versija spausdinimui
(1)
Manai, kad šiuo metu esanti krizė yra vienintelė ir nepakartojama? – klysti!
Siūlome trumpai susipažinti su dešimt didžiausių krizių kilusių per praėjusį dvidešimtą amžių.
Numeris 10
Panika – 1907 metai
Tais metais kilusią paniką lėmė gana tipinės problemos, t.y. per nelyg didelės išlaidos ir perdėta bei netinkama spekuliacija rinkoje. Krachas tuomet biržoje įvyko kovą, na o toliau jis prasitęsė spalio mėnesį. Kilusios panikos metu investuotojai skubėjo masiškai atsikratyti bankų ir kitų kompanijų akcijomis. Tuo metu Amerikos valdžia padedama privataus „JP Morgan“ banko panaudojo valstybės lėšas ir sugebėjo sutramdyti kilusią krizę. Pasitikėjimas į finansų rinkas vėl sugrįžo tik kitų metų vasarį. Tuo metu šalies valdžia gavo skaudžią pamoką, bei pasižadėjo užkirsti kelią ateityje galimai kilsiančioms panašioms krizėms. Būtent po šios krizės buvo sukurtas dabartinis Amerikos Centrinis bankas (FED) 1913 metais.
Numeris 9
Meksikos peso krizė – 1994 metai
Ši krizė taip pat žinoma pavadinimu „El Error de Diciembre”. Krizė kilo po to kai 1994 metų gruodį smarkiai buvo devalvuotas pesas, bei prasidėjo masiniai protestai dėl šalyje tvyrančios korupcijos. Naujai išrinkto Meksikos prezidento administracija neturėjo kitos išeities, kaip tik devalvuoti pesą. Po ko iš šalies masiškai ėmė trauktis užsienio investuotojai, bendrasis šalies vidaus produktas smarkiai krito, tuo tarpu infliacija stipriai šoktelėjo aukštyn.
Numeris 8
Argentinos ekonomikos krizė – 1999 metai
Aštuoniasdešimtieji metai buvo išties sunkūs Argentinai, šalyje vyravo karinė diktatūra, ekonomika ritosi žemyn, siautėjo didelė infliacija. Dėl ko nuosekliai augo šios šalies skola, kuri devyniasdešimtaisiais pasiekė rekordines aukštumas. Padėtį dar labiau pablogino buvusi didelė korupcija šalyje. 1999 metais ekonomikos recesija jau buvo apėmusi visą šalį. Visos šios aplinkybės sukėlė investuotojų nepasitikėjimą, dėl ko jie ėmė masiškai pardavinėti turėtas Argentinos bankų ir kitų bendrovių akcijas. Tuo tarpu šalies valdžia ėmėsi veiksmų ir užšaldė visus bankuose buvusius indėlius ir sąskaitas, leisdama išsigryninti tik nedideles pinigų sumas. Dėl to šalyje kilo masiniai neramumai ir buvusi šalies valdžia buvo priversta atsistatydinti. Po to buvusios dvi vyriausybės nesugebėjo išspręsti šalyje buvusių problemų, na ir tik trečioji sekusi vyriausybė sugebėjo stabilizuoti padėtį Argentinoje.
Numeris 7
Vokietijoje kilusi hiperinfliacija - 1918-24 metai
Jeigu dar 1914 metais už vieną dolerį buvo mokamos keturios markės, tai jau 1923 metais už vieną dolerį Vokietijoje tekdavo pakloti po vieną milijardą markių. Norėdamas panešti tiek daug pinigų tuo metu turėjai turėti tvirtą krepšį, tačiau kartais ir pilno krepšio pinigų nepakakdavo norint nusipirkti bent kepalėlį duonos.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, laimėjusieji pareikalavo iš pralaimėjusios Vokietijos kompensuoti jiems visas jų patirtas žalas. Tuo tarpu po karo Vokiečiai neturėjo jokių valiutų ar brangiųjų metalų atsargų, todėl ėmė masiškai spausdinti markes. Didžiausias atspausdintas markės nominalas tuo metu pasiekė net 1000 milijardų markių.
Numeris 6
Souk Al-Manakh – 1982 metai
Souk Al-Manakh tai buvo anais laikais alternatyvi Kuveito birža, kuri iki galo nebuvo legali. Tačiau kadangi daugelis investuotojų turėjo ribotas galimybes priėjimo prie legaliai veikiančios biržos šalyje, tai jie pradėjo aktyviai investuoti Souk Al-Manakh biržoje. Prasidėjęs masinis akcijų pirkimas pakėlė jų kainas labai greit į neregėtas aukštumas. Visa tai sukūrė įsivaizduojamą pilį iki debesų, kuri anksčiau ar vėliau turėjo sugriūti. Investuotojai pirkdami akcijas įsiskolino net iki 94 mlrd. dolerių, tačiau tiesa yra ta, kad tų lėšų iš tiesų niekad nebuvo, tad po kilusios krizės šalyje išliko vos du bankai. Kuveito vyriausybė ėmėsi veiksmų tik tada, kuomet 1990 metais į šalį įsiveržė Irako karinės pajėgos. Na o šiuo metu Kuveito valiuta yra bene stipriausia pasaulyje, nes už vieną vienetą šios valiutos tenka pakloti 3,4 dolerius.
Numeris 5
Juodasis pirmadienis – 1987 metai
Kodėl spalio pirmadienis 1987 metais?, Dėl prasidėjusio masinio išsipardavimo biržose?, Kaip galėjo iš Niujorko biržos išgaruoti net 500 mlrd. dolerių?
Net ir praėjus daugeliui metų, iki šiol nėra rasta visų atsakymų į šiuo klausimus. Kad ir kokia priežastis tikroji bebūtų, tačiau tų metų spalio mėnesio pabaigoje Australijos birža nukrito 41,8 procentais, Kanados birža neteko 22,5 procentų, Didžiosios Britanijos - 26,5 procentų, na o Honkongo birža krito net 45,8 procentais. Viena iš priežasčių tokio masinio kritimo galėjo būti sukurta nauja programa prekybai akcijoms, po ko išaugo virtualių transakcijų skaičius „Wall Streete“.
Numeris 4
Rusijos finansų krizė – 1998 metai
Krizė kilo dėl šalyje buvusios labai didelės korupcijos, kurią vėliau dar labiau paskatino trūkumas šalyje efektyvių ekonominių reformų, rublio devalvacija bei politinis nestabilumas. Krizę šalyje taip pat dar labiau padidino smukusios naftos bei dujų kainos, o būtent šios žaliavos sudarė didžiąją dalį šalies gaunamų eksporto pajamų, kurios buvo biudžeto pagrindas. Kai užsienio investuotojai ėmė masiškai išsivedinėti lėšas iš Rusijos, vietiniai bankai buvo taip stipriai paveikti, kad netgi Tarptautinio valiutos fondo didelė paskola nesugebėjo išgelbėti padėties. Rusijoje kilusi krizė taip pat stipriai paveikė ir kaimynines buvusias Sovietų bloko šalis.
Numeris 3
Rytų Azijoje kilusi finansų krizė – 1997 metai
„Azijos ekonominis stebuklas“ pavirto į visišką katastrofą 1997 metų liepą, kuomet investuotojai prarado pasitikėjimą šiomis rinkomis, ypač šio regiono valiutomis. Azijos šalyse buvo labai didelės bazinės palūkanų normos, kas buvo labai patrauklu investuotojams. Tačiau kai Amerikoje stengiantis pagyvinti vietinę ekonomika buvo imta mažinti bazinę palūkanų normą, tai ši rinka tapo labiau patrauklesnė, tuo tarpu Azijos rinkose išaugo rizika. Krizės domino efektas prasidėjo Tailande ir toliau išplito po visą Aziją (Filipinai, Honkongas, Indonezija, Malaizija ir kitos šalys). Šiose šalyse kilo tokia didelė krizė, kurios jos nebuvo regėjusios iki tol. Azijos biržos, kurios visai dar neseniai demonstravo didelius augimus, akimirksniu nuvertėjo. Tailando biržos indeksas nuvertėjo net 75 procentais, Honkongo – 23 procentais, na o Singapūro biržos vertė krito apie šešiasdešimt procentų. Azijoje kilusi krizė, neigiamai palietė visas pasaulio biržas.
Numeris 2
Juodasis antradienis – 1929 metai
Spalio 29 diena, 1929 metai, per šią dieną dešimt milijardų dolerių pavirto į dulkes (skaičiuojant pagal dabartines vertes, tai sudarė net beveik 95 mlrd. dolerių.
Iki tol akcijų rinkos pastebimai augo faktiškai diena iš dienos. Nemaža dalis investuotojų, arba biržos žaidėjų netrukus tapo tikrais milijonieriais. Birža ir prekyba joje tapo daugelio hobiu, daugelis tuomet joje prekiavusių žmonių nelabai suprato kas tai yra birža ir kaip ji veikia. Tačiau nepaisant to drąsiai pirko akcijas įvairių kompanijų, netgi tų apie kurias apskritai neturėjo jokio supratimo.
Kuomet Amerikos valdžia pabandė kažkiek pristabdyti šį procesą ir atšaldyti įkaitusią rinką pakeldama bazinę palūkanų normą, kilo masinė panika. Investuotojai masiškai ėmė pardavinėti turimus vertybinius popierius. Deja, tuomet veikę bankai irgi buvo gan stipriai investavę į vertybinius popierius, na o šių vertei per trumpą laiką labai stipriai kritus, daugelis bankų susidūrė su mokumo problemomis ir buvo priversti bankrutuoti.
Tuo tarpu Amerika paniro į Didžiąją depresiją, paskui save nutempdama ir likusį pasaulį.
Numeris 1
Naftos krizė – 1973 metai
Dėl prasidėjusios embargo (sankcijų) OPEC šalyse, staigiai smarkiai išaugo naftos kainos pasaulinėse rinkose. Visa tai prasidėjo po to, kai kilo ginkluoti neramumai vėliau peraugę į karą tarp Izraelio ir Arabų šalių 1973 metais.
Embargas tuomet truko penkis mėnesius, tačiau jo pasekmės matomos ir dabar. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių, tai greičio apribojimas Amerikoje iki 55 mylių per valandą, kuris buvo įvesta tuo metu, kad būtų taupomas kuras. Kilusia krize puikiai pasinaudojo ir Japonai, kurie Amerikos rinkai pasiūlė degalus tausojančius automobilius. Amerikoje taip pat 1997 metais buvo įkurta Energetikos ministerija, kuri iškart ėmė rūpintis naftos atsargų kaupimu.
Siūlome trumpai susipažinti su dešimt didžiausių krizių kilusių per praėjusį dvidešimtą amžių.
Numeris 10
Panika – 1907 metai
Tais metais kilusią paniką lėmė gana tipinės problemos, t.y. per nelyg didelės išlaidos ir perdėta bei netinkama spekuliacija rinkoje. Krachas tuomet biržoje įvyko kovą, na o toliau jis prasitęsė spalio mėnesį. Kilusios panikos metu investuotojai skubėjo masiškai atsikratyti bankų ir kitų kompanijų akcijomis. Tuo metu Amerikos valdžia padedama privataus „JP Morgan“ banko panaudojo valstybės lėšas ir sugebėjo sutramdyti kilusią krizę. Pasitikėjimas į finansų rinkas vėl sugrįžo tik kitų metų vasarį. Tuo metu šalies valdžia gavo skaudžią pamoką, bei pasižadėjo užkirsti kelią ateityje galimai kilsiančioms panašioms krizėms. Būtent po šios krizės buvo sukurtas dabartinis Amerikos Centrinis bankas (FED) 1913 metais.
Numeris 9
Meksikos peso krizė – 1994 metai
Ši krizė taip pat žinoma pavadinimu „El Error de Diciembre”. Krizė kilo po to kai 1994 metų gruodį smarkiai buvo devalvuotas pesas, bei prasidėjo masiniai protestai dėl šalyje tvyrančios korupcijos. Naujai išrinkto Meksikos prezidento administracija neturėjo kitos išeities, kaip tik devalvuoti pesą. Po ko iš šalies masiškai ėmė trauktis užsienio investuotojai, bendrasis šalies vidaus produktas smarkiai krito, tuo tarpu infliacija stipriai šoktelėjo aukštyn.
Numeris 8
Argentinos ekonomikos krizė – 1999 metai
Aštuoniasdešimtieji metai buvo išties sunkūs Argentinai, šalyje vyravo karinė diktatūra, ekonomika ritosi žemyn, siautėjo didelė infliacija. Dėl ko nuosekliai augo šios šalies skola, kuri devyniasdešimtaisiais pasiekė rekordines aukštumas. Padėtį dar labiau pablogino buvusi didelė korupcija šalyje. 1999 metais ekonomikos recesija jau buvo apėmusi visą šalį. Visos šios aplinkybės sukėlė investuotojų nepasitikėjimą, dėl ko jie ėmė masiškai pardavinėti turėtas Argentinos bankų ir kitų bendrovių akcijas. Tuo tarpu šalies valdžia ėmėsi veiksmų ir užšaldė visus bankuose buvusius indėlius ir sąskaitas, leisdama išsigryninti tik nedideles pinigų sumas. Dėl to šalyje kilo masiniai neramumai ir buvusi šalies valdžia buvo priversta atsistatydinti. Po to buvusios dvi vyriausybės nesugebėjo išspręsti šalyje buvusių problemų, na ir tik trečioji sekusi vyriausybė sugebėjo stabilizuoti padėtį Argentinoje.
Numeris 7
Vokietijoje kilusi hiperinfliacija - 1918-24 metai
Jeigu dar 1914 metais už vieną dolerį buvo mokamos keturios markės, tai jau 1923 metais už vieną dolerį Vokietijoje tekdavo pakloti po vieną milijardą markių. Norėdamas panešti tiek daug pinigų tuo metu turėjai turėti tvirtą krepšį, tačiau kartais ir pilno krepšio pinigų nepakakdavo norint nusipirkti bent kepalėlį duonos.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, laimėjusieji pareikalavo iš pralaimėjusios Vokietijos kompensuoti jiems visas jų patirtas žalas. Tuo tarpu po karo Vokiečiai neturėjo jokių valiutų ar brangiųjų metalų atsargų, todėl ėmė masiškai spausdinti markes. Didžiausias atspausdintas markės nominalas tuo metu pasiekė net 1000 milijardų markių.
Numeris 6
Souk Al-Manakh – 1982 metai
Souk Al-Manakh tai buvo anais laikais alternatyvi Kuveito birža, kuri iki galo nebuvo legali. Tačiau kadangi daugelis investuotojų turėjo ribotas galimybes priėjimo prie legaliai veikiančios biržos šalyje, tai jie pradėjo aktyviai investuoti Souk Al-Manakh biržoje. Prasidėjęs masinis akcijų pirkimas pakėlė jų kainas labai greit į neregėtas aukštumas. Visa tai sukūrė įsivaizduojamą pilį iki debesų, kuri anksčiau ar vėliau turėjo sugriūti. Investuotojai pirkdami akcijas įsiskolino net iki 94 mlrd. dolerių, tačiau tiesa yra ta, kad tų lėšų iš tiesų niekad nebuvo, tad po kilusios krizės šalyje išliko vos du bankai. Kuveito vyriausybė ėmėsi veiksmų tik tada, kuomet 1990 metais į šalį įsiveržė Irako karinės pajėgos. Na o šiuo metu Kuveito valiuta yra bene stipriausia pasaulyje, nes už vieną vienetą šios valiutos tenka pakloti 3,4 dolerius.
Numeris 5
Juodasis pirmadienis – 1987 metai
Kodėl spalio pirmadienis 1987 metais?, Dėl prasidėjusio masinio išsipardavimo biržose?, Kaip galėjo iš Niujorko biržos išgaruoti net 500 mlrd. dolerių?
Net ir praėjus daugeliui metų, iki šiol nėra rasta visų atsakymų į šiuo klausimus. Kad ir kokia priežastis tikroji bebūtų, tačiau tų metų spalio mėnesio pabaigoje Australijos birža nukrito 41,8 procentais, Kanados birža neteko 22,5 procentų, Didžiosios Britanijos - 26,5 procentų, na o Honkongo birža krito net 45,8 procentais. Viena iš priežasčių tokio masinio kritimo galėjo būti sukurta nauja programa prekybai akcijoms, po ko išaugo virtualių transakcijų skaičius „Wall Streete“.
Numeris 4
Rusijos finansų krizė – 1998 metai
Krizė kilo dėl šalyje buvusios labai didelės korupcijos, kurią vėliau dar labiau paskatino trūkumas šalyje efektyvių ekonominių reformų, rublio devalvacija bei politinis nestabilumas. Krizę šalyje taip pat dar labiau padidino smukusios naftos bei dujų kainos, o būtent šios žaliavos sudarė didžiąją dalį šalies gaunamų eksporto pajamų, kurios buvo biudžeto pagrindas. Kai užsienio investuotojai ėmė masiškai išsivedinėti lėšas iš Rusijos, vietiniai bankai buvo taip stipriai paveikti, kad netgi Tarptautinio valiutos fondo didelė paskola nesugebėjo išgelbėti padėties. Rusijoje kilusi krizė taip pat stipriai paveikė ir kaimynines buvusias Sovietų bloko šalis.
Numeris 3
Rytų Azijoje kilusi finansų krizė – 1997 metai
„Azijos ekonominis stebuklas“ pavirto į visišką katastrofą 1997 metų liepą, kuomet investuotojai prarado pasitikėjimą šiomis rinkomis, ypač šio regiono valiutomis. Azijos šalyse buvo labai didelės bazinės palūkanų normos, kas buvo labai patrauklu investuotojams. Tačiau kai Amerikoje stengiantis pagyvinti vietinę ekonomika buvo imta mažinti bazinę palūkanų normą, tai ši rinka tapo labiau patrauklesnė, tuo tarpu Azijos rinkose išaugo rizika. Krizės domino efektas prasidėjo Tailande ir toliau išplito po visą Aziją (Filipinai, Honkongas, Indonezija, Malaizija ir kitos šalys). Šiose šalyse kilo tokia didelė krizė, kurios jos nebuvo regėjusios iki tol. Azijos biržos, kurios visai dar neseniai demonstravo didelius augimus, akimirksniu nuvertėjo. Tailando biržos indeksas nuvertėjo net 75 procentais, Honkongo – 23 procentais, na o Singapūro biržos vertė krito apie šešiasdešimt procentų. Azijoje kilusi krizė, neigiamai palietė visas pasaulio biržas.
Numeris 2
Juodasis antradienis – 1929 metai
Spalio 29 diena, 1929 metai, per šią dieną dešimt milijardų dolerių pavirto į dulkes (skaičiuojant pagal dabartines vertes, tai sudarė net beveik 95 mlrd. dolerių.
Iki tol akcijų rinkos pastebimai augo faktiškai diena iš dienos. Nemaža dalis investuotojų, arba biržos žaidėjų netrukus tapo tikrais milijonieriais. Birža ir prekyba joje tapo daugelio hobiu, daugelis tuomet joje prekiavusių žmonių nelabai suprato kas tai yra birža ir kaip ji veikia. Tačiau nepaisant to drąsiai pirko akcijas įvairių kompanijų, netgi tų apie kurias apskritai neturėjo jokio supratimo.
Kuomet Amerikos valdžia pabandė kažkiek pristabdyti šį procesą ir atšaldyti įkaitusią rinką pakeldama bazinę palūkanų normą, kilo masinė panika. Investuotojai masiškai ėmė pardavinėti turimus vertybinius popierius. Deja, tuomet veikę bankai irgi buvo gan stipriai investavę į vertybinius popierius, na o šių vertei per trumpą laiką labai stipriai kritus, daugelis bankų susidūrė su mokumo problemomis ir buvo priversti bankrutuoti.
Tuo tarpu Amerika paniro į Didžiąją depresiją, paskui save nutempdama ir likusį pasaulį.
Numeris 1
Naftos krizė – 1973 metai
Dėl prasidėjusios embargo (sankcijų) OPEC šalyse, staigiai smarkiai išaugo naftos kainos pasaulinėse rinkose. Visa tai prasidėjo po to, kai kilo ginkluoti neramumai vėliau peraugę į karą tarp Izraelio ir Arabų šalių 1973 metais.
Embargas tuomet truko penkis mėnesius, tačiau jo pasekmės matomos ir dabar. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių, tai greičio apribojimas Amerikoje iki 55 mylių per valandą, kuris buvo įvesta tuo metu, kad būtų taupomas kuras. Kilusia krize puikiai pasinaudojo ir Japonai, kurie Amerikos rinkai pasiūlė degalus tausojančius automobilius. Amerikoje taip pat 1997 metais buvo įkurta Energetikos ministerija, kuri iškart ėmė rūpintis naftos atsargų kaupimu.