Europos sąjunga, bei tikslingai panaudoti skiriamus didelius pinigus ekonomikos gaivinimui, antrojo pusmečio šalies bendrojo vidaus produkto rodiklis kaip ir kiti makroekonominiai rodikliai gali nusmukti mažiau nei per pirmą šių metų pusmetį. Na o jau ateinančiais metais galima tikėtis ir nedidelio ekonomikos augimo.“