versija spausdinimui
(1)
Dvi esminės klaidos, kurias padarė naujųjų Europos sąjungos šalių valdžios, sukėlė jau dabar rimtas krizės pasekmes kai kuriose iš šių valstybių, teigia „Financial Times“ apžvalgininkas Wolfgang Muenchau. Pirmoji esminė klaida buvo ta, kad buvo leista imti piliečiams kreditus būstui įsigyti užsienio valiutomis, daugiausiai frankais arba eurais. Antroji klaida buvo tai, jog pernelyg rimtai nebuvo ruoštasi euro įvedimui, tai atidedant ateičiai.
Autoriaus nuomone, juokinga atrodo tai, jog gyventojai taip noriai ėmė būsto paskolas užsienio valiutomis (konkrečiai Lenkijoje dominuoja paimtos būsto paskolos Šveicarijos frankais, Baltijos šalyse eurais), tiesa verta prisiminti, kad palūkanos anuomet užsienio valiutų paskoloms buvo pastebimai mažesnės, o apie krizę ir galimą vietinės valiutos nuvertėjimą nieks negalvojo. Na o dabar pasirodo, kad nuvertėjus pavyzdžiui zlotui franko atžvilgiu, būsto paskolas frankais pasiėmusių Lenkijos gyventojų skola gerokai išaugo, taip panaikindama prieš tai buvusį mažesnių nei vietinės valiutos mokėtinų palūkanų efektą.
Antroji esminė naujųjų Europos sąjungos šalių padaryta klaida yra susijusi su pirmąją. Šios šalys, tuomet kai pateko į Europos sąjungą neturėjo įpareigojimo kuo greičiau atitikti sąlygas ir įsivesti eurą. Jos tiesiog turėjo įsipareigojimą vykdyti toliau tokią ekonominę politiką, kuri leistų ateityje įsivesti eurą.
Tarp naujųjų ES šalių, tik Slovėnija bei Slovakija sugebėjo iki šiol įsivesti eurą. Tuo tarpu kitos šalys nesugebėjusios tai padaryti, gali labai skaudžiai nukentėti.
„Dabartinės krizės akivaizdoje, nei viena šalis nenori būti maža bei uždara nuo euro zonos su savo nacionaline valiuta bei dideliais įsiskolinimais Šveicarijos frankais“ – parašė Wolfgang Muenchau.
„Vienintelė išeitis tokiu atveju yra kuo greitesnis euro įsivedimas. Nėra jokio reikalo atidėdinėti euro įsivedimą rytdienai, tačiau būtina sukurti protingą euro įsivedimo strategiją, kurioje būtų numatyta konkreti data ar neilgas laiko intervalas kada tai įvyks, bei būtų nustatytas konkretus nacionalinės valiutos keitimo kursas į eurą, kuomet bus įsivedama minima valiuta. Be abejonės būtina pravesti aiškinamąją kampanija vietiniams žmonėms, kad šie suprastu bei pritartų euro įsivedimui“ – teigė jis.
Wolfgang Muenchau tikisi, kad euro zonos šalys persvarstys Mastrichto kriterijus, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl konkrečios šalies gebėjimo įsivesti eurą. Jis taip pat tikisi, kad bus įvestas reikalavimas prieš įsivedant eurą, du metus prieš tai surišti nacionalinę valiutą su euru ERM-2 sistemoje, kuri neleidžia valiutoms viena kitos atžvilgiu svyruoti daugiau nei penkiolika procentų į vieną bei į kitą pusę, kas vadinama „atviras kvietimas spekuliantams“.
Iš vienos pusės privalumas, o iš kitos trūkumas yra tai, kad naujųjų Europos šalių bankinės sistemos yra tiesiogiai priklausomos nuo Vakarų Europos bankų, kadangi jie čia turi įsigiję bei valdo daug dukterinių bankų. Taigi, jei Vengrijos namų ūkiai susiduria su problemomis išmokant būsto kreditus, tai dėl to nukenčia labiau ne Vengrija o Austrija, kurios dukterinis bankas veikia Vengrijoje. Šią riziką Wolfgang Muenchau vertina kaip sisteminę, kuri gali sukelti rimtas problemas euro zonos šalims, jei nebus tinkamai valdoma ir sprendžiama.
Dabartinė pagalba problemų kamuojamoms naujosios Europos sąjungos šalims turi būti susijusi su jų valdžių įsipareigojimu įsivesti eurą. Jis siūlo naujosioms Europos sąjungoms šalims susieti savo nacionalines valiutas su euru standžiu kursu kurį laiką iki euro įsivedimo.
Autoriaus nuomone, juokinga atrodo tai, jog gyventojai taip noriai ėmė būsto paskolas užsienio valiutomis (konkrečiai Lenkijoje dominuoja paimtos būsto paskolos Šveicarijos frankais, Baltijos šalyse eurais), tiesa verta prisiminti, kad palūkanos anuomet užsienio valiutų paskoloms buvo pastebimai mažesnės, o apie krizę ir galimą vietinės valiutos nuvertėjimą nieks negalvojo. Na o dabar pasirodo, kad nuvertėjus pavyzdžiui zlotui franko atžvilgiu, būsto paskolas frankais pasiėmusių Lenkijos gyventojų skola gerokai išaugo, taip panaikindama prieš tai buvusį mažesnių nei vietinės valiutos mokėtinų palūkanų efektą.
Antroji esminė naujųjų Europos sąjungos šalių padaryta klaida yra susijusi su pirmąją. Šios šalys, tuomet kai pateko į Europos sąjungą neturėjo įpareigojimo kuo greičiau atitikti sąlygas ir įsivesti eurą. Jos tiesiog turėjo įsipareigojimą vykdyti toliau tokią ekonominę politiką, kuri leistų ateityje įsivesti eurą.
Tarp naujųjų ES šalių, tik Slovėnija bei Slovakija sugebėjo iki šiol įsivesti eurą. Tuo tarpu kitos šalys nesugebėjusios tai padaryti, gali labai skaudžiai nukentėti.
„Dabartinės krizės akivaizdoje, nei viena šalis nenori būti maža bei uždara nuo euro zonos su savo nacionaline valiuta bei dideliais įsiskolinimais Šveicarijos frankais“ – parašė Wolfgang Muenchau.
„Vienintelė išeitis tokiu atveju yra kuo greitesnis euro įsivedimas. Nėra jokio reikalo atidėdinėti euro įsivedimą rytdienai, tačiau būtina sukurti protingą euro įsivedimo strategiją, kurioje būtų numatyta konkreti data ar neilgas laiko intervalas kada tai įvyks, bei būtų nustatytas konkretus nacionalinės valiutos keitimo kursas į eurą, kuomet bus įsivedama minima valiuta. Be abejonės būtina pravesti aiškinamąją kampanija vietiniams žmonėms, kad šie suprastu bei pritartų euro įsivedimui“ – teigė jis.
Wolfgang Muenchau tikisi, kad euro zonos šalys persvarstys Mastrichto kriterijus, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl konkrečios šalies gebėjimo įsivesti eurą. Jis taip pat tikisi, kad bus įvestas reikalavimas prieš įsivedant eurą, du metus prieš tai surišti nacionalinę valiutą su euru ERM-2 sistemoje, kuri neleidžia valiutoms viena kitos atžvilgiu svyruoti daugiau nei penkiolika procentų į vieną bei į kitą pusę, kas vadinama „atviras kvietimas spekuliantams“.
Iš vienos pusės privalumas, o iš kitos trūkumas yra tai, kad naujųjų Europos šalių bankinės sistemos yra tiesiogiai priklausomos nuo Vakarų Europos bankų, kadangi jie čia turi įsigiję bei valdo daug dukterinių bankų. Taigi, jei Vengrijos namų ūkiai susiduria su problemomis išmokant būsto kreditus, tai dėl to nukenčia labiau ne Vengrija o Austrija, kurios dukterinis bankas veikia Vengrijoje. Šią riziką Wolfgang Muenchau vertina kaip sisteminę, kuri gali sukelti rimtas problemas euro zonos šalims, jei nebus tinkamai valdoma ir sprendžiama.
Dabartinė pagalba problemų kamuojamoms naujosios Europos sąjungos šalims turi būti susijusi su jų valdžių įsipareigojimu įsivesti eurą. Jis siūlo naujosioms Europos sąjungoms šalims susieti savo nacionalines valiutas su euru standžiu kursu kurį laiką iki euro įsivedimo.