versija spausdinimui
(0)
Po dar vienos akcijoms nesėkmingos savaitės penktadienį JAV rinka sugebėjo atgauti šiek tiek prarastų pozicijų, tačiau atsigavimas nebuvo ryškus. Didžiąją dalį sesijos akcijų kainos mažėjo paskelbus prastą darbo rinkos ataskaitą, bet paskutinę prekybos valandą užsitęsęs nuosmukis paskatino techninį atšokimą. Prie jo iš dalies prisidėjo ir pranešimas, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė ketina perimti iki 75 proc. finansinių sunkumų kamuojamo vieno didžiausių britų banko „Loyd‘s“ akcijų.
Nuo aukščiausio taško, kuris buvo pasiektas 2007 metų spalį, pagrindiniai Volstryto indeksai Dow Jones ir S&P 500 jau yra nukritę atitinkamai 56 proc. ir 53 proc., o nuo metų pradžios jų nuosmukis siekia apie 25 proc.
Bankas „Wells Fargo“ pranešė apie planus 85 proc. nurėžti ketvirčio mokėtinų dividendų dydį ir taip sutaupyti 5 mlrd. JAV dolerių kasmet. Kompanijos akcijos kilo 6 proc. Tačiau kitų finansų sektoriaus, kurio atstovai skęsta problemų liūne, pozicijos nesekė „Wells Fargo“ iš paskos. „Chevron Corp.” ir „Exxon Mobil” akcijos brango daugiau nei 2,9 proc. Dėl kylančių žaliavinės naftos kainų į viršų šoktelėjo naftos sektoriaus bendrovių akcijos.
Nesiliaujant baimėms, kad gali žlugti antra didžiausia pasaulio automobilių gamintoja „General Motors“, jos akcijos penktadienį atpigo dar 22 proc. Diversifikuotų verslų konsorciumo „General Electric“ akcijos atsitiesė 6 proc. iš 18 metų žemiausio taško, kuris buvo pasiektas šią savaitę dėl gandų, kad bendrovė gali būti ne iki galo atspindėjusi visų sudarytų atidėjinių rizikų ir kad artimiausiu metu dėl augančių nuostolių gali būti sumažintas jos kredito reitingas. Penktadienį dviejų skirtingų įmonių analitikai išreiškė nuomonę, kad bendrovė turi pakankamai kapitalo, kad galėtų finansuoti savo veiklą.
Iš pigusių rinkos dalyvių galima įvardyti technologijų sektorių. Jį žemyn tempė išmaniųjų telefonų „iPhone“ gamintojos „Apple“ akcijos, nes jų tikslinę kainą ir rekomendacijas mažėjimo linkme peržiūrėjo įtakingo banko „J.P. Morgan“ analitikai.
Šią savaitę panašu, kad galima tikėtis sulaukti tolesnio rinkos atšokimo, tačiau jo dydį gali riboti niūrus rinką supantis fondas, kuris greičiausiai skatins pesimistus naudotis net nedideliais atsitiesimais, kaip susidariusia proga pasitraukti iš pasitikėjimą praradusios rinkos.
Oficiali darbo rinkos ataskaita parodė, kad vasarį darbo vietų skaičius JAV sumažėjo 651 tūkst. ir faktiškai atitiko prognozę, kad šis dydis gali mažėti apie 650 tūkst. Taip pat paaiškėjo, kad gruodį peržiūrėta darbo rinka susitraukė 681 tūkst. darbo vietų, t. y. šiek tiek mažiau, nei tikėtasi. Nepaisant to, nedarbo lygis šalyje išaugo nuo 7,6 proc. sausį iki 8,1 proc., t. y. daugiau, nei buvo prognozuota (7,9 proc.).
Po nemažo šuolio į viršų savaitės pabaigoje krito iždo obligacijų kaina. 10 metų vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas pasistiebė nuo 2,81 iki 2,87 proc. Pirkėjai greičiausiai nusprendė laikinai atsitraukti, vyriausybei pranešus, kad šią savaitę VVP pasiūla bus dar labiau išplėsta, kai per tris aukcionus bus platinama naujų iždo instrumentų emisijų už 63 mlrd. JAV dolerių, kuriuos rinkai reikia sugromuliuoti. Praėjusią savaitę VVP buvo išplatinta už 94 mlrd. JAV dolerių.
3 mėnesių tarpbankinės palūkanos pakilo nuo 1,28 iki 1,29 proc., o vienos nakties Libor norma išliko stabili – 0,32 proc. TED spread rodiklis sumažėjo nuo 1,1 iki 1,08 proc., o Libor-OIS išlaikė savo pozicijas ties 1,03 proc.
Vakarų Europa
Per penktadienio prekybą Vakarų Europos akcijų indeksai toliau smuko žemyn. Visą praėjusią savaitę prekyba Vakarų Europos rinkose vyko šia kryptimi, išskyrus trečiadienį, kai investuotojai pasidavė euforijai dėl Kinijos papildomos paramos savo ekonomikai. Deja, jau kitą dieną ši naujiena neapsitvirtino ir prekyba sugrįžo į realybę. Penktadienį neigiamą postūmį Vakarų Europos kainoms suteikė mėnesio darbo rinkos ataskaita JAV, pagal kurią darbo vietų skaičius vasarį sumažėjo dar 651 tūkst. Kol kas pagrindo rinkoms atsigauti greitu metu nėra, ypač kai vis dažniau galima išgirsti nuomonę, kad dabartinės ekonomikos rodiklių reikšmės šiuo metu dar nėra prasčiausios.
Kaip jau įprasta šiuo metu, daugiausia nukentėjo finansų sektoriaus akcijos – pasak „Reuters“, tokie finansų sektoriaus veikėjai kaip „Societe Generale“, „BNP Paribas“, „AXA“, „ING“ ar „HSBC“ krito nuo 4,4 iki 6,6 proc.
Šią savaitę investuotojai įdėmiau turėtų pažvelgti į tokius Vakarų Europos rinkose skelbiamus rodiklius, kaip euro zonos investuotojų pasitikėjimo rodiklis ar mažmeninė prekyba. Pirmasis bus skelbiamas šiandien, o mažmeninė prekyba – penktadienį. Pastarosios apyvarta, prognozuojama, sausio mėnesį galėjo 0,2 proc. šoktelėti, lyginant su gruodžiu (veikiausiai dėl sezoninių išpardavimų), tačiau gali būti 2,2 proc. mažesnė nei prieš metus.
D. Britanijos gamintojų kainų indeksas vasario mėnesį augo 3,1 proc. metiniu tempu – vienu mažiausių nuo 2007 metų. Per mėnesį gamintojų kainos pakilo 0,1 proc. Anglijos bankas, ketvirtadienį sumažinęs bazinę palūkanų normą iki 0,5 proc., leido suprasti, kad infliacija šiuo metu yra jau praėjusių metų problema. Prognozuojant defliacijos procesus Anglijos bankas imsis netgi pinigų spausdinimo, taip siekdamas padidinti likvidumą.
Azija
Šį rytą nukritęs 1,2 proc., o nuo metų pradžios praradęs beveik penktadalį vertės, Japonijos Nikkei 225 akcijų indeksas pasiekė 1982 m. spalio lygį. Rinką išjudino finansų ministerijos duomenys, kad sausį Japonijos einamoji sąskaita po 13 metų pertraukos vėl buvo deficitinė. „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo 15,3 mlrd. jenų deficitą, tačiau faktinis skaičius buvo 172,8 mlrd. jenų (1,8 mlrd. JAV dolerių). Sausį metinis importo sumažėjimas siekė 31,7 proc., kai eksporto kritimas paspartėjo nuo gruodį buvusių 35,1 proc. iki 46,3 proc.
Vasarį, t. y. jau devintą mėnesį iš eilės, augo Japonijos įmonių bankrotų skaičius. Per mėnesį nemokios tapo 1318 įmonių, arba 10,4 proc. daugiau nei prieš metus. Beje, nuo metų pradžios bankrutavo 11 biržos sąrašuose esančių bendrovių.
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šįryt krito daugiau nei 3 proc., o daugiausia šio indekso smukimą lėmė kritusios automobilių gamintojų ir žaliavų bendrovių akcijos. Po truputį rimsta praėjusią savaitę sukeltas didžiulis šurmulys, kurį sukėlė gandai, jog Kinijos vyriausybė padidins savo ekonomikos gaivinimo planą dvigubai ar trigubai, todėl tai atitinkamai atspindi akcijų rinkos. Garsusis investuotojas Jimas Rogersas dar kartą pabrėžė, kad tiki, jog Kinija pirmiau atsigaus po ekonomikos sunkmečio nei JAV, turimi užsienio atsargų rezervai ir skatinamoji vyriausybės politika gali padėti šiai valstybei dar labiau didinti ekonomikos produktyvumą. Beje, sausakrūvių laivų pervežimo frachtų indeksas Baltic Dry Index toliau greitais tempais auga ir jau yra 3 kartus didesnis nei pasiektos žemumos 2008 m. gruodį. Taip pat pasirodė įdomi žinutė, kad Kinija baigė pildyti savo turimus 100 mln. barelių talpos (arba per mėnesį sunaudojamas naftos kiekis šalyje) strateginius naftos rezervus ir galvoja apie tolesnį atsargų kaupimą jūros tankeriuose. Toks sprendimas yra pakankamai logiškas, nes pildyti naftos rezervus, esant dabartinėms sumažėjusioms naftos kainoms, tokiai valstybei, kuri yra antra pagal dydį naftos importuotoja, yra strategiškai naudinga.
Baltijos šalys
Kainos Estijoje vasario mėnesį sumažėjo 0,3 proc., o metinis infliacijos tempas siekė 3,4 proc. – mažiausią savo reikšmę nuo 2005 metų vasaros. Pasak Estijos statistikų, pagrindinis kainų mažėjimo veiksnys buvo kritusi kuro kaina, dėl kurios sumažėjo ir šildymo išlaidos. Kainas šalyje smukdo ir silpstanti vidaus paklausa, kuri smunka vis labiau gilėjant recesijai.
Latvijos pramonės produkcija sausio mėnesį mažėjo 23,9 proc. metiniu tempu. Pasak „Bloomberg“, tai antra pagal dydį pramonės gamybos nuosmukio reikšmė Europos Sąjungoje. Daugiausia pramonės gamyba sausį smuko Estijoje – 26,8 proc. Apie ekonomikos sulėtėjimą liudija ir darbo rinkos statistika. Nedarbo lygis Latvijoje vasario mėnesį išaugo iki 9,5 proc., gruodį jis dar siekė 8,3 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Sausį metinis Vengrijos pramonės produkcijos apimčių kritimas siekė 21 proc. – šiek tiek mažiau, nei gruodį fiksuotas neigiamas 23,3 proc. pokytis. Daugiausia smuko į eksportą orientuotos transporto priemonių gamybos, telekomunikacijų įrangos ir elektroninių prekių grupės.
Ukrainos geležies rūdos išgavėjai 2009 m. vasario mėnesį išgavo 4,6 mln. tonų geležies rūdos, tai yra 7 proc. daugiau nei sausio mėnesį ir 28 proc. mažiau nei praeitų metų vasarį. Matyti, kad po stipraus šoko plieno pramonė po truputį atsigauna, didėja apimtys, auga ir geležies rūdos pirkimai. Be abejo, svarbus veiksnys yra ir gerokai mažesnės geležies rūdos kainos, kurios per metus vietinėje rinkoje krito 26 proc. iki 50 JAV dolerių už toną, o eksporto rinkoje krito 41 proc. iki 45 JAV dolerių už toną. Svarbu pastebėti, kad eksporto kainos per mėnesį paaugo net 20 proc., o tai išties rodo lengvą plieno rinkos atsigavimą ir geresnę Ukrainos, vienos didžiausių pasaulio plieno eksportuotojų, padėtį.
Ukrainos vamzdžių gamintojai 2009 m. vasario mėnesį pagamino 128 tūkstančius tonų vamzdžių, tai yra net 45 proc. daugiau nei sausio mėnesį, bet 39 proc. mažiau nei prieš metus. Lengvą atsigavimą galima aiškinti tuo, jog vasario mėnesį nebuvo sutrikęs gamtinių dujų tiekimas ir vamzdžių kainos per metus yra gerokai nukritusios.
Čekijos krona, Lenkijos zlotas ir Vengrijos forintas penktadienį, reaguodami į paskelbtus JAV darbo rinkos duomenis, sustiprėjo euro atžvilgiu. Forinto kursas pakilo 0,6 proc. (iki 315,5 kronos už eurą), zloto – 1 proc. (iki 4,6936 zloto už eurą), kronos – 1,3 proc. (iki 27,654 kronos už eurą). Rinkos dalyviai tikėjosi blogesnių JAV darbo rinkos duomenų, o paskelbus ataskaitą paaiškėjo, kad tempas, kuriuo prarandamos darbo vietos vienoje svarbiausių pasaulio ekonomikų, lėtėja. Valiutų brangimas šįkart daugiausia sietinas su investuotojų lūkesčiais – geresni rezultatai leido tikėtis, kad pasaulio ekonomika lėtėja ne taip greitai, kaip manyta, ir kad dėl to minėtų šalių valiutų paklausa gali būti didesnė, nei ekonomikai smukus dar labiau.
Lenkija šiandien organizuoja vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcioną zlotais. Tikimasi pritraukti 1,1–1,4 mlrd. zlotų išplatinus 26 savaičių trukmės (iki šių metų rugsėjo 9 d.) ir 1,5–1,8 mlrd. zlotų vienerių metų trukmės Lenkijos VVP. Per prieš mėnesį vykusį analogišką aukcioną išplatintų vienerių metų trukmės Lenkijos VVP pajamingumas siekė 4,88 proc., o per kovo 4 d. vykusį VVP aukcioną 2 m. VVP zlotais – 5,804 proc.
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kainos vėl veržėsi į viršų ir pakilo aukščiau nei 45,50 JAV dolerio už barelį. Šiandien ryte naftos kaina toliau tęsė kilimą ir jau buvo perkopusi 46 JAV dolerius. Jau praėjusios savaitės pabaigoje rinką ėmė kaitinti vis artėjantis kovo 15 d. OPEC narių susirinkimas, nuo kurio sprendimo stipriai priklausys, kokia linkme judės žaliavinės naftos kainos. Rinkos dalyviai jau dabar ima dėlioti galimus OPEC sprendimo variantus. Iš pastarųjų naftos kainų kilimų galima daryti prielaidas, kad daugumos mintys sukasi apie tolesnį naftos gavybos kvotų mažinimą. Naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktoje naftos analitikų apklausoje 31 respondentas iš 41 atsakė, kad OPEC turėtų mažinti naftos gavybą. Tačiau vyrauja nuomonė, kad mažinimas galėtų būti kuklesnis nei ankstesnieji ir siektų 0,5–1,5 mln. barelių per dieną. Taip pat šią savaitę, matyt, išgirsime ir daugybę OPEC atstovų komentarų ir atskirų šalių pozicijų. Pavyzdžiui, šeštadienį Irako naftos pramonės ministras pabrėžė, kad per OPEC susirinkimą Vienoje reikėtų toliau mažinti naftos gavybos kvotas, nes tik taip galima subalansuoti naftos paklausą ir pasiūlą rinkose. Bet galima pastebėti, kad OPEC norai turėti gerokai didesnes naftos kainas prasilenkia su dabartine pasaulio ekonomikos situacija, nes brangesnė nafta atitinkamai būtų dar vienas stabdys greičiau atsigauti ekonomikai. Beje, įdomu pastebėti, kad pagaliau po ilgo laiko žaliavinės „WTI“ naftos kaina pralenkė „Brent“ kainą ir skirtumas tarp jų vėl sugrįžo į teigiamą reikšmę, o tai gali būti vienas iš ženklų, jog JAV naftos perteklinė rinka ima po truputį stabilizuotis.
Aukso kaina per penktadienio prekybą svyravo 930–945 JAV dolerių už trojos unciją. Penktadienį aukso kaina, atrodo, jau buvo pasiruošusi kopti į viršų, tačiau paskelbti truputį geresni, nei tikėtasi, nedarbo lygio duomenys auksą vėl truputį atpigino. Beje, penktadienį vėl stipriai brango euras dolerio atžvilgiu. Įdomiausia, kad kovo 6 d. po ilgo laikotarpio didžiausiame biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimas aukso kiekis sumažėjo 0,3 tonos, pirmą kartą nuo sausio pradžios. Šis sumažėjimas atspindi tam tikrą susidomėjimo auksu nuslopimą, aukso kainoms nesugebėjus ilgiau išsilaikyti aukščiau nei 1000 JAV dolerių riba ir daliai investuotojų fiksuojant tam tikrus pelnus. Be to, susidomėjimas ne investiciniu auksu, pranešama, toliau išlieka silpnas. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą net 18 iš 22 aukso analitikų tikisi aukso kainos stiprėjimo šią savaitę.
Nuo aukščiausio taško, kuris buvo pasiektas 2007 metų spalį, pagrindiniai Volstryto indeksai Dow Jones ir S&P 500 jau yra nukritę atitinkamai 56 proc. ir 53 proc., o nuo metų pradžios jų nuosmukis siekia apie 25 proc.
Bankas „Wells Fargo“ pranešė apie planus 85 proc. nurėžti ketvirčio mokėtinų dividendų dydį ir taip sutaupyti 5 mlrd. JAV dolerių kasmet. Kompanijos akcijos kilo 6 proc. Tačiau kitų finansų sektoriaus, kurio atstovai skęsta problemų liūne, pozicijos nesekė „Wells Fargo“ iš paskos. „Chevron Corp.” ir „Exxon Mobil” akcijos brango daugiau nei 2,9 proc. Dėl kylančių žaliavinės naftos kainų į viršų šoktelėjo naftos sektoriaus bendrovių akcijos.
Nesiliaujant baimėms, kad gali žlugti antra didžiausia pasaulio automobilių gamintoja „General Motors“, jos akcijos penktadienį atpigo dar 22 proc. Diversifikuotų verslų konsorciumo „General Electric“ akcijos atsitiesė 6 proc. iš 18 metų žemiausio taško, kuris buvo pasiektas šią savaitę dėl gandų, kad bendrovė gali būti ne iki galo atspindėjusi visų sudarytų atidėjinių rizikų ir kad artimiausiu metu dėl augančių nuostolių gali būti sumažintas jos kredito reitingas. Penktadienį dviejų skirtingų įmonių analitikai išreiškė nuomonę, kad bendrovė turi pakankamai kapitalo, kad galėtų finansuoti savo veiklą.
Iš pigusių rinkos dalyvių galima įvardyti technologijų sektorių. Jį žemyn tempė išmaniųjų telefonų „iPhone“ gamintojos „Apple“ akcijos, nes jų tikslinę kainą ir rekomendacijas mažėjimo linkme peržiūrėjo įtakingo banko „J.P. Morgan“ analitikai.
Šią savaitę panašu, kad galima tikėtis sulaukti tolesnio rinkos atšokimo, tačiau jo dydį gali riboti niūrus rinką supantis fondas, kuris greičiausiai skatins pesimistus naudotis net nedideliais atsitiesimais, kaip susidariusia proga pasitraukti iš pasitikėjimą praradusios rinkos.
Oficiali darbo rinkos ataskaita parodė, kad vasarį darbo vietų skaičius JAV sumažėjo 651 tūkst. ir faktiškai atitiko prognozę, kad šis dydis gali mažėti apie 650 tūkst. Taip pat paaiškėjo, kad gruodį peržiūrėta darbo rinka susitraukė 681 tūkst. darbo vietų, t. y. šiek tiek mažiau, nei tikėtasi. Nepaisant to, nedarbo lygis šalyje išaugo nuo 7,6 proc. sausį iki 8,1 proc., t. y. daugiau, nei buvo prognozuota (7,9 proc.).
Po nemažo šuolio į viršų savaitės pabaigoje krito iždo obligacijų kaina. 10 metų vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas pasistiebė nuo 2,81 iki 2,87 proc. Pirkėjai greičiausiai nusprendė laikinai atsitraukti, vyriausybei pranešus, kad šią savaitę VVP pasiūla bus dar labiau išplėsta, kai per tris aukcionus bus platinama naujų iždo instrumentų emisijų už 63 mlrd. JAV dolerių, kuriuos rinkai reikia sugromuliuoti. Praėjusią savaitę VVP buvo išplatinta už 94 mlrd. JAV dolerių.
3 mėnesių tarpbankinės palūkanos pakilo nuo 1,28 iki 1,29 proc., o vienos nakties Libor norma išliko stabili – 0,32 proc. TED spread rodiklis sumažėjo nuo 1,1 iki 1,08 proc., o Libor-OIS išlaikė savo pozicijas ties 1,03 proc.
Vakarų Europa
Per penktadienio prekybą Vakarų Europos akcijų indeksai toliau smuko žemyn. Visą praėjusią savaitę prekyba Vakarų Europos rinkose vyko šia kryptimi, išskyrus trečiadienį, kai investuotojai pasidavė euforijai dėl Kinijos papildomos paramos savo ekonomikai. Deja, jau kitą dieną ši naujiena neapsitvirtino ir prekyba sugrįžo į realybę. Penktadienį neigiamą postūmį Vakarų Europos kainoms suteikė mėnesio darbo rinkos ataskaita JAV, pagal kurią darbo vietų skaičius vasarį sumažėjo dar 651 tūkst. Kol kas pagrindo rinkoms atsigauti greitu metu nėra, ypač kai vis dažniau galima išgirsti nuomonę, kad dabartinės ekonomikos rodiklių reikšmės šiuo metu dar nėra prasčiausios.
Kaip jau įprasta šiuo metu, daugiausia nukentėjo finansų sektoriaus akcijos – pasak „Reuters“, tokie finansų sektoriaus veikėjai kaip „Societe Generale“, „BNP Paribas“, „AXA“, „ING“ ar „HSBC“ krito nuo 4,4 iki 6,6 proc.
Šią savaitę investuotojai įdėmiau turėtų pažvelgti į tokius Vakarų Europos rinkose skelbiamus rodiklius, kaip euro zonos investuotojų pasitikėjimo rodiklis ar mažmeninė prekyba. Pirmasis bus skelbiamas šiandien, o mažmeninė prekyba – penktadienį. Pastarosios apyvarta, prognozuojama, sausio mėnesį galėjo 0,2 proc. šoktelėti, lyginant su gruodžiu (veikiausiai dėl sezoninių išpardavimų), tačiau gali būti 2,2 proc. mažesnė nei prieš metus.
D. Britanijos gamintojų kainų indeksas vasario mėnesį augo 3,1 proc. metiniu tempu – vienu mažiausių nuo 2007 metų. Per mėnesį gamintojų kainos pakilo 0,1 proc. Anglijos bankas, ketvirtadienį sumažinęs bazinę palūkanų normą iki 0,5 proc., leido suprasti, kad infliacija šiuo metu yra jau praėjusių metų problema. Prognozuojant defliacijos procesus Anglijos bankas imsis netgi pinigų spausdinimo, taip siekdamas padidinti likvidumą.
Azija
Šį rytą nukritęs 1,2 proc., o nuo metų pradžios praradęs beveik penktadalį vertės, Japonijos Nikkei 225 akcijų indeksas pasiekė 1982 m. spalio lygį. Rinką išjudino finansų ministerijos duomenys, kad sausį Japonijos einamoji sąskaita po 13 metų pertraukos vėl buvo deficitinė. „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo 15,3 mlrd. jenų deficitą, tačiau faktinis skaičius buvo 172,8 mlrd. jenų (1,8 mlrd. JAV dolerių). Sausį metinis importo sumažėjimas siekė 31,7 proc., kai eksporto kritimas paspartėjo nuo gruodį buvusių 35,1 proc. iki 46,3 proc.
Vasarį, t. y. jau devintą mėnesį iš eilės, augo Japonijos įmonių bankrotų skaičius. Per mėnesį nemokios tapo 1318 įmonių, arba 10,4 proc. daugiau nei prieš metus. Beje, nuo metų pradžios bankrutavo 11 biržos sąrašuose esančių bendrovių.
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šįryt krito daugiau nei 3 proc., o daugiausia šio indekso smukimą lėmė kritusios automobilių gamintojų ir žaliavų bendrovių akcijos. Po truputį rimsta praėjusią savaitę sukeltas didžiulis šurmulys, kurį sukėlė gandai, jog Kinijos vyriausybė padidins savo ekonomikos gaivinimo planą dvigubai ar trigubai, todėl tai atitinkamai atspindi akcijų rinkos. Garsusis investuotojas Jimas Rogersas dar kartą pabrėžė, kad tiki, jog Kinija pirmiau atsigaus po ekonomikos sunkmečio nei JAV, turimi užsienio atsargų rezervai ir skatinamoji vyriausybės politika gali padėti šiai valstybei dar labiau didinti ekonomikos produktyvumą. Beje, sausakrūvių laivų pervežimo frachtų indeksas Baltic Dry Index toliau greitais tempais auga ir jau yra 3 kartus didesnis nei pasiektos žemumos 2008 m. gruodį. Taip pat pasirodė įdomi žinutė, kad Kinija baigė pildyti savo turimus 100 mln. barelių talpos (arba per mėnesį sunaudojamas naftos kiekis šalyje) strateginius naftos rezervus ir galvoja apie tolesnį atsargų kaupimą jūros tankeriuose. Toks sprendimas yra pakankamai logiškas, nes pildyti naftos rezervus, esant dabartinėms sumažėjusioms naftos kainoms, tokiai valstybei, kuri yra antra pagal dydį naftos importuotoja, yra strategiškai naudinga.
Baltijos šalys
Kainos Estijoje vasario mėnesį sumažėjo 0,3 proc., o metinis infliacijos tempas siekė 3,4 proc. – mažiausią savo reikšmę nuo 2005 metų vasaros. Pasak Estijos statistikų, pagrindinis kainų mažėjimo veiksnys buvo kritusi kuro kaina, dėl kurios sumažėjo ir šildymo išlaidos. Kainas šalyje smukdo ir silpstanti vidaus paklausa, kuri smunka vis labiau gilėjant recesijai.
Latvijos pramonės produkcija sausio mėnesį mažėjo 23,9 proc. metiniu tempu. Pasak „Bloomberg“, tai antra pagal dydį pramonės gamybos nuosmukio reikšmė Europos Sąjungoje. Daugiausia pramonės gamyba sausį smuko Estijoje – 26,8 proc. Apie ekonomikos sulėtėjimą liudija ir darbo rinkos statistika. Nedarbo lygis Latvijoje vasario mėnesį išaugo iki 9,5 proc., gruodį jis dar siekė 8,3 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Sausį metinis Vengrijos pramonės produkcijos apimčių kritimas siekė 21 proc. – šiek tiek mažiau, nei gruodį fiksuotas neigiamas 23,3 proc. pokytis. Daugiausia smuko į eksportą orientuotos transporto priemonių gamybos, telekomunikacijų įrangos ir elektroninių prekių grupės.
Ukrainos geležies rūdos išgavėjai 2009 m. vasario mėnesį išgavo 4,6 mln. tonų geležies rūdos, tai yra 7 proc. daugiau nei sausio mėnesį ir 28 proc. mažiau nei praeitų metų vasarį. Matyti, kad po stipraus šoko plieno pramonė po truputį atsigauna, didėja apimtys, auga ir geležies rūdos pirkimai. Be abejo, svarbus veiksnys yra ir gerokai mažesnės geležies rūdos kainos, kurios per metus vietinėje rinkoje krito 26 proc. iki 50 JAV dolerių už toną, o eksporto rinkoje krito 41 proc. iki 45 JAV dolerių už toną. Svarbu pastebėti, kad eksporto kainos per mėnesį paaugo net 20 proc., o tai išties rodo lengvą plieno rinkos atsigavimą ir geresnę Ukrainos, vienos didžiausių pasaulio plieno eksportuotojų, padėtį.
Ukrainos vamzdžių gamintojai 2009 m. vasario mėnesį pagamino 128 tūkstančius tonų vamzdžių, tai yra net 45 proc. daugiau nei sausio mėnesį, bet 39 proc. mažiau nei prieš metus. Lengvą atsigavimą galima aiškinti tuo, jog vasario mėnesį nebuvo sutrikęs gamtinių dujų tiekimas ir vamzdžių kainos per metus yra gerokai nukritusios.
Čekijos krona, Lenkijos zlotas ir Vengrijos forintas penktadienį, reaguodami į paskelbtus JAV darbo rinkos duomenis, sustiprėjo euro atžvilgiu. Forinto kursas pakilo 0,6 proc. (iki 315,5 kronos už eurą), zloto – 1 proc. (iki 4,6936 zloto už eurą), kronos – 1,3 proc. (iki 27,654 kronos už eurą). Rinkos dalyviai tikėjosi blogesnių JAV darbo rinkos duomenų, o paskelbus ataskaitą paaiškėjo, kad tempas, kuriuo prarandamos darbo vietos vienoje svarbiausių pasaulio ekonomikų, lėtėja. Valiutų brangimas šįkart daugiausia sietinas su investuotojų lūkesčiais – geresni rezultatai leido tikėtis, kad pasaulio ekonomika lėtėja ne taip greitai, kaip manyta, ir kad dėl to minėtų šalių valiutų paklausa gali būti didesnė, nei ekonomikai smukus dar labiau.
Lenkija šiandien organizuoja vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcioną zlotais. Tikimasi pritraukti 1,1–1,4 mlrd. zlotų išplatinus 26 savaičių trukmės (iki šių metų rugsėjo 9 d.) ir 1,5–1,8 mlrd. zlotų vienerių metų trukmės Lenkijos VVP. Per prieš mėnesį vykusį analogišką aukcioną išplatintų vienerių metų trukmės Lenkijos VVP pajamingumas siekė 4,88 proc., o per kovo 4 d. vykusį VVP aukcioną 2 m. VVP zlotais – 5,804 proc.
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kainos vėl veržėsi į viršų ir pakilo aukščiau nei 45,50 JAV dolerio už barelį. Šiandien ryte naftos kaina toliau tęsė kilimą ir jau buvo perkopusi 46 JAV dolerius. Jau praėjusios savaitės pabaigoje rinką ėmė kaitinti vis artėjantis kovo 15 d. OPEC narių susirinkimas, nuo kurio sprendimo stipriai priklausys, kokia linkme judės žaliavinės naftos kainos. Rinkos dalyviai jau dabar ima dėlioti galimus OPEC sprendimo variantus. Iš pastarųjų naftos kainų kilimų galima daryti prielaidas, kad daugumos mintys sukasi apie tolesnį naftos gavybos kvotų mažinimą. Naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktoje naftos analitikų apklausoje 31 respondentas iš 41 atsakė, kad OPEC turėtų mažinti naftos gavybą. Tačiau vyrauja nuomonė, kad mažinimas galėtų būti kuklesnis nei ankstesnieji ir siektų 0,5–1,5 mln. barelių per dieną. Taip pat šią savaitę, matyt, išgirsime ir daugybę OPEC atstovų komentarų ir atskirų šalių pozicijų. Pavyzdžiui, šeštadienį Irako naftos pramonės ministras pabrėžė, kad per OPEC susirinkimą Vienoje reikėtų toliau mažinti naftos gavybos kvotas, nes tik taip galima subalansuoti naftos paklausą ir pasiūlą rinkose. Bet galima pastebėti, kad OPEC norai turėti gerokai didesnes naftos kainas prasilenkia su dabartine pasaulio ekonomikos situacija, nes brangesnė nafta atitinkamai būtų dar vienas stabdys greičiau atsigauti ekonomikai. Beje, įdomu pastebėti, kad pagaliau po ilgo laiko žaliavinės „WTI“ naftos kaina pralenkė „Brent“ kainą ir skirtumas tarp jų vėl sugrįžo į teigiamą reikšmę, o tai gali būti vienas iš ženklų, jog JAV naftos perteklinė rinka ima po truputį stabilizuotis.
Aukso kaina per penktadienio prekybą svyravo 930–945 JAV dolerių už trojos unciją. Penktadienį aukso kaina, atrodo, jau buvo pasiruošusi kopti į viršų, tačiau paskelbti truputį geresni, nei tikėtasi, nedarbo lygio duomenys auksą vėl truputį atpigino. Beje, penktadienį vėl stipriai brango euras dolerio atžvilgiu. Įdomiausia, kad kovo 6 d. po ilgo laikotarpio didžiausiame biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimas aukso kiekis sumažėjo 0,3 tonos, pirmą kartą nuo sausio pradžios. Šis sumažėjimas atspindi tam tikrą susidomėjimo auksu nuslopimą, aukso kainoms nesugebėjus ilgiau išsilaikyti aukščiau nei 1000 JAV dolerių riba ir daliai investuotojų fiksuojant tam tikrus pelnus. Be to, susidomėjimas ne investiciniu auksu, pranešama, toliau išlieka silpnas. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą net 18 iš 22 aukso analitikų tikisi aukso kainos stiprėjimo šią savaitę.