versija spausdinimui
(0)
Latas pervertintas. Dabartinėje situacijoje yra tik du sprendimo keliai, t.y. nominalus lato devalvavimas, ko nenori daryti Latvijos valdžia, arba darbo užmokesčio mažinimas, t.y. kelias kurį pasirinko šalies valdžia, teigia Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos docentas Vašeslav Dombrovsky.
Pristatome jums „Теlegraf“ laikraštyje paskelbtą Vašeslav Dombrovsky komentarą apie lato devalvacijos pliusus ir minusus.
„Dabartinė situacija Latvijoje man primena tai, kas buvo viduramžiais. Egzistuoja Latvijos Centrinio banko mokymai, kuriais remiantis devalvacija yra nepaneigiamas blogis. Nesutinkantys su tuo eretikai yra gąsdinami „inkvizicija“ (laisvės atėmimu). Visa tai jau per daug toli nuėjo. Viso to neigiamas rezultatas yra tas, kad visuomenė nelabai supranta, kokį kelią iš tiesų pasirinko jau buvusi šalies vyriausybė. Todėl mano pagrindinis pasisakymų tikslas yra kuo objektyviau aptarti devalvacijos pliusus ir minusus“ – pareiškė Vašeslav Dombrovsky.
„Bene pavojingiausi Latvijos ekonomikos kokteilio elementai yra gerokai per didelės kainos bei atlyginimai, kurie neatitinka šalies ekonomikos išsivystymo lygio. Vertinant iš makroekonominės pusės, tai reiškia, kad latas yra pervertintas. Todėl tokiu atveju belieka tik du keliai. Pirmasis – tai nominalus lato devalvavimas, bei antrasis, kuris iš esmės yra neįprastas būdas, kurį pasirinko Latvijos valdžia, t.y. devalvacija darbo užmokesčio. Taigi pagrindinis devalvacijos pliusų ir minusų analizės elementas yra tai, kokia yra alternatyva darbo užmokesčio mažinimui“ – rašo Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos docentas.
Dauguma kreditų yra paimta eurais. „Tai yra bene pagrindinis argumentas tų, kurie priešinasi devalvacijai. Kadangi absoliuti dauguma gauna pajamas latais, tai šios valiutos devalvavimas pastebimai padidintų mėnesines įmokas už pasiimtus kreditus, ir daugelis namų ūkių gali nepakelti šios naštos. Visa tai sukeltų nemokumo problemas, teismai būtų apkrauti bylomis, padaugėtų bankrotų skaičius, žmonių iškeldinimai iš butų. Žinoma, visa tai tiesa, tačiau yra ir kita medalio pusė. Esmė tame, kad darbo užmokesčio devalvacija arba mažinimas nors ir ne iš karto, tačiau vis tiek prives lygiai prie to pačio rezultato. Pajamų mažėjimas arba darbo praradimas, lygiai taip pat sumažina galimybes mokėti įmokas už pasiimtus kreditus. Vienintelis dabartinio valdžios pasirinkto kelio privalumas yra tame, kad galima laimėti laiko, kuris ko gero bus panaudotas tam, kad būtų geriau pasiruošta artėjantiems masiniams bankrotams“ – mano Vašeslav Dombrovsky.
Ar valiutos devalvacija padės šalies eksportui? „Oponentai teigia, kad devalvacija, tai ne panacėja, kuri iš kart pagerins eksporto ir eksportuotojų padėtį. Tam nurodomos dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji, tai globali pasaulio recesija, dėl kurios šiuo metu krenta pasaulinė paklausa įvairiems produktams. Antroji priežastis, kad lato devalvacija sukels tokius pačius procesus ir kaimyninėse Baltijos šalyse, t.y. Estijoje bei Lietuvoje. Šios šalys yra pagrindinės Latvijos užsienio prekybos partnerės, joms tenka apie trisdešimt procentų viso Latvijos eksporto. Tačiau faktas lieka faktu, kad nacionalinės valiutos devalvacija pagerintų eksportuotojų padėti. Nereikia pamiršti, kad kiti Latvijos užsienio prekybos partneriai jau faktiškai devalvavo savo nacionalines valiutas, o tai reiškia, kad sumažėjo Latvijos eksportuotojų konkurencingumas jų atžvilgiu. Devalvacija galbūt nesukurtų stebuklo, tačiau be abejonės padėtų eksportuotojams“ – mano jis.
Po devalvacijos padidės kainos, o tai reiškia, kad sumažės perkamoji galia. „Sutinku, tačiau prisiminkite, kad alternatyva šiuo atveju yra darbo užmokesčio mažėjimas, kas taip pat mažina perkamąją galią. Ar sumažėtų realios pajamos dėl žymiai didesnių kainų arba žymiai mažesnio darbo užmokesčio – yra daugiau skonio, o ne esminis klausimas“ – rašo Vašeslav Dombrovsky.
Ar devalvacija pagelbėtų vietiniam verslui? „Dažnai tenka girdėti teiginius, kad ne, kadangi tai tik padidins jų kainas vietinėje rinkoje, o tai reiškia, kad automatiškai sumažės paklausa jų produktams. Tokie teiginiai nėra rimti. Dar kartą pabrėžiu, kad alternatyvaus scenarijaus metu, t.y. darbo užmokesčio mažinimo, tai taip pat sumažins vidaus paklausą. Tačiau iš esmės yra labai didelis skirtumas, kadangi devalvacija padarytų vietinę produkcija pastebimai pigesnę už užsienietišką, todėl sumažės importinių produktų paklausa, o padidėtų vietinių. Būtent tai padėtų Latvijos gamintojams žymiai labiau, nei siūlymas pirkti prekę Latvišką“ – mano docentas.
Kaip paveiks visa tai finansų sektorių? „Vyrauja nuomone, kad devalvacija privers pasitraukti iš vietinės rinkos Skandinavijos bankus, ir jie čia daugiau nebegrįš ir nebekredituos verslo ar gyventojų. Taip daugelis baiminasi, kad dėl devalvacijos sumažės pasitikėjimas Latvijos ekonomika, ir niekas nenorės skolinti pinigų šiai šaliai. Aš abejoju, kad Skandinavijos bankai ims elgtis kaip maži vaikai. Verslas yra verslas, ir šie bankai patys padarė eilę grubių klaidų, išduodami kreditus, kad žmonės galėtų pirkti pastebimai per brangų nekilnojamą turtą, pervertindami savo būsimas pajamas ir jų augimą. Bus devalvacija ar jos nebus, tai vis tiek nepakeis šiuo metu egzistuojančių bankinio sektoriaus problemų“ – rašo Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos docentas Vašeslav Dombrovsky.
Tarptautinis valiutos fondas pasisako prieš lato devalvacija. „Latvijos vyriausybė ir Centrinis bankas mėgsta remtis šios tarptautinės organizacijos teiginiais. Tačiau iš tikrųjų nėra tai visiškai taip, kaip sakoma. Taip Tarptautinis valiutos fondas pritarė Latvijos ekonomikos stabilizacijos planui, tačiau neabejotinai jis juo nebuvo sužavėtas. Visi, kas paskaitys jų gruodžio mėnesio ataskaita, supras, kad jie norėjo lato devalvacijos ir tuo pačiu, kad Latvija kuo greičiau prisijungtų prie euro zonos. Tačiau Latvijos valdžios ir Europos komisijos užsispyrimas, neleido Tarptautiniam valiutos fondui įgyvendinti parengto plano“ – atvirauja docentas.
Prie ko čia Europos komisija? „Kodėl Europos sąjungos (3,1 mlrd. eurų) išduotas kreditas Latvijai yra žymiai didesnis nei Tarptautinio valiutos fondo suteikta paskola (1,7 mlrd. eurų)? Oficialūs asmenys vengia apie tai kalbėti, tačiau štai jums ir antra priežastis, kodėl Tarptautinis valiutos fondas sutiko suteikti paskolą nereikalaudamas lato devalvacijos ir sutiko su pasirinktu keliu mažinant darbo užmokestį. Egzistuoja realūs nuogąstavimai, kad devalvacija Latvijoje gali sukelti masinį šio proceso reiškinį visoje Rytų Europoje ir tokiu būdu būtų rizikuojama destabilizuoti euro zonos šalis. Taigi, Latvija kai kuria prasme atsidūrė tarp kūjo ir priekalo“ – mano Vašeslav Dombrovsky.
Kaip ilgai išliks ekonomikos nuosmukis? „Yra manoma, kad devalvacija padėtų greičiau atgaivinti ekonomiką, t.y. nuosmukis plėtotųsi pagal V raidės scenarijų, t.y. didelis ir greitas kritimas, tačiau tuo pačiu po to sekantis didelis ir greitas atsigavimas. Tuo tarpu devalvacija darbo užmokesčio, kaip taisyklė sukelia U raidės ekonomikos vystymosi scenarijų, t.y. ekonomikos kritimas tęsiasi gerokai ilgiau, tuo pačiu gerokai ilgiau užtrunka ekonomikos atsigavimas. Niekas iš tikrųjų negali tiksliai pasakyti, kiek gali tęstis U raidės ekonomikos nuosmukis, Olandijoje 1987 metais šis procesas užtruko viso labo tik du metus, tuo tarpu Panamoje 1986 metais, tai užtruko net devynis metus“ – konstatuoja Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos docentas.
Tačiau mus perspėjo. Štai jums ištrauka iš Tarptautinio valiutos fondo ataskaitos: „Šalies vyriausybė išreiškė savo supratimą, kokios sunkios pasekmės laukia, pasirinkus algų mažinimo kelią dabartinėje situacijoje. Šis kelias gali pareikalauti labai didelio išlaidų mažinimo, na o ekonomikos recesija tęsis žymiai ilgiau, negu būtų pasirinkus alternatyvų planą.“
Pristatome jums „Теlegraf“ laikraštyje paskelbtą Vašeslav Dombrovsky komentarą apie lato devalvacijos pliusus ir minusus.
„Dabartinė situacija Latvijoje man primena tai, kas buvo viduramžiais. Egzistuoja Latvijos Centrinio banko mokymai, kuriais remiantis devalvacija yra nepaneigiamas blogis. Nesutinkantys su tuo eretikai yra gąsdinami „inkvizicija“ (laisvės atėmimu). Visa tai jau per daug toli nuėjo. Viso to neigiamas rezultatas yra tas, kad visuomenė nelabai supranta, kokį kelią iš tiesų pasirinko jau buvusi šalies vyriausybė. Todėl mano pagrindinis pasisakymų tikslas yra kuo objektyviau aptarti devalvacijos pliusus ir minusus“ – pareiškė Vašeslav Dombrovsky.
„Bene pavojingiausi Latvijos ekonomikos kokteilio elementai yra gerokai per didelės kainos bei atlyginimai, kurie neatitinka šalies ekonomikos išsivystymo lygio. Vertinant iš makroekonominės pusės, tai reiškia, kad latas yra pervertintas. Todėl tokiu atveju belieka tik du keliai. Pirmasis – tai nominalus lato devalvavimas, bei antrasis, kuris iš esmės yra neįprastas būdas, kurį pasirinko Latvijos valdžia, t.y. devalvacija darbo užmokesčio. Taigi pagrindinis devalvacijos pliusų ir minusų analizės elementas yra tai, kokia yra alternatyva darbo užmokesčio mažinimui“ – rašo Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos docentas.
Dauguma kreditų yra paimta eurais. „Tai yra bene pagrindinis argumentas tų, kurie priešinasi devalvacijai. Kadangi absoliuti dauguma gauna pajamas latais, tai šios valiutos devalvavimas pastebimai padidintų mėnesines įmokas už pasiimtus kreditus, ir daugelis namų ūkių gali nepakelti šios naštos. Visa tai sukeltų nemokumo problemas, teismai būtų apkrauti bylomis, padaugėtų bankrotų skaičius, žmonių iškeldinimai iš butų. Žinoma, visa tai tiesa, tačiau yra ir kita medalio pusė. Esmė tame, kad darbo užmokesčio devalvacija arba mažinimas nors ir ne iš karto, tačiau vis tiek prives lygiai prie to pačio rezultato. Pajamų mažėjimas arba darbo praradimas, lygiai taip pat sumažina galimybes mokėti įmokas už pasiimtus kreditus. Vienintelis dabartinio valdžios pasirinkto kelio privalumas yra tame, kad galima laimėti laiko, kuris ko gero bus panaudotas tam, kad būtų geriau pasiruošta artėjantiems masiniams bankrotams“ – mano Vašeslav Dombrovsky.
Ar valiutos devalvacija padės šalies eksportui? „Oponentai teigia, kad devalvacija, tai ne panacėja, kuri iš kart pagerins eksporto ir eksportuotojų padėtį. Tam nurodomos dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji, tai globali pasaulio recesija, dėl kurios šiuo metu krenta pasaulinė paklausa įvairiems produktams. Antroji priežastis, kad lato devalvacija sukels tokius pačius procesus ir kaimyninėse Baltijos šalyse, t.y. Estijoje bei Lietuvoje. Šios šalys yra pagrindinės Latvijos užsienio prekybos partnerės, joms tenka apie trisdešimt procentų viso Latvijos eksporto. Tačiau faktas lieka faktu, kad nacionalinės valiutos devalvacija pagerintų eksportuotojų padėti. Nereikia pamiršti, kad kiti Latvijos užsienio prekybos partneriai jau faktiškai devalvavo savo nacionalines valiutas, o tai reiškia, kad sumažėjo Latvijos eksportuotojų konkurencingumas jų atžvilgiu. Devalvacija galbūt nesukurtų stebuklo, tačiau be abejonės padėtų eksportuotojams“ – mano jis.
Po devalvacijos padidės kainos, o tai reiškia, kad sumažės perkamoji galia. „Sutinku, tačiau prisiminkite, kad alternatyva šiuo atveju yra darbo užmokesčio mažėjimas, kas taip pat mažina perkamąją galią. Ar sumažėtų realios pajamos dėl žymiai didesnių kainų arba žymiai mažesnio darbo užmokesčio – yra daugiau skonio, o ne esminis klausimas“ – rašo Vašeslav Dombrovsky.
Ar devalvacija pagelbėtų vietiniam verslui? „Dažnai tenka girdėti teiginius, kad ne, kadangi tai tik padidins jų kainas vietinėje rinkoje, o tai reiškia, kad automatiškai sumažės paklausa jų produktams. Tokie teiginiai nėra rimti. Dar kartą pabrėžiu, kad alternatyvaus scenarijaus metu, t.y. darbo užmokesčio mažinimo, tai taip pat sumažins vidaus paklausą. Tačiau iš esmės yra labai didelis skirtumas, kadangi devalvacija padarytų vietinę produkcija pastebimai pigesnę už užsienietišką, todėl sumažės importinių produktų paklausa, o padidėtų vietinių. Būtent tai padėtų Latvijos gamintojams žymiai labiau, nei siūlymas pirkti prekę Latvišką“ – mano docentas.
Kaip paveiks visa tai finansų sektorių? „Vyrauja nuomone, kad devalvacija privers pasitraukti iš vietinės rinkos Skandinavijos bankus, ir jie čia daugiau nebegrįš ir nebekredituos verslo ar gyventojų. Taip daugelis baiminasi, kad dėl devalvacijos sumažės pasitikėjimas Latvijos ekonomika, ir niekas nenorės skolinti pinigų šiai šaliai. Aš abejoju, kad Skandinavijos bankai ims elgtis kaip maži vaikai. Verslas yra verslas, ir šie bankai patys padarė eilę grubių klaidų, išduodami kreditus, kad žmonės galėtų pirkti pastebimai per brangų nekilnojamą turtą, pervertindami savo būsimas pajamas ir jų augimą. Bus devalvacija ar jos nebus, tai vis tiek nepakeis šiuo metu egzistuojančių bankinio sektoriaus problemų“ – rašo Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos docentas Vašeslav Dombrovsky.
Tarptautinis valiutos fondas pasisako prieš lato devalvacija. „Latvijos vyriausybė ir Centrinis bankas mėgsta remtis šios tarptautinės organizacijos teiginiais. Tačiau iš tikrųjų nėra tai visiškai taip, kaip sakoma. Taip Tarptautinis valiutos fondas pritarė Latvijos ekonomikos stabilizacijos planui, tačiau neabejotinai jis juo nebuvo sužavėtas. Visi, kas paskaitys jų gruodžio mėnesio ataskaita, supras, kad jie norėjo lato devalvacijos ir tuo pačiu, kad Latvija kuo greičiau prisijungtų prie euro zonos. Tačiau Latvijos valdžios ir Europos komisijos užsispyrimas, neleido Tarptautiniam valiutos fondui įgyvendinti parengto plano“ – atvirauja docentas.
Prie ko čia Europos komisija? „Kodėl Europos sąjungos (3,1 mlrd. eurų) išduotas kreditas Latvijai yra žymiai didesnis nei Tarptautinio valiutos fondo suteikta paskola (1,7 mlrd. eurų)? Oficialūs asmenys vengia apie tai kalbėti, tačiau štai jums ir antra priežastis, kodėl Tarptautinis valiutos fondas sutiko suteikti paskolą nereikalaudamas lato devalvacijos ir sutiko su pasirinktu keliu mažinant darbo užmokestį. Egzistuoja realūs nuogąstavimai, kad devalvacija Latvijoje gali sukelti masinį šio proceso reiškinį visoje Rytų Europoje ir tokiu būdu būtų rizikuojama destabilizuoti euro zonos šalis. Taigi, Latvija kai kuria prasme atsidūrė tarp kūjo ir priekalo“ – mano Vašeslav Dombrovsky.
Kaip ilgai išliks ekonomikos nuosmukis? „Yra manoma, kad devalvacija padėtų greičiau atgaivinti ekonomiką, t.y. nuosmukis plėtotųsi pagal V raidės scenarijų, t.y. didelis ir greitas kritimas, tačiau tuo pačiu po to sekantis didelis ir greitas atsigavimas. Tuo tarpu devalvacija darbo užmokesčio, kaip taisyklė sukelia U raidės ekonomikos vystymosi scenarijų, t.y. ekonomikos kritimas tęsiasi gerokai ilgiau, tuo pačiu gerokai ilgiau užtrunka ekonomikos atsigavimas. Niekas iš tikrųjų negali tiksliai pasakyti, kiek gali tęstis U raidės ekonomikos nuosmukis, Olandijoje 1987 metais šis procesas užtruko viso labo tik du metus, tuo tarpu Panamoje 1986 metais, tai užtruko net devynis metus“ – konstatuoja Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos docentas.
Tačiau mus perspėjo. Štai jums ištrauka iš Tarptautinio valiutos fondo ataskaitos: „Šalies vyriausybė išreiškė savo supratimą, kokios sunkios pasekmės laukia, pasirinkus algų mažinimo kelią dabartinėje situacijoje. Šis kelias gali pareikalauti labai didelio išlaidų mažinimo, na o ekonomikos recesija tęsis žymiai ilgiau, negu būtų pasirinkus alternatyvų planą.“