versija spausdinimui
(0)
Latvija bei Vengrija, dvi Europos sąjungos šalys buvo šiandien Europos sąjungos finansų ministrų paragintos dar daugiau taupyti, kad jų biudžetų deficitas neviršytų numatyto lygio pagal šalies bendrąjį vidaus produktą.
Vengrijos vyriausybei būtina imtis adekvačių priemonių, kad jos šių metų biudžeto deficitas neviršytų plane numatytų trijų procentų šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu Latvijai būtina mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas ir kitas išlaidas, kad šios šalies biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei 5,3 procentai bendrojo šalies vidaus produkto.
Kilusi pasaulinė finansų krizė gerokai smogė Vidurio ir Rytų Europos šalims, na o silpniausios iš jų jau buvo priverstos kreiptis piniginių paskolų į Tarptautinį valiutos fondą bei Europos sąjungą. Daugeliui šio regiono šalių yra faktiškai iki minimo sumažėjusios galimybės pasiskolinti tarptautinėje rinkoje, tad šios šalys privalo imtis ryžtingų veiksmų ir mažinti išlaidas, kai tuo Vakarų Europos šalys smarkiai išlaidauja norėdamos atgaivinti savo ekonomikas bei apsaugoti didžiąsias finansų ir ne tik sektoriaus bendroves nuo galimo bankroto.
Priminsime, kad Latvijos ministras buvo pareiškęs, kad jei jiems nepavyks susitarti su Tarptautiniu valiutos fondu bei Europos komisija dėl to, kad būtų leista labiau padidinti šalies šių metų biudžeto deficitą bent iki septynių procentų bendro šalies vidaus produkto, tokiu būdu nemažinant smarkiai valstybės išlaidų, tuomet tikėtinas šių metų Latvijos bendrojo vidaus produkto kritimas gali sudaryti net penkiolika procentų, vietoj anksčiau prognozuotų dvylikos procentų.
Vengrijos vyriausybei būtina imtis adekvačių priemonių, kad jos šių metų biudžeto deficitas neviršytų plane numatytų trijų procentų šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu Latvijai būtina mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas ir kitas išlaidas, kad šios šalies biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei 5,3 procentai bendrojo šalies vidaus produkto.
Kilusi pasaulinė finansų krizė gerokai smogė Vidurio ir Rytų Europos šalims, na o silpniausios iš jų jau buvo priverstos kreiptis piniginių paskolų į Tarptautinį valiutos fondą bei Europos sąjungą. Daugeliui šio regiono šalių yra faktiškai iki minimo sumažėjusios galimybės pasiskolinti tarptautinėje rinkoje, tad šios šalys privalo imtis ryžtingų veiksmų ir mažinti išlaidas, kai tuo Vakarų Europos šalys smarkiai išlaidauja norėdamos atgaivinti savo ekonomikas bei apsaugoti didžiąsias finansų ir ne tik sektoriaus bendroves nuo galimo bankroto.
Priminsime, kad Latvijos ministras buvo pareiškęs, kad jei jiems nepavyks susitarti su Tarptautiniu valiutos fondu bei Europos komisija dėl to, kad būtų leista labiau padidinti šalies šių metų biudžeto deficitą bent iki septynių procentų bendro šalies vidaus produkto, tokiu būdu nemažinant smarkiai valstybės išlaidų, tuomet tikėtinas šių metų Latvijos bendrojo vidaus produkto kritimas gali sudaryti net penkiolika procentų, vietoj anksčiau prognozuotų dvylikos procentų.